Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-26 · Civilinė byla Nr. e2-21714-1014/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
e2-21714-1014/2019
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-15820-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Ieškovas
užsienio draudimo įmonės ,,If P&C Insurance AS‘‘, Lietuvoje vykdančio veiklą per filialą ,,If P&C Insurance AS“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybei
Advokatai
Jurgita Mikalauskienė
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. E2-21619-1014/2019Teisminio proceso Nr. 2-39-3-15820-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.2.4.8.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė,sekretoriaujant Linai Laniauskienei,

dalyvaujant ieškovo užsienio draudimo įmonės ,,If P&C Insurance AS‘‘, Lietuvoje vykdančio veiklą per filialą ,,If P&C Insurance AS“, atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei,

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovui Žilvinui Danilevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ,,If P&C Insurance AS‘‘, Lietuvoje vykdančio veiklą per ,,If P&C Insurance AS‘‘ filialą, ieškinį dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,YIT Lietuva‘‘, I. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė užsienio draudimo įmonė ,,If P&C Insurance AS‘‘, Lietuvoje vykdanti veiklą per filialą ,,If P&C Insurance AS“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 600,55 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio faktiniu pagrindu nurodė, kad 2016 m. birželio 15 d. trečiasis asmuo I. S. (šiuo metu – S) sudarė draudimo sutartį su ieškove ir apdraudė automobilį Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-10-15 apie 17 val. 30 min. trečiasis asmuo I. S., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir apgadino transporto priemonės dešinio rato padangą ir ratlankį. Ieškovas išmokėjo 636,11 Eur draudimo išmoką, trečiojo asmens nurodymu 550,11 Eur pervesdamas automobilio remonto darbus atlikusiam UAB ,,Mototoja‘‘, o likusią 86 Eur sumą trečiajam asmeniui. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, kaip atsakingą dėl žalos subjektą. Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra gatvės, kurioje įvyko draudžiamasis įvykis, savininkė ir valdytoja, taigi privalėjo gatvę prižiūrėti, taisyti.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybei atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti arba sumažinti ieškiniu prašomų priteisti žalos dydį. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 7 d. atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė ir trečiasis asmuo UAB ,,YIT Lietuva‘‘ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A62-20/17(3.10.21-TD2), kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemo dangos remonto bei priežiūros darbus. Būtent trečiasis asmuo UAB ,,YIT Lietuva‘‘ darbų atlikimo sutarties galiojimo metu (t. y. nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki sutarties galiojimo pabaigos 2020-04-07) turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl trečiasis asmuo yra laikytinas tikruoju gatvių valdytoju. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad teismuose nagrinėjamose analogiškose bylose teismai, vertindami kiekvieną konkrečią situaciją, formuoja praktiką, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra atsakinga už žalą, padarytą tretiesiems asmenims. Būtent trečiasis asmuo įvykio metu vykdė Mokslininkų g. Vilniuje priežiūrą, veikė kaip šios gatvės valdytojas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą ginčo automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią duobę. Atsakovė pažymėjo, kad po eismo įvykio, vertinant padarytą žalą, nebuvo pasitelktas ekspertas, atsakovės atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti. Atsakovė atsiliepime akcentavo, kad vairuotojo veiksmai galėjo prisidėti prie eismo įvykio metu padarytos žalos atsiradimo, saugaus greičio nesilaikymas įvykio metu galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo nepastebėti ir turėjo sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Atsakovė prašė netenkinti ieškovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, nes nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, byloje nėra keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, o advokato išlaidos advokato pagalbai apmokėti beveik prilygsta ieškinio sumai.

Trečiasis asmuo UAB ,,YIT Lietuva‘‘ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. ir 12.1. p., vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai kyla pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Trečiasis asmuo teigia, kad pagal 2017 m. balandžio 7 d. sutartį Nr. A62-20/17(3.10.21-TD2) neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio ir fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus. Pažymėjo, kad atsakovas yra kelio savininkas, todėl pagal CK 6.266 straipsniu yra atsakingas už žalą, padarytą dėl šio kelio trūkumų.

