Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ir atsakovų S. G., V. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1702-528/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams V. G., S. G. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies.Priteisė solidariai iš atsakovų S. G. ir V. G. ieškovei AB „Kauno energija” 444,62 Eur skolos už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.Priteisė iš atsakovų S. G. ir V. G. ieškovei AB „Kauno energija” po 12,78 Eur iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš ieškovės AB „Kauno energija” atsakovei S. G. 355 Eur išlaidų advokato pagalbai.Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei AB „Kauno energija” jos sumokėto žyminio mokesčio dalį – 9,00 Eur.Teismas nustatė, kad per laikotarpį nuo 2003-05-01 iki 2015-10-01 už ieškovės paslaugas atsakovų butui (duomenys neskelbtini), buvo priskaičiuota bendroje sumoje 8 893,84 Eur (su 1 228,66 Lt arba 355,84 Eur likučiu už renovuoto punkto priežiūrą, kurio atsakovai neginčijo), priteista iš atsakovų ieškovei bendroje sumoje nuo 1998-05-01 iki 2003-04-30 (su žyminiu mokesčiu) – 2 682,06 Eur ((2017,97+628,93+31,45+ +6390,55+191,70):3,4528=2682,06), todėl atsakovai už paslaugas bei priteistą žyminį mokestį turėjo sumokėti iš viso 11 575,90 Eur. Ieškovės gauti per laikotarpį nuo 2003-11-01 iki 2015-11-29 (lapkričio mėnesį mokama už spalio mėnesio paslaugas) atsakovų mokėjimai bendroje sumoje sudarė 11 131,28 Eur (pagal mokėjimų suvestinę), taigi, atsakovai nėra sumokėję ieškovei 444,62 Eur. Teismas analizavo ir atsakovų pateiktas skaičiuotes, tačiau dėl pastebėtų netikslumų jomis nesivadovavo.Iš pateiktų ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažymos, žiniaraščių ir kt. teismas nustatė, kad ieškovė pati tinkamai nevykdė apskaitos ir 2005-11-07 teismo sprendimu priteistas, o atsakovo V. G. 2005-11-15 sumokėtas sumas paskirstė ne taip kaip mokėjimo nurodyme atsakovas V. G. buvo nurodęs, be to, sumokėtas sumas ieškovė į savo apskaitą įtraukė tik 2006 m. vasario mėnesį, o teismo sprendimu nepriteistas sumas iš savo apskaitos galutinai eliminavo 2010 m. liepos mėnesį. Visą tą laikotarpį ieškovė skaičiavo delspinigius nuo neteisingų sumų. Atsakovams pateiktose ieškovės sąskaitose nėra aiškiai nurodyta kada ir kokias konkrečiai sumas delspinigiams ieškovė išskaičiavo iš atsakovų sumokėtų sumų, nes sąskaitose tai nenurodyta, o kaip minėta delspinigius ieškovė skaičiavo ir nurašydavo nuolat, todėl atsakovams, kurie yra vartotojai, buvo apsunkinta galimybė ginčyti tas delspinigių sumas. Kadangi ieškovė nesavalaikiai į apskaitą įtraukė atsakovų mokėjimus ir iš apskaitos pašalino nepriteistas sumas, tai teismas konstatavo, jog jos atsakovams priskaičiuotų ir išskaičiuotų iš mokėjimų delspinigių sumos negali būti laikomos teisingomis.Teismas atsakovų argumentus dėl ieškovės neteisingai skaičiuotų sumų už karštą vandenį laikotarpiu nuo 2003-05-01 iki 2003-12-23, kai atsakovų bute buvo pastatyti vandens apskaitos prietaisai atmetė, nes: atsakovai sutinka, jog jie turėjo mokėti už karštą vandenį, o pagal LR Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo 7 straipsnį vienam asmeniui per mėnesį norma 3 m³, todėl 4 asmenims tai būtų 12 m³ per mėnesį, tačiau ieškovės priskaičiuotų sumų neginčijo – nenurodė kiek turėjo būti priskaičiuota, be to, savalaikiai nesikreipė į teismą dėl reikalaujamų iš jų sumokėti sumų neteisingumo, nors apie šias sumas žinojo, o ir šioje byloje nepateikė įrodymų, jog tos sumos yra priskaičiuotos neteisingai; byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovams turėjo būti taikomas minėtas įstatymas – teikiama socialinė parama, o jie tuo metu buvo mažas pajamas gaunančia šeima; teismas negali vadovautis 2005-11-07 teismo sprendimu, nes jame buvo sprendžiama dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo laikotarpiu iki 2003-05-01 ir teismui nėra žinoma vėlesni atsakovų šeimos statuso.Patikslintą ieškinį tenkinus dalinai (~29%), proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai teismas tarp šalių paskirstė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos faktinės aplinkybės.

1995 m. sausio 28 d. atsakovė S. G. su ieškove sudarė Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 9605385 (el. b. 1 t., b. l. 9-10). (duomenys neskelbtini), nuo 1992-04-17 nuosavybės teise priklauso atsakovei S. G., kuri yra santuokoje su atsakovu V. G. nuo (duomenys neskelbtini), ir abu atsakovai tame bute yra deklaravę savo gyvenamąją vietą (el. b. 1 t., b. l. 6-8, 70, 80-82, 140, 193; 2 t., b. l. 7). 1999 m. birželio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.12130 1999 m. SPAB „Kauno energija“ buvo priteista iš atsakovės S. G. 2 017,97 Lt skola (el. b. 4 t., b. l. 108, 109). 2001 m. sausio 23 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3763/2001 iš atsakovės S. G. AB „Kauno energija“ buvo priteista 628,93 Lt skola už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą už laikotarpį nuo 1998 m. balandžio 1 d. iki 2000 m. rugsėjo 1 d. bei 31,45 Lt žyminis mokestis (el. b. 4 t., b. l. 112, 113). 2003 m. gruodžio 23 d. UAB „Kauno vandenys“ atsakovų bute pastatė 4 vandens skaitiklius – po du karštam ir šaltam vandeniui (el. b.4 t., b. l. 107). 2004 m. birželio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-198/2004 buvo dalinai tenkinti UAB „Kauno vandenys“ ieškinio reikalavimai – iš S. ir V. G. priteista po 1 190,64 Lt skolos ir po 35,72 Lt bylinėjimosi išlaidų, o Kauno apygardos teismas šį sprendimą paliko galioti (el. b. 4 t., b. l. 16-22). Iš 2005-10-27 antstolės M. L. pažymos matyti, kad ji vykdė išieškojimą iš atsakovės S. G. SPAB „Kauno energija“ naudai pagal vykdomuosius dokumentus 1999-06-16 Kauno m. apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. 12130 dėl 2 017,97 Lt skolos ir pagal 2000-01-23 (taip dokumente) Kauno m. apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3763 dėl 660,38 Lt skolos išieškojimo, o pagal juos skolininkė S. G. pilnai atsiskaitė (el. b. 4 t., b. l. 110). 2005 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01785-52/2005 ieškovei iš atsakovų buvo priteistas įsiskolinimas už laikotarpį nuo 1999-04-01 iki 2003-05-01 po 3 195,27 Lt ir po 95,85 Lt bylinėjimosi išlaidų (el. b. 4 t., b. l. 8-15). Byloje yra pateikta: ieškovės mokesčių skaičiavimo pažyma laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d. (el. b. 3 t., b. l. 8-156); skaičiavimų koregavimai šildymui, energijai vandens pašildymui, renovuoto punkto priežiūrai 2003 m. gegužės 1 d. – 2015 m. spalio 1 d. (dok. reg. Nr.26891); atsakovų ginčo buto apyvartos žiniaraščiai šildymui, vandeniui, renovuoto punkto priežiūrai, priteistam žyminiam mokesčiui laikotarpiais 2003 m. sausio mėn. – 2003 m. rugpjūčio mėn., 2003 m. gegužės mėn. – 2003 m. rugsėjo mėn., 2003 m. spalio 1 d. – 2016 m. gegužės 1 d. (el. b.5 t., b. l. 3, 4, 43-55). Atsakovų mokėjimų sąrašas laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gegužės 29 d. (el. b.5 t., b. l. 5-15). Sąskaitos už atsakovams priskaičiuotas paslaugas butui (duomenys neskelbtini), išrašytos laikotarpiais 2003 m. gruodžio 5 d. – 2005 m. rugsėjo 8 d., 2005 m. gruodžio 9 d. – 2006 m. kovo 9 d., 2012 m. gruodžio 31 d. – 2016 m. sausio 31 d., bei mokesčių paskaičiavimo pažyma nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d. (el. b. 3 t., b. l. 157-194; 4 t., b. l. 117, 118; 5 t., b. l. 64-87, 89). 2005 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo atsakovas V. G., vykdydamas teismo sprendimą Nr. 2-01785-52/2005, pervedė AB „Kauno energija“ bendroje sumoje 6 582,24 Lt (4 719,59 Lt už šildymą, 1 670,95 Lt už vandens pašildymą, 191,70 Lt žyminį mokestį) (el. b.4 t., b. l. 111). 2006 m. sausio 25 d., 2006 m. kovo 23 d. atsakovės S. G., 2014 m. gruodžio 30 d. ir 2015 m. sausio 26 d. atsakovų prašymai, pretenzijos ieškovei dėl teisingų, tikslių ir aiškių sąskaitų už suvartotą energiją pateikimo (el. b., 2 t., b. l. 24-25, 28-35). Ieškovės atsakymai atsakovei S. G. – 2006 m. vasario 28 d., atsakovams – 2015 m. sausio 13 d. (el. b.2 t., b. l. 26-27; 3 t., b. l. 5-7). Atsakovai pateikė savo įmokų/mokesčių mokėjimo dokumentus, suminius žiniaraščius, apyvartos žiniaraščius, suvestines, iš kurių matyti jų mokėjimai ieškovei nuo 2003 m. gegužės mėn. iki 2015 m. lapkričio 29 d. (el. b.1 t., b. l. 30-69, 100-139, 153-192; 4 t., b. l. 23-106, 114-116; 5 t., b. l. 62-63, 88, 90-95). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 1 529,55 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. suteiktas paslaugas bei 9,42 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, nustatęs, kad ieškovė atsakovų sumokėtas sumas ginčijamu laikotarpiu (nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.) panaudojo ankstesnių skolų, delspinigių, susidariusių laikotarpiu nuo 2003-05-01 iki 2012-12-01 dengimui, neįrodžius dalies skolos dydžio pagrįstumo. Byloje kilo ginčas dėl skolos už šilumos energiją dydžio nustatymo ir atsakovų pareigos atsiskaityti už patiektą šilumos energiją.Visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 str.), o šilumos energijos pirkimą – pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, bei jį detalizuojantys teisės aktai, t.y. LR energetikos ministro įsakymu patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, LR Ūkio ministro įsakymu patvirtintos Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinės sąlygos.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.383 straipsnio 1dalis nustato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

Dėl argumentų, susijusių bylos nagrinėjimo ribų peržengimu.

Tiek ieškovė, tiek atsakovai apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovė nurodo, kad ji prašė priteisti 1 529,55 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. suteiktas paslaugas bei 9,42 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo. Ankstesniais bei į ieškinio pagrindą nepatenkančiais laikotarpiais atsakovų apmokėti delspinigiai ir/ar delspinigių priskaičiavimo pagrįstumas, nesant byloje atsakovų pareikšto priešieškinio, į ginčo nagrinėjimo pagrindą bei dalyką nepateko. Atsakovų teigimu, bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas nepagrįstai bei neteisėtai peržengė ginčo nagrinėjimo ribas, nors privalėjo vadovaujantis CPK 265 str. 2 d. ir nagrinėti ginčą ieškovės pareikštų reikalavimų ribose, tačiau teismas skundžiamu sprendimu, išeidamas už ieškinio ribų, į bendrą balansą įtraukė šilumos punkto priežiūros paslaugas, teiktas iki 2000 m. rugsėjo 1 d., vandens pašildymo paslaugas laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2003 m. gruodžio 23 d. bei ieškovės nepagrįstai priskaičiuotą pinigų sumą už paslaugą - rankšluosčių džiovintuvui, kuri nebuvo teikiama iki 2005 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo.Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti skolą už 1 529,55 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. suteiktas paslaugas bei 9,42 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo. Atsakovai nesutikdami su pareikštu reikalavimu nurodė, kad minėtu laikotarpiui įsiskolinimo ieškovei už teikiamas paslaugas nėra. Iš šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių, matyti, kad ieškovė atsakovų atliktus mokėjimus naudojo ankstesniems įsiskolinimams, susidariusiems iki 2012-12-01 padengti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta nurodytus apeliantų argumentus dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo, kadangi skolos dengimo aplinkybės buvo reikšmingos skolos dydžio nustatymui, todėl jas byloje teismas privalėjo nustatyti net ir nepaisant kokia forma (priešieškinio, ieškinio ar atsikirtimų) įmokų paskirstymo ieškovės vidinėje apskaitoje nepagrįstumas ginčijamas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo pozicija, jog ieškovė tariamai nepagrįstai atsakovų atžvilgiu ankstesniais laikotarpiais priskaičiavo delspinigius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu. Šalių sudarytos 1994 m. sausio 28 d. atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. 9605385 (toliau – Sutartis) 8 p. nustatė ieškovės teisę už laiku neapmokėtas sumas skaičiuoti delspinigius. Šalys sutartyje nebuvo pakeitusios įstatyme numatytos įmokų paskirstymo tvarkos.CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Remiantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalimis, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama.Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius, tačiau nagrinėjamu atveju aktualu, nuo kurios sumos turėjo būti skaičiuojami delspinigiai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad delspinigius ieškovė skaičiavo nuolat, tačiau iš atsakovų mokėjimų juos nuskaičiuoti pradėjo tik nuo 2005 m. lapkričio mėnesio, tai matyti iš pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos (el. bylos 3 tomas b.l. 8-156). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Toks reikalavimas išplaukia iš Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų dėl juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimo ir registravimo. Pagal nurodytos teisės normos 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Be to, pagal šio straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu kasacinis teismas padarė išvadą, kad įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010).Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisminę praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad delspinigiai buvo nuskaičiuojami nereguliariai bei nesilaikant įstatyme įtvirtintos tvarkos.Apeliantė laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kad 2005 m. lapkričio 7 d. teismo sprendimu priteistas, o atsakovo V. G. 2005 m. lapkričio 15 d. sumokėtas sumas ieškovė paskirstė ne taip kaip mokėjimo nurodyme atsakovas V. G. buvo nurodęs. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies laiko pagrįstais apeliantės nurodytus argumentus, tačiau nekeičiančiais pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Nagrinėjamu atveju 2005 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01785-52/2005 ieškovei iš atsakovų buvo priteistas įsiskolinimas už laikotarpį nuo 1999-04-01 iki 2003-05-01 po 3 195,27 Lt ir po 95,85 Lt bylinėjimosi išlaidų (el. b. 4 t., b. l. 8-15). 2005 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo atsakovas V. G., vykdydamas teismo sprendimą Nr. 2-01785-52/2005, pervedė AB „Kauno energija“ bendroje sumoje 6 582,24 Lt (4 719,59 Lt už šildymą, 1 670,95 Lt už vandens pašildymą, 191,70 Lt žyminį mokestį) (el. b.4 t., b. l. 111). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2005 m. lapkričio 7 d. teismo sprendimu priteistas, o atsakovo V. G. 2005 m. lapkričio 15 d. sumokėtas sumas ieškovė paskirstė ne taip kaip mokėjimo nurodyme atsakovas V. G. buvo nurodęs. Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis Nr. e3K-3-101-611/2017, (24 punktas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, laikytina, kad net atsakovams ir nurodžius atlikto mokėjimo paskirtį, ieškovė turėjo teisę gautas lėšas paskirstyti savo nuožiūra. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismas argumentais, jog atsakovų sumokėtas sumas ieškovė į savo apskaitą įtraukė tik 2006 m. vasario mėnesį, o teismo sprendimu nepriteistas sumas iš savo apskaitos galutinai eliminavo 2010 m. liepos mėnesį. Nurodo, kad tiek iš mokesčių paskaičiavimo pažymos (el. b. 3 tomas, b.l. 30), tiek iš mokėjimų suvestinės (5 tomas 14 b.l.), tiek iš buto apyvartos žiniaraščių (šildymas – skaitmeninės bylos 5 tomas 44 b.l., energija vandens pašildymui – skaitmeninės bylos 5 tomas, 47 b.l.), tiek iš sąskaitos už 2005 m. lapkričio mėn. Nr. KER2 Nr. 051100102634 (skaitmeninės bylos 5 tomas, 86 b.l.), vienareikšmiškai matyti, jog minėta įmoka buvo apskaityta laiku, ją įtraukiant į atitinkamo mėnesio (2005 m. lapkričio mėn.) priskaitymų apmokėjimą. Nors minėti apeliantės duomenys patvirtina, kad 2005 m. lapkričio mėnesį įmoka buvo apskaityta, tačiau, kad nepriteista 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimu suma (2 718,76 Eur) atsakovų įsiskolinimas buvo koreguotas tik 2006 m. vasario mėnesį patvirtina mokesčių paskaičiavimo pažyma (el. bylos 3 tomas, b.l. 33).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais bei išvadomis, jų nekartoja bei laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad visą tą laikotarpį (nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.) ieškovė skaičiavo delspinigius nuo neteisingų sumų, todėl nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti apskųsto teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškinio reikalavimai (CPK 185 str.).

Dėl atsakovų apeliacinio skundo.

Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad 355,84 Eur likučio už renovuoto punkto priežiūrą, buvusio 2003 m. spalio 1 d. būklei, atsakovai neginčijo, tačiau teismas neįvertino, kad ši likučio suma, buvusi 2003 m. spalio 1 d. būklei, yra tęstinė, apima ir šios paslaugos 628,93 Lt (182,15 Eur) likutį, buvusį 2000 m. rugsėjo 1 d. būklei, kuris priteistas ieškovei 2001 m. sausio 23 d. teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apeliantų argumentais sutinka. Nagrinėjamu atveju 2001 m. sausio 23 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3763/2001 ieškovei iš atsakovės S. G. priteista 182,15 Eur (628,93 Lt) įsiskolinimas už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas (el. b. 4 t., b.l. 112). Antstolės M. L. 2005 m. spalio 27 d. pažyma patvirtina, kad S. G. pagal minėtą sprendimą pilnai atsiskaitė (el. b.4 t., b.l. 110). Buto ((duomenys neskelbtini)) apyvartos žiniaraščio dėl renovuoto punkto priežiūros (el.b.5 t., b.l. 50-52) 2003 m. spalio 1 d. duomenimis likutis už šio punkto priežiūrą sudarė 355,84 Eur (1 228,66 Lt). Šio žiniaraščio duomenimis taip pat nustatyta, kad 2006 m. balandžio 1 d. likučio už renovuoto punkto priežiūrą nėra. Ieškovė atsiliepimo į atsakovų apeliacinio skundo argumentus dėl teismo nepagrįstai priteistos įmokos dalies 182,15 Eur nepateikė. Ieškovės atstovė 2017 m. gruodžio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu taip pat nenurodė jokių atsikirtimų dėl apeliantų nurodomo argumento, kad 182,15 Eur dalis įmokos už renovuoto punkto priežiūrą jau buvo priteista teismo sprendimu ir atsakovės sumokėta, dėl ko pirmosios instancijos teismo nepagrįstai priskaičiuota antrą kartą kaip nesumokėta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad atsakovai už paslaugas bei priteistą žyminį mokestį turėjo sumokėti iš viso 11 575,90 Eur nepagrįstai į šią sumą įtraukė visą už renovuoto punkto priežiūrą nurodomą sumą – 355,84 Eur, o ne šios sumos dalį – 173,69 Eur, kadangi ieškovė nepaneigė apeliantų nurodomos aplinkybės, jog 182,15 Eur dalis buvo priteista 2001 m. sausio 23 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3763/2001 bei atsakovės sumokėta.Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais apeliantų argumentus, kad visame laikotarpyje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2003 m. gruodžio 23 d. į atsakovų butą vanduo lygiai taip pat, kaip ir iki 2003 m. gegužės 1 d. buvo tiekiamas jo faktinio suvartojimo neapskaitant vandens apskaitos prietaisais, todėl teismas, skundžiamame sprendime, šias fakto aplinkybes turėjo vertinti vienodai, t.y. taip pat, kaip ir įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose.Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo nėra, kad karšto vandens apskaitos prietaisai atsakovų bute buvo įrengti 2003 m. gruodžio 23 d. (el.b.4 t., b.l.107) bei fakto, kad apskaitos prietaisus turėjo įrengti ieškovė. Tiek Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-198/2004 (el. b.4 t., b.l.116-119), kuris Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1043/2004 paliktas nepakeistu (el. b.4 t. b.l. 20-22), tiek Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-01785-52/2005 (el.b.4 to., b.l.8-11) teismai nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 "Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo" 1.3 punktas numatė, kad vandens apskaitos prietaisus turėjo įrengti šalto ir karšto vandens tiekėjai, o šio nutarimo 2.1. p. numatė ir terminą, būtent butuose juos įrengti iki 1999 m. gruodžio 31 d. Tokiu būdu būtent ieškovas turėjo įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus. To nepadarydamas, ieškovas pažeidė šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą silpnesnės ir priklausomos nuo tiekėjo šalies atžvilgiu tuo pablogindamas atsakovų padėtį. Teismai laikė teisingais atsakovų paskaičiavimus už karšto vandens kiekį, kuris buvo atliktas vadovaujantis higienos normomis, įtvirtintomis minimų teismo sprendimų priėmimo metu galiojusios redakcijos LR Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo (2003-07-01 d. Nr. IX-1675) 7 straipsnyje („Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti“), t.y. po 3 kub. m. vienam gyventojui per mėnesį, iš jų, 2 kub. m. šalto vandens ir 1 kub. m. karšto vandens. Kaip matyti, teismai ieškovės ieškinius tenkindami iš dalies dėl skolos priteisimo už karšto vandens kiekį būtent atsižvelgė į tai, kad dėl ieškovės kaltės nebuvo įrengti karšto vandens apskaitos prietaisai bei laikė teisingais atsakovų atliktus paskaičiavimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovams turėjo būti taikomas minėtas įstatymas – teikiama socialinė parama, o jie tuo metu buvo mažas pajamas gaunančia šeima. Pažymėtina, kad šis įstatymas, jame įtvirtinti minėti normatyvai, sprendžiant atsiskaitymo klausimą buvo ir yra vartojami tik kaip higienos normos, kaip pagrindas skaičiuoti suvartoto vandens kiekį, kurį vartotojas sutinka apmokėti, kai dėl tiekėjo kaltės nėra įrengti suvartoto vandens apskaitos prietaisai.LR Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo 7 straipsnį vienam asmeniui per mėnesį norma 3 m³ , iš kurių 2 m³ šalto vandens ir 1 m³ karšto vandens. Byloje nėra ginčo, kad atsakovų bute ((duomenys neskelbtini)) yra 4 asmens, todėl atsakovai teisingai skaičiuoja suvartoto karšto vandens kiekį laikotarpiu nuo 2003 m. gegužė mėnesio iki 2003 m. gruodžio mėnesio. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad pagal LR Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo 7 straipsnį vienam asmeniui per mėnesį norma 3 m³, todėl 4 asmenims tai būtų 12 m³ per mėnesį, kadangi ginčas kilęs dėl suvartoto karšto vandens kiekio. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aukščiau minėtuose teismo sprendimuose nustatytas aplinkybes skaičiuojant mokesčius už karšto vandens kiekį, dėl ko nepagrįstai į iš atsakovų ieškovei priteistą sumą įtraukė už 2003 m. gegužės 1 d. – 2003 m. gruodžio 23 d. apskaičiuoto mokesčio 100,67 Eur dalį.Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, kad nei rankšluosčių džiovintuvo, nei atitinkamai, kartu su juo karšto vandens cirkuliacinės linijos stovo atsakovų bute nėra jau nuo pat 1993 m. gegužės mėn., o tai jog atsakovai nesutinka mokėti už šią neteikiamą paslaugą ir kodėl nesutinka, ieškovei buvo žinoma nuo pat pradžios iš atsakovų teiktų pretenzijų.Nors apeliantai ir nurodė, kad rankšluosčių džiovintuvo jų bute nėra nuo 1993 metų, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Iš byloje esančio ieškovės 2006 m. vasario 28 d. rašto matyti, kad atsakovų bute rankšluosčių džiovintuvo demontavimo faktas buvo nustatytas 2006 m. vasario 21 d. šilumos objekto tikrinimo aktu Nr.283317 ir tuo pagrindu nuo 2006 m. vasario 1 d. atsakovams buvo skaičiuojamas tik karšto vandens cirkuliacijos mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų rankšluosčių džiovintuvo demontavimo faktą 1993 metais, ieškovė pagrįstai skaičiavo šios paslaugos mokestį iki 2006 m. vasario 1 d., kuomet buvo nustatytas įrenginio demontavimo faktas. Ieškovės 2015 m. sausio 13 d. rašte, adresuotame atsakovams (el.b.3 t., b.l.5-6) yra išaiškinta kokiu pagrindu atsakovams skaičiuojamas mokestis už cirkuliaciją. Iš paaiškinimo matyti, kad name yra sumontuota karšto vandens tiekimo sistema su karšto vandens cirkuliacija. Šios sistemos paskirtis yra užtikrinti nenutrūkstamą karšto vandens tiekimą visiems namo karšto vandens vartotojams. Atsakovai neginčija aplinkybės, kad į jų butą 2003 m. gegužės mėnesio – 2006 metų sausio mėnesio laikotarpiu buvo tiekiamas karštas vanduo. Be to, Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams. Taigi, jei name yra įrengta centralizuota šilumos ir karšto vandens tiekimo sistema, tiek šiluma, skirta bendroms namo patalpoms šildyti, tiek ir šiluma, skirta karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), dalijama visiems daugiabučio namo gyventojams.Dėl kitų atsakovų bei ieškovės apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, spręsdamas klausimą dėl skolos už suteiktas AB „Kauno energija“ paslaugas dydžio, todėl apeliantės AB „Kauno energija“ apeliacinis skundas atmestinas, o apeliantų (atsakovų) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas keistinas priteistą skolą sumažinant iki 161,80 Eur (444,62-182,15-100,67),sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant jos susidarymo laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.

CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu iš atsakovų S. G. ir V. G. ieškovei AB „Kauno energija” po 12,78 Eur iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės AB „Kauno energija” atsakovei S. G. 355,00 Eur išlaidų advokato pagalbai.Atsižvelgus į tai, kad patenkinta 11 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovų priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 9,70 Eur. Atsižvelgus į tai, kad atmesta 89 procentai ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma didintina iki 445 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Apeliacinės instancijos teismui nusprendus iš dalies patenkinti atsakovų apeliacinį skundą, apeliantės (atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos proporcingai patenkintai 64% (atmestai) apeliacinio skundo daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Atsakovas V. G. 2017 m. sausio 6 d. už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur (el. bylos 5 tomas, b.l.144). 2017 m. balandžio 24 d. atsakovų atstovas pateikė prašymą dėl 600 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo surašant apeliacinį skundą bei atsiliepimą į apeliacinį skundą (el. bylos 5 tomas, b.l. 159), taip pat pateikė 2017 m. balandžio 21 d. pinigų priėmimo kvitą 600 Eur sumai (el. bylos 5 tomas, b.l. 160). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovų atstovas advokatas R. L. dalyvavo bylą nagrinėjant ir pirmosios instancijos teisme.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.10 punktą maksimalus užmokestis už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme gali būti 1398,76 Eur (1,7 x 822,80 Eur), o pagal 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 1 069,64 Eur (1,3 x 822,80 Eur) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K4 – 822,80 Eur).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, todėl iš ieškovės atsakovui S. G. priteistinos 384 Eur (600 Eur x 64 %) išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.), o atsakovui V. G. 9,60 Eur (15 Eur x 64 %) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo pateikimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Nagrinėjamu atveju patirta 8,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsakovų nepatenkinta apeliacinio skundo dalis sudaro 36 %, todėl priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis sudarytų 1,51 Eur (3,01 Eur/2), tačiau šios išlaidos iš apeliantų (atsakovų) nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Atmetus apeliantės AB „Kauno energija“ apeliacinį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 5,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovų S. G. ir V. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija” (įmonės kodas 235014830, buveinė Kaune, Raudondvario pl. 84, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) 161,80 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 80 ct) skolą už suteiktas paslaugas nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. , 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų S. G. ir V. G. ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija” po 4,85 Eur (keturis eurus 85 ct) iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija” atsakovei S. G. 445,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija” atsakovei S. G. 384,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija” atsakovui V. G. 9,60 Eur (devynis eurus 60ct ) žyminio mokesčio sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija” (įmonės kodas 235014830, buveinė Kaune, Raudondvario pl. 84, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) 5,36 Eur (penkis eurus 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.