Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės - Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės - Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje (nukentėjusysis V. P.), dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis A. P.), dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis D. M.), dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis A. S.), dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusioji R. M.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

M. S. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis A. H.) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Nukentėjusiojo A. H. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistojo M. S. 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti. V. P. ir A. S. civiliniai ieškiniai atmesti.

Iš nuteistojo M. S. valstybės naudai priteista 115,22 Eur proceso išlaidų.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas M. D. P. Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantiems 1 360 EUR, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti nuosavybės teisės apribojimą į 560 EUR, o į likusius 800 EUR nuosavybės teisės apribojimą taikytinas iki šių pinigų grąžinimo A. H.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-942/2019). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį ir M. S. išteisinti ir dėl veikos A. H. atžvilgiu, keliamas klausimas dėl įrodymų pakankamumo ir duomenų pripažinimo įrodymais.

6. Apeliacinės instancijos teismas atliko byloje dalinį įrodymų tyrimą, apklausė nuteistąjį M. S. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis M. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, tokiu parodymus davė, nes jam taip buvo liepta. Žinojo, kad į banko sąskaitas yra pervesti pinigai už telefonus, taip pat žinojo, kad asmenys, esantys pataisos namuose, vykdo sukčiavimo veiklas, bet nežinojo, jog M. Č. jas vykdo. Būnant pataisos namuose žinojo, kad M. Č. verčiasi telefonų prekyba, pastarasis ir pats tai pasakė pirmosios instancijos teisme. Kadangi pirmą kartą su M. Č. kalėjo tuose pačiuose pataisos namuose, todėl ir žinojo, kad pastarasis pardavinėja telefonus ir daiktus. Nurodė, kad būdamas laisvėje prašė B. sąskaitos numerio, nes tą padaryti jo prašė. Turėjo kažkaip atsilyginti už tai, kad jam tada M. Č. padėjo atvažiavus į pataisos įstaigą, nes nebuvo tikrintas. Nebuvo iš jo bandyta išsityčioti, sumušti. Čia kaip ir kalėjimo taisyklė, paslauga už paslaugą. Pinigai, kurie buvo nuimti nuo N. S. sąskaitos, buvo nuvežti M. Č. motinai. Dėl žmonos (D. S.) parodymų, tai žmonos parodymai duoti, kada jis buvo įkalinimo įstaigoje ir žmonos pats prašė, kad pastaroji taip pasakytų, kad jis išnešė pinigus į kiemą jai būnant namuose, duotų melagingus prašymus. Jokių dokumentų iš M. Č. motinos, kad pastarajai padavė pinigus, nepaėmė, tiesiog padavė pinigus. Galvojo, kad perduoda pinigus iš kitų artimųjų, atsiųstus už telefonus. M. Č. buvo (duomenys neskelbtini) ir prašė, kad pinigus M. S. nuvežtų pastarojo mamai.

Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis)

7. Atsakant į apelianto teiginius dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, pažymėtina, kad šiame straipsnyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

8. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016; 2K-93-458). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teismas tyrė bei analizavo tiek M. S. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus dėl kiekvienos iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir tai, kad dėl vienų veikų priimtas jo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis, o dėl veikos, įvykdytos nukentėjusiojo A. H. atžvilgiu, priimtas apkaltinamasis nuosprendis, savaime nereiškia, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai. Pirmosios instancijos teismas dėl sukčiavimo, įvykdyto A. H. atžvilgiu, apklausė M. S., nukentėjusįjį A. H., liudytojus N. S., D. S. bei ištyrė kitus byloje esančius duomenis ir juos pripažino įrodymais, be to, tikrino gynybos keliamas versijas ir motyvuotai jas atmetė.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje

9. BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

10. Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-620/2010). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-976/2020, 2K-179/2013). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje nurodytų padarinių, turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala – jis netenka turto ar turtinės teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017).

11. BK 182 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad suklaidindamas nukentėjusįjį ar kitą asmenį, sau ar kito asmens naudai neteisėtai neatlygintinai gauna turto, numato, kad dėl to nukentėjusysis patirs turtinės žalos, ir to nori. Nagrinėjamu atveju tiek iš apeliacinio skundo turinio, tiek iš M. S. paaiškinimų, duotų viso proceso metu, matyti, jog laikomasi pozicijos, kad nuteistasis nežinojo, jog prieš nukentėjusįjį A. H. yra naudojama apgaulė ir tokiu būdu yra įgyjamas šiam asmeniui priklausantis turtas (piniginės lėšos), t.y., nežinojo nusikalstamos pinigų kilmės, tik davė uošvienės N. S. banko sąskaitą, į kurią buvo pervesti pinigai ir kuriuos per žmoną išgrynino. Teigiama, kad pinigų pervedimo metu jis jau buvo laisvėje, apie tai, kuo užsiima M. Č. laisvės atėmimo vietoje jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Taigi iš esmės yra tvirtinama, kad M. S. veiksmuose nėra kaltės (tiesioginės tyčios veikti nusikalstamai), t. y. jis nesiekė apgaulės būdu neatlygintinai įgyti svetimo turto. Vis dėlto su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti ir pritartina apylinkės teismo sprendimui dėl veikos A. H. atžvilgiu M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

12. Vertinant, ar M. S. veiksmuose buvo tyčia sukelti aukščiau nurodytus padarinius, pirmiausia pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019). Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realią situaciją, kaltininko asmenines savybes (profesinę ir gyvenimišką patirtį) ir kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2020).

13. Sprendžiant, ar M. S. padarė nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą įvertina byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat ir nuteistojo M. S. parodymus. Pažymėtina, kad nuteistojo M. S. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, jie keitėsi.

14. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. S. pripažino, kad (duomenys neskelbtini) esančiam asmeniui (įvardijo M. Č.) susirašinėdamas mobiliuoju telefonu perdavė N. S. banko sąskaitą, t. y. dėl banko sąskaitos perdavimo kontaktavo su asmeniu, esančiu pataisos namuose, kurių teritorijoje nusikalstamos veikos metu veikė abonentiniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). M. S. parodė, kad duodamas pataisos namuose esančiam asmeniui savo uošvienės N. S. banko sąskaitos numerį manė, jog ten bus pervestos asmeninės lėšos, nieko blogo neįtarė, nes tokiu būdu bausmę atliekantiems asmenims dažnai daromi pavedimai. Sužinojęs apie pinigų pervedimą su D. S. pinigus išgrynino.

15. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. aiškino, kad įvykdė sukčiavimą nukentėjusiojo atžvilgiu, veikdamas su nenustatytu asmeniu, kurio neįvardijo, tik aiškino, kad nenustatytas asmuo vykdė jo paties nurodymus. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. teigė, kad (6 t., b.l. 39-41), kad skelbimai dėl parduodamų daiktų jam žinomi, skelbimus dėjo jam pažįstamas asmuo, kurio tapatybės atskleisti nenori. Buvo sumanymas dėti šiuos skelbimus ir tas asmuo vykdė M. S. nurodymus. Į asmenų bankų sąskaitas ateidavo pinigai už M. S. prašymu įdėtus skelbimus apie melagingai parduodamus daiktus. Asmenys, kurių bankų sąskaitos buvo naudojamos, jam M. S., perduodavo pinigus, tik nepamena, ar asmeniškai susitikę ar per ką nors kitą. Kitoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu M. S. nurodė, kad 2020 m. sugalvojo dėti melagingus skelbimus dėl neva parduodamų daiktų turint tikslą gauti pinigų, juos dėjo laikotarpiu nuo 2020-07-31 iki 2020-08-18, pardavinėjo įvairius daiktus, tarp jų ir automobilį “VW Sharan” už 1800 eurų. Skelbimus talpino ne jis, o jo pažįstamas, kurio neįvardijo. Asmenys, kurių sąskaitomis buvo pasinaudota, jam perduodavo pinigus grynais. Nepamena, ar su juo susitikdavo, ar perduodavo per kitą asmenį. Į uošvienės banko sąskaitą jo prašymu asmuo yra pervedęs 2 kartus pinigų, tik neprisimena už ką (6 t., b. l . 68-69).

16. Taigi faktą, kad jis davė N. S. banko sąskaitą, į kurią buvo pervesti pinigai, M. S. pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju 2021 m. gegužės 6 d. M. S. aiškino, kad nepamena už ką pervesti pinigai (6 t., 68-69), vėliau apklausiamas 2021 m. liepos 2 d. (6 t., b. l. 144-145) jau nurodė, kad į banko sąskaitą pinigai buvo pervesti už melagingai patalpintus skelbimus, o teisme šioje dalyje parodymus pakeitė ir jau nurodė, kad sąskaitos numerį jis davė kito asmens – M. Č. asmeninių lėšų pervedimui. Visgi, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme M. S. nurodė, kad žino, kad tuos (tai yra melagingus) skelbimus dėjo M. Č., tai suprato iš to, kad pastarasis prašė banko sąskaitos. Nurodė žinojęs, kad M. Č. tuo verčiasi jau ne pirmi metai ir už tai atlieka bausmę. Tokie M. S. parodymai, vertinant juos kitų bylos duomenų kontekste, leidžia daryti išvadą, kad pastarasis duotą banko sąskaitą siejo su melagingais skelbimais jau nuo prašymo duoti sąskaitos numerį momento. Taigi M. S. jau tuo momentu, kai jo buvo prašoma banko sąskaitos, suvokė, kad sąskaita bus naudojama ne asmeninių lėšų pervedimui, o kitiems, t. y. nusikalstamiems tikslams. Be kita ko, M. S. teisme nurodė, kad žino, kad M. Č. tuo verčiasi jau ne pirmi metai, už tai ir atlieka bausmę, kas sustiprina teismo išvadą dėl M. S. tyčios kryptingumo, o tuo pačiu paneigia skundo argumentą, kad M. S. nežinojo, kuo užsiima M. Č.

17. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) M. S. dar iki nusikalstamos veikos padarymo atlikinėjo bausmę (2019–2020 m., vėliau ir 2021 m. (t. 6, b. l. 51-55, 78-79)), todėl pažinojo ten esančius asmenis ir, priešingai, nei sąskaitos savininkė N. S. ar nuteistojo sutuoktinė D. S., turėjo galimybę su jais kontaktuoti. Be kita ko, kaip jau minėta, žinojo, kad M. Č. nuteistas už sukčiavimus. Atsižvelgiant į aptartus duomenis pritartina apylinkės teismo išvadai, kad jokių kitokių N. S. sąsajų su pataisos namuose esančiais asmenimis nėra, todėl vienintelis asmuo, per kurį galėjo būti perduota jos banko sąskaita, buvo M. S.

18. Liudytoja D. S. patvirtino mamos N. S. banko sąskaitos davimo ir pinigų išgryninimo faktą. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. M. S. su kažkuo susirašinėjo telefonu ir pas jį tas asmuo paklausė banko sąskaitos, kur galėtų pervesti asmeninius pinigus 500 Eur, ji pati su tuo asmeniu kalbėjo telefonu. Telefonu kalbėjęs vyriškis suorganizavo automobilį su vairuotoju, kuris ją su M. S. nuvežė pas N. S., kur ji paėmė banko kortelę, o po to nuvežė į banką Alytuje. Nurodė, kad dar bevažiuojant į banką, tas pats asmuo pranešė, kad vietoj 500 Eur, bus 1000 Eur. Ji bankomate per penkis kartus nuėmė 870 eurų, o daugiau pinigų jai neleido išgryninti bankomatas. Sutuoktiniui pasakė, kad likusius pinigus nuims kitą dieną. Išgrynintus pinigus ji perdavė sutuoktiniui M. S., tada tas pats vyriškis juos parvežė į namus ir maždaug po 5-10 minučių jos sutuoktinis minėtus pinigus išnešė iš namų į kiemą. ( 5 t., b. l. 13-16). Teisme davė analogiškus parodymus, išskyrus tai, kad pinigus ji kartu su sutuoktiniu nurodė vežusi į kažkokį miestelį.

19. Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. yra baustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį, tai yra už smulkius sukčiavimus, kai į internetą patalpindamas skelbimus apie parduodamas prekes jų neišsiųsdavo. Šie administraciniai nusižengimai padaryti 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir 2020 m. rugpjūčio 2 d. ( 6 t., b. l. 89-90), tai yra iki veikos, už kurią nuteistas, padarymo šioje byloje. Taigi, dar iki A. H. pinigų pervedimo į N. S. banko sąskaitą (2020 m. rugpjūčio 16 d.) jam buvo žinomas neteisėtas pinigų įgijimo būdas – pagal melagingus skelbimus pardavus prekę, lėšų pervedimas į svetimas banko sąskaitas bei jų išgryninimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai aptarė ir šiuos byloje surinktus įrodymus, ir jais vadovavosi sprendžiant dėl M. S. kaltės.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad M. S. atlikdamas jam kaltinime inkriminuotus veiksmus veikė ne vienas, o kartu su nenustatytu asmeniu. Nenustatytas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), patalpino internetiniame puslapyje melagingą skelbimą apie automobilio pardavimą. M. S. nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), perdavė N. S. banko sąskaitos numerį, kaip jau nurodyta anksčiau suvokdamas, kad sąskaita bus naudojama nusikalstamiems tikslams. Nenustatytas asmuo telefonu nurodė nukentėjusiajam dalį pinigų už perkamą automobilį pervesti į N. S. priklausančią banko sąskaitą. Nukentėjusysis A. H. 2020 m. rugpjūčio 16 d. pervedė į N. S. banko sąskaitą 1000 eurų, o M. S. tą pačią dieną ir kitą dieną, t.y. 2020 m. rugpjūčio 16 d. ir rugpjūčio 17 d. išgrynino pinigus.

21. M. S. nurodė M. Č. prašymu nuėmęs pinigus ir nuvežęs pastarojo motinai. M. Č. motina neigia gavusi pinigus. M. S. žmona D. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nurodė, kad pinigus jos sutuoktinis perdavė asmenims išėjęs iš buto į lauką. Vėliau parodymus pakeitė, tvirtindama M. S. iškeltą versiją, kad išgrynintus pinigus ji su M. S. vežė į kaimą ( t.y. M. Č. motinai). Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, kam buvo perduoti išgryninti pinigai, esminės įtakos M. S. veiksmų kvalifikavimui neturi, nes sukčiavimas jau buvo baigtas nuo pinigų užvaldymo momento, todėl plačiau neaptariama, o kiti D. S. parodymai iš esmės atitinka ir M. S. parodymus.

22. Byloje nustatyta, kad M. S. parūpino banko sąskaitą, į kurią nukentėjusysis pervedė pinigus už neva parduodamą automobilį, ir siekiant galutinio tikslo – apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, pats įvykdė pinigų išgryninimą per du kartus (dvi dienas), pasitelkiant sutuoktinę D. S. Šie veiksmai buvo atlikti per trumpą laiko tarpą: skelbimas patalpintas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. apie 17.50 val. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., ne vėliau nei 2020 m. rugpjūčio 16 d. M. S. perduoda banko sąskaitą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui; nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. apie 17.50 val. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. apie 14.54 val., nenustatytas asmuo, bendraudamas telefonu, nurodė paskambinusiam nukentėjusiajam A. H., pervesti dalį pinigų už automobilį (1 000 eurų) į N. S. priklausančią Swedbank AB banko sąskaitą, 2020 m. rugpjūčio 16 d. nukentėjusysis A. H. pervedė į nurodytą N. S. banko sąskaitą 1 000 eurų, M. S. per D. S., 2020 m. rugpjūčio 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. išgrynino iš N. S. sąskaitos 1 000 EUR bankomatuose. M. S. veiksmai nebuvo vienkartiniai, jie buvo būtini bendram tikslui pasiekti. Teismų praktikoje bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nustatyti nuteistojo M. S. veiksmai vertinami kaip atitinkantys sukčiavimo objektyviuosius požymius. Panaudota apgaulė (melagingas skelbimas) turėjo lemiamą įtaką nukentėjusiojo apsisprendimui pirkti automobilį (taigi buvo esminė), o M. S. veiksmai buvo svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – gauti panaudojant apgaulę pinigus. Tokie M. S. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalį, todėl kvalifikuoti teisingai.

23. Pažymėtina, kad internetinio sukčiavimo bylose paprastai dalyvauja keletas asmenų – vieni jų apgauna nukentėjusiuosius, neteisėtai įtikina juos pervesti pinigines lėšas, o kiti dalyvauja apgautų nukentėjusiųjų pinigų pervedimuose, jų išgryninime ar perdavime nusikaltimo bendrininkams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai, kadangi nusikaltimų organizatoriai, siekdami nuslėpti savo veiksmus, į juos įtraukia kuo daugiau skirtingų asmenų, kurie nebūtinai privalo vienas kitą pažinoti. Tačiau būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimų sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias nusikalstamas veikas (Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, byla Nr. 1A-137-491/2015).

Dėl bausmės

24. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

25. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, M. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatė bausmės dydį mažesnį už vidurkį. Apylinkės teismas skirdamas bausmę įvertino M. S. asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, taip pat tai, jog pastarasis niekur nedirba, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 5 d nutartimi taikyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos probacijos laikotarpiu sąlygas pažeidė, įpareigojimų nesilaikė, pagrįstai nustatė, jog švelnesnės rūšies bausmė M. S. neturės poveikio, tačiau, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmės dydį. Įvertintina tai, kad M. S. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, atsižvelgtina į jo vaidmenį nusikalstamos veikos daryme, į tai, kad nusikalstama veika yra nesunkus tyčinis nusikaltimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam M. S. nustačius mažesnį laisvės atėmimo bausmės terminą, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, tai yra laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių, todėl nuosprendis šioje dalyje yra keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas), o nuteistojo M. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendį - M. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams sumažinti ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) mėnesių.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.