Trečiasis asmuo I. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Jurgita Mikalauskienė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad 2017-10-15 trečiasis asmuo I. S. vairuodama automobilį automobilį (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir apgadino automobilio Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinio rato padangą ir ratlankį. Konstatavus, kad žalos dydis yra 636,11 Eur su PVM, draudimo išmoka trečiajam asmeniui išmokėta per 2 kartus. Ieškovas pritaikęs protektoriaus padangos gylį, paskaičiavo, kad padanga nuvertėjusi 32 proc., t. y. 35,56 Eur. Dėl ratlankio nusidėvėjimo neskaičiavo, nes automobilis vienerių metų, jo nuvertėjimonorma yra 0 proc. Ieškovas įvertinęs, kas atsakingas dėl duobių Vilniaus gatvėse, laikosi pozicijos, kad atsakingu asmeniu yra gatvių valdytojas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė. Ieškovas siuntė pretenziją trečiajam asmeniui (rangovui), tačiau trečiasis asmuo į pretenziją neatsakė. Ieškovas mano, kad draudikas turi teisę pasinaudoti nepriklausomo eksperto paslaugomis įvertindamas padarytą žalą pats. Atsakovo teiginiai, kad dalį atsakomybės turi prisiimti ir vairuotoja, atmestini, nes nėra byloje įrodymų, kad vairuotoja nesilakė kelių eisimo taisyklių, ar kitais kaltais savo veiksmais sąlygojo žalos atsiradimą. Administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo pradėta vairuotojos atžvilgiu. Duobė nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, buvo apsemta vandens, dėl to apsunkino jos matomumą. Vairuotoja neturėjo pagrindo manyti, kad kelyje bus duobė. Ieškovo atstovė nesutiko su atsakovo atstovo teiginiais, kad ieškovo prašoma priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų dydžio suma nepagrįstai didelė. Ieškovo atstovo dalyvavimas šioje byloje reikalavo daug laiko sąnaudų, t. y. ieškinio ruošimas, tinkamo atsakovo įvertinimas, susipažinimas su naujausia teismų praktika. 500 Eur suma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus dydžio už ieškinio parengimą, t. y. 22 proc. nuo maksimalios sumos už ieškinio parengimą pagal rekomendacijas dėl advokatų bei advokato padėjėjų užmokesčio dydžio.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Žilvinas Danilevičius nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad 2017-04-07 tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB ,,Lemmin kainen Lietuva‘‘ (dabar UAB ,,YIT Lietuva‘‘) sudaryta darbų atlikimo sutartis, kuria atsakovas trečiajam asmeniui perdavė gatvių ir kiemų valdymą, taigi trečiasis asmuo CK 6.266 straipsnio pagrindu privalo atlyginti žalą dėl netinamos gatvių ir kiemų dangų priežiūros stebėsenos, gatvių ir kiemų dangų priežiūrą trečiasis asmuo taip pat turi vykdyti pats. Papildomai pažymėjo, kad sąmatoje nenurodyta, dėl ko atsirado žala, kyla abejonių dėl žalos dydžio pagrįstumo. Teritorijoje, kurioje įvyko eismo įvykis, maksimalus greitis yra 40 km. per valandą, taigi važiuojant tokiu greičiu tokio masto žala negalėjo atsirasti, nes tai išvažiavimas iš gyvenamųjų namų, vietomis neasfaltuotas. Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovo atstovė atstovauja draudimo kompaniją ne pirmą kartą, ieškiniai šabloniški, todėl turėtų būti mažinamas arba tenkinamas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Byloje esantis transporto priemonių draudimo liudijimas Serija automobilį (duomenys neskelbtini),) patvirtina, kad transporto priemonė Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės nuo 2016-06-15 iki 2018-06-14 buvo apdrausta sausumos transporto priemonių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Transporto priemonės draudėjas – užsienio draudimo įmonė ,,If P&C Insurance AS‘‘, Lietuvoje vykdanti veiklą per filialą ,,If P&C Insurance AS“. Teismui pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-10-17 pranešimas Nr. 10R-33576942-17, 2017-10-15 tarnybinis pranešimas AV2-5369, 2017-10-15 eismo įvykio schema Nr. 07-17-9458544, transporto priemonę vairavusio asmens I. S. 2017-10-15 paaiškinimai patvirtina, kad 2017-10-15 apie 17:30 val., Mokslininkų g., eismo įvykio metu, įvažiavus į kelyje esančią duobę, buvo apgadintos transporto priemonės Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinio rato padanga ir ratlankis. Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės vairuotojai I. S. atvykę į įvykio vietą pareigūnai būtų pradėję administracinio teisės pažeidimo bylą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Byloje esanti eismo įvykio schema ir fotofiksacijos patvirtina, kad pavojinga eismui vieta (duobė) nebuvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais.

