- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-31
- Bylos Nr.
- 1-963-1095/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39940-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- A. B., D. N.
- Nukentėjusysis
- V. S., E. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.5Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69 str.)
- 1.1.9.9Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 72-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.4.1Turto prievartavimas (BK 181 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 30 parų arešto bausmė;
2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 34 parų arešto bausmė,
ir D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. ir D. N., veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. spalio 5 d. apie 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdami teisėto pagrindo, atvirai vertė nukentėjusįjį E. V. jų naudai perduoti turtą, tai yra 400 Eur už tariamą L. S. skolą, kuriam reikalavimų neįvykdžius, A. B. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo ir taip bendrininkų naudai užvaldė V. S. priklausantį turtą – ne mažesnės kaip 4000 eurų vertės automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdami savo nusikalstamą veiką, po keliolikos ar keliasdešimt minučių A. B. ir D. N. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), užuominomis grasindami E. V. sunaikinti ar sugadinti automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vėl atvirai vertė nukentėjusįjį E. V. jų naudai perduoti turtą, tai yra 400 Eur už tariamą L. S. skolą, be to, grasino panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, jeigu bus kreiptasi į policiją.
Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus.
Kaltinamasis D. N. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus.
Nukentėjusysis E. V. parodė, kad viskas įvyko prieš metus laiko, ikiteisminio tyrimo metu nurodė datą. Apie 17.30 val. atvažiavo vienas su V. S., su kuria gyvena kartu apie 2 metus, vardu registruotu automobiliu „BMW“ pas draugą L. S. į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. Automobilį pastatė prie namo, kuriame gyvena L. S., laiptinės tarp kitų automobilių ir laukė, kol išeis L. S., su kuriuo telefonu buvo susitaręs, kad kieme susitiks ir jam pranešęs, kad jau atvyko. Po kelių minučių prie jo automobilio privažiavo juodos spalvos automobilis „VW Touran“, kuriuo atvažiavo D. ir A., automobilį vairavo D.. Tas automobilis užstatė kelią jo automobiliui. D. ir A. pažinojo tik iš matymo, nes anksčiau D. buvo L. draugas, bet per paskutinius metus jo nematė, o A. taip pat pažinojo iš matymo, tik neatsimena, kaip su juo susipažino, L. S. yra bendras jų pažįstamas. Su D. ir A. konfliktų, skolų neturėjo. L. santykiai su kaltinamaisiais prasti. Atvažiavę kaltinamieji išlipo iš automobilio, ikiteisminio tyrimo metu atpažino juos iš nuotraukų. D. paprašė jo išlipti iš automobilio, kad pasikalbėtų, ir jis išlipo. Jo automobilio rakteliai liko spynelėje, automobilis nebuvo užvestas. Jam išlipus vyko pokalbis tarp jo ir D. apie L. S., jo klausė, kur yra L., o jis sakė, kad nežino, kur L.. Su juo bendravo tik D., o A. šalia stovėjo ir girdėjo jų pokalbį. Tada jo klausė apie 300 ar 400 Eur skolą. D. sakė, kad tai L. skola, klausė, kada ir kaip paduos pinigus. Tuo metu nežinojo nieko apie skolą, todėl sakė, kad tai ne jo skola ir nemokės pinigų. Jam sakė, kad jis turi atiduoti pinigus, nes L. negražina pinigų, sakė „tada tu turi atiduoti skolą“. Jis atsakė, kad neturi tokių pinigų ir nemokės. Po kelias minutes trukusio jų bendravimo D. pasakė A.: „lipk į mašiną ir važiuojam“. D. įlipo į „VW Touran“, o A. įlipo į „BMW“ ir jie išvažiavo iš kiemo, pasukdami į dešinę pusę. Kai A. įlipo į „BMW“ automobilį, jis pats tuo metu stovėjo netoli to automobilio ir buvo šoko būsenos, prašė A. nevažiuoti, tuo metu aplinkui kitų asmenų nebuvo. Kai kaltinamieji išvažiavo, paskambino savo merginai V. S., paaiškino, kad pavogė automobilį. Skambino draugei, o ne policijai, nes buvo išsigandęs, policiją iškvietė jo draugė. Draugė pasakė, kad atvažiuoja, ir jie susitarė susitikti prie „Iki“ parduotuvės. Dieną prieš įvykį matėsi su L., važinėdavo kartu su juo „BMW“ automobiliu, tai kaltinamieji gal ir galėjo juos matyti važiuojančius kartu tuo automobiliu. Praėjus minutei ar kelioms po to, kai kaltinamieji išvažiavo, į kiemą išėjo L., su juo gal minutę pabendravo, paaiškino jam situaciją ir nuėjo laukti savo merginos prie „Iki“ parduotuvės. Kai stovėjo prie „Iki“ parduotuvės ir laukė savo merginos, po 10–15 min. automobiliu „VW Touran“ atvažiavo kaltinamieji, D. iš tolo jį pasikvietė ir jis nuėjo prie namo, kuris netoli parduotuvės. D. jam vėl sakė grąžinti 400 Eur skolą, kad kai atiduos skolą, gražins automobilį, bet jis jiems sakė, kad neturi tokių pinigų. Nežino, dėl ko jo prašė gražinti L. skolą ir jam nebuvo pasakyta, kaip ta skola susidarė. D. sakė, kad susidoros, kad merginą pasmaugs ir jam kažką padarys, jei kreipsis į policiją, o jei skolos negrąžins, automobilį padegs ar įmes į vandenį. Tiksliai neatsimena, ar sakė iki kada reikia grąžinti skolą. A. tuo metu nekalbėjo, bet girdėjo jų pokalbį. Prieš jį fizinis smurtas nebuvo panaudotas. Pokalbis truko kelias minutes ir po to jis nuėjo toliau laukti merginos, o kaltinamieji išvažiavo. Atvažiavo V. ir po kiek laiko atvyko pareigūnai. V. ėmėsi iniciatyvos ieškoti automobilio, paprašė draugės padėti jį surasti, o jis nuvyko į policijos komisariatą. Automobilis buvo rastas, su pareigūnais nuvyko prie automobilio, buvo perbrėžtos kairės pusės priekinės ir galinės durelės, galinis sparnas, nuo vienų durelių iki galo brūkšnys, bagažinė taip pat įbrėžta, veidrodėlis užlenktas, pipirinių dujų pripurkšta salone, dokumentai išmėtyti, automobilio rakteliai buvo numesti ant sėdynės ar ant kilimėlio. Iš automobilio niekas nedingo. Pareigūnai apžiūrėjo automobilį, ėmė pirštų antspaudus ir tą patį vakarą atidavė automobilį. Kaltinamieji žalos neatlygino, vėliau su juo nesusisiekė. Po kelių savaičių pasikvietė policijos pareigūnai, rodė nuotraukas, policijai lyg buvau nurodęs asmenų vardus. „BMW“ automobiliui po įvykio netvarkė, nes laukė, kol pasibaigs bylos nagrinėjimas, tik pateikė sąmatą, kurią išrašė autoservisas, kai įvertino žalą. Automobiliu naudojasi kartu su drauge. Žibintas suklijuotas buvo dar iki įvykio, nes prieš tai buvo eismo įvykis ir visas automobilio priekis buvo pažeistas, tai nesusiję su šia nagrinėjama byla. Dėl neturtinės žalos gali paaiškinti, kad patyrė išgąstį. Kadangi automobilyje jautėsi pipirinės dujos, tai perštėdavo akis, bandė valyti saloną servetėlėmis, bet nelabai padėjo, o į valymo įstaigą nesikreipė, nes laukė, kad prasivėdintų. Su L. S. po įvykio bendravo ir jis jam sakė, kad tuos asmenis jis pažįsta, bet jiems tikrai neskolingas, jokie reikalai jų nesieja. L. pažįsta labai seniai, juo pasitiki. Nežino, kodėl nepakvietė L. aiškintis su kaltinamaisiais. Kaltinamiesiems sakė, kad tai ne jo automobilis. Lietuvoje buvo nuo pavasario pabaigos ir dirbo neoficialiai (prie statybų, prekių išvežiojime, be to, buvo susiradęs naują darbą, bet po įvykio pranešė, kad nebeateis), o prieš tai buvo (duomenys neskelbtini). Po įvykio praėjus kelioms savaitėms dėl išgąsčio išvyko į užsienį, o po 2 savaičių pas jį atvažiavo ir draugė, nors iki įvykio neplanavo vykti į užsienį, nes V. S. turėjo nuolatinį darbą. Iki išvykimo į užsienį buvo namuose, niekur nėjo, bijojo kaltinamųjų išsakytų grasinimų. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad „D. tęsė savo kalbas apie ,,skolą“ ir man sakė: ,,paduok pinigus, 400 eurus, ir galėsi pasiimti mašiną“. Aš jiems sakiau abiem, kad neturiu pinigų. Jie manęs klausinėjo, ko čia dairausi, ar laukiu kažko čia. Tada D. norėjo, kad paimčiau jo telefono numerį, kad turėčiau, aš neėmiau. Po to aš nuėjau vėl iki parduotuvės įėjimo“ yra teisingi.
Nukentėjusioji V. S. parodė, kad E. įvykio dieną nuvežė ją į darbą, o po to paskambino jai ir pasakė kviesti policiją, nes pavogė automobilį, ji išėjo iš darbo ir nuvyko prie (duomenys neskelbtini) esančios „Iki“ parduotuvės, kur jos laukė E.. Jis pasakė, kad pavogė mašiną, kad pati skambintų policijai, nes tai jos mašina, bet nesakė, kas pavogė. Iškvietė policiją. Laukiant pareigūnų klausinėjo E., kas atsitiko, jis pasakė, kad bijo ir kad jam grasino, minėjo, kad tie asmenys galimai iš (duomenys neskelbtini) raj. Būdama prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kol laukė policijos, skambino draugei S., kuriai pasakė, kad pavogė mašiną, liepė jai važinėti po (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonus bei paieškoti automobilio. Kai nuvyko į komisariatą, pirmas buvo apklaustas E.. Klausė E., ar jis sakė pareigūnams apie grasinimus, jis sakė, kad nieko nesakė apie juos. Po to apklausė ją ir ji tyrėjai tikrai sakė, kad tie asmenys E. grasino. Jos tyrėja klausė, ar žino A. ir D., bet ji jų nežinojo. Kai dar automobilis nebuvo rastas, E. svarstė gal gražinti jiems 400 Eur skolą, bet ji su tuo nesutiko, nes tai nėra jų skola. Dar būdama policijoje skambino L. ir sakė gražinti skolą arba pačiam aiškintis, be to, liepė atvažiuoti į policiją. Apie 20–21 val. paskambino S. ir pasakė, kad prie (duomenys neskelbtini) degalinės, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini) parduotuvės, yra jos mašina. Nuvažiavo prie rasto automobilio, buvo atidarytos durelės, išmėtyti dokumentai. Automobilyje buvo asmeniniai dokumentai (buto nuomos sutartis, darbo sutartis, mašinos registracijos dokumentai), kuriuose nurodyti jų asmens kodai, gyvenamoji vieta, be to, automobilyje buvo buto raktai. Buvo pažeista automobilio vairuotojo pusė: nuo priekinių iki galinių durelių, sparnas. Iki atvykstant pareigūnams atidarė galines dureles, bet nieko nelietė, mašinos rakteliai buvo numesti ant sėdynės, dokumentai ant kilimėlio. Po pusvalandžio atvyko policija, sakė, kad jaučiasi pipirinių dujų kvapas, po to apie 2 val. laukė tyrėjų ir kartu su E. ir pareigūnais važiavo į policijos komisariatą, į įvykio vietą. Apie 0–1 val. nakties policijos pareigūnai leido pasiimti automobilį. Policijos pareigūnas siūlė dėl saugumo pasikeisti buto spynas, nes automobilyje buvo palikti buto raktai. E. jai yra pasakojęs, kad buvo 2 vaikinai, jie nurodė, kad grąžintų 400 Eur už draugo L. skolą. Automobilis registruotas jos vardu, nes didžioji dalis už automobilį sumokėtų pinigų buvo jos, nors su E. vedė bendrą ūkį. Pati pradėjo ieškoti tų asmenų per Facebook, nes įvykio vakarą policijos komisariate tyrėja pasiūlė tuos asmenis taip surasti. Po poros savaičių atsitiktinai apie juos sužinojo, paieškojo jų „Facebook“ ir pranešė tyrėjai namą, kur galimai gyvena ir ta informacija pasitvirtino. E. po įvykio bijojo, sakydavo, kad jie (duomenys neskelbtini) gyvena, yra neprognozuojami, agresyvūs, vartoja narkotikus, pagarsėję automobilių vagystėmis ir gali bet ką padaryti. Su mama buvo susitarusi, kad pas ją pagyvens, nes bijojo dėl savęs, nes E. sakė, kad jeigu kreipsis į policiją, tai kažką jiems padarys. Bijojo išsakytų grasinimų, dėl savo saugumo, nes net nežinojo, kaip jie atrodo. Po mokyklos baigimo pusmečiui buvo kartu su E. išvykusi į užsienį: pusę laiko dirbo (duomenys neskelbtini), o pusę – (duomenys neskelbtini), bet prieš pandemiją vasario mėnesį grįžo į Lietuvą ir į užsienį vykti nebeplanavo. Ji dirbo kvalifikuotą darbą (duomenys neskelbtini), turėjo geras pareigas ir sąlygas dėl darbo derinimo su mokslais, nes mokėsi Kauno kolegijoje (teisės studijos, sesijinis mokslas, kas 2–3 savaites vyksta paskaitos), E. vykdė individualią veiklą, nuo gegužės pradžios iki spalio dirbo statybose, o įvykio vakarą 20 val. turėjo dirbti papildomai, bet buvo išsigandęs ir sakė, kad niekur neis. Po įvykio E. skubotai sumanė, kad nori važiuoti į užsienį dėl to, jog jam baisu dėl galimo keršto, nes jų gyvenamoji vieta tiems asmenims buvo žinoma. Dar siūlė vykti E. į (duomenys neskelbtini) gyventi, bet jis atsisakė ir 2020 m. spalio 15 d. išvyko į užsienį, po kiek laiko ir ji išvyko pas E. ir jo įkalbėta liko užsienyje su juo, nes jie yra šeima. Užsienyje dirbo nekvalifikuotą darbą – prekių pakuotoja. Jos gyvenimo sąlygos Lietuvoje buvo geresnės tiek finansiniu, tiek emociniu atžvilgiais, taigi jeigu ne šis įvykis, nebūtų važiavusi į užsienį. Patyrė žalą, nes po įvykio negalėjo į darbą, į studijas (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti automobiliu, bandė jį valyti, bet dėl cheminio automobilio valymo nesikreipė, be to, E. sakė nevažinėti su mašina, nes bijojo, kad tie asmenys nepamatytų, dėl to pas tėvus buvo palikta mašina ir su ja nevažinėjo. Be to, jautė baimę dėl saugumo. Iš užsienio grįžo gegužės mėnesį ir tada vyko į servisą. Iki šiol automobilio neremontavo, nes nusprendė palaukti teismo proceso pabaigos. L. ir E. yra draugai nuo darželio laikų, anksčiau tame pačiame name gyveno, automobiliu kartu važinėdavo. E. ir L. klausė dėl skolos, bet jie viską neigė. Kalbėjosi su E., kad jeigu jis turi skolų, kad jas sumokėtų, bet jeigu neskolingas, tai nežada nieko mokėti. Žino, kad L. anksčiau bendravo su tais asmenimis, kad jie pažįstami, bet E. su L. daugiau nepasakojo apie juos. Prieš metus, rugsėjo pradžioje buvo įsigijusi automobilį už 4000 Eur. Pati per pirmą teismo posėdį pirmą kartą pamatė kaltinamuosius, iki šiol žala neatlyginta ir su ja kaltinamieji nebuvo susisiekę.
Liudytoja G. K. parodė, kad su A. B. turi bendrą vaiką, iki 2021 m. kovo mėnesio kartu su juo gyveno, šiuo metu su A. B. kartu nebegyvena, o D. N. pažįsta iš matymo. Liudytoja nesutiko duoti parodymų.
Liudytoja R. B. parodė, kad yra A. B. mama, o D. N. pažįsta iš matymo. Liudytoja nesutiko duoti parodymų.
Liudytoja S. G. parodė, kad įvykis buvo praeitų metų rugsėjį ar spalį. Jos su V. yra draugės, buvo klasiokės. Kai V. paskambino, nurodė, kad užpuolė E. ir pavogė mašiną, todėl prašė padėti ieškoti mašinos, nurodė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajonus. Ji buvo su draugu ir važinėjo su mašina. Ilgai ieškojo to automobilio, nes kai rado, buvo jau tamsu. Pastebėjo automobilį už (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios už (duomenys neskelbtini) dešinėje kelio pusėje. Buvo kažkokie kiemai, link kurių jie važiavo, ir užsisukę tamsoje pastebėjo ieškomą automobilį, aplinkui kurį nieko nebuvo. Patikrino automobilio dureles, jos buvo atrakintos, daugiau nieko nepastebėjo ir pranešė V., kuri tuo metu buvo policijoje, nuvažiavo jos pasiimti ir vėl atvyko prie automobilio. Vėliau V. pasakojo, kad užpuolė E. ir atėmė mašiną, bet nežino, kas užpuolė. V. yra buvusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ten dirbo, į užsienį vyko užsidirbti pinigų.
Liudytojas L. S. parodė, kad datos, kada tai įvyko, neatsimena, bet jau apie metus yra užsienyje, o tas įvykis buvo prieš jam išvykstant iš (duomenys neskelbtini). Tai įvyko jo tėvų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Pas jį atvyko E. V., nes buvo susitarę, kad jis paveš jį pas dantistę. Išėjo į kiemą, E. stovėjo kieme ir pasakė, kad atėmė jo mašiną. E. buvo išsigandęs, smarkiai sutrikęs ir papasakojo, kaip paėmė mašiną. Tą dieną daug su juo nekalbėjo ir išvažiavo su taksi pas dantistę. Kiek žino, E. turėjo skambinti V. ir į policiją. Tą vakarą ir jis pats buvo į policiją atvažiavęs, nes V. paskambino ir paprašė, kad atvažiuotų. Neatsimena, ko jo klausė policijoje, nes daug laiko praėjo, bet jam nesakė, kad automobilio paėmimas yra susijęs su juo. Jo klausė tyrėja, ar kaltinamuosius pažįsta, kiek atsimena, tik vardais juos įvardijo. Ar pažįsta A. B. iš vardo ir pavardės, negali pasakyti, D. N. nelabai pažįsta, o su E. V. nuo vaikystės pažįstami. Vėliau su E. bendravo ir jis papasakojo situaciją. E. važinėjo su automobiliu „BMW 530“, tai V. automobilis, jis yra kartu važinėjęs su tuo automobiliu, bet didžiąją dalį laiko būna išvykęs į užsienį. 2020 m. spalį jis nei A. B., nei D. N., nei kitiems konkretiems asmenims skolingas nebuvo, turėjo tik sveikatos draudimo įmokų skolą. Žino, kad tą automobilį rado kažkur pastatytą, kiek žino, automobilis rastas subraižytas. Nežino, dėl ko atėmė iš E. automobilį. B. ir N. nepažįsta, A. ir D. nelabai pažįsta. Jo klausė policijoje, ar juos pažįsta, nesakė, kad juos pažįsta, gal tik yra matęs. E., kiek žino, būna užsienyje ir grįžta į Lietuvą. E. dirbdavo ir Lietuvoje, ir užsienyje. Tuo metu, kai buvo atimtas automobilis, jam atrodo, kad E. turėjo darbą.
Teisme buvo perskaityti liudytojo L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis su E. yra skolingi antstoliams, bet po truputį daro įmokas, daugiau tikrai niekam nėra skolingas, kad apie asmenis, kurie paėmė automobilį „BMW“ iš E. V. žino tik vardus, t. y. A. ir D.. Šiuos asmenis žino tik iš matymo, negali nurodyti, iš kur šiuos asmenis pažįsta, nes daug metų gyvena (duomenys neskelbtini), o šie asmenys taip pat (duomenys neskelbtini), galimai susipažino per kitus asmenis, bet su jais artimai nebendrauja. Dėl 400 eurų skolos nurodė, kad nei A., nei D. nėra skolingas nė kiek pinigų ir nieko nežino apie tariamą jo skolą (1 t. b. l. 144–150).
Po liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo jis parodė, kad moka seniau atsiradusią skolą, nes senais laikais buvo padarę žalą. Kaltinamųjų vardus žinojo, kai pasakė tyrėja, todėl ir pasakė, kad vardus žino, gal ir iš matymo juos žinojo, bet nuotraukų jam niekas nerodė. Parodymai dėl skolos teisingi, nėra skolingas kaltinamiesiems. Nelabai žino, kad E. V. buvo sakyta grąžinti jo skolą.
Iš 2021 m. kovo 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. V. atpažino D. N., nurodydamas, kad minėtas asmuo kartu su A. dalyvavo pagrobiant jo automobilį (1 t., b. l. 105–111).
Iš 2021 m. kovo 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus A. B. priklausančio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) abonento pokalbių ir SMS žinučių išklotinės analizę nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2021 m. vasario 5 d. nustatyta, kad 2020 m. spalio 5 d. 10.31 val. siuntė SMS pranešimą abonentas (duomenys neskelbtini), sujungimo celė (duomenys neskelbtini). Abonentas 12.44 val. sujungtas su abonentu (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 25 s., sujungimo celė (duomenys neskelbtini). Abonentas 16.42 val. jungėsi prie interneto, sujungimo celė (duomenys neskelbtini). Abonentas nuo 17.41 val. iki 18.43 val. jungėsi prie interneto, sujungimo celė (duomenys neskelbtini). Abonentas laikotarpiu nuo 18.51 val. jungėsi prie interneto, sujungimo celė (duomenys neskelbtini). Abonentas nuo 19.51 val. iki 20.51 val. jungėsi prie interneto, sujungimo celė (duomenys neskelbtini). Abonentas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 5 d. 20.56 val. iki 2020 m. spalio 6 d. 06.18 val. jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini). Abonentas nebuvo sujungtas su E. V., L. S., D. N. (2 t., b. l. 15–16).
Iš 2021 m. gruodžio 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta informacija, jog vienas iš įtariamųjų gali būti A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), kurio numeris (duomenys neskelbtini). Iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, buvo gauta A. B. (tel. (duomenys neskelbtini)) įeinančių ir išeinančių skambučių pokalbių išklotinės su celėmis nuo 2020 m. spalio 5 d. iki atsakymo pateikimo dienos su pokalbių vietovėmis bei abonento priklausomybe. Išanalizavus gautą informaciją nustatyta, kad A. B. priklausantis mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelės IMSI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. spalio 5 d. 14.46 val. iki 15.46 val. veikė prisijungęs prie UAB (duomenys neskelbtini) operatoriui priklausančios bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zona apima įvykio vietą ir A. B. gyvenamąją vietą. Nuo 15.46 val. iki 16.42 val. minėtas telefono numeris veikė prisijungęs prie UAB (duomenys neskelbtini) operatoriui priklausančios bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kas rodo kad įvykio metu jis nebuvo namie. Nuo 17.41 val. veikė prisijungęs prie UAB (duomenys neskelbtini) operatoriui priklausančios bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurios veikimo zona neapima nei įvykio vietos, nei A. B. gyvenamosios vietos (3 t., b. l. 12–13).
Iš vyriaus. patrulės R. K. 2020 m. spalio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. spalio 5 d. 18.00 val. dirbant ekipaže „1815“ kartu su vyriaus. patruliu N. K. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), dingo automobilis. Nuvykus minėtu adresu V. S. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), iš jos vaikino E. V. iš matymo pažįstamas asmuo dėl kažkokios skolos atėmė jai priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuvažiavo Projektuotojų gatvės link. 20.40 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis rastas. Nuvykus nurodytu adresu automobilis surastas, aplink asmenų nebuvo (1 t., b. l. 157–158).
Iš 2020 m. spalio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo kieme. Kieme stovi automobiliai. Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 44–46).
Iš 2020 m. spalio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini), įvažiavimo į Klaipėdos g. 164 namo kiemą pietinėje pusėje. Automobilis yra universalo kėbulu, mėlynos spalvos, stovi priekiu į rytus, priekiniu kairės pusės ratu atsirėmęs į akmenį. Automobilio paviršius padengtas dulkių sluoksniu. Automobilio kairės pusės priekinis žibintas, buferis, sparnas yra mechaniškai apgadinti, žibintas suklijuotas lipnia juosta. Ant kairės pusės galinių durelių išorės, 56 cm atstumu nuo durelių viršaus ir iki pat durelių galinio krašto yra iki 28 cm ilgio mechaninis pažeidimas – įbrėžimas, kuris tęsiasi per kairės pusės galinį sparną 97 cm. Ant galinio kairės pusės sparno ir kairės pusės galinio žibinto kairiojo šono yra dar vienas mechaninis pažeidimas – įbrėžimas, kuris yra 13 cm atstumu nuo sparno apatinės dalies, prasideda 13 cm atstumu nuo sparno priekinės dalies ir tęsiasi iki pat automobilio galo. Galinio vaizdo veidrodėliai yra užlenkti, veidrodėlių gaubtų kraštai mechaniškai pažeisti (subraižyti). Automobilio durelės yra uždarytos, atrakintos, kairės pusės priekinių durelių stiklas yra nuleistas 19 cm. Pėdsakų paieškai ant paviršių naudojami tamsios spalvos daktiloskopiniai milteliai. Ant kairės pusės priekinių (vairuotojo) durelių stiklo vidinės pusės, 14 cm nuo kairiojo krašto ir 3 cm nuo stiklo viršaus buvo išryškinti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti skaidrioje daktiloskopinėje plokštelėje Nr. (duomenys neskelbtini). Ant to pačio stiklo vidinės pusės 15 cm nuo kairiojo krašto ir 8 cm nuo viršaus buvo išryškintas rankos pėdsakas, kuris nukopijuotas skaidrioje daktiloskopinėje plokštelėje Nr. (duomenys neskelbtini). Daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais supakuojamos voke. Ant kairės pusės (vairuotojo) durelių stiklo vidinės pusės prie pat viršutinio krašto ir 9 cm atstumu nuo kairiojo krašto buvo išryškintas audinio (galimai pirštinės) pėdsako fragmentas, kuris nukopijuotas skaidrioje gelinėje plokštelėje ir supakuotas voke. Apžiūrint automobilio vidų juntamas aitrus, kvėpavimo takus dirginantis kvapas. Automobilio salonas yra šviesus, odinės sėdynės. Ant kairės pusės (vairuotojo) priekinės sėdynės yra automobilio BMW raktelis su dviem BMW pakabukais. Kvapų sugėriklių pagalba nuo priekinių sėdynių paimami kvapų pėdsakai, iš automobilio vidaus paimamas foninis kvapas. Kvapų sugėrikliai patalpinami į atskirus stiklainius, kurie hermetiškai uždaromi dangteliais. Ant stiklainių priklijuojamos etiketės su atitinkamais užrašais. Kvapų pėdsakų stiklainių dangteliai užplombuojami lipniomis plombomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), foninio kvapo stiklainio dangtelis užplombuojamas plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo priekinių sėdynių atlošų spec. lipnių juostų pagalba paimamos mikrodalelės, kurios supakuojamos į atskirus vokus. Kairės pusės priekinė sėdynė, panelė, bėgių perjungimo svirtis bei priekinis porankis yra padengtas blizgia bei riebia neaiškios kilmės medžiaga. Ant vairo oro pagalvės matosi nutekėjusios neaiškios medžiagos lašeliai (galimai pipirinių dujų aerozolio likučiai), kurie yra oranžinės spalvos. Nuo vairo oro pagalvės dėmių pavyzdys paimamas spec. tampono pagalba, patalpinamas į plastikinį konteinerį ir supakuojamas voke. Priekinėje panelėje esanti smulkių daiktų dėtuvė yra atidaryta, joje yra tech. apžiūros lapas, akiniai, krovikliai ir kiti dokumentai. Ant dešinės pusės priekinės sėdynės kojų kilimėlio yra automobilio registracijos dokumentai, administracinio nusižengimo protokolas (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir kiti įvairūs dokumentai. Porankio dėtuvėje yra trijų raktų ryšulys, lemputės, kortelės ir kiti smulkūs daiktai. Galinių sėdynių porankis yra atlenktas, jo dėtuvėje yra ausinės, pakrovėjas, kasos kvitai ir kiti įvairūs dokumentai. Ant galinės sėdynės kairės pusės kojų kilimėlio yra belaidė kolonėlė „AudioLogic“. Automobilio bagažinėje yra tuščia raudonos ir mėlynos spalvų kuprinė „Everhill“, plastikinis maišas su tuščiais buteliais, kairės pusės priekinis BMW žibintas, 5 sportiniai bateliai, kibiras ir futbolo kamuolys. Vokai su pėdsakais užklijuojami, ant jų užrašomi paaiškinamieji užrašai, užklijavimo vietose specialistas pasirašo ir užantspauduoja apvaliu antspaudu „Kriminalistiniai tyrimai (duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjus automobilį ir aplinką aplink jį daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta (1 t., b. l. 49–68).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė – V. S. (1 t., b. l. 69).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad „BMW“ 5 serijos E60/61 530 D remonto kaina su PVM 538,72 Eur (2 t., b. l. 165–167).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 1 dalį tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos. Pagal turto prievartavimo teisinį apibrėžimą šiuo nusikaltimu gali būti pripažinti tik be teisėto pagrindo reiškiami reikalavimai. Turto prievartavimo pagrindinis objektas – nuosavybė, turtinės teisės ar turtiniai interesai, dalykas – turtinė nauda, kurios kaltininkas siekia (sau ar kitiems asmenims) versdamas kitą asmenį perduoti turtą (pavyzdžiui, pinigus), suteikti turtinę teisę ar atlikti kitokius turtinio pobūdžio veiksmus. BK 181 straipsnio taikymo prasme vertimas perduoti turtą neturi teisėto pagrindo, tai reiškia, kad turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitą asmenį patenkinti, nėra kilusios iš teisės reguliuojamų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-976/2021).
Abu kaltinamieji šioje byloje nepripažįsta savo kaltės dėl jiems inkriminuoto turto prievartavimo atvejo. Pažymėtina, kad tiesiogiai su kaltinamaisiais matęsis ir bendravęs įvykio dieną (2020 m. spalio 5 d.) teigia tik nukentėjusysis E. V., o kitų tiesioginių įvykio liudytojų nėra. Nukentėjusiajai V. S. aplinkybės žinomos tik tiek, kiek jas jai papasakojo sugyventinis E. V.. Liudytojas L. S., kuris yra E. V. draugas, apie įvykį sužinojo iš nukentėjusiųjų. Liudytoja S. G. apie įvykį sužinojo iš draugės V. S.. Atkreiptinas dėmesys, kad abu nukentėjusieji ir liudytojas L. S. buvo apklausti dar įvykio vakarą.
Iš E. V. ir L. S. parodymų aišku, kad jie 2020 m. spalio 5 d. buvo susitarę susitikti, nes E. V. turėjo L. S. nuvežti pas odontologą. E. V., nuvežęs V. S. į darbą, nuvyko su jos vardu registruotu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pas L. S. ir pasistatė automobilį prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis nuosekliai viso proceso metu nurodė, kad kai jis pasistatė „BMW“ automobilį daugiabučio namo kieme, prie jo su juodos spalvos „VW Touran“ automobiliu atvažiavo jam iš matymo pažįstami jaunuoliai D. ir A.. Šiuos vardus jis įvardijo nuo pat pirmosios apklausos, nurodydamas, kad A. gyvena (duomenys neskelbtini) gale, ir iš tikrųjų kaltinamasis A. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis E. V. atpažino ikiteisminio tyrimo metu iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų būtent D. N., kaip tą asmenį, kuris įvykio dieną su A. dalyvavo automobilio vagystėje. Nukentėjusysis pirmoje apklausoje nurodė, kad su D. ir A. paskutinį kartą bendravo prieš 3–4 metus, anksčiau susitikdavo, „baliavodavo“.
Teisme E. V. kaltinamuosius matė gyvai ir atpažino juos kaip tuos asmenis, kurie 2020 m. spalio 5 d. iš jo prievartavo turtą. Iš bylos duomenų matyti, kad abu kaltinamieji, nukentėjusysis E. V., liudytojas L. S. ir dar 2 kiti asmenys 2016 m. rugpjūčio 12 d. buvo pristatyti į policijos komisariatą dėl konflikto viešoje vietoje (2 t., 46–50). Ši aplinkybė patvirtina, kad tiek kaltinamieji pažinojo vienas kitą, tiek ir nukentėjusysis pažinojo kaltinamuosius dar iki 2020 m. spalio 5 d. įvykio, taigi galėjo juos atpažinti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kad būtent kaltinamieji D. N. ir A. B. yra tie asmenys, kuriuos E. V. nurodė kaip įvykio vietoje buvusius A. ir D.. Kadangi nukentėjusysis pažinojo kaltinamuosius tik iš matymo, tačiau nežinojo tikslesnių jų duomenų, kaltinamųjų asmenybių nustatymas ikiteisminio tyrimo metu užtruko. Tai, kad kaltinamieji vienas kitą pažįsta ir tarpusavyje bendrauja, dėl to galėjo kartu įvykdyti jiems inkriminuotą nusikaltimą, patvirtina ne tik 2016 m. rugpjūčio 12 d. įvykęs jų pristatymas į policijos komisariatą, bet ir 2021 m. sausio 13 d. jų įvykdytas administracinis nusižengimas, kai jie kartu važiuodami automobiliu pažeidė karantino reikalavimus (2 t., b. l. 18–21, 97–103).
2021 m. kovo 3 d. ir 2021 m. gruodžio 16 d. tarnybiniai pranešimai, kuriuose atlikta A. B. naudojamo telefono numerio išklotinių analizė ir išanalizuoti jo telefono prisijungimai prie tam tikrų bazinių stočių (celių), patys savaime nepatvirtina, kad A. B. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau ir nepaneigia jo galimybės ją įvykdyti nurodytoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) ir nurodytu laiku (2020 m. spalio 5 m. apie 17.30 val.). Iš minėtų tarnybinių pranešimų matyti, kad nuo 15.46 val. iki 16.42 val., t. y. iki nusikaltimo padarymo, A. B. telefono numeris veikė prisijungęs prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 16.42 val. iki 17.41 val. joks prisijungimas iš viso nefiksuotas, nuo 17.41 val. iki 18.43 val. jungėsi prie interneto, sujungimo celė (duomenys neskelbtini), nuo 18.43 val. iki 18.51 val. joks prisijungimas iš viso nefiksuotas, 18.51 val. jungėsi prie interneto, sujungimo celė (duomenys neskelbtini), nuo 18.51 val. iki 19.51 val. joks prisijungimas iš viso nefiksuotas, nuo 19.51 val. iki 20.51 val. jungėsi prie interneto, sujungimo celė (duomenys neskelbtini). Šie duomenys leidžia teigti, kad yra bylai aktualūs laiko tarpai, pavyzdžiui, iki 17.41 val., kai iš išklotinių analizės negalima nustatyti, kur buvo A. B., nes jo naudojamas telefonas iš viso nesijungė prie bazinių stočių, o po 17.41 val. A. B. telefonas jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), kuri nėra labai toli nuo įvykio vietos, nuo įvykio vietos iki jos vos kelios minutės kelio važiuojant automobiliu. Ir po to yra laikotarpių, kai neaiškūs A. B. buvimo vietos, nes jokie prisijungimai nefiksuoti, be to, net neaišku, kada tiksliai ir kuris iš bendrininkų nuvarė ir paliko automobilį „BMW“ į tą vietą, kur jis ir rastas.
Tai, kas vyko 2020 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini), nustatytina pagal nukentėjusiojo E. V. parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus. Nukentėjusysis nurodė, kad D. ir A. privažiavę išlipo iš automobilio ir D. paprašė tą patį padaryti ir jo. Kai nukentėjusysis išlipo iš automobilio, su juo bendravo D., o A. girdėjo jų pokalbį. D. klausė nukentėjusiojo, kur yra L. S., reikalavo grąžinti 400 Eur L. skolą, o po to D. pasakė A. lipti į automobilį ir važiuoti. Tada D. įlipo į „VW Touran“, o A. įlipo į „BMW“ ir jie išvažiavo iš kiemo, pasukdami į dešinę pusę. Kai kaltinamieji išvažiavo, nukentėjusysis paskambino V. S., paaiškino, kad pavogė automobilį, ir susitarė su ja susitikti prie netoliese esančios „Iki“ parduotuvės. Po to nukentėjusysis tame pačiame kieme trumpam susitiko su L. S. ir paaiškinęs jam, kas nutiko, nuėjo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės laukti V. S..
