- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- 1A-47-497/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25171-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- T. B.
- Advokatai
- Karolis Barysas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. B. paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. T. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2022 m. liepos 7 d. apie 18.55 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties Lentvario gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo juosta nuo miesto centro pusės link Lentvario miesto, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ir 126 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, tai yra pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, užtikrinantį galimybę sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis neatsižvelgė į eismo intensyvumą, be to, atsižvelgdamas į pasirinktą greitį, jis nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje jo ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės, dėl ko ties nereguliuojama sankryža su Kaimynų gatve priekyje jo Lentvario gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo juosta, skirta važiuoti Lentvario miesto kryptimi, važiavusiam ir sankryžoje sukti į kairę – į Kaimynų gatvę ketinusiam T. S., gim. (duomenys neskelbtini)., sustabdžius vairuojamą automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis, praradęs galimybę laiku sustabdyti vairuojamą automobilį iki kliūties, atsitrenkė į automobilio „Toyota Auris“ galinę dalį, kuris buvo nublokštas į priešingos eismo krypties juostą ir partrenkė priešpriešais, Lentvario kelio važiuojamosios dalies dešiniuoju kelkraščiu nuo Lentvario pusės dviračiu „Hercules“ per sankryžą važiavusią H. K., gim. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu H. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas jai priklausantis dviratis „Hercules“. Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalį, kuria T. B. skirta 75 MGL dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir T. B. paskirta 50 MGL dydžio bauda ir paskirti T. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje 45 MGL dydžio baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir T. B. paskirti 30 MGL dydžio baudą. Baudos sumokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalį, kuria T. B. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Nuosprendį kitoje dalyje palikti nepakeistą.
2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą ir veikos padarymui neproporcingą bausmę, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes be pakankamo pagrindo paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę.
2.2. Skunde nurodoma kasacinio teismo praktika, remiantis kuria skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas į baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes atsižvelgė formaliai, tinkamai neįvertino bausmės dydžiui reikšmingų kriterijų ir aplinkybių, todėl paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teismas nepakankamai atsižvelgė į T. B. asmenybės bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kilusio eismo įvykio priežastis, todėl netinkamai įvertino byloje esančių aplinkybių visumą
2.3. Veikos padarymo metu apeliantas buvo neteistas, nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, autoįvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus, apeliantas sukėlė pirmą kartą. Atsiradusių padarinių sukelti nesiekė, byloje nėra jokių duomenų, jog šią veiką jis padarė piktybiškai ar itin šiurkščiai pažeisdamas KET. Eismo įvykį T. B. sukėlė ne ignoruodamas visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles, o būdamas nepakankamai atidus ir dėmesingas, nevisiškai teisingai įvertinęs eismo situaciją. Nors dėl apelianto neatsargumo nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, eismo įvykis nesukėlė sunkių, negrįžtamų pasekmių. Bylos duomenimis, nukentėjusiajai buvo suteikta būtinoji pagalba ir ji išleista gydytis ambulatoriškai. Apeliantas savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Be to, apeliantas kitą dieną po įvykio buvo nuvykęs į ligoninę, ketindamas aplankyti nukentėjusiąją, pasiteirauti dėl jos sveikatos būklės ir pasiūlyti visą reikiamą pagalbą, tačiau nukentėjusioji jau buvo išvykusi gydytis ambulatoriškai. Tai taip pat rodo jo nuoširdų gailestį ir atsakomybės prisiėmimą už padarytą, nors ir neatsargią, veiką.
2.4. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog padaryta veika yra mažiau pavojinga už rūšinį tokio pobūdžio nusikaltimą ir buvo atsitiktinis reiškinys T. B. gyvenime. Nuteistojo asmenybė ir padarytas nusikaltimas nėra tiek pavojingi, jog bausmės tikslams pasiekti reiktų skirti 75 MGL dydžio baudą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje tokio dydžio bauda yra skiriama už BK 281 straipsnyje numatytų kvalifikuotų sudėčių nusikaltimus ar padarius tyčinį BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl teismo paskirta bausmė nėra teisinga ir proporcinga T. B. padarytai veikai ir jo asmenybei. Teismas net nemotyvavo, kodėl skyrė tokio dydžio bausmę ir nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose, kai įstatymas numato, jog už neatsargų nusikaltimą skiriama nuo 20 MGL dydžio bauda.
2.5. Apeliantas dirba, išlaiko du mažamečius vaikus, todėl tokio dydžio paskirta bauda sukelia neigiamus suvaržymus ne tik jam, tačiau ir jo šeimai. T. B. manymu, šiuo atveju bausmės tikslai galėtų būti pasiekti skiriant 45 MGL dydžio baudą, o atsižvelgiant į tai, kad jo darbo užmokestis yra 1300 Eur, jis turi du nepilnamečius vaikus, su vaikų motina yra išsiskyręs, baudos sumokėjimas turi būti išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui.
2.6. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pareiškėjas nurodo kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad vertinant ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į byloje nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Taip pat pateikia Konstitucinio teismo išaiškinimus, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui. Apeliantas akcentuoja, kad pagal kasacinio teismo praktiką, uždraudimas naudotis specialiąja teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-599/2012, 2K-401-2014, 2K-362-697/2018 ir kt.)
2.7. Pirmosios instancijos teismas lakoniškai motyvavo sprendimą taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, nurodydamas, kad kaltinamasis pažeidė KET 126-127 punktų reikalavimus ir praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė suteiks kaltinamajam galimybę suvokti šios specialios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos nepažeidinėti KET. Jokių kitų motyvų teismas nenurodė, nevertino nusikalstamos veikos kaltės formos, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimo ir kitų reikšmingų bylos duomenų.
2.8. Teismas nevertino, kad T. B. įvykdytas nusikaltimas buvo padarytas dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) ir įvertinus jo padarymo faktines aplinkybes, negali būti vertinamas kaip itin pavojingas kitų asmenų atžvilgiu elgesys, sukelto eismo įvykio metu apeliantas neviršijo leistino greičio – priešingai prieš pat įvykį važiavo mažesniu, nei leistina greičiu, nevairavo chuliganiškai, pati nusikalstama veika kilo ne tik dėl nepakankamo atidumo, bet ir objektyvių aplinkybių – įvykio dieną švietė saulė, kas turėjo įtakos matomumui įvykio metu. Svarbu ir tai, kad T. B. turi ilgalaikį vairavimo stažą, tačiau tai pirmasis jo eismo įvykis apskritai. Tai rodo visiškai atsitiktinį veikos pobūdį. Vien ta aplinkybė, kad anksčiau T. B. baustas už KET pažeidimus, negali būti lemiantis faktorius, ignoruojant visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, tiek dėl veikos rūšinio pavojingumo, tiek ir dėl apelianto asmenybės (nuolatinis darbas, jo pobūdis, nepilnamečiai vaikai).
2.9. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ne visus nurodytus registre KET pažeidimus padarė pats apeliantas tiesiogiai – dalis pažeidimų jam skirta kaip įmonės vadovui ir/ar negalint tiksliai identifikuoti, kuris darbuotojas konkrečiu metu vairavo įmonei priklausantį automobilį. Pažymima ir tai, kad didžioji dalis anksčiau padarytų KET pažeidimų yra susiję su nežymiu greičio viršijimu ir dar magistraliniuose keliuose, o ne pačiame mieste. Apelianto padaryta veika nebuvo susijusi su greičio viršijimu. Tai rodo, kad padaryta veika niekaip nėra susijusi su ankstesniais jo padalytais KET pažeidimais. Svarbu ir tai, kad T. B. nuo 2022 m. gruodžio 26 d. jokių naujų KET pažeidimų nepadarė, kas rodo, kad jam pakankamą auklėjamąjį poveikį padarė skirta paskutinė administracinė nuobauda už paskutinįjį padarytą administracinį nusižengimą. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra tikslingas siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę ir yra perteklinis, nepagrįstai sunkinantis veiką padariusio apelianto atsakomybę. Vien tai, kad apeliantas nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, o tuo pačiu ir skundžiamame nuosprendyje akcentuotas siekis sustiprinti individualios baudžiamojo proceso prevencijos poveikį, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui.
2.10. Taip pat teismas nevertino, kad turimus du vaikus, apeliantui kiekvieną dieną reikia vežti į ugdymo įstaigas, kartais į sveikatos priežiūros įstaigas, apelianto buvusi žmona su vaikais gyvena Lentvaryje, o jis – Vilniuje, buvusi žmona nevairuoja, vaikams iki mokyklos yra 5 kilometrų atstumas, o mokyklinis autobusas nevažiuoja, todėl dėl saugumo apeliantas kiekvieną dieną važiuoja iš savo namų Vilniuje į Lentvarį, kur gyvena vaikai, ir veža juos į mokyklą bei iš jos pasiima. Taip pat būtent apeliantas kelis kartus per savaitę veža vaikus į būrelius: į plaukimo pamokas, kurios vyksta Vilniuje, apelianto sūnus dviejose futbolo akademijose lanko futbolo treniruotes, iš kurių viena yra Vilniuje, o kita – Trakuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad neturėdamas teisės vairuoti apeliantas negalės padėti savo šeimai, tinkamai pasirūpinti mažamečių vaikų ugdymu, lavinimu bei saugumu.
2.11. Teisės vairuoti turėjimas taip pat tiesiogiai susijęs su apelianto darbu bei gaunamomis pajamomis, taigi ir objektyviomis galimybėmis įvykdyti teismo paskirtą bausmę. T. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė labai apsunkintų jo darbinę veiklą – nuo 2016 metų jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra vienas iš šios įmonės steigėjų, nuo 2020 metų užima direktoriaus pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė teikia transporto paslaugas, T. B. darbas tiesiogiai susijęs su automobilių eksploatavimu. Vykdydamas savo darbines funkcijas T. B. ne tik vadovauja 19 darbuotojų turinčiai įmonei, bet tuo pačiu atlieka ir vairuotojo – ekspeditoriaus bei mechaniko funkcijas. Todėl teisės vairuoti netekimas visiškai apribotų jam galimybes tiesiogiai užsiimti darbine veikla, bendrovės darbo našumas žymiai pablogėtų, sumažėtų jo gaunamos pajamos, pablogėtų turtinė padėtis, o kartu kiltų sunkumų įvykdant teismo paskirtą baudos bausmę.
2.12. Skunde akcentuojama, jog remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, atėmus teisę vairuoti 1 metams ir ilgiau, apeliantas turėtų perlaikyti vairavimo egzaminą. Pabrėžiama, kad apeliantas turi teisę vairuoti visų kategorijų transporto priemones, todėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas sukels neproporcingai dideles pasekmes – apeliantui kils pareiga perlaikyti visų kategorijų vairavimo egzaminus. Tas taip pat papildomai kainuotų daug lėšų, kas aiškiai nebūtų proporcinga jo padaryta neatsargiai veikai.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis neginčija padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu ir teismo sprendimu skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje.
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytus proceso dalyvių argumentus ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė tinkamą bausmę ir pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.
Dėl bausmės
7. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria įvertinęs šių aplinkybių visumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).
8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
9. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad T. B. padarė neatsargų nusikaltimą. Taip pat atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis: 33 metų amžiaus, išsiskyręs, dirbantis (2 t., b. l. 32), anksčiau teistas, teistumas išnykęs, todėl laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu (2 t., b. l. 33-36), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 37-46). Teisėjų kolegijos vertinimu, visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai.
10. Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą parinko švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis artimas minimaliam, o bylą išnagrinėjus BPK 273 straipsnio tvarka, paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu sumažinta vienu trečdaliu.
11. Kaip teisingai nurodo apeliantas, jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus. Už tokio pobūdžio nusikaltimo padarymą įstatyme numatytas baudos dydis svyruoja nuo 20 MGL iki 750 MGL. (BK 47 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Apeliantui skirtos baudos dydis artimas minimaliam ir yra 10 kartų mažesnis už maksimalią ribą. Skunde akcentuojama, kad tokio dydžio bauda neigiamai paveiks nuteistojo šeimos interesus, tačiau pats apeliantas nurodo, kad jo gaunamos pajamos yra 1300 Eur per mėnesį, tokį darbo užmokesčio dydį nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje (2 t. b. l. 121). Apytiksliai tokio dydžio atlyginimas nurodytas ir jo gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktoje pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors T. B. turi išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau skunde nenurodomos jokios aplinkybės, patvirtinančios kitus didelius finansinius įsipareigojimus, dėl kurių paskirtos baudos dydis būtų aiškiai neproporcingas jo turtinei padėčiai ir prieštarautų teisingumo principui.
12. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas 75 MGL dydžio bausmę nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes. Jokių teismų praktikos pavyzdžių pagrindžiančių teiginį, jog įprastai tokio pobūdžio bylose skiriamos gerokai mažesnės baudos bausmės, apeliantas nepateikė.
13. Nors skunde nurodoma, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, nesukėlė sunkių padarinių, T. B. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, šios aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti baudos dydį ir juo labiau nesuponuoja išvados, jog padaryto nusikaltimo ir T. B. asmenybės pavojingumas yra mažesnis už rūšinį BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumą. Apeliantas iki įvykio ne kartą baustas už greičio viršijimą. Nors apeliaciniame skunde tvirtina, kad važiavo net mažesniu nei leistina greičiu, tačiau kaip pats nurodė apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, nesilaikė saugaus atstumo, skubėjo, nes turėjo vežti sūnų į futbolo treniruotę (2 t. b. l. 121). Jeigu dėl aptariamo eismo įvykio būtų kilę sunkūs padariniai apelianto veika būtų kvalifikuojama pagal atitinkamas BK 281 straipsnio dalis, kuriose numatyta daug griežtesnė atsakomybė, todėl ta aplinkybė, kad padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, nemažina jo pavojingumo. Aplinkybė, kad T. B. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi buvo įvertinta skiriant bausmę, todėl taip pat nesudaro pagrindo skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos baudos dydis suderinamas su gaunamų pajamų dydžiu, todėl bausmė nėra aiškiai per griežta ir jos mažinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl nuteistajam paskirtos baudos sumokėjimo termino
14. Nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (BPK 352 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalimi, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą. Teismas gali nustatyti tik terminą, per kurį savanoriškai turi būti sumokama bauda. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą iš karto, jokios reikšmės neturi. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokio kito termino ir išaiškino, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. T. B. nesutinka su šiuo baudos sumokėjimo terminu ir prašo nustatyti 12 mėnesių sumokėjimo laikotarpį. Nuteistasis šį prašymą motyvuoja tuo, kad jo darbo užmokestis yra 1300 Eur, jis turi du nepilnamečius vaikus ir yra išsiskyręs. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas yra dirbantis, jo mėnesinės pajamos yra pakankamos, byloje nėra jokių duomenų apie jo kreditinius įsipareigojimus ir sunkią turtinę padėtį. Priešingai, remiantis pirmosios instancijos teisme duotais T. B. parodymais, jis gyvena tėvų name (2 t. b. l. 121). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, bausmės paskirtį, paskirtos baudos dydį, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo prašymas tenkintinas iš dalies nustatant 4 mėnesių terminą baudai sumokėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, per šį terminą nuteistasis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo
15. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
16. T. B. nusikaltimą šioje byloje padarė naudodamasis specialiąja teise, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023). Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014 ir kt.).
17. Pirmosios instancijos teismas išties sprendimą taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę motyvavo trumpai, nurodydamas, kad kaltinamasis pažeidė KET 126-127 punktų reikalavimus ir praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė suteiks kaltinamajam galimybę suvokti šios specialios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos nepažeidinėti KET. Tačiau sprendimas skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, atsižvelgus į toliau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo motyvus yra pagrįstas ir teisėtas, o skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir neskiriant šios baudžiamojo poveikio priemonės.
18. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nuteistasis kaltę prisipažino iš dalies, nurodė, kad <...> jį apakino saulė, dėl ko jis nematė, kaip automobilis „Toyota“ pilnai sustojo<...> Dviratininkė buvo be liemenės. Jis spėja, kad sukdamas į kairę, automobilio „Toyota“ vairuotojas pamatė iš dešinės pusės dviračiu važiuojančią moterį ir būtent dėl to staiga sustabdė savo transporto priemonę. <...> Pripažįsta, kad jis, nepasirinkęs saugaus atstumo, vairuojamu automobiliu atsitrenkė į automobilį „Toyota“. Nepripažįsta, kad būtent dėl šio kontakto su kita transporto priemone ar kitų jo veiksmų nukentėjo dviratininkė. Spėja, kad sukdamas į kairę automobilio „Toyota“ vairuotojas staiga pamatė dviratininkę ir nespėjęs sustabdyti ją partrenkė. Taip pat nurodė, kad dėl įvykio gali būti kalta ir pati dviratininkė. Galimai ji nepastebėjo minėto automobilio arba nepasirinko saugaus greičio. Taigi ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl nukentėjusiosios sužalojimo iš dalies bendė perkelti kito automobilio vairuotojui, tvirtindamas, kad šis nepagrįstai staiga sustojo praleisti nukentėjusiosios, jos nepamatė, taip pat tvirtino, kad kalta gali būti net pati nukentėjusioji.
19. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje T. B. kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad atsitrenkė į kitą automobilį, nes nesilaikė saugaus eismo atstumo. Visgi, nors patvirtino, kad kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisingos ir pripažino, kad dėl jo KET pažeidimo įvyko pasekmės, be kita ko nurodė ir tai, kad jo manymu kitas automobilis nematė tos moters,<...> jo manymas buvo toks, kad bet kaip suprato jis (T. B.) yra kaltas dėl šio įvykio, nes nesilaikė saugaus atstumo <...>. Taip pat teigė, kad kitas automobilis jau darė posūkio manevrą, jis atsitrenkė į automobilio kairę dalį ir jis nusistūmė į savo pusę, jeigu kitas automobilis būtų sustojęs tiesiai, jį būtų nutrenkęs tiesiai. Aiškina, kad bet kuriuo atveju būtų atsitrenkęs į kitą automobilį, bet gal nebūtų sužeistas asmuo. Taip pat tvirtino, kad iš vingio išvažiuojant yra kalniukas ir iš karto krenta saulės šviesa į akis. Atsakydamas į teismo klausimą, kodėl ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino dalinai, o teisme – visiškai, nurodė, kad poziciją pakeitė patartas advokato (2 t. b. l. 120-121).
20. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi ir apeliacinės instancijos teismas, nesant apeliacinio skundo šioje dalyje, tokios pirmosios instancijos teismo išvados nekvestionuoja, visgi pažymi, kad vertinant T. B. asmenybę matyti, kad jo prisipažinimas iš dalies yra nulemtas gynybinės taktikos, siekiant kuo labiau sušvelninti savo padėtį. Iš teisme duotų parodymų matyti, kad nepaisant formalaus kaltės pripažinimo, apeliantas dėstydamas eismo įvykio kilimo mechanizmą, ir toliau dalį kaltės perkelia kito automobilio vairuotojui, kaltindamas tuo, kad šis sustojo manevro metu, kai ratai buvo susukti posūkiui kairėn, taip pat kaltina gamtines sąlygas. Poziciją, kad eismo įvykis buvo nulemtas ne vien T. B., tačiau ir kito automobilio vairuotojo ir net pačios nukentėjusiosios veiksmų, apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėstė ir nuteistojo gynėjas. Tokiu būdu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaisant formalaus kaltės pripažinimo teisme, nuteistasis visgi laikosi pozicijos, kad dalis kaltės šiuo atveju yra ir kitų eismo įvykio dalyvių veiksmuose.
21. Byloje esančių įrodymų visuma (nukentėjusiosios, nuteistojo, liudytojų parodymai, įvykio vietos, dviračio apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kt.) patvirtina, kad dėl eismo įvykio nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymą, sugadintas turtas (dviratis), nukentėjusioji galimai patyrė išlaidų, susijusių su gydymu. Nors nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė, tačiau T. B. neparodė elementarios užuojautos, kaltina nukentėjusiąją, kad ji pati buvo netiesioginė autoįvykio kaltininkė. T. B. savo iniciatyva nesiėmė jokių veiksmų, kad savanoriškai atlyginti nukentėjusiajai nors dalį galimai padarytos turtinės ar neturtinės žalos.
22. Kaip minėta, pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per paskutinius 5 metus nuteistasis daugybę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Prieš eismo įvykį, T. B. padarė 11 KET pažeidimų, iš kurių 8 susiję su nustatyto greičio viršijimu, paskutinį kartą buvo baustas už tai, kad viršijo greitį 2022 m. gegužės 4 d, taigi prieš du mėnesius iki įvykio. Nors skunde nurodoma, kad dalį pažeidimų padarė nuteistojo įmonės darbuotojai, teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta, nes administracinių nusižengimų bylose, kuriose nutarimai jau įsiteisėję, tokios aplinkybės nenustatytos. Svarbu ir tai, kad praėjus maždaug pusei metų po eismo įvykio, 2022 m. gruodžio 26 d. T. B. padarė naują šiurkštų KET pažeidimą, vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 0,82 promilės girtumas. Tai negali būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bet charakterizuoja T. B. kaip asmenį, kuriam vien faktas, kad dėl jo veiksmais sukelto eismo įvykio buvo sužalotas žmogus, nepadarė reikiamo poveikio ir nepaskatino laikytis KET.
23. Atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino T. B. asmenybę ir pagrįstai paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, minimaliam terminui. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodomos aplinkybės kad teisės vairuoti atėmimas sukels T. B. itin daug nepatogumų, neproporcingų jo padarytam nusikaltimui, nes itin apsunkins jo darbinę veiklą, atims galimybę pasirūpinti vaikais ir kainuos daug papildomų lėšų, nes netekus teisės vairuoti 1 metų terminui jis turės perlaikyti visų turimų vairavimo kategorijų egzaminus.
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien tai, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010; 2K-20/2011). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo darbinės funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, nes pagrindinės jo pareigos – įmonės direktorius, kurių pagrindinė funkcija nėra transporto priemonių vairavimas ir byloje nėra jokių duomenų, kad neturėdamas specialiosios teisės, nuteistasis darbinių funkcijų atlikti objektyviai negalėtų. Nors nuteistasis tvirtina, kad jis įmonėje atlieka ir vairuotojo funkcijas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įmonėje dirba ne tik pats nuteistasis. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įmonėje dirba net 19 darbuotojų, todėl vairuotojo funkcijas T. B. gali deleguoti ir kitiems darbuotojams. Taigi skundo argumentas, kad teisės vairuoti netekimas visiškai apribotų jam galimybes tiesiogiai užsiimti darbine veikla, atmetamas ir nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl teisės vairuoti netekimo, nuteistasis patirs itin didelius suvaržymus darbinėje veikloje.
25. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos poreikiams užtikrinti, darbo funkcijoms atlikti ir pan., pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams, kitiems eismo dalyviams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę ar ją naikinti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas nuteistajam sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau jo nurodomos aplinkybės egzistavo dar iki nusikaltimo padarymo ir jam buvo žinomos. Atitinkamai šiuo metu nuteistojo patiriami nepatogumai yra jo paties nerūpestingo elgesio rezultatas, už kurį atsakingas tik jis pats.
26. Atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo T. B. (B.) apeliacinį skundą atmesti.
Nustatyti 4 mėnesių paskirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. įsiteisėjimo dienos.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.