UAB „Mototoja“ 2017-10-20 remonto sąmata Nr. 1009436 bei 2017-11-10 sąskaita faktūra serija MOT Nr.0103384 patvirtina, kad transporto priemonei Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti remonto darbai, kurių kaina 636,11 Eur. Ieškovės 2018-12-18 pranešimas apie žalos atlyginimą ir 2017-12-22, 2018-10-11 mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė nustatė, kad draudėjo patirtas nuostolis sudaro 636,11 Eur, UAB „Mototoja“ buvo išmokėta 550,11 Eur, 86 Eur buvo išmokėta I. S.. Ieškovei raštu paraginus atsakovę atlyginti patirtus nuostolius, atsakovė atsisakė tai padaryti.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016). Siekdamas paneigti valdymo prezumpciją, viešajame registre nurodytas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos savininkas privalo įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymą.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų dėl to, kad automobilį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovei, dėl to, kad žala transporto priemonei buvo padaryta Mokslininkų gatvėje, įvažiavus į nepažymėtą kelio duobę, byloje ginčo nėra. Byloje taip pat nekilo ginčo, kad pastaroji gatvė priskiriama prie Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių, dėl kurių dangos remonto bei priežiūros darbų sutarta sudarytos tarp atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ (dabartinis pavadinimas - uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“) 2017 m. balandžio 7 d. sudarytoje sutartyje Nr. A62-20/17(3.10.21.-TDZ). Nagrinėjamu atveju byloje vyksta ginčas iš esmės dviem aspektais. Pirma, tarp byloje dalyvaujančių asmenų yra ginčijamasi, kas – savivaldybė ar rangovas (vykdantis savivaldybės gatvės dangos remonto priežiūros darbus) yra laikomas gatvės valdytoju, kuriam kyla civilinė atsakomybė atlyginti žalą, atsiradusią dėl gatvės dangos trūkumų. Antra, atsakovas kelia klausimą dėl to, kad vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos ir dėl įrodymų, pagrindžiančių kilusios žalos dydį, pakankamumo.

Atsakovė, remdamasi tarp atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ (dabartinis pavadinimas - uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“) 2017 m. balandžio 7 d. Sutartimi Nr. A62-20/17(3.10.21.-TDZ), teigia, kad kelio, dėl kurio defektų buvo padaryta žala ieškovės apdraustai transporto priemonei, valdymą šios sutarties 3.3.1, 3.3.6. punktais yra perdavusi trečiajam asmeniui. Teismas dėl šių atsakovės argumentų pažymi, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) nuostatos. Pagal VSĮ 48 straipsnio 2 dalį Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. CK 6.266 straipsnio nuostatos reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, šios nuostatos nereglamentuoja valdymo teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perdavimo, todėl CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtos sutarties sąlygas, aktualias byloje vykstančiam ginčui, nustatė, kad sutarties šalys susitarė, jog trečiasis asmuo atlieka Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (sutarties 1.1 punktas); trečiasis asmuo privalo darbus atlikti, gavęs raštišką atsakovės užsakymą, kuriame nurodyta darbų apimtis, eiliškumas, atlikimo terminas (užsakymas nebūtinas taisant defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui) (sutarties 3.3.1-3.3.2 punktai); trečiasis asmuo privalo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti atsakovę; trečiasis asmuo yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto šiaurinės dalies valdytoju ir yra atsakingas už žalą tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros (sutarties 3.3.6 punktai, sutarties priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija 5.1.4 punktas); duobės, kurių gylis yra didesnis kaip 50 mm, priskiriamos prie gilių, eismui pavojingų (avarinių) duobių; saugiam eismui pavojingos (avarinės) duobės turi būti nedelsiant aptveriamos ir pažymimos gairelėmis bei užtaisomos per 3 paras (sutarties priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija 5.2.5 punktas). Teismas, įvertinęs byloje vykstančiam ginčui aktualių sutarties sąlygų turinį, taip pat aukščiau paminėtas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad atsakovė sutartimi neperdavė savivaldybės kaip gatvės valdytojos funkcijų (statuso) gatvių dangos priežiūrą vykdančiam rangovui. Sutarties šalių tikroji valia buvo susitarti, jog savivaldybė ir toliau išlieka gatvių valdytoja, tai yra sprendžia dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo gatvių dangai, pateikdama trečiajam asmeniui užsakymus raštu dėl būtinybės atlikti remonto darbus.

Aptariamos sutarties nuostatos, jog rangovas įsipareigoja atlyginti savivaldybei ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, taip pat sumažinti mokėtiną sumos dalį (Sutarties 3.3.6. punktas), aktualios savivaldybei atlyginus žalą bei reiškiant regresinį reikalavimą atsakovui dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei žalos atlyginimo. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, sutartinių įsipareigojimų tarp savivaldybės ir trečiojo asmens vykdymo pagrįstumo ir tinkamumo klausimai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismo vertinimu, ieškovas turi teisę, esant pagrindui, reikšti reikalavimą kelio valdytojui (savininkui), o kelio valdytojas, būdamas sutartiniuose santykiuose su kelių techninę priežiūrą vykdančiu subjektu, reikalauti iš jo patirtų nuostolių atlyginimo, atitinkamai įrodinėjant kelių priežiūrą vykdžiusio subjekto veiksmų neteisėtumą (sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą).

Teismas sprendžia, kad atsakovė (savivaldybė) nepaneigė prezumpcijos, jog ji yra gatvės dangos, kurioje įvyko draudžiamasis eismo įvykis, valdytoja bei atitinkamai, kad būtent ji vykdo gatvės dangos priežiūrą, įskaitant ir duobės, kuri sukėlė eismo įvykį, remonto darbų kontroliavimą, pateikiant raštišką užsakymą trečiajam asmeniui. Tokiu atveju dėl turtinės žalos, padarytos už gatvėje esančią duobę, atlyginimo civilinė atsakomybė kyla gatvės valdytojai – atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016).

Tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilus ginčo, kad eismo įvykis yra draudžiamasis ir teismui nustačius, kad dėl žalos, padarytos draudiminio įvykio metu, kylimo yra atsakinga atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, kaip gatvės valdytoja, draudikas (ieškovas), atlyginęs dėl draudiminio įvykio turtinę žalą, įgijo teisę reikalauti draudėjui išmokėtos sumos iš savivaldybės (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodo, kad žalos dydis turėtų būti mažinamas, kadangi žala atsirado dėl transporto priemonės valdytojo didelio neatsargumo. Atsakovė atsiliepime išdėstė prielaidas apie vairuotojos galimai viršytą leistiną greitį eismo įvykio metu bei apie vairuotojo turėtą galimybę išvengti duobės, tačiau atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio šias jos prielaidas. Įvykio aplinkybės yra konstatuotos kompetentingų valstybės pareigūnų parengtuose dokumentuose. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl eismo įvykio yra kaltas transporto priemonę vairavęs asmuo I. S.. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonei žala buvo padaryta įvažiavus į kelyje esančią duobę. Atsakovė, nurodžiusi, kad žala turi būti mažinama, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio pagrindu, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių automobilio vairuotojos I. S. didelį neatsargumą, bei įrodymų, kuriais būtų paneigta ieškovės nurodyta automobiliui padaryta žala ir jos dydis (CPK 178 straipsnis). Atsakovės teiginiai esą vairuotoja I. S. galėjo pastebėti vandeniu apsemtą duobę, važiuoti mažesniu greičiu yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsižvelgiant į byloje turimų įrodymų visetą bei vadovaujantis kasacinio teismo praktikoje suformuotu tikimybių pusiausvyros principu, teismas daro išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog automobiliui buvo padaryta žala būtent dėl įvažiavimo į gatvėje buvusią duobę, kuri nebuvo pažymėta bei negalėjo būti matoma/pastebėta vairuotojo kaip ir bet kurio kito analogiškoje situacijoje atsidūrusio asmens (taikant bonus pater familias elgesio standartą), kuris eismo įvykio metu būtų buvęs atidus, rūpestingas ir laikęsis eismo taisyklių (CK 1.5 straipsnis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008). Atsižvelgiant į išdėstyta atsakovės argumentai, kad dalis rizikos dėl eismo įvykio sukėlimo turi tekti automobilio vairuotojui, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).

Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius jos išmokėtos draudimo išmokos dydį bei įrodymus, pagrindžiančius padarytos žalos dydžio nustatymą. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo pateiktais įrodymais, kad automobiliui dėl draudiminio įvyko padaryta turtinė žala pagal autoserviso remonto sąmatą sudarė iš viso 636,11 Eur (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis), byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo nusidėvėjimo išskaitos dydžio (35,56 Eur). Teiginiams , kad žalos dydis galėjo būti nustatytas netinkamai pagrįsti atsakovė kitokios žalos paskaičiavimo nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi konstatuotina, kad draudėjo patirtas žalos dydis, įvertinus aplinkybę, jog transporto priemonė buvo drausta nauja verte, yra 600,55 Eur (636,11 Eur - 35,56 Eur). Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovui iš atsakovės kaip gatvės valdytojos priteisiama 600,55 Eur turtinės žalos, patirtos dėl draudimo išmokos išmokėjimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016).

Ieškovui priteisus iš atsakovės pinigines lėšas, tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą bendrą sumą (600,55 Eur), skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (1 t., b. l. 48-49). Įvertinus rengtų procesinių dokumentų turinį, advokatės atstovavimo teisme laiką, tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, spręstina, jog išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), nustatytų dydžių, todėl priteistinas iš atsakovo ieškovo naudai. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės į valstybės biudžetą priteisiamos 15,62 Eur teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei užsienio draudimo įmonei ,,If P&C Insurance AS‘‘, j. a. k. 10100168, kuri Lietuvoje vykdo veiklą per filialą ,,If P&C Insurance AS“, filialo kodas 302279548, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į. k. 188710061, 600,55 Eur (šešis šimtus eurų ir 55 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (600,55 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 515,00 Eur (penkis šimtus penkiolika eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į. k. 188710061, 15,62 Eur (penkiolika eurų ir 62 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė