Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. L., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. L. (A.), gimusi (duomenys neskelbtini), ir V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono Civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų – sūnaus G. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters S. N., gimusios (duomenys neskelbtini).

7. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad santuokos metu V. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad K. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties, sutuoktinis V. L. liko gyventi sutuoktiniams priklausiusioje namų valdoje, rūpinosi, prižiūrėjo ją, tvarkė, mokėjo mokesčius. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikta UAB „Tauragės vandenys“ priskaičiavimų ir apmokėjimų ataskaita, iš kurios matyti, jog V. L. mokėjo už tiekiamą vandenį ir skolų neturėjo. Į bylą pateikti keli mokėjimo nurodymai, patvirtina, jog V. L. mokėjo ir už tiekiamą elektrą. Tiesa, jo vardu pavedimus atlikdavo pareiškėja S. N..

8. Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Silvija Bautrėnienė 2025 m. spalio 31 d. Liudijime nurodė, jog paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) mirus K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė nuolatinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Tauragės rajono 2-ajame notaro biure neužvesta. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Bendrasis sutuoktinių testamentas, kuriuo sutuoktiniai V. L. ir K. L. jų mirties atveju padarė tokį patvarkymą: V. L. jam priklausantį visą turtą kur tik jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, visas turtines teises ir prievoles, palieka savo sutuoktinei K. L., o K. L., jai priklausantį visą turtą kur tik jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, visas turtines teises ir prievoles, palieka savo sutuoktiniui V. L.. Testatoriai taip pat sutarė, jog mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visą turtą, kur tik jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, visas turtines teises ir prievoles, paveldi jų dukra S. N.. Testamentų registro išrašo duomenimis nustatyta, po K. L. mirties nei palikėjos K. L. sutuoktinis V. L., nei pareiškėja, dėl palikimo priėmimo į notarus nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau užfiksuota, jog sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) buvo sudarę oficialų testamentą. Pareiškėjos teigimu, savo sutuoktinės K. L. palikimo V. L. kreipdamasis į notarą nepriėmė, tačiau palikimą priėmė faktiniu valdymu.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

10. CPK 447 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba, kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

11. Taigi, kaip minėta, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

12. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

13. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

14. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.).

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

16. Kaip jau buvo minėta, nei pareiškėja, nei jos brolis, nei palikėjos sutuoktinis V. L. po palikėjos K. L. mirties įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tačiau pareiškėjos tėvas (palikėjos sutuoktinis) V. L. iš karto, po sutuoktinės K. L. mirties, palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti palikėjai priklausiusį visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, po K. L. mirties, palikėjos sutuoktinis V. L. liko gyventi sutuoktiniams priklausiančioje gyvenamojoje valdoje, ja rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė bei mokėjo mokesčius. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina ir kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai – UAB „Tauragės vandenys“ ataskaita, mokėjimo nurodymai, kuriais buvo mokama už elektros energiją. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad po palikėjos K. L. mirties, palikimą priėmė jos sutuoktinis V. L., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

17. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

18. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. (palikėjos sutuoktinis) po palikėjos K. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė palikėjos sutuoktinis V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.