Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjas ir Ko“ administratoriaus mažosios bendrijos „Dekompras“ atstovui N. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjas ir Ko“ administratoriaus mažosios bendrijos „Dekompras“ ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo BUAB „Vėjas ir Ko“ administratoriaus MB „Dekompras“ atstovas N. L. ieškinį palaiko. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovo civilinė atsakomybė kyla iš jo, kaip buvusio įmonės vadovo, pareigų. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu, paaiškėjus, kad įmonė yra nemoki, turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki bankroto iškėlimo įmonės turtas sumažėjo, o įsipareigojimai padidėjo. Taigi, įmonei buvo padaryta žala. Dar 2016 m. atsirado UAB „Vėjas ir Ko“ prievolė UAB „Bikuvos prekyba“. Tai buvo 53594,75 Eur suma. Ji įtraukta į įmonės 2017 m. balansą. Vėliau buvo priimti du teismo įsakymai, kuriais buvo priteistos skolos. Tačiau šios skolos atsirado anksčiau nei 2018 m. sausio 1 d. Kreditorinis įsipareigojimas UAB „Bikuvos prekyba“ per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo išaugo 4839,69 Eur (teismo posėdžio, vykusio 2021-02-24, 14:06:52 - 14:30:58).

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Vėjas ir Ko“. Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „Vėjas ir Ko“ vadovo pareigas laikotarpiu nuo pat UAB „Vėjas ir Ko“ įsteigimo (t. y., nuo 2011 m. birželio 14 d.) iki bankroto bylos iškėlimo ėjo G. B.. UAB „Vėjas ir Ko“ balanse už 2017 m. apskaityta turto už 27069 Eur, įsipareigojimų už 55185 Eur. UAB „Vėjas ir Ko“ balanse už 2018 m. apskaityta turto už 17821 Eur, įsipareigojimų už 68681 Eur. UAB „Vėjas ir Ko“ balanse už 2019 m. apskaityta turto už 15359 Eur, įsipareigojimų už 84008 Eur. Iš BUAB „Vėjas ir Ko“ bankroto byloje įmonės pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad 53594,75 Eur kreditorinis įsipareigojimas UAB „Bikuvos prekyba“ atsirado 2016 m. sausio 1 d., t. y. iki UAB „Vėjas ir Ko“ nemokumo pradžios momento. Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-8575-399/2018 priėmė teismo įsakymą išieškoti UAB „Bikuvos“ prekyba naudai 52072,17 Eur skolą, 689,65 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos bei po 389 Eur bylinėjimosi išlaidas solidariai iš skolininkų UAB „Vėjas ir Ko“, G. B. ir A. B.. Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-4476-301/2019 priėmė teismo įsakymą išieškoti UAB „Bikuvos“ prekyba naudai 1856,67 Eur skolą, 88,75 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (1856,67 Eur) bei po 3,75 Eur bylinėjimosi išlaidas solidariai iš skolininkų UAB „Vėjas ir Ko“, G. B. ir A. B.. UAB „Vėjas ir Ko“ į Kauno apygardos teisme nagrinėjamą bankroto bylą pateikė įmonės skolų (kreditorių) sąrašą (likutis 2019 m. lapkričio 30 d.), iš kurio matyti, kad UAB „Bikuvos prekyba“ skola yra 53594,75 Eur, skola G. B. yra 19301,15 Eur, bendra kreditorinių reikalavimų suma 83468,50 Eur. UAB „Bikuvos prekyba“ į bankroto bylą pateikė pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo 58434,44 Eur sumai. Bankroto administratorius MB „Dekompras“ į bankroto bylą 2020 m. kovo 4 d. pateikė prašymą patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kita ko, prašydamas patvirtinti G. B. kreditorinį reikalavimą 4967,02 Eur sumai. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartimi UAB „Vėjas ir Ko“ bankroto byloje patvirtintas G. B. kreditorinis reikalavimas 4967,02 Eur sumai, UAB „Bikuvos prekyba“ kreditorinis reikalavimas 58434,44 Eur sumai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017 14 punktas ir jame nurodyta praktika).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018 41 punktas).

Civilinei atsakomybei ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu konstatuoti, visų pirma, būtina nustatyti, ar atsirado, o jei taip, tai kada, vadovo pareiga inicijuoti bankroto procedūrą, juolab kad bankroto bylos iškėlimas yra ultima ratio (paskutinis argumentas) priemonė, kuri naudojama tik tada, kai jau nebėra jokių galimybių bendrovės mokumui atkurti. Pagrindą pastarajai išvadai teikia bankroto teisinio reglamentavimo ir bankroto proceso tikslo aiškinimas kasacinio teismo jurisprudencijoje. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą bendrovei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, bendrovės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla tik tuomet, kai bendrovė yra nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus. Nors bendrovės vadovas gali įvertinti, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau nei atsiranda pagrindas pripažinti ją nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau nustatant įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo momentą taikytina būtent ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) įmonės nemokumą apibrėžė kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vadinasi, sprendžiant juridinio asmens nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos jo skolos, o tik pradelstos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję, taip pat šių skolų santykis su į balansą įrašyto jos turto verte.

Iš UAB „Vėjas ir Ko“ bankroto byloje esančių duomenų matyti, kad bankrutuojanti įmonė kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės skolų (kreditorių) sąrašą. Šame sąraše nurodyta, kad UAB „Bikuvos“ prekyba 53394,75 Eur skola atsirado 2015 m. sausio 1 d., UAB „Zabas“ 277,90 Eur skola atsirado 2015 m. sausio 1 d., UAB „ E-Z WAY“ 87,12 Eur skola atsirado 2015 m. gruodžio 31 d., UAB „Betono centras“ 261,75 Eur skola atsirado 2016 m. sausio 1 d., UAB „Germė“ 591,68 Eur skola atsirado 2016 m. gruodžio 31 d. Šių skolų bendra suma yra 54813,20 Eur. Visos kitos sąraše nurodomos skolos atsirado 2018 m. ir vėliau. Pažymėtina, jog sąraše bankrutuojanti įmonė šiuos kreditorinius įsipareigojimus įvardija kaip skolas, todėl darytina išvada, kad šie kreditoriniai įsipareigojimai yra pradelsti ir jų suma 2018 m. sausio 1 d. yra 54813,20 Eur. Iš UAB „Vėjas ir Ko“ balanso už 2017 m. matyti, kad įmonės turtas 2018 m. sausio 1 d. sudarė 27069 Eur. Taigi, įvertinus įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turto santykį, darytina išvada, kad 2018 m. sausio 1 d. įmonė buvo nemoki ir atsakovui G. B. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Vėjas ir Ko“ iškėlimo. Atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė. Bankroto byla iškelta, kai 2019 m. lapkričio 26 d. su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius. Taigi, darytina išvada, kad ieškovas įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus (šiuo atveju – neveikimą).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis. Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą, todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę, įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją.

Ieškovas nurodo, kad nuo momento, kai įmonė tapo nemoki, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d., iki bankroto bylos iškėlimo momento UAB „Vėjas ir Ko“ įsipareigojimai išaugo 28284 Eur, ir teigia, kad ši suma yra žala įmonei.

Teismas tik iš dalies sutinka su ieškovo pozicija. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 13 d., 2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d., 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimis UAB „Vėjas ir Ko“ bankroto byloje patvirtino tokius kreditorinius reikalavimus: G. B. – 1 325,02 Eur, A. B. – 103,86 Eur, R. A. - 650,73 Eur, S. S. - 1 313,29 Eur, S. G. - 998,34 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės sk. – 359,30 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus sk. - 10 246,36 Eur, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM - 1 484,26 Eur, UAB „Storent“ – 1 617,95 Eur, UAB „Bikuvos“ prekyba - 58 434,44 Eur, Antstolė S. Ž. - 79,97 Eur. Taigi, iš viso teismo UAB „Vėjas ir Ko“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 76613,52 Eur.

Teismas sprendžia, kad reali ieškovo įsipareigojimų suma, yra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, todėl nuo įmonės nemokumo momento įmonės įsipareigojimai išaugo 21428,52 Eur (skirtumas tarp nemokumo nustatymo momentu buvusių ir teismo patvirtintų kreditorinių įsipareigojimų). Ir ši suma vertintina kaip žala įmonei, nes, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei nebūtų tekusi našta tokio dydžio padidėjusių kreditorinių reikalavimų suma atsiskaityti su kreditoriais.

Be to, iš į bylą pateiktų įmonės balansų matyti, kad įmonė turtas 2018 m. sausio 1 d. buvo 27069 Eur vertės, tuo tarpu bankroto bylos iškėlimo momentu – 15359 Eur vertės. Taigi, įmonės turtas sumažėjo 11710 Eur suma. Kartu sumažėjo įmonės galimybės, realizuojant turtą, atsiskaityti su kreditoriais. Todėl ši suma vertintina kaip žala įmonei, atsiradusi dėl atsakovo kaltų veiksmų (neveikimo).

Visa nustatyta žala yra 33138,52 Eur.

CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, t. y. kreditorinių įsipareigojimų išaugimo bei turto sumažėjimo yra priežastinis ryšys, nes, jei atsakovas laiku būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriniai įsipareigojimai nebūtų išaugę 21428,52 Eur suma, o turtas nebūtų sumažėjęs 11710 Eur suma.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog iš jo jau yra priteista UAB „Bikuva“ prekyba naudai, todėl negali būti priteista antrą kartą. Teismas pažymi, kad iš kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikto įmonės skolų (kreditorių) sąrašo matyti, jog į 2017 m. įmonės balansą jau buvo įtraukta 53594,75 Eur skola UAB „Bikuva“ prekyba. Tokias aplinkybes patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdyje. Taigi, ši suma niekaip neįtakoja nustatytos žalos dydžio, nes teismas, įvertindamas žalos dydį, šios sumos į priteistiną žalą neįtraukė.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.). Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kuri yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 833 Eur. Patenkinta 81,72 proc. ieškinio dalis, todėl iš atsakovo priteistinas 680,73 Eur žyminis mokestis valstybei.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 10,59 Eur pašto išlaidos, todėl iš atsakovo priteistina 8,65 Eur pašto išlaidų dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vėjas ir Ko“, j. a. k. 302640322, atstovaujamai bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Dekompras“, 33138,52 Eur (trisdešimt tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 52 ct) žalą iš G. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 680,73 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų 73 ct) žyminį mokestį ir 8,65 Eur (aštuonis eurus 65 ct) pašto išlaidas valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.