Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-04-02 · Civilinė byla Nr. e2-456-157/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
e2-456-157/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01851-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
E. M., A. P., T. A. V.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Epregas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-456-157/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01851-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. M. bei A. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-2660-345/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos srautas“ ieškinį atsakovams E. M., A. P., T. A. V., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Epregas“, dėl sandorio pripažino negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

Ieškovas BUAB „Energijos srautas“ 2014 m. spalio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovams T. A. V., A. P., E. M. dėl sandorio pripažino negaliojančiu.

Nurodė, kad UAB „Energijos srautas“, kurios vardu veikė šios bendrovės administracijos vadovas atsakovas A. P., 2005 m. balandžio 6 d. sutartimi už 249 000 Lt įsigijo 250 vnt. paprastųjų vardinių trečiojo asmens UAB „Epregas“ akcijų iš A. V., kuriam priklausė kontrolinis šios bendrovės akcijų paketas (750 vnt.). UAB „Energijos srautas“, vėl atstovaujama atsakovo A. P., 2008 m. kovo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi šias akcijas, kurių buhalterinė vertė sudarė 1 475 210,20 Lt, pardavė atgal A. V. jau už 27 500 Lt. 2011 m. rugpjūčio 16 d. šis asmuo mirė, minimą turtą paveldėjo jo sūnus atsakovas T. A. V..

Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, CK 6.66 straipsniu, 6.67 straipsnio 4 punktu, 6.145 straipsnio 1 dalimi, 6.147 straipsnio 1 dalimi, 2.50 straipsnio 2, 3 dalimis, 2.87 straipsnio 1, 2, 7 dalimis, 6.6 straipsniu, 6.246, 6.247 straipsniais, teismų praktikos išaiškinimais, prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 17 d. UAB „Epregas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti 1 475 210,50 Lt solidariai iš visų atsakovų, tai yra T. A. V., A. P. bei E. M., kuriai priklauso visos – 100 procentų, UAB „Energijos srautas“ akcijų, o laikotarpiu nuo 2008-01-24 iki 2008-04-30 faktiškai vienasmeniškai vadovavo šiai bendrovei.

Ieškovas taip pat prašė patikslinto ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovams A. P. bei E. M. priklausantį turtą. Nurodė, kad teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo T. A. V. turto areštas, tačiau pagal antstolio 2014-10-13 aprašą buvo aprašyta 848 387,70 Lt vertės šio asmens turtas. Teigė, kad to nepakanka jo pareikštų reikalavimų užtikrinimui, todėl reikia areštuoti kitų atsakovų turtą. Taip pat tvirtino, kad ieškinio suma šiems fiziniams asmenims yra didelė, jie gali imtis priemonių perleisti turtą tretiesiems asmenims, todėl kyla reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi patenkino ieškovo BUAB „Energijos srautas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jo reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui A. P. ir E. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, bendrai 1 475 210,50 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Nurodė, kad nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuojamos jų piniginės lėšos, esančios bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančios atsakovams ir esančios pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 1 475 210,50 Lt sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad ieškovo prašoma priteisti pinigų suma –1 475 210,50 Lt, atsakovams A. P. ir E. M. yra labai didelė ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, kad šių atsakovų finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendė, kad yra pagrindo daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo naudai priimto palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas nurodė, kad nors Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo T. A. V. turto areštas 1 475 210,50 Lt sumai, tačiau patikslinus ieškinį ir solidariaisiais atsakovais byloje patraukus A. P. bei E. M., o taip pat nustačius, jog atsakovo T. A. V. turto nepakanka ieškinio reikalavimams patenkinti, konstatuotina grėsmė galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui – atsakovai A. P. ir E. M. gali imtis veiksmų įsigytą turtinę teisę perleisti tretiesiems asmenims.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė E. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, susijusią su jos turto areštu ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo BUAB „Energijos srautas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos atžvilgiu, o nenustačius pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, ją pakeisti – leisti jai iš areštuotų piniginių lėšų 760 EUR naudoti kas mėnesį pragyvenimo reikmėms ir komunalinių mokesčių / paslaugų apmokėjimui; leisti jai iš areštuotų piniginių lėšų atlikti mokėjimus pagal 2013-12-13 keturšalę sutartį už neįgalios mamos T. D. ilgalaikės socialinės globos paslaugas. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas preliminariai neįvertino jos atžvilgiu pareikšto ieškinio pagrįstumo, nors bylos medžiaga akivaizdžiai rodo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš jos akcininkės solidariai 1 475 210,50 Lt, tai yra taikyti restituciją, priteisiant ieškovo BUAB „Energijos srautas“ šios bendrovės akcijų vertę piniginiu ekvivalentu, negali būti tenkinamas, nes ji nėra ginčijamo sandorio šalis. Taip pat nepagrįstos ieškovo pretenzijos jai, kaip ieškovo BUAB „Energijos srautas“ dalyvei, akcininkei, nes nėra suformuluoto faktinio pagrindo dėl jos civilinės atsakomybės. Teismas neįvertino fakto, kad antstolis aprašė atsakovo T. A. V. 848 387,70 Lt vertės turtą, taigi tokia dalis solidaraus šios bendrovės reikalavimo jau yra užtikrinta.Teismas be pagrindo nesivadovavo teismų aktualios praktikos nurodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014), kad privaloma atsižvelgti ne tik į ieškovo teises bei interesus, įrodinėjamą prievolės rūšį, kuri lemia skolininkų daugeto rūšį, tačiau taip pat ir į atsakovų teisinį statusą, jų skaičių, turtinę padėtį; kad tokios priemonės taikytinos nepažeidžiant ekonomiškumo, proporcingumo principo reikalavimų. Teismas nenustatė jai galimybės naudotis bent dalimi areštuotų lėšų pragyvenimo reikmėms – nors minimalią mėnesinę algą atitinkančia pinigų suma (310 EUR / 1 035 Lt). Be to, ji yra įsipareigojusi mokėti už neįgalios mamos T. D. ilgalaikės socialinės globos paslaugas (2013-12-13 keturšalė sutartis), privalo kas mėnesį mokėti už butui, kuriame gyvena su šeima, teikiamas komunalines, ryšio paslaugas (apie 450 EUR / 1 550 Lt), o neįvykdžius šių įsipareigojimų būtų patirta neadekvačios, neproporcingos pasekmės (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

Atsakovas A. P. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, susijusią su jos turto areštu – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštą jo banko sąskaitoms, į kurias pervedama pensija bei darbo užmokestis, o taip pat automobiliui Mitsubishi Outlander, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas preliminariai neįvertino jo atžvilgiu pareikšto ieškinio pagrįstumo, o nusprendęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visų proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 145 str. 2 d.), be pagrindo nesivadovavo aktualios teismų praktikos nurodymais, kad užtikrindamas teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principų įgyvendinimą teismas nei ieškovui, nei atsakovui negali suteikti nepagrįsto prioriteto, vienos proceso šalies teises suvaržyti daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2434/2013; 2014 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1236/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1788/2014; 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2236/2014).Teismas neįvertino fakto, kad antstolis jau yra aprašęs atsakovo T. A. V. 848 387,70 Lt vertės turtą, taigi tokia dalis solidaraus šios bendrovės reikalavimo yra užtikrinta, o likusi ieškinio sumos dalis yra 626 8222,80 Lt.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jo turto atžvilgiu turėtų apsiriboti nekilnojamojo turto areštu, o likusios dalies turto areštas yra neproporcinga ir perteklinė priemonė – areštavus banko sąskaitose esančius pinigus, jis, būdamas pensininku, liko be lėšų, būtinų bent minimaliems būtiniesiems pragyvenimo poreikiams užtikrinti, o automobilis yra būtinas tiek jam pačiam, tiek kitiems šeimos nariams.

Atsakovai E. M. ir A. P. atsiliepimuose į vienas kito atskiruosius skundus juos palaiko, remdamiesi skunduose išdėstytais motyvais.

Ieškovas BUAB „Energijos srautas“ atsiliepime į atsakovės E. M. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Kartu nurodo, kad neprieštarauja, kad ši teismo nutartis būtų patikslinta rezoliucinę dalį papildant nuostata, kad atsakovei E. M. leistina iš areštuotų piniginių lėšų disponuoti ne didesne nei 1 MMA (310 Eur) suma. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Apeliantė be pagrindo teigia, kad teismas privalo įvertinti jai pareikšto ieškinio pagrįstumą, nes atliekamas tik preliminarus jo įvertinimas ir sprendžiama dėl pakankamai akivaizdaus reikalavimų nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1207/2012).Apeliantė neteisingai teigia, kad jai pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes esant solidariajai skolininkų atsakomybei, ieškovas turi teisę pasirinkti ir atsakovus, kurių atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str.), o šiuo atveju prašo jas taikyti visiems atsakovams.Atmestini apeliantės argumentai dėl atsakovų skirtingo teisinio statuso ir jiems (ne) taikytinos solidariosios atsakomybės, nes jie yra susiję su bylos baigtimi iš esmės ir negali būti vertinami sprendžiant šį klausimą.Apeliantė nepagrindė būtiniesiems poreikiams tenkinti jai reikalingų piniginių lėšų sumos dydžio – nėra pateikta jokių duomenų apie jos santaupas, jos sutuoktinio L. M. gaunamas pajamas. Todėl nėra pagrindo visiškai tenkinti atsakovės jos prašymą pragyvenimo reikmėms ir komunalinių mokesčių / paslaugų apmokėjimui leisti jai naudotis 760 Eur suma per mėnesį, kuri daugiau nei du kartus viršija minimalios mėnesinės algos dydį (310 Eur /1035 Lt).

Ieškovas BUAB „Energijos srautas“ atsiliepime į atsakovo A. P. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas preliminariai neįvertino jam pareikšto ieškinio pagrįstumo, nes atsižvelgiant į tai, jog teismas taikė šias priemonės ir nurodė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o nagrinėjamu atveju ši grėsmė yra reali ir pagrįsta, vadinasi, nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja.Atmestini apelianto argumentai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties, nes teismas gali panaudoti kelias tokias priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.). Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto. Pagal antstolio 2014-12-29 sudaryto turto aprašą atsakovas turi kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, kurio vertė nėra žinoma todėl nėra pagrindo teigti, kad jo piniginių lėšų areštas yra perteklinis, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Atmestini apelianto teiginiai, susiję su bankų sąskaitose esančių piniginių lėšų arešto panaikinimu, nes nepateikta jokių įrodymų, kokio dydžio pensiją ir kokio dydžio darbo užmokestį jis gauna, kokia pinigų suma yra būtina jo elementariems poreikiams tenkinti. Atmestini apelianto teiginiai, susiję su arešto automobiliui panaikinimu, nes pagal antstolio 2014-12-29 sudaryto turto aprašą šis perduoda saugoti turto savininkui.

Trečiasis asmuo UAB „Epregas“ bei atsakovas Titas A. V. atsiliepime į atsakovo A. P. atskirąjį skundą prašo teismo jį nagrinėti savo nuožiūra.

Atsakovas Titas A. V. bei trečiasis asmuo UAB „Epregas“ atsiliepime į atsakovės E. M. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Apeliantė yra iš dalies teisi, teigdama, kad teismas be pagrindo taikė laikinąsias užtikrinimo priemones, nes bylos medžiaga patvirtina akivaizdų ieškovo reikalavimų nepagrįstumą jos atžvilgiu – ieškinys nepagrįstas būtent atsakovo Tito A. V. bei trečiojo asmens UAB „Epregas“ atžvilgiu.Apeliantė teisingai tvirtina, kad asmeniui, kurio turtui yra pritaikytos šios priemonės, turi būti sudaryta galimybė disponuoti pragyvenimui būtinomis lėšomis, tačiau be pagrindo teigia, jog ieškiniui užtikrinti pakanka areštuoti vien tik atsakovo Tito A. V. turtą – turi būti išlaikyta visų atsakovų interesų pusiausvyra, ir vieno asmens turtas negali būti areštuojamas siekiant užtikrinti įvykdymą prievolių kitų asmenų, su kuriais jis neturi pagrindo atsakyti solidariai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovų E. M. bei A. P. atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos, kurių neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, viešasis interesas – apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų atskiruosiuose skunduose išdėstytų argumentų, pirmiausiai pabrėžia tai, kad apeliacinės instancijos teismas, kaip žinoma, yra fakto instancija, kuri tikrina skundžiamų teismų procesinių sprendimų tiek faktinę, tiek teisinę pusę, o taip pat tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Vadovaudamasis šiomis nuostatomis teismas visų pirma pažymi tai, kad, priešingai nei teigia apeliantai, ieškovo BUAB „Energijos srautas“ ieškininiame pareiškime, jo patikslinime bei dublike išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai juos vertinant preliminariai (lot. „prima facie“) nesuteikia pagrindo išvadai, jog pareikšti ieškininiai reikalavimai, grindžiami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto, CK 6.66 straipsnio, 6.67 straipsnio 4 punkto, 6.145 straipsnio 1 dalies, 6.147 straipsnio 1 dalies, 2.50 straipsnio 2, 3 dalių, 2.87 straipsnio 1, 2, 7 dalių, 6.246, 6.247 straipsnių nuostatomis, aktualioje teisminėje praktikoje suformuluotais išaiškinimais bei nurodymais, yra akivaizdžiai nepagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014 etc.). Todėl teismas išsamiai nenagrinėja bei nepasisako dėl apeliantų atsakovų E. M., A. P. atskiruosiuose skunduose bei atsiliepimuose į vienas kito skundus, o taip pat atsakovo Tito A. V. bei trečiojo asmens UAB „Epregas“ atsiliepime į atsakovės E. M. atskirąjį skundą pateiktų argumentų dėl BUAB „Energijos srautas“ pareikštų ieškininių reikalavimų pagrįstumo (CPK 185 str., 320 str. 1 d.).

Antra, pažymėtina tai, kad kitoje nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams E. M. ir A. P. civilinėje byloje Nr. e2-3201-450/2015 pagal ieškovo UAB „Energijos srautas“ ieškinį atsakovams E. M. ir A. P. dėl žalos atlyginimo, iš dalies patenkindamas ieškovo BUAB „Energijos srautas“ prašymą ir areštuodamas jų 112 241,99 Eur (387 549,14 Lt) vertės turtą, yra konstatavęs, jog ši suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė ir objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl ieškovo reikalavimo įvykdymui užtikrinti būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (civilinė byla Nr. e2-121-516/2015).

Trečia, apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikę įrodymų, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalaujama iš jų solidariai priteisti 1 475 210,20 Lt suma pati savaime nėra didelė ir negali sukelti grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti, nors šių faktų įrodinėjimo našta tenka būtent jiems (CPK 178 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-897/2014 etc.).

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad apeliantas A. P. taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog jo piniginių lėšų areštas yra perteklinis, kad turimo kilnojamojo bei nekilnojamojo turto vertė yra visiškai pakankama ieškinio reikalavimams užtikrinti, be to, areštas į lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto. Pažymėtina, kad pagal antstolio 2014-12-29 atliktą šio atsakovo turto aprašą, jo minimas automobilis perduotinas saugoti pačiam turto savininkui, todėl atmestini jo teiginiai, susiję su šio daikto naudojimu (CPK 185 str.).

Ketvirta, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų minimų priemonių masto, teismas taip pat atmeta atskirųjų skundų motyvus, susijusius su kito solidaraus skolininko atsakovo T. A. V. 848 387,70 Lt vertės turto areštu šioje byloje, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį, nes, kaip jau minėta, ieškininis reikalavimas dėl 1 475 210,20 Lt priteisimo yra pareikštas visiems atsakovams solidariai, todėl ieškovas BUAB „Energijos srautas“ savo atsiliepime teisingai nurodo, kad didesnė už šią sumą negali būti bendra jų visų areštuoto turto vertė (CPK 145 str. 2 d., CK 6.6 str.). Tuo atveju, jeigu antstolis, skolininko įsitikinimu, neteisingai įvertintų turtą, aprašytų jo daugiau nei yra būtina solidariai atsakomybei užtikrinti, gali būti teikiamas skundas dėl tokių šio pareigūno veiksmų (CPK 510 str.).

Remdamasis tuo, kas paminėta, teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis šiuo klausimu patikslintina nurodant, jog areštuojamas solidariems atsakovams A. P. ir E. M. nuosavybės teise priklausantis turtas, turtinės teisės, esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, bendrai 1 475 210,50 Lt sumai, įskaitant Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties pagrindu aprašyto kito solidaraus atsakovo T. A. V. turto vertę.

Penkta, teismas, pasisakydamas dėl apeliantų motyvų, susijusių su pirmosios instancijos teismo pritaikytinų laikinųjų apsaugos priemonių masto, visiškai sutinka su jų teiginiais, kad parenkant šias priemones, privaloma siekti, jog nė vienai iš šalių nebūtų suteikta nepagrįsto pranašumo, jog proceso šalies teisės nebūtų suvaržytos daugiau negu būtina tikslui pasiekti, jog turi būti įvertinti priešingų šalių teisėti interesai, nesuteikiant kuriai nors iš jų nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014). Tačiau ieškovas BUAB „Energijos srautas“ atsiliepime į atsakovės E. M. atskirąjį skundą teisingai nurodo, kad, nežiūrint jai tenkančios įrodinėjimo naštos, nepateikta jos dispozicijoje esančių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą leisti iš areštuotų lėšų naudotis 760 Eur suma per mėnesį, kuri daugiau nei du kartus viršija minimalios mėnesinės algos dydį, (duomenys apie santaupas, sutuoktinio gaunamas pajamas ir kt.).

Šešta, teismas sprendžia, kad turint omenyje pirmiau išdėstytus argumentus, tai, jog atsakovams lėšos yra būtinos maisto produktams pirkti, mokesčiams už komunalines etc. paslaugas sumokėti, kitiems būtiniesiems poreikiams tenkinti bei siekiant visapusiškai užtikrinti teisingumo ekonomiškumo, proporcingumo principų reikalavimų įgyvendinimą, skundžiama teismo nutartis patikslintina, leidžiant atsakovams A. P. bei E. M. iš areštuotų piniginių lėšų disponuoti ne didesne nei 1 MMA (310 Eur) suma per mėnesį kiekvienam (CPK 145 str. 2 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo A. P. skundas atmetamas, atsakovės E. M. skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiama teismo nutartis patikslinama (CPK 263 str. 1 d., 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Teismo nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškovo BUAB „Energijos srautas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštuoti solidariems atsakovams A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ar kilnojamąjį, turtines teises, esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, bendrai 1 475 210,50 Lt (vieno milijono keturių šimtų septyniasdešimt penkių tūkstančių dviejų šimtų dešimt litų, 50 ct) sumai, įskaitant Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties pagrindu areštuoto bei aprašyto kito solidaraus atsakovo T. A. V. turto vertę, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuoti šių atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 1 475 210,50 Lt sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

Leisti atsakovams A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš areštuotų piniginių lėšų disponuoti ne didesne nei 1 MMA (310 Eur) suma.“

Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė