- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 2-2434/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00719-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Atsakovas
- R. Ž.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Geidena“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2341-390/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Geidena“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Geidena“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui R. Ž., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1 172 880,48 Lt skolos, 74 228,87 Lt palūkanų, 1407,46 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - 1 248 516,81 Lt sumai areštuoti atsakovo nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, turtines teises, pinigines lėšas ir kitą turtą, esantį pas atsakovą, kredito įstaigose, pas trečiuosius asmenis ar priklausantį iš kitų asmenų, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti. Nurodo, kad reikalavimo suma yra didelė, beveik visas atsakovui priklausantis turtas yra įkeistas hipoteka. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas liks be jokios realios teisinės apsaugos, vien ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje nepakaks, kad būtų efektyviai apgintos jo pažeistos teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi prašymą tenkino. Ieškovo UAB „Geidena“ reikalavimų užtikrinimui 1 248 516,81 Lt sumai areštavo atsakovui R. Ž. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ir/ar turtines teises esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti, įkeisti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, todėl konstatavo, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą CPK 144 straipsnio prasme. Vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis) teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - 1 248 516,81 Lt reikalavimo sumai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą (CPK 145 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. Ž. (toliau – apeliantas) prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Prašymas yra nepagrįstas, nes ieškovas, reikšdamas ieškininį apeliantui - akcininkui, kuris valdo daugiau kaip 50 proc. ieškovo akcijų, nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo pagrindiniam akcininkui, kuris yra ieškovo savininkas. Teismas, nuspręsdamas nepranešti apeliantui apie ieškovo prašymo nagrinėjimą, nepagrįstai ir nemotyvuotai apribojo apelianto teisę pasisakyti dėl pareikšto prašymo pagrįstumo, reikšti prieštaravimus, pateikti prašymus, įrodymus, t.y. realizuoti procesines teises. Nei skundžiamojoje nutartyje, nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodoma, kuo pasireikš galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba tapimas neįmanomu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių. Su prašymu nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą, o teismas šio pagrindo nenustatė. Dėl to laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neteisėtai ir pažeidžiant CPK 144 straipsnio 1 dalį, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.Nurodomas ieškinio sumos dydis pats savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismui duomenys apie sunkią apelianto finansinę padėtį nepateikti. Be to, apelianto turtinė padėtis nesuponuoja, kad jis negalėtų įvykdyti ieškovo atžvilgiu palankaus teismo sprendimo ar kad tokio sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie apelianto veiksmus, liudijančius ketinimus turtą perleisti tretiesiems asmenims bei apie tai, kad apeliantas gali tapti nemokus.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Geidena“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Teismas skundžiamojoje nutartyje pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto turtui būtinybę, todėl apelianto teiginiai, kad nutartis nemotyvuota, yra nepagrįsti.Teismas, išspręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apeliantui, nepažeidė jokių CPK normų. CPK 147 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę, o ne pareigą pranešti apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, jei mano, kad tai yra būtina. Todėl teismas ir neprivalo suteikti teisės apeliantui pasisakyti dėl pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio reikalavimai pagrįsti teisėtais ir leistinais rašytiniais įrodymais, kurie pagrindžia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei įrodo prastą apelianto finansinę padėti, dėl ko yra reali grėsmė, kad galimai ieškovui palankus sprendimas šioje byloje gali būti neįvykdytas. Skundžiamąja nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir proporcingos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teisme dar 2013 m. rugpjūčio 28 d. gautas pranešimas apie turto arešto akto išregistravimą iš turto arešto aktų registro. Šį faktą patvirtina ir Turto arešto aktų registro išrašas, iš kurio matyti, kad skundžiama nutartimi pritaikytų ir galiojančių turto areštų apelianto atžvilgiu nėra.
Taigi, nebesant apelianto atžvilgiu skundžiama nutartimi pritaikytų galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių, darytina išvada, kad paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas netikslingas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebetenka teisinės prasmės skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas apeliacine tvarka, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).
Apeliacinį procesą nutraukus, apeliantui grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (CPK 315 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi bei 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal atsakovo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutarties nutraukti.
Grąžinti atsakovui R. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vienas šimtas litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2013 m. rugsėjo 4 d. įmokos mokėjimo kvitu per AB Swedbank.