Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-01-29 · Civilinė byla Nr. e2-121-516/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
e2-121-516/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01851-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
E. M., A. P.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-121-516/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01851-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos srautas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-3201-450/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos srautas“ ieškinį atsakovams E. M. ir A. P. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.

Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Energijos srautas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Ekvalda“, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų E. M. ir A. P. (kaip buvusių UAB „Energijos srautas“ vadovų) 803 642,14 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovams priklausantį turtą ieškinio sumos ribose, kadangi jiems, kaip fiziniams asmenims, ieškinio suma yra didelė.

Atsakovai pateikė prašymą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nurodydami, kad jie yra sąžiningi piliečiai ir nesiims jokių neteisėtų veiksmų, kuriais siektų perleisti turimą turtą ar kitais būdais mažinti turimo turto masę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas konstatavo, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė objektyvių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę galimam teismo sprendimui įvykdyti, jeigu nebus pritaikytos priemonės.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinio reikalavimo sumos dydis negali būti vertinamas, kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas jokių duomenų (faktinių aplinkybių), pagrindžiančių atsakovų finansinę padėtį, nepateikė, o tik teigė, kad fiziniams asmenims tikėtinai ieškinio suma yra didelė.

Teismas taip pat priėjo išvadą, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė žalos dydžio nurodyta apimtimi, tačiau tikėtinai pagrindė kitas ieškinio faktines aplinkybes, tiek kiek reikalaujama šioje proceso stadijoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas BUAB „Energijos srautas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones 803 642,4 Lt sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Vien ieškinio suma (803 642,14 Lt) yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tokia suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai.Prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, laikytina didele ir tokiu atveju preziumuojama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Todėl iš ieškovo neturėjo būti reikalaujama papildomai pateikti įrodymus, patvirtinančius šią prezumpciją.

Atsakovas A. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Abejotina, kad bylą išnagrinėjus iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Atsakovas ieškovo nurodytu laikotarpiu nežinojo ir negalėjo žinoti įmonės finansinės padėties dėl objektyvių priežasčių – dėl ligos ir nutrauktos darbo sutarties, taigi ir neturėjo pareigos kelti įmonei bankroto bylą. Iš pateikto ieškinio ir sumų skaičiavimo visiškai neaišku, už kokį laikotarpį, kokius mokesčius ir kada turėjo sumokėti UAB „Energijos srautas“ bei už kokį laikotarpį ieškovas suskaičiavo delspinigius, kurie, pasak ieškovo, ir sudaro įmonės žalą, už kurią atsakingas atsakovas. Be to, galutinis teismo sprendimas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 9 d. sprendimo, įsiteisėjo tik 2009 m. gruodžio 14 d., o atsakovas dar nuo 2009 m. kovo 3 d. nutraukė darbo sutartį su ieškovu. Ieškovas pats pripažino, kad nėra tinkamai pagrindęs ieškinio sumos, todėl spręsti ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tariamai didelės ieškinio sumos, nėra pagrindo. Be to, vien didelė suma pati savaime nei pasunkina, nei palengvina teismo sprendimo vykdymą. Grėsmę gali pagrįsti aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovas yra nesąžiningas, ketina slėpti ar perleisti turtą tretiesiems asmenims. Ieškovas atskirajame skunde neteigia, kad atsakovai turi blogų ketinimų.Teismui nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atsižvelgta į visų proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeidžiamas ekonomiškumo principas. Atsakovas yra pensininkas, dirba, turi butą, jo gaunamos ir turimos piniginės lėšos skirtos pragyventi ir būtiniems poreikiams tenkinti, todėl būtų neproporcinga areštuoti atsakovo pinigines lėšas.

Atsakovė E. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas konstatavo, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė reikalaujamos ieškinio sumos. Tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrindimas apima ir turtinio reikalavimo sumos pagrindimą, kadangi reikalavimas negali būti tik iš dalies tikėtinai pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi konstatavo ieškovo ieškinio trūkumą – pagrindo nesuformulavimą (nepateikti duomenys, už kurį laikotarpį yra susidariusi skola biudžetui bei apskaičiuoti delspinigiai, koks šių delspinigių priežastinis ryšys su atsakovų veiksmais). Patikslintame ieškinyje ieškovas pripažino, kad nėra tinkamai pagrindęs ieškinio sumos ir nurodė, jog kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl papildomos informacijos. Nepaisant to, ieškovas nepagrįstai prašo taikyti atsakovų turto ir lėšų areštą būtent tokiai didelei sumai. Ieškovas taip pat tikėtinai nepagrindė solidaraus žalos atlyginimo reikalavimo iš atsakovų, turinčių skirtingą teisinį statusą ir vadovo pareigų ėjimo laikotarpį. Ieškinio suma konkrečiam atsakovui neišvengiamai turi mažėti.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien didelė ieškinio suma nesukuria absoliučios prezumpcijos, kad kilo grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios aplinkybės. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu atsakovais patraukti keli solidarieji bendraskoliai ir jie pateikia duomenų apie savo gerą ir stabilią finansinę padėtį, grėsmė, kad ieškovui galbūt palankus sprendimas bus neįvykdytas, sumažėja arba ji apskritai neatsiranda. Atsakovės finansinė padėtis yra gera, jos nekilnojamojo turto vertė šiuo metu turėtų viršyti 300 000 Lt. Nekilnojamoje turto registre nefiksuoti jokie sandoriai dėl turimo turto ir atsakovė neturi ketinimų slėpti ar perleisti savo turtą.

Atsakovė E. M. 2015 m. sausio 16 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl rašytinio įrodymo prijungimo, kuriame nurodė, kad po atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo, ieškovas 2014 m. gruodžio 15 d. patikslino ieškinį, iš dalies pakeisdamas pagrindą ir sumažindamas ieškinio sumą iki 387 549,14 Lt. Atsakovė nurodo, kad patikslintame ieškinyje neprašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o buvusio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvai nesusieti su patikslintu ieškiniu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apelianto įsitikinimu, ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra labai didelė, todėl ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Savo ruožtu atsakovų nuomone, ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio sumos (žalos dydžio), ieškinys negali būti laikomas prima facie pagrįstu, be to, pati savaime didelė suma nereiškia, kad kilo grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė žalos dydžio nurodyta apimtimi, tačiau tikėtinai pagrindė kitas ieškinio faktines aplinkybes. Remdamiesi būtent šia teismo išvada, t. y. tuo, kad ieškovas nėra tikėtinai pagrindęs ieškinio sumos, atsakovai teigia, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nėra konstatuota viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų. Tačiau jau po atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą pateikimo momento, ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame, kaip kad pažymi ir atsakovė E. M. prašyme dėl rašytinio įrodymo prijungimo, ieškovas iš dalies pakeitė ieškinio pagrindą, papildydamas jį įrodymais bei nauja informacija, ir pagal patikslintus duomenis sumažino ieškinio sumą iki 387 549,14 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs patikslintą ieškinį ir prie jo pridėtus įrodymus, taip pat ir kitus byloje esančius duomenis, priėjo išvadą, kad nebėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio sumos, taigi ir paties ieškinio, todėl atsakovų atsiliepimų argumentai dėl pirmosios CPK 144 straipsnyje įtvirtintos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonės taikyti, nebeteko teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad nors patikslintame ieškinyje nėra pakartotinai suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nereiškia, jog ieškovas atsisako savo pirminiame ieškinyje nurodyto prašymo, kadangi priešingu atveju ieškovas atsisakytų ir atskirojo skundo, be to, patikslintas ieškinys negali būti vertinamas atsietai nuo kitos bylos medžiagos.

Savo ruožtu kiti atsakovo A. P. argumentai, t. y. dėl jo vadovavimo įmonei laikotarpio, teismų sprendimų dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 9 d. sprendimo, o taip pat atsakovės E. M. argumentas dėl atsakovų skirtingo teisinio statuso ir jiems (ne)taikytino solidarumo, yra susiję su bylos baigtimi iš esmės ir negali būti vertinami, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina nustatyti ne tik ieškovo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą, bet ir aplinkybę, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Teismų praktikoje yra taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Kaip teisingai pastebėjo atsakovai, ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; ir kt.).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis), turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovams yra lengviau įrodyti jų turtinę padėtį, todėl, nors ieškovas nėra pateikęs atsakovų finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti ar ieškinio suma laikytina didele atsakovams ir teisingai išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusi ginčą, įvertina atsakovų pateiktus duomenis.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas A. P. yra pensininkas, gaunantis 1521,12 Lt senatvės pensiją ir vidutiniškai 804 Lt darbo užmokestį (per vieną mėnesį 2014 metais). Jokių duomenų apie turimas santaupas ar kitas papildomas pajamas atsakovas nepateikė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. P. nuosavybės teise valdo nebaigtas statyti (tvarkomas) patalpas / butą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su sodo pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), ir bendrosios nuosavybės teise su L. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovė E. M. nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie jos darbo užmokestį ar kitas gaunamas pajamas, tačiau nurodė, kad jos turtinė padėtis yra pakankamai gera. Iš pateiktų duomenų matyti, kad E. M. priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu atsakovei bendrąja nuosavybės teise priklauso dar du žemės sklypai, o bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pirmiau nurodytus duomenis, inter alia tai, kad A. P. yra pensininkas, gaunantis nedidelę pensiją ir minimalų atlyginimą, taip pat tai, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis kiekvienam iš atsakovų (tiek A. P., tiek ir E. M.) priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė nesudaro net pusės ieškovo patikslintame ieškinyje nurodomos sumos, ir byloje nėra duomenų apie kitas atsakovės turimas pajamas, priėjo išvadą, kad 387 549,14 Lt (112 241,99 Eur) suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė, todėl ji objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir ieškovo reikalavimo įvykdymui užtikrinti būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendžiant klausimą dėl taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių masto, atkreiptinas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais, įvertindamas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovams turi būti paliekamos lėšos maistui pirkti, mokesčiams už komunalines paslaugas sumokėti ir kitiems būtiniems dalykams įgyti, siekdamas užtikrinti tiek ieškovo, tiek ir atsakovų interesų pusiausvyrą, priėjo išvadą, jog ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti būtina ir pakanka areštuoti ieškinio sumos ribose atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neareštuojant atsakovų piniginių lėšų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, atsakovams A. P. ir E. M. taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant 387 549,14 Lt (112 241,99 Eur) vertės atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti.

Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos srautas“ (į. k. 125856028) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies.

Ieškovo pareikštam reikalavimui užtikrinti solidariai areštuoti atsakovei E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį parduoti, mainyti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Bendra turto arešto suma – 112 241,99 Eur (šimtas dvylika tūkstančių du šimtai keturiasdešimt vienas euras 99 ct) (387 549,14 Lt).

Areštuotas atsakovų kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas perduodamas saugoti tiems asmenims, pas kuriuos jis yra. Areštuotu turtu, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba reikšmingo vertės sumažėjimo, leidžiama naudotis.

Nurodyti, kad ieškovas dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Nutartis vykdoma skubiai.

Nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė