Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2A-253-1042/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-17
Bylos Nr.: e2A-253-1042/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-03639-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aleksandras Rusakas, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas: AAA S
Atsakovas: UAB „V.“

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.26Vežimas
2.6.27Krovinių ekspedicija
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-253-1042/2024 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03639-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.26; 2.6.27; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „V.“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-261-1003/2024 pagal ieškovės AAA S., SIA ieškinį atsakovei UAB „V.“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, OOO „A. P. C.“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AAA S., SIA prašė priteisti iš atsakovės UAB „V.“ 11500 Eur skolą, 2300 Eur palūkanas, 40 Eur išlaidas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio pagrindu, 12,25 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugpjūčio 15 d. pasirašė paraišką Nr. VE-15/08, o 2022 m. rugsėjo 8 d. pasirašė paraišką Nr. VE-08/09, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti krovinių pervežimus, o atsakovė įsipareigojo už pervežimus atsiskaityti, sumokant 3500 Eur ir 8000 Eur sumas. Pervežimai buvo atlikti 2022 m. rugpjūčio 30 d. ir 2022 m. rugsėjo 13 d.. Atsakovei buvo pateiktos apmokėjimui Komercinės sąskaitos faktūros Nr. SOL202208/6869.1 ir Nr. SOL202209/6888.1, kurios turėjo būti apmokėtos iki 2022 m. rugsėjo 2 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d., tačiau atsakovė minėtų sąskaitų neapmokėjo ir liko ieškovei skolinga 11500 Eur. Atsakovė pažeidė nustatytą terminą atsiskaityti už paslaugas, todėl jai kyla pareiga mokėti 0,5 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, bet ne daugiau kaip 20 proc. nuo vėluojamos sumokėti sumos, bendra mokėtinų palūkanų suma sudaro 2300 Eur. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi, ieškovė įgijo teisę be įspėjimo gauti iš atsakovės 40 Eur sumą.

3. Atsakovė UAB „V.“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad šalių nesiejo sutartiniai santykiai, ieškovės pateiktos paraiškos Nr. VE-15/08 ir Nr. VE-08/09 yra suklastotos, atsakovės vadovas I. D. šių paraiškų nėra matęs ir jų nepasirašė. Tiek atsakovės antspaudas, tiek direktoriaus parašas į abi paraiškas įkelti, įkopijuoti techniškai. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad prieš aptariamų paraiškų pasirašymą su atsakovės vadovu buvo derinamos paraiškų sudarymo sąlygos, ar vyko šalių susirašinėjimas dėl paslaugų teikimo užsakymo. Paraiškose nurodytas elektroninio pašto adresas, kuriuo turėjo būti vykdomas susirašinėjimas ir bendradarbiavimas dėl krovinių vežimo, atsakovei nėra žinomas ir jos veikloje nenaudojamas, elektroninio pašto adresas priklauso domenui Uzbekistane. Teigė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji atliko savo krovinių vežimo paslaugas tinkamai, įvykdė pervežimus, kroviniai buvo pristatyti adresatui. Tvirtino, kad ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra vienašaliai dokumentai, kurie neįrodo šalių sutartinių santykių egzistavimo, o atsakovė šių sąskaitų nėra gavusi ir priėmusi. Atsakovė taip pat negavo ieškovės siųstos pretenzijos jos nurodytu elektroninio pašto adresu, kadangi atsakovė tokio adreso neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovės AAA S., SIA ieškinį tenkino, priteisė ieškovei AAA S., SIA iš atsakovės UAB „V.“ 11500 Eur skolą, 2300 Eur palūkanas, 40 Eur išlaidas, 12,25 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos ieškinio sumos (13800 Eur) nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1180 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas sprendė, kad šalys nepateikė į bylą sutarčių-paraiškų (2022 m. rugpjūčio 15 d. sutarties-paraiškos dėl transporto paslaugų teikimo Nr. VE-15/08 bei 2022 m. rugsėjo 8 d. sutarties-paraiškos dėl transporto paslaugų teikimo Nr. VE-08/09) originalų, reikalingų rašysenos ekspertizei atlikti, parašo autentiškumui patvirtinti ar paneigti, taip pat nereiškė teismui prašymų parašo, rašysenos priskyrimo konkrečiam asmeniui patvirtinimui ar paneigimui skirti atitinkamą ekspertizę, todėl teismas negali, remdamasis ekspertų išvada, suformuoti įsitikinimo, jog I. D. nepasirašė ginčo sutartyse-paraiškose.

6. Teismas nurodė, jog I. D. parašai sutartyse-paraiškose ir 2023 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartyje vizualiai skiriasi, tačiau matomi skirtumai nepatvirtina, jog sutartyse-paraiškose atsakovės vardu pasirašė kitas asmuo, o ne I. D.. Pažymėjo, kad ginčijamos sutartys-paraiškos nėra nuginčytos, todėl jos yra galiojančios, o atsakovė nereiškė byloje priešieškinio, reikalaudama pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais, niekiniais.

7. Teismas vertino ginčo 2022 m. rugpjūčio 15 d. sutartyje-paraiškoje Nr. VE-15/08, 2022 m. rugsėjo 8 d. sutartyje-paraiškoje Nr. VE-08/09 ir ankstesnėse 2022 m. balandžio 28 d. paraiškoje Nr. VE-28/04-NL-3, 2022 m. birželio 17 d. paraiškoje Nr. VE-17/06-BY, 2022 m. liepos 6 d. sutartyje-paraiškoje Nr. VE-06/07 matomus atsakovės įmonės antspaudus ir direktoriaus parašus ir konstatavo, kad visų antspaudų, nepaisant jų skirtingo dydžio ir ryškumo, pasvirimo kampas bei antspauduose matomi direktoriaus parašai yra identiški, tiek savo struktūra, tiek ir parašų išsidėstymu antspaudų atžvilgiu.

8. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė vežimo santykiai, kurių tinkamas vykdymas buvo užtikrintas atsakovės atliktais daliniais mokėjimais pagal 2022 m. balandžio 28 d. paraišką Nr. VE-28/04-NL-3, 2022 m. birželio 17 d. paraišką Nr. VE-17/06-BY, 2022 m. liepos 6 d. sutartį-paraišką Nr. VE-06/07, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog ir krovinių vežimai pagal 2022 m. rugpjūčio 15 d. sutartį-paraišką Nr. VE-15/08, 2022 m. rugsėjo 8 d. sutartį-paraišką Nr. VE-08/09 bus tinkamai atsakovės apmokėti.

9. Teismas, vertindamas atsakovės argumentus, kad šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai, o sutartinius vežimo santykius atsakovė turėjo su OOO „A. P. C.“, sprendė, kad atsakovė atliko apmokėjimus į ieškovės sąskaitą banke už krovinių pervežimą skirtingais laikotarpiais.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atlikti mokėjimai ieškovei yra atlikti pagal Komercines sąskaitas faktūras Nr. SOL202204/6462.1, Nr. SOL202207/6639.1, Nr. SOL202207/6757.1. Teismas, atsižvelgęs į minimų sąskaitų faktūrų seriją „SOL“, sprendė, kad šios sąskaitos faktūros buvo išrašytos būtent ieškovės AAA S., SIA, o ne OOO „A. P. C.“, o jose vežėjo AAA S., SIA klientu nurodyta atsakovė. Teismas konstatavo, kad atsakovė, būdama atidi, rūpestinga verslininkė, savo vykdomos veiklos profesionalė, turėjo papildomai išsiaiškinti, pasitikslinti, kokiu pagrindu ir dėl kokių suteiktų paslaugų jį turi pervesti 50050 Eur, 34600 Eur ir 8000 Eur sumas ieškovei, su kuria, atsakovės vertinimu, nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė buvo atidi, rūpestinga ir aiškinosi su pinigų pervedimu ieškovei susijusias aplinkybes. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad pavedimai ieškovei buvo atlikti pagal trišalį AAA S., SIA, OOO „A. P. C.“ ir atsakovės susitarimą dėl tarpusavio skolų įskaitymo.

11. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ji objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti apie AAA S., SIA dalyvavimą tarptautinių krovinių vežimo teisiniuose santykiuose, bei nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šalių susitarimo pervežant krovinius egzistavimo.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovei turėjo būti žinoma, jog sutartiniuose tarptautiniuose krovinių pervežimo santykiuose, vykdant paraiškose nurodytus vežimus, dalyvavo ir ieškovė, į kurios sąskaitą buvo atliekami daliniai pavedimai. Teismas pažymėjo, jog visuose penkiuose krovinių vežimo sandoriuose, iš kurių trys buvo pilnai apmokėti, ieškovė elektroninio ryšio priemonėmis bendradarbiavo su OOO „A. P. C.“ atstovais T. ir R., prisistačiusiais atsakovės partneriais. Teismas vertino, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę ir informavo apie OOO „A. P. C.“ atstovų netinkamumą vykdant sutartinius krovinių pervežimus, todėl ieškovė, įvertinusi ir suvokdama šalių santykių tęstinumą, esant tinkamam ankstesnių įsipareigojimų įvykdymui, pagrįstai šalių bendradarbiavimą įgyvendino per trečiojo asmens OOO „A. P. C.“ atstovus, tiesiogiai nekontaktuodama su atsakovės atstovais. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, kad atsakovė vežimo santykiuose veikė ir per savo partnerį OOO „A. P. C.“, gali patvirtinti B. ir U. įmonių pranešimai, jog vykdant tarptautinį krovinių pervežimą nebuvo tiesiogiai bendradarbiaujama su atsakove.

13. Teismas nurodė, kad nors atsakovė pateikė 2022 m. gruodžio 20 d. informacinį laišką, adresuotą U. Respublikos generalinei prokuratūrai bei T. miesto, M. rajono prokuratūrai, apie tai, jog atsakovės kompanijos kontrahentas L. T. R., esantis OOO „A. P. C.“ atstovu, atsakovės vardu suklastojo sutartis, susitarimus ir paraiškas, užsakydamas įvairių įmonių – krovinių vežėjų – transporto-ekspedijavimo paslaugas, todėl prašo iškelti L. T. baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo ypač stambiu mastu, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minimas informacinis laiškas buvo įteiktas adresatams, į informacinį laišką U. prokuratūros sureagavo, priėmė procesinį sprendimą iškelti ar atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, taip pat nepateikė duomenų apie baudžiamosios bylos eigą, atsakovės, kaip nukentėjusiosios, teisinį statusą baudžiamojoje byloje, L. T. R. atžvilgiu priimtą ir įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, patvirtinantį asmens sukčiavimo stambiu mastu faktą ir turtinės žalos atsakovei padarymą.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji apmokėjo ieškovės reikalaujamas sumas pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Teismui padarius išvadas dėl šalių sutartinių santykių buvimo, ieškovei iš atsakovės priteisė 2300 Eur palūkanas, sudarančias 20 proc. nuo uždelstos apmokėti sumos bei 40 Eur išlaidos.

15. Teismas konstatavo, kad atsakovė nustatytu terminu neįvykdė prievolės, todėl priteisė iš atsakovės 12,25 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėjo, kad atsakovė neginčijo ieškovės atlikto procesinių palūkanų skaičiavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) UAB „V.“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, bei neteisingai kaip sutartinius kvalifikavo tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius santykius.

16.2. Ginčo paraiškų ieškovė neturi, todėl jų teismui nepateikė, o neturint dokumento originalo, neįmanoma patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę. Teismas turėjo spręsti dėl tokių paraiškų kopijų įrodomosios galios.

16.3. Teismo argumentai, jog atsakovė nereiškė byloje priešieškinio, reikalaudama pripažinti ginčo paraiškas negaliojančiomis, niekinėmis, negalėjo turėti jokios teisinės įtakos sprendžiant dėl ieškovės atsakovei pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Atsakovė niekuomet nepatvirtino minėtų paraiškų galiojimo, nesumokėjo pagal ginčo paraiškas ieškovei. Nesant įrodymų apie realiai egzistavusius ieškovės ir atsakovės sudarytus sandorius, iš kurių ieškovė kildina atsakovės skolą, atsakovei nebuvo dėl ko reikšti reikalavimo dėl niekinių sandorių padarinių taikymo, nes nėra paties tokio reikalavimo objekto, t. y. sandorių.

Atsiliepimas

16.4. Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas, įstatyme nenurodyta kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo atsiliepimu į ieškinį, o kada jis turi pasinaudoti priešieškinio institutu.

16.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad 2022 m. balandžio 28 d. paraiškos Nr. VE-28/04/-NL-3, 2022 m. birželio 17 d. paraiškos Nr. VE-17/06-BY, 2022 m. liepos 6 d. paraiškos Nr. VE-06/07 pagrindu krovinių pervežimo paslaugas kokia nors apimtimi jai teikė ne ieškovė, o OOO „A. p. c.“, taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog OOO „A. p. c.“ gavo finansinę naudą iš minimų trijų krovinių vežimų, t. y. teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą ir peržengė bylos nagrinėjimo ir joje įrodinėtinų aplinkybių ribas.

16.6. OOO „A. p. c.“ sudariusi su atsakove aukščiau nurodytas 3 paraiškas dėl krovinių pervežimo, OOO „A. p. c.“, remiantis Sutarties 1.1 p. nuostatomis, galėjo pasitelkti ieškovę, kaip savo subvežėją, minėtų krovinių gabenimui. Esant tokiai situacijai, net ir ieškovei faktiškai gabenant krovinį pagal aukščiau nurodytas paraiškas, tai niekaip neįrodo sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės egzistavimo, ką patvirtina jau vien tai, kad skiriasi byloje esančių ieškovės ir atsakovės pateiktų 2022 m. balandžio 28 d. paraiškos Nr. VE-28/04/-NL-3, 2022 m. birželio 17 d. paraiškos Nr. VE-17/06-BY, 2022 m. liepos 6 d. paraiškos Nr. VE-06/07 sąlygos.

16.7. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog OOO „A. p. c.“ negavo finansinės naudos iš trijų vežimų yra deklaratyvios ir neįrodytos.

16.8. Atsakovę ir OOO „A. p. c.“ siejo sutartiniai santykiai. Tai patvirtina atsakovės ir OOO „A. p. c.“ pasirašyta 2020 m. vasario 17 d. transporto ekspedicijos sutartis Nr. AV-VER 17/02, pagal kurią pastaroji bendrovė įsipareigojo teikti atsakovei įvairias krovinių pervežimo ir ekspedijavimo - aptarnavimo paslaugas. Tarp atsakovės ir OOO „A. p. c.“ faktiškai susiklostė ekspedicijos teisiniai santykiai, kuriuose atsakovė buvo užsakovu, o OOO „A. p. c.“ – ekspeditoriumi.

16.9. Laikotarpiu, kuriuo buvo sudaromos ginčo paraiškos, atsakovė bendravo išimtinai tik su OOO „A. p. c.“ vadovu L. T. R., o su ieškove jokio bendravimo nebuvo. Ieškovė irgi bendravo išimtinai tik su OOO „A. p. c.“ atstovais R. ir T., o su atsakove jokių santykių niekuomet nepalaikė ir nebendravo. Atsakovė buvo užsakovas, OOO „A. p. c.“ – ekspeditorius, o ieškovė – ekspeditoriaus pasitelktas subvežėjas.

16.10. Tai, kad iš OOO „A. p. c.“ atstovo gautų sąskaitų faktūrų ir atitinkamų prašymų pagrindu atsakovė atliko mokėjimus tiesiogiai į AAA S., SIA banko sąskaitą, suprasdama, jog ieškovė yra tikėtinai OOO „A. p. c.“ pasitelktas subvežėjas, nepatvirtina ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl krovinių pervežimo egzistavimo. Mokėjimai buvo atliekami ne ginčo paraiškų vykdytų krovinių vežimu, o kitų pervežimų pagrindu.

16.11. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp ieškovės ir atsakovės egzistavo susitarimas dėl krovinių pervežimo.

16.12. Tarp atsakovės, OOO „Av. p. c.“ ir ieškovės faktiškai susiklosčius užsakovo – ekspeditoriaus – subvežėjo santykiams, ieškovė, net jeigu ji ir suteikė krovinių pervežimo paslaugas, dėl šių paslaugų apmokėjimo turi kreiptis į tą asmenį, kuris šias paslaugas faktiškai iš jos užsakė, t. y. OOO „A. p. c.“. Pažymėjo, kad nei CK, nei Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatos, nesuteikia teisės subvežėjui tiesiogiai kreiptis į užsakovą dėl ekspeditoriaus iš subvežėjo užsakytų paslaugų apmokėjimo. Teisės aktams nereglamentuojant tokios situacijos, mano, kad šiuo atveju pagal analogiją turėtų būti taikomos CK 6.650 str. 4 d. nuostatos, taikomos užsakovo – generalinio rangovo – subrangovo santykiams. Pagal minėtą CK nuostatą, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ieškovė dėl išrašytų sąskaitų faktūrų apmokėjimo reikalavimus turėtų reikšti OOO „A. p. c.“, kurios atstovai ir užsakė iš ieškovės pervežimo paslaugas, bet ne į atsakovę, su kuria ieškovės nesieja jokie sutartiniai santykiai.

16.13. Ieškovė patvirtino, kad paraiškas dėl krovinių pervežimo paslaugų suteikimo jai siuntė asmuo, vardu R., naudodamas Whatsapp programėlę. Asmenys vardu R. ir T. prisistatė kaip UAB „V.“ partneriai, tačiau jie nepateikė jokių įrodymų (įgaliojimų, susitarimų ir pan.), kurie patvirtintų, kad šie asmenys turi teisę veikti atsakovės vardu. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, nes nesiaiškino, kodėl OOO „A. p. c.“ prašė atlikti mokėjimą tiesiogiai į ieškovės banko sąskaitą, bet dėl to, kad ieškovė priėmė vykdyti užsakymus iš R. ir T. net neįsitikinusi, kas šiuos asmenis sieja su UAB „V.“, nepasisakė.

16.14. Ieškovė yra krovinių pervežimo profesionalė, verslininkė, kuriai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl vien tai, jog praeityje atsakovė yra atlikusi mokėjimus į ieškovės banko sąskaitą, negalėjo sudaryti pakankamo pagrindo jai tikėtis, kad atsakovė apmokės ir sąskaitas, kurias ieškovė išrašė pagal ginčo paraiškas. Ieškovė privalėjo įsitikinti šių asmenų teise atstovauti atsakovei, ko ieškovė nepadarė.

16.15. Susirašinėjime tarp ieškovės atstovės ir asmens, vardu R., per Whatsapp programėlę, nėra kalbama apie tai, kad UAB „V.“ apmokės T. su R. pateiktus krovinio pervežimo užsakymus pagal ginčo paraiškas. Priešingai, iš susirašinėjimo turinio matyti, kad apmokėjimo ieškovės atstovė prašydavo T.. Ši aplinkybė taip pat nesudarė pakankamo pagrindo ieškovei manyti, jog minėti asmenys atstovauja atsakovę.

16.16. Pagal sutarties, pasirašytos tarp atsakovės ir OOO „A. p. c.“, 1.1 p. ir 3.2.1 p. nuostatas, OOO „A. p. c.“ sudaryti vežimo sutartis su vežėjais, ekspedijavimo įmonėmis, draudimo bendrovėmis ir kitomis šalimis, turėjo teisę tik savo vardu. Asmenys vardu R. ir vardu T., taip pat OOO „A. p. c.“, nebuvo įgalioti ir oficialūs UAB „V.“ atstovai.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AAA S., SIA prašo apeliantės skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

17.1. Atsakovės teiginiai apie parašų nesutapimą, antspaudų dydį, pasvirimo kampą nepatvirtina atsakovės teiginių apie tai, kad atsakovė ginčo paraiškų nesudarė.

17.2. Atsakovė turėjo teisę prašyti skirti parašo, rašysenos priskyrimo konkrečiam asmeniui patvirtinimui ar paneigimui atitinkamą ekspertizę, tačiau to nedarė.

17.3. Ieškovė įrodė, kad paraiškas pasirašė atsakovės vadovas – teismui pateikė paraiškas, kuriose matyti atsakovės vadovo parašai ir atsakovės antspaudai. Faktinis atsakovės elgesys atsiskaitant už pervežimus, kurie buvo atlikti anksčiau pasirašytų paraiškų pagrindu, patvirtina anksčiau sudarytų paraiškų tikrumą.

17.4. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei susiklosčiusias faktines aplinkybes.

Šalies argumentai

17.5. Ieškovė mano, kad teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog atsakovei įrodinėjant sutartinių santykių su trečiuoju asmeniu egzistavimą, kilo pareiga įrodyti, kokias paslaugas atsakovė iš trečiojo asmens užsakė.

17.6. Iš atsakovės gautos reikšmingos pinigų sumos faktas už prieš tai buvusius pervežimus, gaunamos iš atsakovės pusės pasirašytos paraiškos, buvo pakankamas pagrindas laikyti, kad tiek R., tiek T. turi teisę veikti ir veikia atsakovės vardu.

17.7. Atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę ir neinformavo apie trečiojo asmens atstovų netinkamumą vykdant sutartinius krovinių pervežimus.

17.8. Atsakovei sužinojus apie jos vardu sudaromus sandorius atsakovė nesiėmė jokių priemonių išviešinti faktą, jog tam tikri asmenys neteisėtai naudojasi atsakovės rekvizitais, ką tokioje situacijoje neabejotinai būtų daręs bet koks protingas, rūpestingas ir atidus asmuo. Toks elgesys sudaro pagrindą pagrįstai prielaidai, kad vis dėlto atsakovei buvo žinomos visos sandorių sudarymo aplinkybės ir jos buvo priimtinos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

20. Atsakovė UAB „V.“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui papildomus įrodymus.

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija. Apeliantė UAB „V.“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus, siekdama patvirtinti faktą, jog kreipėsi į U. Respublikos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo L. T. R. atžvilgiu pradėjimo. Atsakovei tapo žinoma, jog nuo L. T. R. neteisėtų veiksmų nukentėjo ir U. bendrovė OOO „P.“. Minėtos bendrovės atstovai 2022 m. gruodžio mėn. lankėsi Lietuvoje ir buvo susitikę su atsakovės atstovais. Susitikimo metu OOO „P.“ atstovai nurodė, kad jų įmonė ketina kreiptis į U. teisėsaugos institucijas dėl baudžiamojo persekiojimo L. T. R. atžvilgiu pradėjimo. Todėl atsakovės atstovas paprašė, kad OOO „P.“ atstovai padėtų parengti atsakovės vardu atitinkamą prašymą U. Respublikos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo L. T. R. atžvilgiu, bei jį perduotų U. Respublikos prokuratūrai kartu su OOO „P.“ pareiškimu. Pažymėjo, kad pateikta momentinė atsakovės atstovo ir „P.“ atstovės E. M. 2022 m. gruodžio 20 d. susirašinėjimo per socialinio tinklo programėlę nuotrauka įrodo, kad OOO „P.“ atstovė prašė atsakovės atstovo pasirašyti ir užantspauduoti prašymą 4 egzemplioriais bei klausia, kada gali atvažiuoti jų pasiimti. Atsakovės ir OOO „P.“ atstovų susirašinėjimas elektroniniu paštu įrodo, kad atsakovės atstovui paprašius patvirtinti, kad atsakovės 2022 m. gruodžio 20 d. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo L. T. R. atžvilgiu buvo gautas U. Respublikos prokuratūroje, OOO „P.“ atstovas atsiuntė U. Respublikos prokuratūros T. miesto prokuratūros 2023 m. vasario 27 d. pranešimą, jog L. T. R. buvo iškelta baudžiamoji byla. Taip pat OOO „P.“ atstovas patvirtino, kad baudžiamasis persekiojimas L. T. R. atžvilgiu buvo pradėtas ir atsakovės pareiškimo pagrindu. Po minėto prašymo pateikimo su atsakovės atstovu buvo susisiekęs U. Respublikos prokuratūros darbuotojas. Nurodė, kad prie apeliacinio skundo pridedama momentinė ekrano nuotrauka patvirtina, kad minėtas asmuo dėl atsakovės U. Respublikos prokuratūrai pateikto prašymo susisiekė su atsakovės atstovu per socialinio tinklo programėlę. Pažymėjo, kad atsakovės pateikti papildomi įrodymai prie apeliacinio skundo patvirtina, kad atsakovės prašymas U. Respublikos prokuratūrai tikrai buvo pateiktas ir jos pareigūnų pradėtas nagrinėti. Akcentavo, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado tik po to, kai atsakovė susipažino su skundžiamo sprendimo argumentais. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė minėtų įrodymų nepateikė dėl to, kad tam nebuvo objektyvios būtinybės, t. y. nei teismas, nei ieškovė, nekvestionavo fakto dėl baudžiamojo proceso pradėjimo L. T. R. atžvilgiu pagal atsakovės U. Respublikos prokuratūrai pareikštą prašymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, kurie yra 2022 m. gruodžio 20 d., 2023 m. vasario 24 d., 2023 m. liepos 14 d., t. y. laikotarpio dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, pažymi, kad atsakovės naujai pateiktuose įrodymuose esanti informacija atsakovei buvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atsakovė turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti visus, jos manymu bylai išnagrinėti reikalingus papildomus įrodymus. Be to, atsakovė nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui, vien ta aplinkybė, kad atsakovė nurodė, kad tam nebuvo objektyvios būtinybės, t. y. nei teismas, nei ieškovė, nekvestionavo fakto dėl baudžiamojo proceso pradėjimo L. T. R. atžvilgiu pagal atsakovės U. Respublikos prokuratūrai pareikštą prašymą, nėra pagrindas juos priimti. Atsakovės argumentai, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado tik po to, kai atsakovė susipažino su skundžiamo sprendimo argumentais taip pat nėra pagrįsta būtinybė juos priimti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, kolegija nevertina atsakovės pateiktų naujų įrodymų.

Dėl ginčo esmės

23. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už krovinių vežimo paslaugas bei dėl paties pervežimo sutarties sudarymo fakto.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. sutarties-paraiškos dėl transporto paslaugų teikimo Nr. VE-15/08 užsakymu AAA S., SIA (vykdytojas) ir UAB „V.“ (pagrindinis/ užsakovas) susitarė, jog transporto įmonė įsipareigoja pilnai atlikti tapetų krovinio pervežimą per 10-12 dienų iš M. (B.) į T. (U.), krovinį pakraunant 2022 m. rugpjūčio 15 d. (1 automobilis); krovinio transportavimo kaina – 3500 Eur; atsiskaitymas – be grynųjų pinigų, apmokant per 15 dienų pagal nuskenuotą CMR su žyma 24 skiltyje apie prekės gavimą; specialios paraiškos sąlygos: kartą per 24 valandas pranešti užsakovui koordinates, nuskenuotus dokumentus po pakrovimo/ iškrovimo siųsti paštu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6-8).

25. 2022 m. rugsėjo 8 d. sutarties-paraiškos dėl transporto paslaugų teikimo Nr. VE-08/09 užsakymu AAA S., SIA (vykdytojas) ir UAB „V.“ (vadovas/ užsakovas) susitarė, jog transporto įmonė įsipareigoja pilnai atlikti tapetų krovinio pervežimą per 10-12 dienų iš M. (B.) į T. (U.), krovinį pakraunant 2022 m. rugsėjo 8-9 dienomis (2 automobiliai); krovinio transportavimo kaina – 8000 Eur; atsiskaitymas – be grynųjų pinigų, apmokant per 15 dienų pagal nuskenuotą CMR su žyma 24 skiltyje apie prekės gavimą; specialios paraiškos sąlygos: kartą per 24 valandas pranešti užsakovui koordinates, nuskenuotus dokumentus po pakrovimo/ iškrovimo siųsti paštu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-11).

26. CMR važtaraščio Nr. 0614110 duomenimis ieškovė pervežė tapetų krovinį, pasikraudama jį 2022 m. rugpjūčio 15 d. M. srityje, B., ir pristatydama 2022 m. rugpjūčio 30 d. į paskirties vietą T. srityje, U., transporto priemonės numeriai: AT6461-7, A7319 E-7 (1 t., b. l. 130-132). CMR važtaraščių Nr. 0614155, 0614154 duomenimis ieškovė pervežė tapetų krovinį, pasikraudama jį 2022 m. rugsėjo 8 d. M. srityje, B., ir pristatydama 2022 m. rugsėjo 23 d. į paskirties vietą T. srityje, U., transporto priemonių numeriai: AT2579-7, A5452 E-7 ir AC8623-7, A4559 E-7 (1 t., b. l. 133-138).

27. 2022 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė išrašė atsakovei 3500 Eur sumos apmokėjimui Komercinę sąskaitą faktūrą Nr. SOL202208/6869.1 už pervežimą pagal užsakymą Nr. VE-15/08, apmokėjimo terminas – iki 2022 m. rugsėjo 2 d. (1 t., b. l. 12-13), o 2022 m. rugsėjo 13 d. ieškovė išrašė atsakovei 8000 Eur sumos apmokėjimui Komercinę sąskaitą faktūrą Nr. SOL202209/6888.1 už pervežimą pagal užsakymą Nr. VE-08/09, apmokėjimo terminas – iki 2022 m. rugsėjo 20 d. (1 t., b. l. 14-15).

28. 2023 m. sausio 27 d. pretenzija ieškovė paragino atsakovę ne vėliau kaip iki 2023 m. vasario 3 d. sumokėti 11500 Eur įsiskolinimą už pervežimo paslaugas, 338,84 Eur palūkanas už delsimą atsiskaityti, 40 Eur sumą pagal Mokėjimų vėlavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir 120 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas (1 t., b. l. 16-18).

29. 2020 m. vasario 17 d. transporto ekspedicijos sutartimi Nr. AV-VER 17/02 atsakovė UAB „V.“ (užsakovė) ir trečiasis asmuo OOO „A. P. C.“ (ekspeditorius) susitarė, kad ekspeditorius įsipareigoja užsakovės pavedimu, už atlygį ir savo vardu, tačiau užsakovės lėšomis ir jos naudai, įtraukdamas trečiuosius asmenis, vykdyti importo-eksporto, tranzito ir kitų užsakovės krovinių pervežimą ir ekspedijavimą – aptarnavimą, gabenamų geležinkeliu, lėktuvais, kelių, vandens, multimodaliniu (kombinuotu) transportu užsakovės nurodytu maršrutu, atstovauti užsakovės interesams uostuose, oro uostuose ir kitose organizacijose (1.1 punktas). Užsakovė preliminariai susitaria su ekspeditoriumi dėl konkrečios ekspedijavimo paslaugų apimties, pobūdžio ir kainos per verslo korespondenciją (2.1 punktas). Dėl galutinio konkretaus paslaugų kiekio, pobūdžio ir kainos šalys susitaria, kad užsakovė pateikia ekspeditoriui atitinkamą pervežimo paraišką, išduotą šios sutarties priedo forma, ir nurodo atitinkamoje transporto sąskaitoje faktūroje (2.2 punktas). Ekspeditorius turi teisę savo vardu, bet užsakovės lėšomis, sudaryti vežimo sutartis su vežėjais, ekspedijavimo įmonėmis, draudimo bendrovėmis ir kitomis šalimis. Tuo pačiu pats ekspeditorius yra visiškai atsakingas prieš užsakovę už patrauktų įmonių paslaugų kokybę (3.1.2 punktas; 1 t., b. l. 165-185).

