- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-31
- Bylos Nr.
- 1-1536-1034/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25171-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- T. B.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams (teistumas išnykęs);
2. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 5 MGL dydžio bauda (teistumas išnykęs);
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. B. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2022 m. liepos 7 d. apie 18.55 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties Lentvario gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo juosta nuo miesto centro pusės link Lentvario miesto, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ir 126 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, tai yra pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, užtikrinantį galimybę sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis neatsižvelgė į eismo intensyvumą, be to, atsižvelgdamas į pasirinktą greitį, jis nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje jo ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės, dėl ko ties nereguliuojama sankryža su Kaimynų gatve priekyje jo Lentvario gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo juosta, skirta važiuoti Lentvario miesto kryptimi, važiavusiam ir sankryžoje sukti į kairę – į Kaimynų gatvę ketinusiam T. S., gim. (duomenys neskelbtini), sustabdžius vairuojamą automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis, praradęs galimybę laiku sustabdyti vairuojamą automobilį iki kliūties, atsitrenkė į automobilio „Toyota Auris“ galinę dalį, kuris buvo nublokštas į priešingos eismo krypties juostą ir partrenkė priešpriešais, Lentvario kelio važiuojamosios dalies dešiniuoju kelkraščiu nuo Lentvario pusės dviračiu „Hercules“ per sankryžą važiavusią H. K., gim. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu H. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas jai priklausantis dviratis „Hercules“.
Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad atsitrenkė į automobilį, nes nesilaikė saugaus eismo atstumo. Matė, kad kitas automobilis daro posūkį, jis galvojo, kad automobilis ir nusuks. Jo manymu, kitas automobilis nematė moters. Automobilis jau buvo nusukęs į priešpriešinę eismo juostą ir staigiai sustojo. Supranta, jog yra kaltas dėl šio įvykio, dėl to, kad nesilaikė atstumo ir atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį, dėl ko nukentėjo dar vienas asmuo. Viskas gavosi akimirksniu – išvažiavus iš vingio, pradėjo sukti ir pamatė kito automobilio galą. Galvojo, kad kitas automobilis ir suks į kairę, o jis akimirksniu sustojo. Kitas automobilis darė posūkio manevrą, jis atsitrenkė į automobilio kairę dalį, kuris nusistūmė į savo pusę. Jeigu kitas automobilis būtų sustojęs tiesiai, jį būtų nutrenkęs tiesiai. Iš vingio išvažiuojant yra kalniukas ir iš karto krenta saulės šviesa į akis. Jeigu būtų labiau atkreipęs dėmesį, gal ir būtų išvengęs eismo įvykio. Įvykio metu važiavo 40-50 km/h greičiu. Bandė stabdyti, suko vairą į dešinę pusę ir nuvažiavo nuo kelio. Tai buvo pirmas jo eismo įvykis. Padarė išvadas, kad reikia būti atidesniam ir atidžiau žiūrėti į viską, stebėti savo poelgį, neskubėti. Įvykio metu skubėjo, nes turėjo vežti sūnų į futbolo treniruotę. Padarė išvadą, kad reikia žiūrėti ką daro, pagalvoti apie savo galimybes ir greitį. Jo darbo užmokestis yra (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Jis gyvena su (duomenys neskelbtini).
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. B. parodė, kad 2022 m. liepos 7 d. apie 18.55 val., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo oro uosto pusės per Eišiškių plentą link namų. Ant tilto, ties VĮ „Regitra“ pastatu, jis pastebėjo priekyje jo ta pačia kryptimi važiuojantį šlapio asfalto spalvos automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paskui šį automobilį jis važiavo apie 3-5 kilometrus. Visą tą laiką jis važiavo pasirinkęs saugų greitį ir atstumą, maždaug 3-4 metrus nuo minėto automobilio. Netoli Lentvario miestelio esančiame kelio vingyje jis pastebėjo, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas įjungė kairio posūkio signalą. Pagal pojūčius jis negali pasakyti, kad automobilis „Toyota“ buvo pilnai sustabdytas. Parodęs kairįjį posūkį, automobilio „Toyota“ vairuotojas pradėjo posūkio į kairę manevrą. Tai matydamas jis vairuojamu automobiliu pradėjo važiuoti lėčiau. Važiuodamas toliau tiesiai jis galvojo, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas atliks savo manevrą, o jis ramiai pravažiuos vingį. Viskas vyko ne sankryžoje, o kelio vingyje. Taip važiuodamas jis nepastebėjo, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas iki galo neatliko savo manevro, o staiga sustojo. Jį apakino, dėl ko jis nematė, kaip automobilis „Toyota“ pilnai sustojo. Dėl minėtos priežasties jis vairuojamo automobilio priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į automobilio „Toyota“ galinę dalį. Tik po to jis sužinojo, kad automobilis „Toyota“ šio įvykio metu partrenkė priešpriešais nuo kalno į apačią besileidusią dviratininkę. Dviratininkė buvo be liemenės. Jis spėja, kad sukdamas į kairę, automobilio „Toyota“ vairuotojas pamatė iš dešinės pusės dviračiu važiuojančią moterį ir būtent dėl to staiga sustabdė savo transporto priemonę. Pagal matytus automobilio „Toyota“ apgadinimus jis mano, kad dviratininkė atsitrenkė į jo dešinės pusės sparną. Kaip paaiškėjo, nukentėjusi dviratininkė buvo (duomenys neskelbtini) pilietė. Kartu su ja dviračiais važiavo jos draugai. Moteris gulėjo prie automobilio „Toyota“ ir (duomenys neskelbtini) rėkė, kad jai skauda kelius. Nukentėjusiosios draugai buvo labai įniršę dėl įvykio. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Medikai moterį išvežė į ligoninę. Jausdamas tam tikrą pareigą jis kitą dieną buvo nuvažiavęs į Lazdynų ligoninę pasiteirauti nukentėjusiosios sveikatos būklės ir pasiūlyti pagalbą, tačiau iš ligoninės personalo darbuotojų sužinojo, kad suteikus būtiną pagalbą, moteris tą pačią dieną buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Medikai taip pat informavo, kad nukentėjusioji išvyko į (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad jis, nepasirinkęs saugaus atstumo, vairuojamu automobiliu atsitrenkė į automobilį „Toyota“. Nepripažįsta, kad būtent dėl šio kontakto su kita transporto priemone ar kitų jo veiksmų nukentėjo dviratininkė. Spėja, kad sukdamas į kairę automobilio „Toyota“ vairuotojas staiga pamatė dviratininkę ir nespėjęs sustabdyti ją partrenkė. Taip pat dėl įvykio gali būti kalta ir pati dviratininkė. Galimai ji nepastebėjo minėto automobilio arba nepasirinko saugaus greičio (2 t., b. l. 6-7, 16-18).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji H. K. parodė, kad ji kartu su draugais J. D. (J. D.) ir R. K. surengė piligriminę kelionę iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių. Jų tikslas buvo „Aušros vartai“. Jie keliavo važiuodami dviračiais. Kelionę pradėjo 2022 m. liepos 4 d., (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 7 d. jie buvo Lietuvoje. Apie 18.00 val. jie dviračiais važiavo kelio dešiniuoju kelkraščiu. Tiksliau įvardinti vietovę, kuria važiavo, negali. Švietė saulė, nelijo, kelias buvo sausas. Važiuodama ji buvo ant galvos užsidėjusi šalmą, dėvėjo ryškiaspalvę liemenę. Ant dviračio buvo atšvaitai, jo priekyje ir gale buvo pritvirtinti veikę žibintai. Važiuodami pagrindinio kelio kelkraščiu privažiavo sankryžą su iš dešinės pusės besitęsusiu šalutiniu keliu, kurį jiems reikėjo kirsti. Sankryžoje pėsčiųjų perėja nebuvo įrengta. Matė, kaip sankryžoje sustojo priešpriešais jiems važiavęs sidabrinės spalvos automobilis. Nematė, ar šiame automobilyje buvo įjungtas kairiojo posūkio signalas. Jo vairuotojas sustojo juos praleisti. Priekyje jos važiavęs draugas J. pravažiavo sankryžą. Ji jam važiavo iš paskos, nuo dviračio nulipusi nebuvo. Važiuodama per sankryžą išgirdo smūgio garsą. Negali tiksliai nurodyti, kas toliau vyko, neatsimena. Prisimena save gulinčią ant važiuojamosios kelio dalies, netoli kelkraščio, ties šalutiniu keliu. Jautė stiprius abiejų kojų skausmus. Labiausiai skaudėjo kairės kojos didįjį pirštą. Ant jos kairės kojos bato nebuvo. Kaip ji suprato, automobilis smūgio metu atsitrenkė į priekinę jos dviračio dalį. Tuo metu ji buvo maždaug per vidurį kertamo šalutinio kelio. Prisimena, kad po susidūrimo dviratis liko prie automobilio, o ji nuo jų buvo nublokšta toliau link šalutinio kelio krašto. Buvo ištikta šoko, todėl jai labai sunku prisiminti, į kurią tiksliai vietą atsitrenkė automobilis ir kaip ji nukrito. Geriau prisimena įvykius nuo momento, kai ji jau buvo partrenkta ir gulėjo. Nori pridurti, kad ji girdėjo, kaip kitas automobilis savo priekine dalimi atsitrenkė į minėto sankryžoje sustojusio automobilio galą. O kaip tai įvyko, ji aiškiai nematė. Ji buvo labai išsigandusi. Ištikti šoko buvo ir jos draugai. Jie net pamiršo pagalbos telefono numerį. Kažkas iškvietė pagalbą. Įvykio vietoje buvo sustojęs automobilis, iš kurio išlipęs vyresnio amžiaus vyras jai davė pledą. Tuo metu įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojai prie jos priėję nebuvo. Vėliau kartu su ja dviračiais važiavę draugai minėjo, kad automobilio, kuris atsitrenkė į kitą automobilį, vairuotojas aiškino buvęs apakintas saulės, dėl ko ir nepastebėjo sustojusio automobilio. Atvykę medikai išsivežė ją į ligoninę. Jai buvo nustatyti dešinės girnelės skilimas, žaizda kairio kelio srityje ir žaizda ant kairės kojos didžiojo piršto. Turi tai patvirtinančius medicininius dokumentus iš ligoninės, kurių kopijas prideda prie apklausos. Įvykio metu ji turėjo „EU sveikatos draudimą“. Be to, kad buvo sužalota, įvykio metu buvo apgadintas jai priklausantis keturių metų senumo dviratis. Dviratis nebuvo draustas. Jį buvo įsigijusi už 700 eurų sumą. Nežino, ar turi išsaugojusi dviračio pirkimo dokumentus. Grįžusi į namus, ji paieškos dokumentų ir apie tai praneš tyrėjai. Civilinio ieškinio nereikš. Jie su draugais išvyksta namo į (duomenys neskelbtini), į Lietuvą sugrįžti nesiruošia (1 t., b. l. 96-99).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. (R. K.) parodė, kad jis su draugais H. K. ir J. D. iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvą. Jie dviračiais važiavo į Vilnių, prie „Aušros vartų“. 2022 m. liepos 7 d. apie 18.00-19.00 val., jie važiavo eilėje dešiniuoju kelio kelkraščiu. Važiavo užsidėję šalmus, dėvėjo ryškiaspalvius šviesą atspindinčius dviratininkų kostiumus. Ant dviračių buvo įrengti atšvaitai ir šviesos žibintai. Jis važiavo paskutinis ir buvo šiek tiek atsilikęs nuo kitų, kadangi siuntė žmonai nuotrauką. Kažkokioje vietovėje, kurios adreso nežino, jie privažiavo kelio sankryžą su iš dešinės pusės susikertančiu šalutiniu keliu. Jiems reikėjo pagrindiniu keliu per sankryžą važiuoti tiesiai ir kirsti šalutinį kelią. Pirmasis per sankryžą pravažiavo J. Paskui jį važiavo H. Jis nuo priekyje važiavusių draugų buvo atsilikęs, todėl tiksliai nematė, kas vyksta sankryžoje. Sankryžoje buvo automobilis. Negali pasakyti, ar tas automobilis stovėjo, taip pat ar buvo įjungtas jo posūkio signalas. Jis buvo per toli, nematė. Iš jo perspektyvos pasirodė, kad automobilis tiesiog suko į šalutinį kelią ir nubloškė H. Tai jis matė, būdamas apie 200-300 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Tuo metu H. jau buvo beveik pervažiavusi šalutinį kelią. Kai privažiavo sankryžą, jis pamatė, kad yra ne vienas, o du „Audi“ ir „Toyota“ markės automobiliai. Tada suprato, kad automobilis „Audi“ savo priekine dalimi atsitrenkė į automobilį „Toyota“, dėl ko šis automobilis ir partrenkė H. Dėl didelio atstumo jis nematė, kaip prieš H. partrenkimą susidūrė minėti automobiliai. Kaip suprato, automobilis trenkėsi į dviračio priekinę dalį, po ko H. nuo jo „nuskrido“. H. buvo sužaloti abu keliai, be to, matė labai daug kraujo ant jos kairės kojos pėdos. Ji buvo šoko būsenoje, labai susijaudinusi ir išsigandusi. Matėsi, kad ji kenčia skausmus. Pagalbą iškvietė kažkas iš pro įvykio vietą važiavusių asmenų. Automobilio „Toyota“ vairuotojas labai pergyveno dėl įvykusio, sakė, kad tai ne jo kaltė. Automobilio „Audi“ vairuotojas nieko nesakė, tiesiog vaikščiojo ir kažką kalbėjo su aplinkiniais žmonėmis. Po kiek laiko atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Medikai išsivežė H. į ligoninę. Jie su J. vyko kartu (1 t., b. l. 110-113).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. S. parodė, kad 2022 m. liepos 7 d. apie 19.00 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Lentvario gatve į namus. Važiuodamas artėjo prie sankryžos su šalutiniu keliu laikoma Kaimynų gatve, kurioje ketino sukti į kairę, į Kaimynų gatvę. Švietė saulė, tačiau jis nebuvo jos akinamas. Kelio danga buvo sausa. Važiuodamas Lentvario gatve jis matė, kad jam iš paskos važiuoja tamsios spalvos automobilis. Negali nurodyti, kokiu atstumu nuo jo šis automobilis važiavo. Kai iki sankryžos su Kaimynų gatve buvo likęs apie 50 metrų atstumas, jis pamatė Lentvario gatvės, tai yra pagrindinio kelio, priešingos eismo krypties puse važiuojančius dviratininkus. Jie sankryžoje pravažinėjo šalutiniu keliu laikomą Kaimynų gatvę. Du dviratininkai vyrai jau buvo pravažiavę Kaimynų gatvės kelią, o paskui juos dviračiu važiavusi moteris dar ne. Dėl minėtos priežasties prieš sukdamas sankryžoje į kairę, jis sustabdė vairuojamą automobilį savo judėjimo krypties Lentvario gatvės kelio eismo juostoje, į priešpriešinę kelio juostą įvažiavęs nebuvo. Kiek prisimena, sustojus, jo automobilio ratai nebuvo susukti į kairę. Dar prieš tai, būnant apie 50 metrų atstumu prieš sankryžą, kai jau buvo pastebėjęs dviratininkus, jis įjungė kairiojo posūkio signalą. Jam sankryžoje sustabdžius automobilį, dviratininkė dar nebuvo pradėjusi kirsti Kaimynų gatvės kelio. Matė, kad dviratininkė iš pradžių šiek tiek sulėtino važiavimo greitį, o jam pilnai sustojus, pradėjo kirsti šalutinį kelią. Kai dviratininkė buvo maždaug kertamo kelio viduryje, jis pajuto smūgį į savo automobilį. Kaip vėliau paaiškėjo, iš paskos važiavęs automobilis „Audi“ priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į jo automobilio galinės dalies dešinę pusę. Nuo smūgio jo automobilis pajudėjo ir priekinės dalies dešine puse kliudė dviratininkę. Pastaroji vertėsi per dviračio priekį ir nukrito ant žemės. Kiek pamena, jo automobilis galėjo kliudyti dviračio vietą ties pedalais. Į jo automobilį atsitrenkęs automobilis „Audi“ po susidūrimo atsidūrė kelio dešinėje pusėje esančioje lietaus pralaidoje. Po transporto priemonių susidūrimo jis nuėjo prie gulinčios dviratininkės. Matė, kad jai sužalotas dešinysis kelias, nubrozdintas dešinės kojos didysis pirštas. Nukentėjusioji ir kartu su ja dviračiais važiavę vyrai kalbėjo (duomenys neskelbtini). Jis jų nesuprato. Automobilio „Audi“ vairuotojas buvo susijaudinęs, pradėjo jo klausinėti, kodėl jis čia sustojo, teisinosi, kad nebuvo didelio greičio. Jis pats negali įvardinti galimo greičio, kuriuo prieš įvykį važiavo automobilis „Audi“, kadangi šios transporto priemonės nestebėjo. Gali tik pasakyti, kad negirdėjo, jog prieš atsitrenkimą automobilis „Audi“ būtų stabdomas. Be to, jis vėliau nematė įvykio vietoje likus kokioms nors stabdymo žymėms. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad visi įvykio dalyviai blaivūs. Jis eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė. Jam šiek tiek skaudėjo kaklą, tačiau pas medikus nesikreipė. Nepageidauja procese būti pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl automobilio apgadinimu jam padarytos turtinės žalos kreipėsi į įvykio kaltininko draudimo bendrovę „BTA“. Patirta turtinė žala buvo atlyginta (1 t., b. l. 115-117).
Vilniaus apskrities Vilniaus policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. liepos 7 d. apie 18.55 val. gavo iškvietimą, kad įvyko eismo įvykis su nukentėjusiąja. Atvykus į įvykio vietą Lentvario g. pasitiko automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. S. ir „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. B. Vairuotojas T. S. paaiškino, kad važiuodamas Lentvario g. nuo Vilniaus ir norėdamas pasukti į kairę pusė link Kaimynų g. pamatė tiesiai važiuojančia Lentvario g. nuo Lentvario link Vilniaus dviratininkę ir sustojo ją praleisti, ir staiga pajautė, kaip atsitrenkė į jį kitas iš galo važiuojantis automobilis. Nuo smūgio automobilis „Toyota“ pajudėjo iš vietos ir partrenkė dviratininkę. T. B. paaiškino, kad važiavo nuo Vilniaus Lentvario g. link namų, nepastebėjo sustojusio automobilio ir į jį atsitrenkė. (duomenys neskelbtini) pilietė H. K. išvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl lūžių. Visi eismo dalyviai buvo blaivūs (1 t., b. l. 12).
Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad 2022 m. liepos 7 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, nereguliuojamoje Lentvario – Kaimynų gatvių kelių sankryžoje. Žiūrint Lentvario gatvės kelio eismo kryptimi nuo Vilniaus miesto centro pusės link Lentvario miesto, t. y. nustatyta T. B. ir T. S. važiavimo kryptimi prieš įvykį, Lentvario gatvės kelias su Kaimynų gatve kertasi kairiuoju kraštu. Pagal kelio ženklus, sankryžoje Lentvario gatvės kelias laikomas pagrindiniu keliu Kaimynų gatvės kelio atžvilgiu. Lentvario gatvės kelio važiuojamąją dalį sankryžoje ir jos artimoje aplinkoje sudaro dvi apie 3 metrų pločio eismo juostos, t. y. po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Ties važiuojamosios dalies kraštais yra neasfaltuoti kelkraščiai. Kaimynų gatvės kelio važiuojamosios dalies plotis yra apie 5,6 metrų, ties sankirta važiuojamoji dalis išplatėja. Pagal Lentvario gatvės kelio važiuojamosios dalies horizontalųjį ženklinimą, Lentvario gatvės keliu Lentvario kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms leidžiama sankryžoje sukti į kairę, t. y. į Kaimynų gatvės kelią. Maksimalus leistinas greitis sankryžoje ir ties ja – 50 km/h.
Eismo įvykio metu T. S. vairuotas automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo gatvių kelių sankirtos ribose, skersai Lentvario gatvės kelio ašinės linijos atžvilgiu, visu korpusu užėmęs šios gatvės kelio eismo juostą, skirtą važiuoti nuo Lentvario (t. y. automobilis buvo visiškai užkirtęs eismą šia juosta). Automobilis priekine dalimi, nukreipta link Kaimynų gatvės pusės, buvo pasiekęs Lentvario gatvės kelio važiuojamosios dalies kraštą, t. y. susikirtimo su Kaimynų gatvės keliu vietą (priekiniu dešiniu kampu už jo nežymiai išlindęs). Jo galinė dalis apie 0,5-1 metro atstumu buvo likusi išlindusi Lentvario gatvės kelio eismo juostoje, skirtoje važiuoti link Lentvario. Žiūrint Lentvario gatvės kelio eismo kryptimi link Lentvario, T. B. vairuotas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo kelio dešiniajame kelkraštyje, apie 0,5-1,5 metro atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Lentvario gatvės kelio ilgio atžvilgiu, priekine dalimi minėta eismo kryptimi nukreiptas automobilis stovėjo beveik toje pačioje vietoje kaip ir automobilis „Toyota Auris“, t. y. ties sankirta. Tarpe tarp šių dviejų automobilių, Lentvario gatvės kelio eismo juostoje, skirtoje važiuoti link Lentvario, jos dešinėje pusėje, buvo rasta išsibarsčiusių stiklo šukių, t. y. tikėtina žyminčių transporto priemonių susidūrimo vietą. Nukentėjusiosios H. K. vairuotas dviratis „Hercules“ po įvykio buvo patrauktas iš pirminės vietos/padėties ir pastatytas prie sankryžos, ties Kaimynų gatvės kelio kairiuoju kraštu (žiūrint nuo sankirtos pusės). Ant Kaimynų gatvės kelio važiuojamosios dalies, arčiau jos kairiojo krašto (žiūrint nuo sankirtos pusės), prie pat susikirtimo su Lentvario gatvės keliu vieta (keleto metrų atstumu nuo automobilio „Toyota Auris“ priekinės dalies) buvo rasta nedidelė raudonos spalvos, tikėtina, kraujo dėmė, galimai žyminti nukentėjusiosios gulėjimo vietą po įvykio.
Visos transporto priemonės buvo apgadintos. Automobilio „Toyota Auris“ apgadinimai lokalizavosi jo galinėje dalyje, intensyviau – galinės dalies dešinėje pusėje. Mažesni apgadinimai buvo rasti jo priekinės dalies dešinėje pusėje. Automobilio „Audi A6“ apgadinimai lokalizavosi tik jo priekinėje dalyje, intensyviau – priekinės dalies kairėje pusėje. Automobilio salone buvo suveikusios oro pagalvės. Taip pat buvo nustatyta, kad be kitų mažesnių dviračio „Hercules“ apgadinimų, buvo deformuotas (sulankstytas) jo priekinis ratas (t. 1, b. l. 17-55; 56-64; 69-76; 81-89).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2390/2022(01) nurodyta, kad H. K. nustatyta abiejų kojų kelių odos nubrozdinimai su muštine žaizda dešiniajame kelyje ir su atviru dešinės girnelės lūžiu. Sužalojimai padaryti kelius sumušant kietais bukais daiktais. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl girnelės lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 138).
VĮ ,,Regitra“ išrašu nustatyta, kad automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra T. B. (1, t., b. l. 77).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo T. B. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. B. savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad atsitrenkė į automobilį, nes nesilaikė saugaus eismo atstumo. Matė, kad kitas automobilis daro posūkį. Automobilis jau buvo nusukęs į priešpriešinę eismo juostą ir staigiai sustojo. Jeigu būtų labiau atkreipęs dėmesį, gal ir būtų išvengęs eismo įvykio. Įvykio metu važiavo 40-50 km/h greičiu, bandė stabdyti, suko vairą į dešinę pusę ir nuvažiavo nuo kelio. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma: nukentėjusiosios H. K., liudytojų R. K., T. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, fotonuotraukos, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kiti rašytiniai bylos duomenys.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog T. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET 126 bei 127 punktų reikalavimus, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, be to, atsižvelgdamas į pasirinktą greitį, jis nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje jo ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės, dėl ko praradęs galimybę laiku sustabdyti vairuojamą automobilį iki kliūties, atsitrenkė į automobilio „Toyota Auris“ galinę dalį, kuris buvo nublokštas į priešingos eismo krypties juostą ir partrenkė priešpriešais, Lentvario kelio važiuojamosios dalies dešiniuoju kelkraščiu nuo Lentvario pusės dviračiu „Hercules“ per sankryžą važiavusią H. K., kuriai eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis T. B. parodė, kad eismo įvykis atsitiko dėl to, kad jis nepasirinko saugaus atstumo tarp transporto priemonių. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad kaltinamasis veikė nusikalstamai nerūpestingai, nes nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo T. B. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl bausmės skyrimo
BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formą ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadiją (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas). BK 55 straipsnio pagrindu asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Skirdamas kaltinamajam T. B. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas neatsargus nusikaltimas. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius kaltinamojo T. B. asmenybę apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis (2 t., b. l. 32), anksčiau teistas, teistumas išnykęs, tai laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu (2 t., b. l. 33-36), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 37-46), valstybinis kaltintojas nepateikė duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį gydymą ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą, už neatsargaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, 75 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.
Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam T. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina ((2 t., b. l. 19-22).
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Byloje nustatyta, jog T. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Kaltinamasis pažeidė (duomenys neskelbtini) 126 punktų reikalavimus. Kaltinamasis T. B. praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Esant tokioms aplinkybėms, T. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir nustatytinas minimalus vienerių metų baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Teismo vertinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiam laikotarpiui suteiks kaltinamajam galimybę suvokti šios specialios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos ateityje nepažeidinėti kelių eismo taisyklių.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su vaizdo įrašais, saugomas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. B. paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti T. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su vaizdo įrašais, saugomą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
1. Paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.