E. V. nuo pat pirmosios apklausos nurodė, kad kaltinamieji dar kartą privažiavo ir su juo bendravo jam jau būnant prie „Iki“ parduotuvės. Pirmoje apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad prie „Iki“ parduotuvės iš jo vėl buvo reikalaujama grąžinti 400 Eur L. skolą, tačiau nebuvo nieko nurodęs apie jam išsakytus grasinimus. Apklausiamas antrą kartą ikiteisminio tyrimo metu E. V. parodė, kad prie „Iki“ parduotuvės D. jam pasakė, jog paduotų 400 Eur ir galės pasiimti mašiną, o jeigu neatiduos skolos, automobilį sudegins ar paskandins. Teisme E. V. nurodė, kad D. prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės jam vėl sakė grąžinti 400 Eur skolą, kad kai atiduos skolą, gražins automobilį, kad susidoros, kad merginą pasmaugs ir jam kažką padarys, jei kreipsis į policiją, o jei skolos negrąžins, automobilį padegs ar įmes į vandenį, o A. girdėjo jų pokalbį. Nors iš pradžių nukentėjusysis policijai nenurodė jam kaltinamųjų išsakytų grasinimų, tačiau iš V. S. parodymų, duotų teisme ir dar tą patį įvykio vakarą, akivaizdu, kad nukentėjusysis E. V. buvo įbaugintas, jis svarstė kaltinamiesiems perduoti jų reikalautus 400 Eur, sakė, kad nebegalės gyventi (duomenys neskelbtini), nes su juo gali būti susidorota, jam buvo pasakyta nekviesti policijos, nes sudegins automobilį. Visa tai patvirtina, kad įvykio metu nukentėjusiajam iš tikrųjų buvo išsakyti jo teisme nurodyti grasinimai, būtent dėl kurių jis buvo labai išsigandęs ir pats policijai iš karto po įvykio tam tikrų aplinkybių nenurodė, tačiau jas nurodė jo apie įvykį klausinėjusiai sugyventinei V. S., apie grasinimus taip pat nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas antrą kartą ir duodamas parodymus teisme.
Teismas kaip patikimus, neprieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams ir teisingus vertina nukentėjusiojo E. V. parodymus apie 2020 m. spalio 5 d. įvykių eigą. Iš E. V. parodymų aišku, kad A. B. girdint ir pritariant bendrininko veiksmams D. N. tiek prie L. S. namų, tiek ir prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės atvirai išsakė E. V. reikalavimą perduoti jų naudai 400 Eur. D. N. nukentėjusiajam nurodė, kad tai yra L. S. skola, tačiau nepaaiškino, kaip ji susidarė. Nukentėjusysis apie tokios draugo L. S. skolos egzistavimą įvykio metu nieko nežinojo. Liudytojas L. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nurodė, kad jis nėra skolingas kaltinamiesiems. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamieji, reikalaudami iš E. V. 400 Eur, būtų vykdę ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę. Taigi D. N. reikalavimas E. V. sumokėti 400 Eur buvo reiškiamas be teisėto pagrindo. Po to, kai nukentėjusiajam buvo pareikštos neteisėtos turtinės pretenzijos (perduoti 400 Eur už tariamą L. S. skolą), kaltinamasis D. N. pasakė A. B. sėstis į automobilį ir važiuoti. Tada D. N. įlipo į automobilį „VW Touran“, su kuriuo abu kaltinamieji buvo atvažiavę, o A. B. įlipo į V. S. priklausantį automobilį „BMW“, su kuriuo buvo atvažiavęs nukentėjusysis E. V., ir jie abu su nurodytais automobiliais išvažiavo, taip užvaldydami ne mažesnės kaip 4000 Eur vertės (tokia suma nukentėjusioji įvertino savo automobilį) automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69; 2 t., b. l. 200).
Kaip papasakojo nukentėjusysis, po kurio laiko kaltinamieji vėl privažiavo prie jo, jau buvusio prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, ir D. N. girdint A. B. toliau reiškė tas pačias neteisėtas turtines pretenzijas, reikalaudamas nukentėjusiojo perduoti 400 Eur už tariamą L. S. skolą. Be to, šį kartą D. N. girdint A. B. išreiškė ir grasinimus: sunaikinti ar sugadinti prieš tai paimtą automobilį „BMW“, jeigu negrąžins skolos, o jeigu ją grąžins, žadėjo grąžinti automobilį, be to, grasino panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, jeigu bus kreiptasi į policiją. Nukentėjusioji V. S. ir liudytoja S. G. parodė, kad S. S. po šio įvykio paskambino draugei S. G. ir jos paprašė paieškoti tam tikruose rajonuose iš E. V. pagrobto automobilio. V. S. nurodė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonus, kuriuose automobilis tikėtina, kad gali būti, pagal nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes (automobilis buvo paimtas (duomenys neskelbtini), o vienas iš kaltinamųjų gyvena (duomenys neskelbtini)).
Po kelių valandų nuo automobilio paėmimo iš nukentėjusiojo S. G. važinėdama jį rado (duomenys neskelbtini), t. y. netoli degalinės (duomenys neskelbtini). Iš S. G., V. S., E. V. parodymų ir 2020 m. spalio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilis buvo rastas ne tokios būklės, kokios buvo paimtas iš nukentėjusiojo: ant kairės pusės durelių, sparno, galinio žibinto aptikti mechaniniai pažeidimai – įbrėžimai, automobilio salone buvo juntamas aitrus, kvėpavimo takus dirginantis kvapas, ant vairo oro pagalvės matėsi nutekėjusios neaiškios oranžinės spalvos medžiagos lašeliai (galimai pipirinių dujų aerozolio likučiai), automobilio salone matėsi išmėtyti daiktai, tačiau niekas nedingo, o kiti automobilio apgadinimai jau buvo iki jį paimant iš nukentėjusiojo. Šios automobilio palikimo tokios būklės aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie prieš jį atliktą nusikalstamą veiką – turto prievartavimą.
Tokie kaltinamųjų bendri veiksmai, kai jie neturėdami teisėto pagrindo vertė E. V. perduoti turtą (400 Eur), kai buvo iš nukentėjusiojo prieš jo valią paimtas V. S. automobilis, grasinama panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, sunaikinti ar sugadinti paimtą automobilį, atitinka visus BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto turto prievartavimo nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kaltininkai turto prievartavimą įvykdė veikdami bendrai (D. N. išsakė reikalavimus, grasinimus, o A. B. visa tai girdėjo, be to, po D. N. paraginimo paėmė ir išvažiavo iš įvykio vietos su nukentėjusiosios automobiliu) ir tiesiogine tyčia, t. y. jie suvokė, kad verčia E. V. vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją panaudodami psichinę prievartą (grasindami), ir norėjo taip veikti, pritarė vienas kito veiksmams. Dėl to kaltinamieji pripažintini kaltais, nes jie įvykdė turto prievartavimą, tačiau keistinos kaltinamajame akte kaltinamiesiems inkriminuotos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės kitomis, atitinkančiomis byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad tokį galimą pakeitimą proceso dalyviams buvo pranešta 2021 m. lapkričio 29 d. teisiamajame posėdyje, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsnyje (3 t., b. l. 6–9).
Visų pirma, kaltinamajame akte buvo netiksliai nurodyta, kad nukentėjusysis buvo verčiamas perduoti turtą – automobilį „BMW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors iš tikrųjų jis buvo verčiamas perduoti turtą – 400 Eur. Iš nukentėjusiojo parodymų akivaizdžiai matyti, kad automobilio paėmimas jam buvo netikėtas, joks reikalavimas perduoti automobilį jam nebuvo pareikštas, jam visą laiką buvo reiškiamas reikalavimas perduoti 400 Eur. Be to, A. B. išvažiavus su „BMW“ automobiliu, kaltinamieji užvaldė ne E. V., o V. S. turtą, nes būtent jos vardu ir iš didžiosios dalies jos pinigų tas automobilis buvo įsigytas. Taip pat tikslintina, kad grasinimai buvo išreikšti ne tik panaudoti fizinį smurtą (jeigu bus kreiptasi į policiją), bet ir sunaikinti ar sugadinti automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (jeigu nebus gražinta skola). Šie grasinimai jau buvo išreikšti kitoje vietoje kaltinamiesiems po kurio laiko prie nukentėjusiojo privažiavus antrą kartą, kai jis buvo prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Taigi kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės keičiamos kitomis, kurios atitinka realiai įvykusius faktus.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat laikytina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnį, nes būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, ir už kuriuos teistumas neišnykęs / nepanaikintas, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamųjų asmenybes, kitas aplinkybes. Kaltinamieji įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą, veika yra tyčinė, padaryta tiesiogine tyčia, baigta, ja buvo padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala, tačiau fizinis smurtas nepanaudotas, prievartauto turto vertė nėra itin didelė (400 Eur), automobilis buvo rastas paliktas dar tą patį vakarą. Abu kaltinamieji niekur nedirba ir nesimoko, D. N. registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 108), abu kaltinamieji ne kartą bausti administracine tvarka (2 t., b. l. 18–21, 97–103), D. N. yra teistas būdamas nepilnamečiu pagal BK 189 straipsnio 1 d., A. B. už du nusikaltimus buvo nuteistas iki šios nusikalstamos veikos padarymo ir vieną kartą dar buvo nuteistas jau po šios nusikalstamos veikos padarymo (2 t., b. l. 22–41, 104).
Atsižvelgęs į visas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltinamųjų asmenybes, kiekvieno iš bendrininkų darant nusikaltimą atliktus veiksmus, jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas konstatuoja, kad D. N. skirtina vidurkį viršijanti 55 parų arešto bausmė, o A. B. skirtina už vidurkį mažesnė laisvės atėmimo bausmė – 1 metai 5 mėnesiai.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. N. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 14 d. 09.35 val. iki 2021 m. birželio 15 d. 10.55 val. – 2 paros, jas prilyginant 2 arešto paroms (2 t., b. l. 56–61).
Kadangi šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką A. B. įvykdė iki Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 23 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta galutine 34 parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant didžiąją dalį baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės) ir paskiriant A. B. galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 23 d. baudžiamąjį įsakymą.
Abu kaltinamieji yra jauno amžiaus, sunkios pasekmės nusikaltimu nebuvo sukeltos, D. N. laikomas neteistu, o A. B. laisvės atėmimo bausmė skiriama pirmą kartą. Teismas, dar kartą įvertinęs kaltinamųjų asmenybes ir jų padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti pagal BK 75 straipsnį atidedant kaltinamiesiems paskirtų bausmių vykdymą. Arešto bausmės vykdymas D. N. atidėtinas 8 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, o A. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams. Kaltinamieji įpareigotini bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, mokytis arba būti užsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, D. N. papildomai įpareigotinas būti nuo 23 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Be to, abiem kaltinamiesiems paskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei nustatytu atstumu ir turtinės žalos atlyginimas.
Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 6–8, 75–77) – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teisme nukentėjusieji pateikė civilinį ieškinį, prašydami iš kaltinamųjų A. B. ir D. N. priteisti V. S. 538,72 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o E. V. naudai iš kaltinamųjų priteisti 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 160–164).
Turtinė žala grindžiama UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 27 d. automobilio „BMW“ remonto sąmata, pagal kurią reikalingų remontui atlikti medžiagų ir darbų kaina su PVM – 538,72 Eur (2 t., b. l. 165–167). Iš remonto sąmatos matyti, kad buvo įvertintas būtent nukentėjusiosios automobilis, nurodytos dalys, kurias reikia remontuoti, t. y. dažyti, tai atitinka pažeidimus, kurie buvo užfiksuoti radus automobilį, nes ant kairės pusės durelių, sparno, galinio žibinto aptikti mechaniniai pažeidimai – įbrėžimai (1 t., b. l. 49–68). Abu nukentėjusieji patvirtino, kad tų įbrėžimų anksčiau nebuvo. Taigi padaryti automobilio sugadinimai laikytini nukentėjusiajai V. S., kurios automobilis ir yra, padaryta žala. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Būtent kaltinamieji yra atsakingi už nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, nes jie pablogino jos automobilio būklę, jį apibraižydami. Atstatant automobilio būklę į padėtį, buvusią iki nusikaltimo, apibraižytas automobilio dalis reikia dažyti. Pateikta automobilio remonto sąmata būtent ir patvirtina, jog būtent 538,72 Eur suma reikalinga atkurti automobilio „BMW“ būklę iki jo apgadinimo. Nukentėjusioji turi teisę prašyti atlyginti jai išlaidas, kurias ji dar tik patirs atliekant automobilio remonto darbus bei siekiant jį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi iki jo apgadinimo. Nukentėjusiosios būsimų išlaidų dydis yra realus, pagrįstas objektyviais duomenimis – automobilio remonto sąmata, kurios teisingumu ir objektyvumu abejoti teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad automobilio apgadinimu padarytos turtinės žalos atlyginimo atvejais teismų praktikoje tokia automobilio remonto sąmata, kokia pateikta šioje byloje, yra pripažįstama leistinu įrodymu, pagrindžiančiu žalos dydį (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-397/2021). Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji įrodė 538,72 Eur turtinę žalą, už kurią yra atsakingi kaltinamieji, todėl būtent tokia turtinės žalos suma priteistina automobilio savininkei V. S..
Dėl nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos teismas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).
Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad E. V. nusikalstamais abiejų kaltinamųjų veiksmais buvo labai išgąsdintas, jam sukeltas ilgalaikis, iki šiol besitęsiantis baimės ir nesaugumo jausmas. Dėl atliktų prieš jį nusikalstamų veiksmų, sukėlusių stresą, iki pat vėlyvos nakties atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų, nemigo nakties, jis nenuvyko į darbą naujoje darbovietėje, todėl prarado susirastą ir gerai apmokamą darbą, bijodamas kaltinamųjų keršto už pranešimą teisėsaugai apie prieš jį padarytus nusikalstamus veiksmus, E. V. iš namų bijojo išeiti visas dvi savaites. 2020 m. spalio 15 d. jis, slėpdamasis nuo draugų, giminių, nenorėdamas, kad tai taptų žinoma kaltinamiesiems, siekdamas išvengti susidūrimo su kaltinamaisiais bei bijodamas galimo jų keršto, išvyko iš Lietuvos į kitą šalį gyventi dirbti.
Civiliniame ieškinyje taip pat nurodyta, kad V. S. įvykio metu dirbo, tačiau pranešus jai apie nusikaltimą, apie 18 val. turėjo traukti tik ką prasidėjusią darbo pamainą. Nors ji tiesiogiai su kaltinamaisiais įvykio metu nesusidūrė, tačiau nukentėjusysis E. V. jai papasakojo visas prieš jį atliktų nusikalstamų veiksmų aplinkybes, kurios V. S. buvo nemalonios, sukėlė nuotaikos pablogėjimą, atsirado nerimo ir baimės jausmas. E. V. buvo labai įsibaiminęs, svarstė, kaip reikės toliau gyventi, jeigu kaltinamieji sumanytų keršyti, nes pagrąsino keršyti, jeigu bus kreiptasi į policiją. Sužinojusi, kad jos vardu registruotas, už bendras su E. V. lėšas pirktas automobilis rastas (duomenys neskelbtini), ji nuvyko į tą vietą, kur rado automobilį apgadintą, neužrakintomis durimis. Ji automobilyje prieš nusikaltimą buvo palikusi įvairius dokumentus, pagal kuriuos galima identifikuoti jos asmenį, gyvenamąją vietą; automobilyje buvo palikti ir buto, kuriame gyveno su E. V., raktai. Kadangi su E. V. iki įvykio kartu gyveno apie 2 metus, o jam baiminantis dėl keršto gyventi Lietuvoje ir išvykus iš Lietuvos, ji taip pat buvo priversta atsisakyti gerai apmokamo darbo ir 2020 m. lapkričio 1 d. išvykti gyventi bei dirbti į užsienio valstybę. Abu nukentėjusieji iš Lietuvos išvyko į kitą valstybę, kurios kalbos nesuprato, todėl patyrė daug sunkumų tiek darbe, tiek ir buityje. Dėl gyvenimo užsienio valstybėje jie negalėjo tiesiogiai ir betarpiškai palaikyti ryšių su savo tėvais, kitais artimaisiais ir draugais. Tai sukėlė didelį brangių žmonių ilgesį, nuotaikos bei bendrą savijautos pablogėjimą.
Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, t. y. kad buvo išsakyti grasinimai sunaikinti ar sugadinti nukentėjusiosios turtą (automobilį), ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, tai, kad nors nukentėjusioji V. S. tiesiogiai nebendravo su kaltinamaisiais, tačiau apie jų grasinimus sužinojo iš E. V., kuriam tiesiogiai jie ir buvo išsakyti, sprendžia, kad abu nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, nes dėl padaryto nusikaltimo jie abu patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teismas, įvertinęs abiejų nukentėjusiųjų paaiškinimus ir paties nusikaltimo situaciją, konstatuoja, kad E. V. patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai, išgąstis, baimė buvo intensyvesni už tuos, kuriuos patyrė V. S.. Pažymėtina, kad nežinia dėl paimto automobilio nebuvo ilga, jis buvo rastas dar tą patį vakarą, realiai nukentėjusiųjų sveikatai pakenkta nebuvo, prieš juos fizinis smurtas nepanaudotas, į medikus dėl pablogėjusios sveikatos jie nesikreipė. Aplinkybė, kad E. V. buvo susiradęs ir būtent dėl nusikaltimo padarymo nenuvyko į naują gerai apmokamą darbą, neįrodyta. Po nusikaltimo tiek dėl automobilio salone buvusio kvapo, tiek dėl baimės būti pastebėti kaltinamųjų nukentėjusieji nesinaudojo automobiliu „BMW“, dėl to patyrė tam tikrų nepatogumų, o E. V. iš viso bijojo išeiti iš namų. Nukentėjusieji išvykimą į užsienį gyventi ir dirbti grindžia buvusia E. V. baime likti (duomenys neskelbtini) dėl galimo kaltinamųjų keršto, nors iki nusikaltimo jau nebeplanavo vykti į užsienį. Nukentėjusieji nurodė, kad jų gyvenimo kokybė užsienyje buvo blogesnė nei Lietuvoje, nes V. S. Lietuvoje iki tol dirbo kvalifikuotą darbą, o užsienyje – nekvalifikuotą (3 t., b. l. 4–5), be to, išvyko į šalį, kurios kalbos nemokėjo, negalėjo tiesiogiai bendrauti su Lietuvoje likusiais artimaisiais ir draugais. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų paaiškinimais, kad nukentėjusiųjų apsisprendimą vykti į užsienį lėmė būtent kaltinamųjų grasinimai ir jų baimė.
Teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų dėl nusikaltimo patirtus nepatogumus, išgyvenimus, tai, kad nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamųjų turtinę padėtį, kurią jie gali pagerinti, nes yra darbingo amžiaus, padarytos turtinės žalos dydį, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteisiamų neturtinės žalos dydžių ir kitas nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkantis neturtinės žalos atlyginimas yra 700 Eur E. V. ir 250 Eur V. S..
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju nukentėjusiesiems atstovavo advokatas A. Š. ir už jo paslaugas V. S. iš viso sumokėjo 1090 Eur (2 t., b. l. 168–170). Iš šios sumos 90 Eur sudaro atstovavimas ikiteisminiame tyrime ir 1000 Eur už civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme. Pažymėtina, kad kaltinamieji viso proceso metu neigė kaltę, teisme buvo surengti 5 teisiamieji posėdžiai, kuriuose dalyvavo nukentėjusiųjų atstovas. Įvertinęs advokato nukentėjusiesiems suteiktas paslaugas, bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad įrodymais pagrįsta realiai patirta išlaidų suma yra protingo dydžio, todėl priteistina išlaidas patyrusiai V. S. lygiomis dalimis (po 545 Eur) iš kaltinamųjų.
Automobilis „BMW“ nukentėjusiajam buvo grąžintas ikiteisminio tyrimo metu, byloje esantys kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje, o kiti daiktai sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, A. B. šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta arešto bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti A. B. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į A. B. paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 23 d. baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, jį įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, mokytis arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69, 72¹ ir 75 straipsniais, skirti A. B. šias baudžiamojo poveikio priemones: per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti šiuo nuosprendžiu V. S. priteistą turtinę žalą ir įpareigoti A. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiųjų E. V. ir V. S. arčiau nei 50 metrų atstumu.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti D. N. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, D. N. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant D. N. intensyvią priežiūrą ir jį įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: nuo 23 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dirbti, mokytis arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69, 72¹ ir 75 straipsniais, skirti D. N. šias baudžiamojo poveikio priemones: per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti šiuo nuosprendžiu V. S. priteistą turtinę žalą ir įpareigoti D. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiųjų E. V. ir V. S. arčiau nei 50 metrų atstumu.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiųjų civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš A. B. ir D. N. nukentėjusiosios V. S. naudai priteisti 538,72 Eur turtinei žalai atlyginti, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiojo E. V. naudai – 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš A. B. ir D. N. nukentėjusiosios V. S. naudai po 545 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidų.
–palikti saugoti byloje joje esančius kompaktinius diskus;
– sunaikinti: 0,5 l talpos stiklainius su kvapų pėdsakais, perduotus saugoti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybai (1 t., b. l. 71–72); 2 daktiloskopines plokšteles (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)); skaidrią plokštelę su audinio pėdsako fragmentu, dėmės pavyzdį, mikrodaleles nuo automobilio sėdynių atlošų (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.