30. Iš 2022 m. balandžio 28 d. paraiškos Nr. VE-28/04-NL-3, 2022 m. birželio 17 d. paraiškos Nr. VE-17/06-BY, 2022 m. liepos 6 d. sutarties-paraiškos Nr. VE-06/07 turinio nustatyta, kad vežėjas AAA S., SIA įsipareigojo atlikti krovinių (sėklinių bulvių) pervežimus pagal UAB „V.“ užsakymus, kurių vertė atitinkamai yra 50050 Eur, 34600 Eur ir 8000 Eur (1 t., b. l. 51-59). Ieškovės sąskaitos išrašas, mokėjimo nurodymas Nr. 10041525 patvirtina, kad atsakovė atliko šiuos mokėjimus į ieškovės sąskaitą: sumokėjo 50050 Eur sumą pagal paraišką Nr. VE-28/04-NL-3 dalinėmis įmokomis, atliktomis 2022 m. birželio 7 d. 25000 Eur sumai, 2022 m. birželio 17 d. 15050 Eur sumai, 2022 m. birželio 28 d. 10000 Eur sumai; 1) sumokėjo 34600 Eur sumą pagal paraišką Nr. VE-17/06-BY dalinėmis įmokomis, atliktomis 2022 m. liepos 11 d. 5000 Eur sumai, 2022 m. liepos 15 d. 3000 Eur ir 5650 Eur sumai, 2022 m. liepos 19 d. 12950 Eur sumai, 2022 m. rugpjūčio 11 d. 1500 Eur sumai, 2022 m. rugpjūčio 26 d. 3500 Eur sumai, 2022 m. rugsėjo 7 d. 3000 Eur sumai; 2) sumokėjo 34600 Eur sumą pagal paraišką Nr. VE-17/06-BY dalinėmis įmokomis, atliktomis 2022 m. liepos 11 d. 5000 Eur sumai, 2022 m. liepos 15 d. 3000 Eur ir 5650 Eur sumai, 2022 m. liepos 19 d. 12950 Eur sumai, 2022 m. rugpjūčio 11 d. 1500 Eur sumai, 2022 m. rugpjūčio 26 d. 3500 Eur sumai, 2022 m. rugsėjo 7 d. 3000 Eur sumai; 3) sumokėjo 8000 Eur sumą pagal sutartį-paraišką Nr. VE-06/07 dalinėmis įmokomis, atliktomis 2022 m. rugsėjo 19 d. 5000 Eur sumai, 2022 m. spalio 4 d. 3000 Eur sumai (1 t., b. l. 60-77; 2 t., b. l. 24).

31. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, bei neteisingai kaip sutartinius kvalifikavo tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius santykius.

32. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu.

33. Krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų. Šalys sutartimi turi būti įsipareigojusios viena kitai ir tarpusavyje suderinusios valią (pasiekusios konsensusą), t. y. susitarusios dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 1 d., 2 d., CK 6.808 str.). Pažymėtina, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai; CK 6.808 str. 2 d.). Taigi, tokia sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011).

34. Minėta, kad CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020, 31 punktas). Tai reiškia, kad šiai sutarčiai sudaryti pakanka veiksnių šalių susitarimo ir valios išreiškimo. Tokią valią šalys gali išreikšti ir sudarydamos rašytinės formos sutartį, ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais.

Dėl ieškovės pareigos įrodyti krovinio vežimo sutarties sudarymo faktą ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

35. Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis) ir bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 178 straipsnis), sutarties sudarymo faktą turi įrodyti šalis, kuri šiuo faktu grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

36. Atsakovė neigė sudariusi su ieškove 2022 m. rugpjūčio 15 d. sutartį-paraišką dėl transporto paslaugų teikimo Nr. VE-15/08, bei 2022 m. rugsėjo 8 d. sutartį-paraišką dėl transporto paslaugų teikimo Nr. VE-08/09, todėl tarp ieškovės ir atsakovės neegzistavo sutartiniai santykiai, atsakovė su ieškove niekuomet nebendradarbiavo ir jokių paraiškų jai nesiuntė. Atsakovė teigė, kad ieškovės pateiktose ginčo paraiškų kopijose, iš kurių yra kildinama atsakovės skola, prie UAB „V.“ rekvizitų nurodyta atsakovo direktoriaus pavardė ir pirmoji raidė (D. I), o taip pat matomas parašas ir UAB „V.“ antspaudas, tačiau šių dokumentų atsakovės vadovas niekuomet nėra matęs ir jų nepasirašė, t. y. parašai, esantys ant ieškovės teismui pateiktų paraiškų priklauso ne atsakovės vadovui I. D. ir jie yra suklastoti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė, kuri remiasi faktu, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos krovinių pervežimo sutartys ir pagal kurias atsakovė tinkamai neatsiskaitė, privalėjo įrodyti tokių sutarčių su atsakove sudarymo faktą. Ieškovė nurodė, kad paraiškų originalų neturi, todėl jų teismui nepateikė. Priešingai, nei teigia ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, vien ta aplinkybė, kad ieškovė pateikė atitinkamus įrodymus, nereiškia, kad ji jau įrodė krovinio vežimo sutarties sudarymo faktą ir pareiga įrodyti tokį faktą pasibaigia.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Savo ruožtu ieškovui, įrodinėjančiam ieškinio pagrįstumą, kyla pareiga paneigti atsakovo atsikirtimus į jį.

38. Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad rašysenos, parašų ekspertizė gali būti atliekama tik tuo atveju, kai yra neabejotino tikrumo dokumento originalas. Tuo tarpu, kai nėra dokumento originalo, neįmanoma patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro metodinėse rekomendacijose nurodyta, jog parašų kopijų rašysenos ekspertai netiria (https://ltec.lrv.lt/uploads/ltec/documents/files/Metodin%C4%97s%20rekomendacijos_%20Ra%C5%A1ysena.pdf). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė turi įrodyti, kad ginčo sutartys, kurių originalų nėra pateikta, yra sudarytos atsakovės. Nepateikus sutarčių originalų nėra galimybės skirti ekspertizę bei įsitikinti, kad ginčo sutartis sudarė būtent atsakovo direktorius, todėl neįrodžius, kad sutarčių būta tarp ginčo šalių, ieškovė neįrodė ir kad jos buvo sudarytos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalims nepateikus sutarčių-paraiškų (2022 m. rugpjūčio 15 d. sutarties-paraiškos dėl transporto paslaugų teikimo Nr. VE-15/08 bei 2022 m. rugsėjo 8 d. sutarties-paraiškos dėl transporto paslaugų teikimo Nr. VE-08/09) originalų, reikalingų rašysenos ekspertizei atlikti, parašo autentiškumui patvirtinti ar paneigti, taip pat atsakovui nereiškus teismui prašymų parašo, rašysenos priskyrimo konkrečiam asmeniui patvirtinimui ar paneigimui skirti atitinkamą ekspertizę, todėl teismas negali, remdamasis ekspertų išvada, suformuoti įsitikinimo, jog I. D. nepasirašė ginčo sutartyse-paraiškose.

40. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamos sutartys-paraiškos nėra nuginčytos, todėl jos yra galiojančios, o atsakovė nereiškė byloje priešieškinio, reikalaudama pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais, niekiniais. Pažymėtina, kad atsakovei nežinant apie jos vardu sudarytas sutartis ji neturėjo galimybės ir jas ginčyti. Kaip pagrįstai nurodyta atsakovės apeliaciniame skunde, kad ieškovė nepateikė ginčo paraiškų originalų, o nesant įrodymų, kad tokių sutarčių iš tiesų būta, atsakovei nebuvo dėl ko reikšti reikalavimo dėl niekinių sandorių padarinių taikymo, nes nėra paties tokio reikalavimo objekto, t. y. sandorių. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad CPK nenurodyta, kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo atsiliepimu į ieškinį, o kada jis turi pasinaudoti priešieškinio institutu. Taigi, gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas.

41. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą pagal pirmiau išdėstytas bendrąsias įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias nuostatas.

42. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčo paraiškos nepatvirtino krovinio vežimo sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės fakto egzistavimo. Tačiau dėl šalių valios sudaryti krovinio pervežimo sutartį fakto pirmosios instancijos teismas sprendė remiantis ne vien ginčo paraiškomis, bet ir kitais įrodymais bei šių įrodymų visuma.

43. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016 22 punktą ir šiose nutartyse nurodytą kasacinio teismo praktiką; kt.).

44. Bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti krovinio vežimo sutarties sudarymo tarp ieškovės ir atsakovės faktą, tyrė ir vertino šalių santykius dar iki ginčo paraiškų sudarymo.

45. Ieškovė įrodinėjo, kad šalių sutartiniai santykiai, atsižvelgiant į jų tęstinį pobūdį, buvo grindžiami pasitikėjimu, kurį suformavo ankstesnių šalių susitarimų tinkamas įvykdymas ir atsakovės atsiskaitymas už ieškovės suteiktas vežimo paslaugas maždaug 90000 Eur sumai. Iš 2022 m. balandžio 28 d. paraiškos Nr. VE-28/04-NL-3, 2022 m. birželio 17 d. paraiškos Nr. VE-17/06-BY, 2022 m. liepos 6 d. sutarties-paraiškos Nr. VE-06/07 turinio pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vežėjas AAA S., SIA įsipareigojo atlikti krovinių (sėklinių bulvių) pervežimus pagal UAB „V.“ užsakymus, kurių vertė yra 50050 Eur, 34600 Eur ir 8000 Eur (1 t., b. l. 51-59). Teismo vertinimu ieškovės sąskaitos išrašas, mokėjimo nurodymas Nr. 10041525 patvirtino, kad atsakovė atliko šiuos mokėjimus į ieškovės sąskaitą: sumokėjo 50050 Eur sumą pagal paraišką Nr. VE-28/04-NL-3 dalinėmis įmokomis, atliktomis 2022 m. birželio 7 d. 25000 Eur sumai, 2022 m. birželio 17 d. 15050 Eur sumai, 2022 m. birželio 28 d. 10000 Eur sumai; 1) sumokėjo 34600 Eur sumą pagal paraišką Nr. VE-17/06-BY dalinėmis įmokomis, atliktomis 2022 m. liepos 11 d. 5000 Eur sumai, 2022 m. liepos 15 d. 3000 Eur ir 5650 Eur sumai, 2022 m. liepos 19 d. 12950 Eur sumai, 2022 m. rugpjūčio 11 d. 1500 Eur sumai, 2022 m. rugpjūčio 26 d. 3500 Eur sumai, 2022 m. rugsėjo 7 d. 3000 Eur sumai; 2) sumokėjo 34600 Eur sumą pagal paraišką Nr. VE-17/06-BY dalinėmis įmokomis, atliktomis 2022 m. liepos 11 d. 5000 Eur sumai, 2022 m. liepos 15 d. 3000 Eur ir 5650 Eur sumai, 2022 m. liepos 19 d. 12950 Eur sumai, 2022 m. rugpjūčio 11 d. 1500 Eur sumai, 2022 m. rugpjūčio 26 d. 3500 Eur sumai, 2022 m. rugsėjo 7 d. 3000 Eur sumai; 3) sumokėjo 8000 Eur sumą pagal sutartį-paraišką Nr. VE-06/07 dalinėmis įmokomis, atliktomis 2022 m. rugsėjo 19 d. 5000 Eur sumai, 2022 m. spalio 4 d. 3000 Eur sumai (1 t., b. l. 60-77; 2 t., b. l. 24). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esant susiklosčiusiems šalių vežimo santykiams, kurių tinkamas vykdymas buvo užtikrintas atsakovės atliktais daliniais mokėjimais pagal 2022 m. balandžio 28 d. paraišką Nr. VE-28/04-NL-3, 2022 m. birželio 17 d. paraišką Nr. VE-17/06-BY, 2022 m. liepos 6 d. sutartį-paraišką Nr. VE-06/07, ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog ir krovinių vežimai pagal 2022 m. rugpjūčio 15 d. sutartį-paraišką Nr. VE-15/08, 2022 m. rugsėjo 8 d. sutartį-paraišką Nr. VE-08/09 bus tinkamai atsakovės apmokėti.

46. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2020 m. vasario 17 d. transporto ekspedicijos sutartimi Nr. AV-VER 17/02 atsakovė UAB „V.“ (užsakovė) ir trečiasis asmuo OOO „A. P. C.“ (ekspeditorius) susitarė, kad atsakovė suteikia teisę trečiajam asmeniui vykdyti atsakovės naudai, įtraukiant kitus asmenis (trečiuosius asmenis), importo-eksporto, tranzito ir kitų užsakovės krovinių pervežimą ir ekspedijavimą – aptarnavimą. Teismas konstatavo, kad mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovei turėjo būti žinoma, jog sutartiniuose tarptautinio krovinių pervežimo santykiuose, vykdant paraiškose nurodytus vežimus, dalyvavo ir ieškovė, į kurios sąskaitą buvo atliekami daliniai pavedimai. Kaip suprantamus, logiškus, bei pagrįstus vertino ieškovės paaiškinimus, jog visuose penkiuose krovinių vežimo sandoriuose, iš kurių trys buvo pilnai apmokėti, ieškovė elektroninio ryšio priemonėmis bendradarbiavo su OOO „A. P. C.“ atstovais T. ir R., prisistačiusiais atsakovės partneriais. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į ieškovę ir informavo ją apie OOO „A. P. C.“ atstovų netinkamumą vykdant sutartinius krovinių pervežimus, todėl ieškovė, įvertinusi ir suvokdama šalių santykių tęstinumą, esant tinkamam ankstesnių įsipareigojimų įvykdymui, pagrįstai šalių bendradarbiavimą įgyvendino būtent per trečiojo asmens OOO „A. P. C.“ atstovus, tiesiogiai nekontaktuodama su atsakovės atstovais.

47. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad tada, kada buvo sudaromos ginčo paraiškos, atsakovė bendravo išimtinai tik su OOO „A. p. c.“ vadovu L. T. R., o su ieškove bendravimo nebuvo. Taip pat ir ieškovė bendravo tik su OOO „A. p. c.“ atstovais R. ir T., o su atsakove santykių nepalaikė ir nebendravo, todėl nėra pagrindo teigti, jog tarp ieškovės ir atsakovės egzistavo susitarimas dėl krovinių pervežimo. Trečiojo asmens OOO „A. P. C.“ atstovų T. ir R. prisistatymas ieškovei atsakovės atstovais nėra pagrindas konstatuoti, kad minėti asmenys buvo atsakovės įgalioti jai atstovauti, nes nei ieškovė, nei atsakovė tokių duomenų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Tai, kad ieškovė, savarankiškai įvertino ir suvokė šalių santykių tęstinumą, esant tinkamam ankstesnių įsipareigojimų įvykdymui, šalių bendradarbiavimą įgyvendino per trečiojo asmens OOO „A. P. C.“ atstovus, tiesiogiai nekontaktuodama su atsakovės atstovais, rodo pačios ieškovės neatsakingumą, bei atidumo stoką. Ieškovė patvirtino, kad priėmė vykdyti užsakymus iš R. ir T. neįsitikinusi, kas šiuos asmenis sieja su UAB „V.“.

48. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovė yra krovinių pervežimo profesionalė, verslininkė, kuriai yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl vien tai, jog praeityje atsakovė yra atlikusi mokėjimus į ieškovės banko sąskaitą, negalėjo sudaryti pakankamo pagrindo jai tikėtis, kad atsakovė apmokės ir sąskaitas, kurias ieškovė išrašė pagal ginčo paraiškas. Apie tai, kad R. bei T. yra neva atsakovės partneriai, minėti asmenys ieškovės atstovę informavo tik žodžiu ir jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, ieškovė su minėtais asmenimis bendravo tik per Whatsapp programėlę, naudodami telefono numerį su U. telefoniniu kodu, o ginčo paraiškose nurodytas kontaktinis užsakovo el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) nesutampa su tuo, kurį atsakovė UAB „V.“ nurodo savo rekvizituose, bei viešai prieinamuose informacinio pobūdžio elektroniniuose puslapiuose apie verslo subjektus, kas turėjo sukelti ieškovei, kaip verslininkui profesionalui pareigą, kylančią iš bonus pater familias elgesio standarto, įsitikinti šių asmenų teise atstovauti atsakovei, ko esamoje situacijoje ieškovė nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės turėjo sukelti ieškovei įtarimą ir atitinkamai jo, kaip rūpestingo ir atidaus civilinių teisinių santykių subjekto, pareigą įsitikinti tinkamo atstovavimo faktu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė, laikydama R. bei T. atsakovės atstovais bei manydama, kad paraiškos yra realiai sudarytos su atsakove, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė nuo jos priklausančių veiksmų tam, kad įsitikintų sudaromų sandorių teisėtumu, ir nesiaiškino, ar R. bei T. turi teisę veikti atsakovės UAB „V.“ vardu.

49. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad nėra susijusi su ginčo paraiškose nurodyto krovinio – vinilinių tapetų gabenimu, šio krovinio pervežimo neužsakinėjo ir niekaip nėra su juo susijusi, pateikė prie ginčo paraiškų pridėtų CMR važtaraščiuose nurodytų krovinio siuntėjo (ribotos atsakomybės bendrovę OOO „P.“) bei gavėjo (ribotos atsakomybės bendrovę OOO „B. A. W.“) atsakymus, jog nei krovinio gavėjas, nei krovinio siuntėjas nevedė derybų, negavo atlyginimo ir neturėjo jokių dalykinių ar kitų ryšių ir santykių, įskaitant su ieškovo pridėtuose CMR važtaraščiuose nurodytų krovinių (vinilinių tapetų) pervežimais (II t., b. l. 3-11). Teisėjų kolegijos vertinimu ši atsakovės įrodinėta aplinkybė patvirtina, kad atsakovė nėra susijusi su minėto krovinio (vinilinių tapetų) pervežimu ir negavo jokios finansinės ar nefinansinės naudos iš to, bei patvirtina, kad atsakovė objektyviai negalėjo užsakyti minėto krovinio gabenimo prieš tai dėl to nesusitarusi su krovinio siuntėju ar vežėju, dėl ko neturėjo ir jokios priežasties užsakinėti tokio krovinio pervežimą iš ieškovės, todėl ieškovės pateikti CMR važtaraščiai nepatvirtina krovinio vežimo sutartinių teisinių santykių tarp ieškovės (krovinio vežėjo) ir atsakovės (krovinio siuntėjo) buvimo.

50. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl netenkintinas.

51. Atmetus ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo apeliacinės instancijos teismas dėl kitų ieškovės reikalavimų (2300 Eur palūkanų, 40 Eur išlaidų Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio pagrindu, 12,25 proc. dydžio procesinių palūkanų) nepasisako.

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53. Apeliacinį skundą tenkinus, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarė: 5735,41 Eur atstovavimo išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme ir 311,00 Eur žyminis mokesčio išlaidos, bei 2265,12 Eur atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (1 tomas, 46 b. l., 2 tomas, 94, 96, 100-101, 127, 175-176 b. l.).

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, ir į tai, kad atsakovės atstovavimo išlaidos neviršijo rekomenduojamo priteisti dydžio, taip pat į atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą bei advokato darbo sąnaudas, sprendžia, jog šios išlaidos nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendži a:

Tenkinti atsakovės (apeliantės) UAB „V.“ apeliacinį skundą.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės AAA S., SIA ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „V.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės AAA S., SIA (buveinė (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8311,53 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų vienuolikos eurų, penkiasdešimt trijų centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė