Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvių tautybės, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliu – UAB) „C.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnį, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m, kovo 25 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 15 d.), laidavimo terminas pasibaigęs.

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; atlyginti civiliniam ieškovui priteistą turtinę žalą (apeliacinėje instancijoje šią žalą atlygino).

Kaltinamas (pagal pakeistą kaltinimą, t. 2, b. l. 16) padaręs nusikalstamas veikas, numatytą BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta nesunkiai sužalojęs K. N., tačiau tai įvyko dėl neatsargumo, ginantis. Įvyko futbolo treniruotė, joje jis buvo 8 ar 9 kartą. Jį pakvietė R. V.. Daugiau nieko nepažinojo. Žaidė futbolą, buvo futbolo pratimas. K. buvo priešingoje komandoje. Tuo metu turėjo čiurnos traumą. Gavosi taip, kad K. užmynė jam ant kojos vieną kartą, antrą, trečią, ketvirtą. Paprašė jo žaisti atsargiau. Jis jam atsakė „neverkšlenk kaip mergaitė“. Toliau žaidė futbolą. Juto iš nukentėjusiojo perteklinę agresiją. Net, kai neturėdavo kamuolio, nukentėjusysis jam trenkdavo į petį pečiu arba trenkdavo jam koja per čiurną. Jie apsižodžiavo, pasiuntė vienas kitą ir viskas. Buvo paskelbta futbolo pertrauka. Reikėjo surinkti kamuolius. Kas norėjo, galėjo nueiti atsigerti vandens. Prie jo priėjo R. V.. Jie su juo pakalbėjo. R. V. jo paklausė, kaip jam sekasi. Atsakė, kad su juo nukentėjusysis kažkaip agresyviai. Paskui jis nuėjo. Jis buvo pasilenkęs, periferiniu matymu matė, kad prie jo kažkas eina iš dešinės. Nukentėjusysis atėjo iš dešinės pusės ir krūtine trenkė jam į dešinį petį, o savo dešiniu pečiu trenkė jam (kaltinamajam) į žandikaulį ir lūpą. Eidamas nukentėjusysis į jį žiūrėjo. Jis (kaltinamasis) greitai jį nustūmė nuo savęs. Nukentėjusysis paėjo atgal ir vėl pradėjo greitai eiti link jo, pagriebė jam ties kaklu už „bolonkės“. Jis (kaltinamasis) bandydamas jį nustumti nuo savęs, trenkė ir pataikė į nosį. Instinktyviai sudavė smūgį. Nukentėjusysis nukrito. Nežino kokia jėga stūmė nukentėjusįjį. Tikrai neturėjo tikslo nukentėjusiojo žaloti, ką nors jam sulaužyti. Juk atėjo ne muštis, o treniruotis. Nukentėjusiajam lūžo nosis. Nenorėjo nukentėjusiojo žaloti. Juo labiau, kad tai nukentėjusysis prie jo priėjo. Ten visi nukentėjusiojo draugai, o jis ten tik svečias.

Būna, kad vieną, kitą kartą užmina ant kojos, bet kad „keturis kartus ir dar vos ne ant tos pačios kojos...“, ir dar „grifu“. Jam iš tikrųjų skaudėjo. Futbolo batų „čipai“ yra aštrūs, jų daug. Kai užmina ant piršto arba nago visu svoriu, tikrai skauda. Gal tai ir galėjo būti netyčia, bet kai jis buvo be kamuolio, o nukentėjusysis petimi daužydavo jam į petį, tai nebuvo žaidybinės situacijos. Niekas futbole nepuola ir netranko žmonių, kurie neturi kamuolio. Kontaktas gali būti tada, kai turi kamuolį. Tai nukentėjusysis jį užsipuolė, pas nukentėjusįjį atsirado kažkokia agresija, priešiškumas jam. Kai niekas nematydavo, nukentėjusysis bambtelėdavo pečiu į petį, arba jam stovint nukentėjusysis prieidavo iš galo ir trenkdavo jam per koją, nors kamuolys būdavo kitoje aikštelės pusėje. Jis klausė, kodėl pastarasis taip elgiasi, jis (kaltinamasis) pradėjo keiktis, nukentėjusysis pradėjo keiktis. Abu buvo susipykę. Jo nuomone, tai buvo tyčiniai veiksmai. Bandė visiems paaiškinti, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo. Visi pradėjo klausti, kodėl jis (kaltinamasis) jį užsipuolė, o jis bandė paaiškinti, kad tai nukentėjusysis pirmas pradėjo, tačiau niekas jo nesiklausė, todėl jis iš ten išėjo. Ten visi jo draugai, žaidžia kelis metus kartu futbolą. Nežino, ar jie bendrauja tarpusavyje po treniruočių.

Neprisimena, ar po įvykio kalbėjo su R. V., bet gali būti. Neprašė R. V., kad jis duotų jam palankius parodymus. Tą patį vakarą paskambino K. N., jis buvo piktas, sakė rašys pareiškimą. Pokalbis buvo negražus, piktas. Nukentėjusysis jam paskambino kitą dieną. Suprato, kad yra kaltas. Nukentėjusysis paklausė, kaip susitars dėl nosies. Jis (kaltinamasis) pasakė, kad nenorėjo laužyti jam nosies. Pasiūlė jam sumokėti 350 Eur už gydymą ir vaistus. K. sutiko, po to norėjo atsiimti pareiškimą, bet jam pareiškimo neatidavė. K. atsiprašė už tai, kad jam lūžo nosis, bet pasakė „tu supranti, kad esi dėl visko kaltas“. Nukentėjusysis atsakė „taip, bet jeigu bus teismas, tegul teismas sprendžia“.

Atsakant į prokurorės klausimus atsakė, kad stumdamas jam trenkė. Neprisimena ar buvo suspaudęs ranką į kumštį, nes buvo išsigandęs ir trenkė. Nukentėjusysis buvo prieš jį. Nukentėjusysis ištiesta ranka sugriebė už drabužių ir kaklo. Tada jis trenkė. Tai nebuvo tyčinis jo (kaltinamojo) užpuolimas. Bandė nukentėjusįjį nusistumti, bet gavosi, kad trenkė. Ir jis rašė pareiškimą, nežinojo, kad dėl sužalojimų reikia kažkur kreiptis. Po K. N. smūgio jam buvo šiek tiek sužalota vidinė lūpos dalis, ji šiek tiek pakraujavo.

K. N. treniruotės metu buvo agresyvokas, blogai nusiteikęs. Prieš tai buvusių treniruočių metu jie su K. nesipyko, nesibarė. Nežino, kodėl jis taip elgėsi, gal norėjo ant jo išsilieti.

Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad trenkė gindamasis, o dabar sako, kad bandydamas nustumti netyčia kliudė, nes jam vienodai skamba sąvokos „trenkiau“ ir „kliudžiau“.

Nukentėjusysis K. N. teisme parodė, kad įvykio dieną treniruotėje dalyvavo komandos nariai, kurie į ją atėjo, buvo 10-12 žmonių. Kaltinamas asmuo priklauso jų komandai. Treniruotės pabaigoje buvo žaidžiamas futbolas. Jie su kaltinamuoju žaidėme labai panašioje pozicijoje, dėl to dažnai tekdavo kovoti dėl kamuolio. Futbolas yra kontaktinis sportas ir viską reikia daryti futbolo taisyklių ribose, žaisti pagal taisykles. Kaltinamasis buvo piktas tuo metu, jis pradėjo keiktis, ir jis (nukentėjusysis) keikėsi, to neneigia. Po tos situacijos jis (nukentėjusysis) toliau žaidė futbolą, nežiūrėjo į tai rimtai. 15 minučių viskas buvo ramu, nebuvo jokių akibrokštų ir tada jam su kaltinamuoju prasilenkiant, jam (nukentėjusiajam) atrodo – buvo sušvilpta. Jam su kaltinamuoju prasilenkiant, susitrenkė pečiais, jam ir kaltinamajam iš dešinės. Jokių tyčinių dalykų nebuvo. Tada viskas įvyko labai greitai ir kartu lėtai. Pamena, kad jis (nukentėjusysis) bėgo toliau tiesiai ir pajuto smūgį. Prasilenkiant jis (nukentėjusysis) bėgo į priekį, atsisuko trumpai atgal ir jam (nukentėjusiajam) nusisukant, bėgant toliau, buvo smūgis. Jis pamatė kaltinamąjį, bet į tai nereagavo, bėgo toliau. Jis nematė kaltinamojo, nes buvo nusisukęs, kaltinamojo smūgio nematė. Jo (nukentėjusiojo) rankos buvo nuleistos, jis to nesitikėjo, nežinojo, kas vyksta kaltinamojo galvoje. Kai prasilenkė pečiais, gali būti, kad kažką pasakė kaltinamajam, nepamena, kad kaltinamasis ką būtų pasakęs. Po smūgio parkrito ant žemės, iš kažkur ledas atsirado jam prie veido, atsimena, kaip vadovas skambino 112 ir atsimena, kaip matė nueinant kaltinamąjį. Mano, kad kaltinamasis atėjo į treniruotę su neigiamomis emocijomis, kažkas viduje buvo pikto, jis norėjo išlieti ir jis (nukentėjusysis) buvo tas, kuris tiesiog pasitaikė. Jokių tyčinių dalykų nebuvo, viskas buvo futbolo ribose. Dėl kamuolio kovojimas buvo vyriškas, tiek kaltinamasis, tiek jis buvo fiziškai susitrenkę. Viskas buvo futbolo ribose, bet jis reagavo labai emociškai, labai piktai. Galėjo būti, kad pyksta, kad pralaimi. Jis retai mato varžybas, kur kažkas ant kažko nesikeiktų, nes emocijų yra daug, žmonės keikiasi. Jis judėjo, judėjo į priekį, kai gavo smūgį. Smūgio metu pataikė į veido šoną – į nosį. Greitoji atvyko ir jį išvežė į Lazdynus.

Kaltinamasis skambino jam, kai jis jau policijoje buvo užpildęs visus popierius. Kaltinamasis sakė, kad kaip ir atsiprašo, bet kaip ir nesutiko, ką padarė.

Nežino, kas matė įvykį. Treneris matė, kai jis buvo nukritęs ant žemės. „Geležinio Vilko“ vadovas D. I. sakė, kad matė daug ką. Mano, kad visi likę buvo asmenys, kurie buvo treniruotėje. Jam atrodo, kad toliau nevyko treniruotė, nes visi buvo šokiruoti. Daug kas pradėjo keiktis, nes tokių įvykių nebuvo atsitikę. Kai jis išėjo iš „Geležinio Vilko“ patalpų, tai visi jo komandos nariai buvo, bet jis abejoja, kad tokiose emocijose jie galėjo dar kažką žaisti.

Jų aikštė buvo suskirstyta į dvi dalis, jie nežaidėme per visą aikštę, tai susidūrimas įvyko vidury aikštės. Tuo metu, kai kontaktavo, buvo sustabdytas žaidimas susirinkti kamuolius. Mano, kad jie buvo vidury aikštės tuo metu, kai įvyko susidūrimas. Nepamena, ką iki susidūrimo veikė kaltinamasis. Jie judėjo abu. Mano, kad jie abu judėjo. Po kontakto petimi, jis atsisuko ir judėjo toliau. Jo konkretūs veiksmai buvo atsisukimas ir judėjimas pirmyn. Jis rankomis kaltinamajam nieko nedarė. Jo rankos buvo bėgimo stadijoje – sulenktos. A. M. tikrai nebuvo pasilenkęs, jis judėjo. Nepamena, kokiu rezultatu pasibaigė, kuri komanda laimėjo. Nepamena, kad vienas kitam būtų užmynę ant kojų. Futbole dažniausiai jis neturi jokių nuotaikų, nes jis nėra labai emocingas.

Į aikštė eina pro įėjimo punktą, kur yra apsauga ir dažniausia žmonės ten gali praeiti, tik jis nežino, kokia situacija turi būti, kad jie praeitų. Tikriausiai reikalingi leidimai patekti į tą stadioną. Jis mato, kad žmonės ten ateina, ten yra daug vaikų, daug žmonių praeinančių, tai nežino, ar visi gauna leidimus, ar yra kokie susitarimai. Ten yra apsaugos punktas, bet jie praeina per pakeliamus vartus, kur važiuoja mašinos. Kiekvienas žmogus ten negali praeiti, kažkiek prižiūrimas yra, tie apsauginiai prižiūri, kiek jis supranta.

Buvo suartėjimas su kaltinamuoju, jie susitrenkė pečiais, jis (nukentėjusysis atsisuko, po to nusisuko. Nusisukant kaltinamasis trenkė. Prieš susitrenkiant pečiais A. judėjo, jie abu judėjo priešingomis kryptimis. Prieš susitrenkiant pečiais A. nebuvo pasilenkęs. Jis stovėjo ir bėgo. Buvo poilsio pertraukėlė. Jis nestovėjo, jis judėjo. Žmonės bėgo rinkti kamuolius. Jie judėjo priešingomis kryptimis. Nei vienas nepasitraukėme į šoną ir susitrenkė pečiais. Negali paaiškinti, kodėl jis (nukentėjusysis) nepasitraukė, neįsivaizduoja. Akimirką, kai pamatė, šiek tiek traukėsi. Galimai jį pamatė prieš metrą iki savęs. Mano, kad neturėjo objektyvių galimybių išvengti susidūrimo. Atrodo, kad kontakto metu jo rankos buvo nuleistos. Nežino kodėl liudytojas R. V. teigia, kad jis buvo įsikibęs į A. M. per ištiestas rankas, jis nebuvo į jį įsikabinęs. A. M. jam pasakė, kad „R. yra mano draugas. Jeigu reikės, jis man padės pašvelninti situaciją“. Tai, ką sakė R. V., nėra visiška tiesa, todėl jam gaila. Jeigu klaustų R. V., ar buvo įsikibęs, nors nebuvo įsikibęs, R. V. atsakytų, kad jis buvo įsikibęs. Kai A. M. smūgiavo, jis (nukentėjusysis) buvo pasisukęs į jį šonu, į jį nežiūrėjo, jei būtų žiūrėjęs į jį, būtų pasilenkęs, pasitraukęs. Nematė jo rankos, jo kumščio. Kodėl kaltinamasis teigia, kad buvo sužalota jo ausis ir žandikaulis, nežino. Jis nekliudė kaltinamojo ausies.

Kaltinamasis sumokėjo 300 Eur žalai atlyginti. Sakė, kad už nukentėjimą. Jis kaltinamajam paskambino gal po dviejų dienų, kai emocijos nublėso, nes dėl sulaužytos nosies jautėsi tikrai blogai – stresas, įtampa. Niekada nebuvo tokioje situacijoje. Tada jau norėjo švelninti situaciją, nes žinojo, kad bus teismas, jam bus įtampa, niekada nebuvo teisme. Jis paskambino kaltinamajam ir pasiūlė tartis. Šnekėjo ir susitarė, kad kaltinamasis sumokės 300 Eur. Galvojo, kad kaltinamasis sumokės ir procesas nebevyks. Pretenzijų neturi, turtinę žalą atlygino ir viskas. Kažkiek išspausdamas pasakė kaltinamasis, kad atsiprašo.

Liudytojas D. I. teisme parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį, kaltinamojo nepažįsta. Vyko treniruotė. Jis nežaidė, stebėjo treniruotę, kokia treniruotės atmosfera. Matė tą situaciją nuo to laiko, kai kaltinamasis su nukentėjusiuoju suartėjo, smūgio metu ir po smūgio. Matė, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis apsižodžiavo, bet matęs ir baisesnių apsižodžiavimų tarp žaidėjų; kad jie abu priartėjo vienas prie kito maždaug per ištiestą ranką; kad K. nusisuko ir dėjo žingsnį į šoną, o tuo metu kaltinamasis dėjo žingsnį ir iš peties stipriai smogė K. į veidą; kad K. porą sekundžių dar laikėsi ant kojų, bet paskui nukrito ant žemės. Nubėgo prie K. jį apžiūrėti. Jam bėgo kraujas iš nosies, pradėjo sparčiai tinti nosis.

Jis pirmą kartą matė, kad rankas naudotų ne pagal paskirtį. Iki smūgio sudavimo vyko treniruotė. Atrodo, kad smūgio metu, kamuolio nebuvo žaidime. Būna, kad kartais žaidėjai persimeta keliais žodžiais, bet tuo viskas ir baigiasi. Jie vienas prie kito priėjo ir kažką vienas kitam pasakė, o ką pasakė, negirdėjo, buvo toli, apie 15-20 metrų. Jų abiejų kūno kalba nerodė, kad gali kažkas tokio įvykti. Matė net šypseną K. veide, kai jis kalbėjo su kaltinamuoju. Prieš suduodant smūgį, K. ir A. kalbėjosi, ėjo vienas link kito. Nebuvo agresyvaus judėjimo vienas į kitą. Jie lėtai ėjo vienas link kito. Atrodė, kad jie kalbasi draugiškai. Prieš tai treniruotės metu buvo kontaktas pečiais. Prie K. stovėjo dar keli žmonės. Neatsimena, kad K. arba A. būtų užmynęs vienas kitam ant kojų treniruotės metu. Negirdėjo, kad jie būtų skundęsi vienas kito žaidimu. Tuo metu, kai buvo smūgis, vyko treniruotė. Normaliu kontaktu žaidžiant futbolą, mano yra situacija, kai kontakto metu nepažeidžiama kito žmogaus sveikata. Jis nėra atsakingas už treniruotės pravedimą, yra vadovas. Treniruotę vedė treneris Š. B.. Jam priklauso organizaciniai klausimai.

K. nors prie žaizdos dėk, jis yra nekonfliktiškas, jį pažįsta gal 4 metus. Neatsimena, ar K. yra gavęs raudoną kortelę, šiurkščiai žaidęs. Jis yra draugiškas. A. M. K. veiksmais treniruotės metu jam asmeniškai nesiskundė. Jeigu žaidėjai vienas kitam užmina ant kojos, tai žaidybinė situacija. Nežaidybinė situacija – spyris į koją, kai kamuolio šalia nėra, kai būna tyčinis veiksmas. Matosi, kada tai būna tyčinis veiksmas.

Liudytojas Š. B. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. M. ir nukentėjusįjį K. N.. Su jais jo santykiai draugiški, yra jų treneris. Nei vienas iš jų nėra jo šeimos narys ar giminaitis. K. treniruoja apie 5-6 metus. K. pažįsta nuo tada, kai jam buvo 13-14 metų. Su kitais žaidėjais K. nekonfliktuoja, jis yra draugiškas, labai ramus. Niekada su juo nebuvo jokių incidentų, konfliktų ar šiaip problemų. Gal keletą kartų yra gavęs geltonų kortelių, bet jis nėra linkęs pažeidinėti taisykles. Jis nėra girdėjęs, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo būtų buvę konfliktų. Iš jų pačių nieko negirdėjo apie tai, kodėl įvyko šis konfliktas, nors jam po to teko su jais abiem bendrauti. Tiesiog pasiteiravo K., kaip jis jaučiasi. A. M. jam paskambino, jie kalbėjosi apie šią situaciją, norėjo ją tvarkingai išspręsti, bet neprisimena, kas konkrečiai buvo pasakyta.

Įvykis buvo žiemą, bet tikslios datos neatsimena. Jie, kaip visada susirinko į treniruotę. Vyko treniruotė, kurios metu darė pratimus, apšilimą, užduotis (mikro dvikovas) vienas prieš vieną. Tarp žaidėjų yra leistinas varžymasis. Nebuvo matomos agresijos. Nevyko nieko tokio, kas galėtų sukelti agresiją. Po mankštos buvo pratimai ir žaidė futbolą (penki prieš penkis). Kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo skirtingose komandose. Iki incidento nebuvo agresijos, nematė, o jeigu būtų matęs, būtų nutraukęs treniruotę ir atitinkamai elgęsis. Pačios situacijos, smūgio, nematė. Tuo metu buvo padaryta pauzė, pertraukėlė. Treniruotė ėjo į pabaigą. Pamatė, kai K. jau gulėjo, konfliktas jau buvo įvykęs, o komandos draugai juos išskyrinėjo. Nežino, kodėl K. nukrito. Kiti pasakojo, kad A. trenkė K. Kai atsisuko, K. buvo nukritęs, po to po truputį atsistojo. Matė kraują. A. tuo metu buvo netoli. K. ir A. jau buvo išskirti. Sakydamas, kad juos išskyrė, kalba apie tai, kad žmonės bandė daryti, jog nebūtų jokių konfliktų. Nei iš K., nei iš A. daugiau jokių veiksmų nebuvo, tik tas vienkartinis smūgis, vienkartinis susidūrimas ir po to jie sustojo.

Kai užlipama ant kojų, nėra normali žaidybinė situacija, už tai būtų skiriama pražanga, bet jis ne viską gali pamatyti. Galėjo nepastebėti, kad K. užlipo ant A. kojų. Dėl galimai įvykusio pokalbio tarp A. ir K. nieko negali pasakyti, nieko nežino. K. nėra būdinga, kad treniruočių, žaidimo metu kartas nuo karto užliptų kitam žaidėjui ant kojų. Jis ramus, vengia tokių dvikovų. Tos treniruotės metu K. nuotaika nebuvo išskirtinė. Nieko negirdėjo apie A. M. sužalojimus ar negalavimus.

Po incidento nutraukė treniruotę, nes buvo ne kokia komandos nuotaika, manė, kad taip bus geriau, vadovavosi saugumo reikalavimais. Iki treniruotės pabaigos galėjo būti likę 10-15 minučių.

Tuo metu be jų komandos stadione daugiau nieko nebuvo, jie treniravosi vieni. Kadangi ten yra karinis dalinys, jie turi sąrašus žaidėjų, kurie lankosi treniruotėse, į stadioną praeina pro praleidžiamą punktą. Be leidimo kiti asmenys į stadioną negali patekti. Kiti asmenys, kurie nebūna įtraukti į sąrašus, gali patekti į stadioną tiks su trenerių žinia. Po incidento buvo iškviesta policija.

Posėdžio metu pagarsinti liudytojo parodymus, duoti ikiteisminio tyrimo metu t. 1, b. l. 46, apie tai, kad treniruotės metu jokių incidentų tarp žaidėjų nepastebėjo, treniruotėje buvo tik žaidybinės situacijos, be reikalingų apsistumdymų. Žaidimo metu būna pasistumdymų tarp žaidėjų, bet jie yra žaidybiniai, kadangi futbolas yra kontaktinis žaidimas. K. N. ir A. M. žaidė priešingose komandose. Treniruotės metu, likus žaisti apie 10 minučių, tarp K. ir A. įvyko kontaktas petimi, tai įvyko žaidžiant. Abu vienas kitą lengvai stumtelėjo petimi. Tai buvo žaidybinis momentas. K. žengė žingsnį į šoną nuo A. nuo jo nusisukinėdamas, tuo metu A., agresyviai, žengė į priekį kaire koja ir dešine ranka užsimojo ir labai stipriai, iš jėgos, trenkė K. į veidą.

Liudytojas E. J. (E. J.) teisme parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį, kaltinamojo nepažįsta, yra jį matęs porą kartų. Jie nėra jo šeimos nariai ar giminaičiai. Tai buvo antra jo treniruotė. K. N. pažįstu nuo 17 metų, teko kartu treniruotis, žaisti lygoje. Tą dieną jis (liudytojas) žaidė krašte, saugo, gynėjo pozicijoje. K. žaidė jo krašte, jis dreifavo su kamuoliu, ėjo link vidurio, kur buvo A. Įvykio metu buvau pasisukęs į dešinę pusę. Išgirdo, kad vyksta kažkoks kivirčas, susistumdymas. Balsai buvo tokie, kad vertė atsisukti į tą pusę, atkreipti dėmesį. Jis suprato, kad jie (K. ir A.) tuo metu priėjo vienas prie kito. Kai atsisuko, jie jau stovėjo vienas prie kito. Jis (liudytojas) tuo metu žaidė, buvo susifokusavęs į kamuolį, vėliau atsisuko į dešinę, kur dažniausiai stebi kamuolio judesį. Išgirdo balsus, kad kažkas kažkam kažką sako, ir paskui pamatė smūgį. Pamatė, kad A. trenkė K. į nosį. Matė A. smūgį. Jie stovėjo vienas prieš kitą, o jis (liudytojas) stovėjo 10-15 metrų atstumu nuo jų. Neprisimena, ką jie vienas kitam sakė. Tuo metu vyko treniruotė, ėjo į pabaigą. K. visada būdavo prieš jį, tarp jų galėjo būti 5-25 metrai.

Nematė, kad jie tarpusavyje treniruotės metu stumdytųsi ar mindytų kojas. Nebuvo tyčinių kontaktų. Nepamena, kad tą dieną būtų buvę kokių nors stumdymųsi, lipimo ant kojų. K. ne toks žaidėjas, kad liptų, mintų ant kojų. Būna netyčinių užmynimų ant kojų. Užmynimas gali būti leistinas kontaktas. Tu tiesiog gini kamuolį, todėl negali sužiūrėti, kada užminsi kam nors ant kojos. Net jei tai ir netyčinis užmynimas, teisėjas tai vertina ir gali skirti baudą.

Liudytojas M. K. teisme parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis matyti treniruotėje. Su K. treniruojasi ilgiau. Įvykis buvo žiemą, galėjo būti sausio 4 d. Jis nieko nematė, nes tuo metu buvau nusisukęs į kitą pusę. Nematė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis treniruotės metu būtų pykęsi ir negirdėjo, kad taip būtų.

Posėdžio metu pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 74), žaidimo metu tarp K. ir A. buvo žaidybiniai kontaktai kovojant už kamuolį. Pertraukos metu jis jų abiejų nematė, tik išgirdęs riksmus, pamatė K. gulintį ant žemės ir žaidėjų susibūrimą toje vietoje.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus M. K. parodė, kad matė, kad buvo keli epizodai petys į petį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Tai buvo žaidybiniai kontaktai. Tai normalu futbolo metu. Koks buvo jų elgesys po tų kontaktų, nematė, nes koncentravosi į kamuolį. Jam nebuvo jokių neįprastų dalykų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Atstumas tarp jo ir K. bei A. galėjo būti 5 metrai. Tai buvo žaidimas. Jie žaidė pusės aikštės pusėje. Žaidimas vyko intensyviai. Nematė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas kitam mintų ant kojų ir negirdėjo, kad ką nors vienas kitam sakytų.

D. I. buvo treniruotės metu, jis yra jų (duomenys neskelbtini). Jam atrodo, kad jis atvyko į treniruotės pabaigą, kai jau vyko futbolo žaidimas. D. I. atsakingas už organizacinius dalykus, o juos treniruoja Š. B.. Jis (liudytojas) smūgio metu buvo nusisukęs į kitą pusę, ir nieko nematė.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį, yra jį matęs kelis kartus. Kaltinamasis nėra jo šeimos narys ar giminaitis. Nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju jo nesieja konfliktiški santykiai. Neatsimena, kas vyko treniruotės pradžioje. Atsimena, kad buvo pratimas „futbolas“; kad K. ir A. buvo priešingose komandose. To pratimo metu neįprastų dalykų nematė. Tada lyg ir baigėsi kėlinys, buvo pertraukėlė. Prieš pat pradedant antrą kėlinį, kai kamuolys buvo jau vos neįžaidžiamas, tada įvyko tas susimušimas. K. ir A. viso žaidimo metu šiek tiek stumdėsi (bėga ir šiek tiek kliudo pečiais, tai, kas futbole yra žaidimas). Prieš pat kamuolio įžaidimą, jie stovėjo gal 5 metrų atstumu iki jo (liudytojo). Jeigu teisingai atsimena, jie stovėjo arti vienas kito, gal stumdėsi dėl geresnės vietos aikštėje. Gerai neatsimena, gal K. stovėjo nugara prieš A., o gal atvirkščiai, bet jie staiga atsisuko vienas į kitą ir A. trenkė į veidą. Tada K. nukrito ant žemės, paskui jis paėmė gniūžtę sniego ir šaldė nosį. A. buvo išvytas iš aikštės.

Pertraukėlės metu ne visi žaidėjai buvo aikštėje. Likusieji aikštėje žaidė su kamuoliais. Po pertraukos visi grįžinėjo į vietas. Žaidėjai ėmė stumdytis, bandė gauti pasą. Pertrauka pasibaigia, kai treneris pasako, kad jau reikia žaisti žodžiu arba būna švilpukas, arba būna įmetamas kamuolys. Tas smūgis įvyko prieš pat pradedant žaisti, jau visi laukė kamuolio. Jis matė vieną smūgį į nosį. Prieš suduodant smūgį, jam atrodo, kad K. šiek tiek atsistūmė rankomis nuo A., kad atsistumtų vienas nuo kito. Jam atrodo, kad jie stovėjo per pusę metro vienas nuo kito. Jam atrodo, kad tai buvo švelnus atsistūmimas. Iš karto po to buvo smūgis į veidą.

Posėdžio metu pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad su K. treniruojasi jau daug metų, o A. dalyvavo tik per paskutiniąsias kelias treniruotes. Žaidimo metu pastebėjo, kad tarp K. ir A. buvo įtampa, tačiau tai atrodė normalu, kadangi jie žaidė priešingose komandose ir jų dviejų pozicijos buvo stadiono vienoje vietoje. Po pertraukos, kai žaidėjai vėl stojosi kiekvienas į savo poziciją, A. ir K., kovodami už savo vietą, stumdėsi pečiais. Tuo metų A. agresyviau pasisuko į K. K. ištiesė abi rankas kad atstumti A., o A. norėjo trenkti K. kaire ranka, tačiau iš pirmo karto nepataikė, ir tada iškarto trenkė K. dešine ranka ir pataikė tiesiai į veidą. Nuo šio smūgio K. iškarto atsisėsdamas nukrito ant žemės. Jis matė visą tai, stovėjo maždaug 10 metrų atstumu (t. 1, b. l. 65).

A. K., pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tikslesni, nei dabar duoti. Nepasakytų, kad tos treniruotės metu tarp K. ir A. buvo kažkokių konfliktų, apsižodžiavimų, o jeigu buvo, tai neatsimena. Jis neprisimena, kad K. ar A. būtų skundęsi dėl to, kad jam buvo užminta ant kojos. Smūgį matė tiksliai, bet jo jau tiksliai neatsimena, nes tai buvo prieš metus. Jam atrodė, kad kažkas staigiai atsisuko, K. šiek tiek atsistūmė rankomis, o tada buvo smūgis.

K. nėra būdingas kontaktinis žaidimas. Tą treniruotę tarp jų abiejų vyko kontaktas. Incidento metu stovėjo per 10 metrų nuo jų, žiūrėjo į juos, nes laukė vieno iš jų paso. Nematė, kad jie vienas kitam žaidimo metu būtų užmynę ant kojos. Nematė tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kontakto pečiais žaidimo metu.

Liudytojas I. M. teisme parodė, kad kaltinamasis A. M. yra pažįstamas, nukentėjusysis K. N. taip pat pažįstamas. Su K. žaidė vienoje futbolo komandoje, tarpusavio santykiai normalūs, o su A. buvo kelis mėnesius komandos draugai. K. yra senas komandos narys, jį pažįsta artimiau nei A. Žaidėjų santykiai su K. artimesni nei su A. Parodė, kad vyko įprasta futbolo treniruotė. K. ir A. žaidė skirtingose komandose. Buvo situacijų, kai jie norėdavo agresyviau atimti vienas iš kito kamuolį, ar netyčia užmindavo ant kojos. Kažkuriuo metu pastebėjo, kad jie abu pradėjo apsižodžiuoti. Tai vyko tiek iš K., tiek iš A. pusės. Paskui treneris sušvilpė švilpuku pertraukai. Tik nusisuko, ėjo paimti kamuolį ir išgirdo, kad kažkas rėkia „Ei, ką tu darai!”. Atsisukęs pamatė, kad K. guli ir visi bando atskirti A. K. ir A. momentais apsižodžiuodavo ir tiek, bet prieš pat treniruotę ir prieš futbolo žaidimą tarp jų nieko nebuvo. Paskui, kai pradėjo žaisti futbolą, buvo keli apsižodžiavimai. Mano, kad jie apsižodžiavo dėl to, kad kažkuris kažkuriam užmynė ant kojos atiminėdamas kamuolį.

Posėdžio metu paskelbti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad su K. žaidžia jau ilgą laiką, o A. matė tik per paskutiniąsias kelias treniruotes. 2022 m. sausio 4 d. žaidimo metu jis pastebėjo, kad K. buvo be nuotaikos, jam akivaizdžiai nepatiko A., jis savo elgesiu ir žodžiais tai rodė. Matė, kaip K. atiminėjant kamuolį iš A., mažiausiai du kartus stipriai užmynė pastarajam ant kojos. Paprastai toks elgesys K. yra nebūdingas. A. po antro tokio užmynimo pasakė K. kažką panašaus į „Gal baik, arba aš tau irgi galiu užminti“. Tiksliai neatsimena ką būtent sakė, bet esmė tokia. Į tai K. atsakė A. „Tai ateik! Tai davai, ateik!“. A. į tai niekaip nesureagavo. Kas įvyko pertraukos metu, jis nematė. Tik išgirdęs riksmus atsisuko ir pamatė K. gulintį ant žemės, o žaidėjas T. P. žodžiais pradėjo varyti A. lauk. Jis tada pasakė T., kad reikia išsiaiškinti, kas čia buvo. A. bandė kažką aiškinti „O ką jis..“, tačiau jo niekas neklausė, ir A. išėjo (t. 1, b. l. 61).

Paskelbus liudytojo parodymus, I. M. parodė, kad atsimena, kad K. tuo metu buvo lyg tai ne nuotaikoje. Tuo metu, kai davė parodymus, sakė tiesą, geriau atsiminė aplinkybes. Matė, kad K. be nuotaikos, nes jis kelis kartus K. nepasisekė sužaisti, iš jo atimdavo kamuolį. Iš jo veido matė, kad jam nesiseka, kad jis yra prastos nuotaikos, buvo ramesnis, nedaug kalbėjo. Negali prisiminti, kuris iš žaidėjų atėmė kamuolį iš K. Kamuolį atėmė agresyviai, K. nukrito. Matė, kad K. A. užmynė ant kojos. Matėsi, kad K. agresyviau atiminėjo kamuolį. Kai K. kažką pasakydavo A., A. taip pat kažką pasakydavo atgal. Iš K. žodžių suprato, kad jis yra nepatenkintas A. A. taip pat pasidarė šiek tiek agresyvesnis. Nemano, kad K. veiksmai peržengė ribas, tačiau buvo žaista agresyviau nei įprastai. Mano, kad buvo keiksmažodžių iš K. A. A. perspėjo, pasakė „baik“. Taip buvo pasakyta agresyviau, todėl mano, kad tai turbūt išprovokavo K. Jis buvo nusisukęs, o kai atsisuko, K. gulėjo ant žemės. Nematė, kaip trenkė K., matė kaip K. bėgo kraujas. Prieš smūgį jie abu buvo aikštėje, o kurioje vietoje konkrečiai negali pasakyti, neprisimena. Matėsi, kad tarp jų vyko agresyvesnis žaidimas (lipo ant kojų). Mano, kad iš K. pusės buvo daugiau lipimų ant kojų.

Neatsimena, ar po to dar vyko žaidimas. Jam buvo keista, kad visi išvarė A. iš aikštės, nes ir K. buvo šiek tiek kaltas. Jis negalvojo, kad A. trenkė K., manė, kad A. nustūmė K. ant žemės, nes jie vienas kitą provokavo. A. prieš jį išvarant iš aikštelės sakė „O jis (K.) ką daro“.

Liudytojas G. V. teisme parodė, kad A. jam nepažįstamas, tik yra jį matęs, bet su juo nebendrauja. K. yra jo draugas. Jie nėra jo šeimos nariai ar giminaičiai. Įvykio metu vyko futbolo treniruotė. Pats įvykis įvyko jau artėjant treniruotės pabaigai, kai jau buvo pradėję žaisti futbolą. Vyko žaidimas tarp dviejų komandų. Treneris sustabdė žaidimą, rinko kamuolius. Jis buvo nubėgęs šiek tiek į aikštės šoną, ėmė kamuolį nuo sniego, išgirdo riksmus, šauksmus. Atsisuko ir pastebėjo, kaip kaltinamasis smogė K. K. bėgo kraujas iš nosies, jis atsisėdo ant žemės. Pačiupo sniego gniūžtę ir nubėgo prie K., kad jis galėtų dėti sniegą ant nosies. Tuo metu komandos vadovas išlydėjo kaltinamąjį iš stadiono.

Tarp K. ir A. buvo šokia tokia įtampa, vienas kitam mynė ant kojos. Mynimai ant kojos iš pradžių gal galėjo būti netyčiniai, o paskui gal tyčiniai. Iš pradžių jie abu ramiai reagavo į užmynimus, o paskui atsirado pakeltas balso tonas, sakymas „baik“, „nustok“ ir t. t. Jau darant pratimus prasidėjo užmynimai, paskui pasiskirstė žaisti komandomis. Jis nematė pačių kojų mindymų, bet girdėjo jų nusiskundimus, kad jie vienas kitam mina ant kojų. K. ir kaltinamasis buvo priešingose komandose. Sunku parodyti, ar užmynimas buvo tyčinis ar netyčinis. Jeigu ant kojos užminama specialiai, tada treneris drausmina. Neatsimena, ar žaidžiant futbolą buvo kokių nors incidentų. Treniruotės metu tarp K. ir A. apsistumdymo, susidūrimo nematė. Pasigirdo riksmai, kad kažkas įvyko. Negali prisiminti, kas tiksliai buvo sakoma tų riksmų metu. Kaltinamasis davė ranka K. į nosį. Jis nematė, kaip jie stovėjo prieš smūgio sudavimą. Po smūgio jie buvo vienas prieš kitą, K. dėjo žingsnį atgal. K. rankos buvo prieš save. Plaštakos buvo laisvos. Tarp jų buvo gal metro atstumas (per ištiestas rankas). K. prisėdo, užsidengė ranka veidą, jam pradėjo bėgti kraujas. Tada jis (liudytojas) atbėgo, padavė K. sniego. Tuo metu A. šaukė, kad K. pradėjo pirmas.

Pagardinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad A. garsiai šaukė, kad tai K. pirmas jam trenkė, paaiškino, kad jeigu sakė „trenkė“, vadinasi taip buvo. Po parodymų davimo susipažino su protokolu. Gal kiek pareigūnai pakoregavo jo protokolą. Jis nematė, kad K. būtų trenkęs A. Treneris futbolo žaidimo metu pastabų nesakė. Ar ką sakė pratimų atlikimo metu, neatsimena. K. jam atrodė įprastai. Taip pat negali pasakyti, kad A. buvo nusiteikęs blogai.

Liudytojas N. Š. teisme parodė, kad A. M. jam matytas, o su K. N. žaidžia vienoje komandoje, kartu studijuoja universitete. Jis yra daugiau negu pažįstamas. Buvo įprasta treniruotė. Kilo konfliktas tarp A. ir K. Iš pradžių buvo atliekami apšilimo pratimai, jų metu konfliktų nepastebėjo. Paskui vyko futbolo žaidimas, buvo treniruotės pabaiga. Jis žaidžia vartininko pozicijoje, žiūri į kamuolį. Atkreipė dėmesį, kad jie tarpusavyje pykosi, lyg tai kažkuris kažkuriam įspyrė į koją.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 50), kad žaidimo metu jis pastebėjo, kaip K. nepataikydamas į kamuolį trenkė A. per koją, paaiškino, kad galėjo taip būti, kad K. nepataikydamas į kamuolį trenkė A. per koją. Tai įprasta žaidybinė situacija. Po to ir toliau vyko žaidimas, tada treneris sušvilpė pertraukai. Paskui išgirdo šūksnius, buvo susistumdymas, tada buvo smūgis. Prieš tai, kai K. pataikė į koją A., jie lyg ir pykosi tarpusavyje („ką tu darai“, „nespardyk“). Galėjo būti, kad buvo pavartota necenzūrinių žodžių. Neprisimenu, ar jie vienas kitam ką nors sakė.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 50), kad žaidimo metų girdėjo kaip K. ir A. tarpusavyje apsižodžiavo. A. pavartojo necenzūrinius žodžius, kas yra nebūdinga jų komandos nariams. K. atsakė A., kad nereikia verkti, kad tai yra futbolo žaidimas, liudytojas paaiškino, kad kai vyko jo apklausa, jo klausinėjo, o jis atsakinėjo. Po to susipažino su apklausos protokolu, atrodo, kad pastabų neturėjo. Matė smūgio momentą. Buvo pertrauka, jis ėjo link kamuolių, tada išgirdo riksmus, atsisuko ir pamatė smūgį. Matė, kad prie jų buvo žmonių, kurie, matyt, bandė juos skirti. Pirma išgirdo riksmą, po to pamatė smūgį. A. trenkė K. kumščiu į nosį. K. po smūgio nukrito, paskui K. šaldėsi nosį. Po smūgio A. gal sakė, kad K. pradėjo, „žiūrėkit, ką jis daro“. A. ir K. treniruotės metu atrodė įprastai, gal norėjo labiau pasirodyti ir tai perėjo į pyktį.

Nematė, kaip jie abu elgėsi prieš pat smūgį. Jis buvo prie vartų, matė A. nugarą ir K. priekį. A. buvo nugara į jį, o K. priekiu į A. Atstumas tarp jų buvo gana artimas, žmonės taip nestovi. Matėsi, kad tarp jų vyksta konfliktas. K. rankos lyg tai buvo prieš jį, nematė, ar jo plaštakos buvo sugniaužtos. Jam atrodo, kad K. kažką sakė. Po smūgio A. sakė, kad „pažiūrėkit, ką jis daro“. Jis suprato, kad buvo provokacija iš K., arba A. taip suprato. Su A. žaidė apie mėnesį, o su K. apie tris metus. K. yra gana ramus. Jis nėra smurtaujantis, nėra matęs jo konfliktinėse situacijose. A. taip pat atrodė, kad nėra linkęs veltis į konfliktus.

Jis nuo K. ir A. stovėjo 15-20 metrų atstumu. Nematė taip gerai K., kaip kad matė A. Mano, kad K. taip pasakė A. „nereikia verkti, tai futbolo žaidimas“), dėl kažkokio kontakto, dėl to, kad jis įspyrė A. į koją. Neatsimena, kad A. būtų prašęs K. žaisti atsargiau. Tarp K. ir A. buvo tokios mini dvikovos viso žaidimo metu.

Liudytojas T. P. teisme parodė, kad K. N. jam pažįstamas, yra komandos bičiuliai, A. M. jam beveik nėra pažįstamas. Po įvykio kalbėjo su K. apie tai, kad jis gavo į nosį, kad reikės ateiti į teismą. K. jo nieko neprašė pasakyti teisme.

Jis buvo (duomenys neskelbtini). Treniruotė prasidėjo apšilimu, paskui žaidė futbolą. Jam atrodo, kad apšilimo metu tarp A. ir K. konflikto nebuvo, bet paskui, kai žaidė futbolą, pastebėjo, kad jie lyg tai vienas kitam užmina ant kojų. Matė, kad jie lyg tai kibirkščiavosi, negražiai palydėjo vienas kitą akimis po kokio nors veiksmo, pavyzdžiui, užmynę ant kojos neatsiprašydavo. Matė, kad jie tarpusavyje nelabai gerai sutaria futbolo aikštelėje. Nei vienas iš jų nesiskundė jam, kad tai buvo nežaidybinės situacijos ir pan. Jis negirdėjo, kad jie kažką vienas kitam sakytų. Tada žaidžiant tarp jų įvyko didesnis susidūrimas. Pamena, kad jie buvo vienas prieš kitą, tada vienas nuo kito atsistūmė krūtinėmis ir A. trenkė į nosį K.

Paskelbus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 68), kad vieną momentą jis juos abu pamatė įsirėmusius vienas į kitą krūtinėmis, ėjo išskirti. Tuo metu pamatė, kaip K. rankomis atstūminėjo A. nuo savęs, o A. dešine ranka trenkė K. tiesiai į veidą, liudytojas parodė, kad kažkas tarp jų įvyko, tada jie vienas prieš kitą atsistojo, atsistūminėjo į krūtines ir A. trenkė į nosį. Viskas įvyko labai greitai. Jie vienas kitam pasakė vos pora žodžių, aš net nežinau, kuris kuriam ką pasakė. A. trenkė, K. nukrito ant užpakalio, jie pradėjo ant A. rėkti „varyk iš čia“. Jam atrodo, kad A. sakė, jog gynėsi, kad K. pirmas pradėjo. K. gyvenime nėra niekam trenkęs. Jis (liudytojas) spėja, kad K. atsistūmė rankomis nuo A., atsitraukinėjo, o A. staigiai trenkė. Nebuvo už ką trenkti. K. turbūt pirmas uždėjo rankas ant krūtinės. K. tikrai nestūmė stipriai. Nuo to pastūmimo A. liko vietoje. K. yra ramus, gal kartais susinervindavo, jeigu kas nepavykdavo, gal jis toks šiek tiek su kaprizais. Jie žaidžia su K. 4-5 metus, jis ramus vaikinas. Galvoja, kad A. tai buvo pirma treniruotė. Nepasakysiu, kokios buvo jų abiejų nuotaikos. Tarp jų buvo įtampa. K. yra šiek tiek bailys, bet yra stiprus. Jis kartais bijo eiti į kovą. Mačiau, kad tarp jų buvo įtampa. Po smūgio A. kažką bandė aiškinti, kad gynėsi, kad K. kažką pasakė.

Jo manymu įvykis buvo futbolo žaidimo metu, o ne pertraukos metu. Jie žaidė ketvirtyje aikštės. Jis buvo apie 15 metrų nuo jų.

Liudytojas R. V. teisme parodė, kad su kaltinamuoju jo santykiai yra draugiški. Kaltinamąjį pažįstu jau seniai, kartu sportavo, jų gyvenimas kartas nuo karto vis prasilenkdavo. Pažįsta ir nukentėjusįjį, bet tik iš sportinės pusės.

Futbolo Treniruotė prasidėjo nuo apšilimo, pratimų. Treniruotės pabaigoje, ai žaidžiant futbolą stebėjo kaltinamąjį, nes buvo jį pakvietęs žaisti komandoje. Stebėjo, kaip sekasi kaltinamajam. Žaidimo metu pastebėjo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo įtampa. Kaip suprato, nukentėjusysis porą kartų užmynė kaltinamajam ant kojų. Jis girdėjo, kaip kaltinamasis prašė daugiau to nedaryti (nelipti ant kojų), ką į tai sakė nukentėjusysis – negirdėjo. Girdėjo, kad kaltinamasis iš pradžių negarsiai, o paskui garsiau pasakė „nedaryk to“. Pirmą kartą prašymas buvo ramus, buvo pasakyta „prašau to nedaryti“, o antrą kartą – jau buvo pasakyta pakeltu tonu. Buvo žaidimo pertrauka, visi ėjo ilsėtis. Jis kaip tik buvo priėjęs prie kaltinamojo paklausti, ar viskas gerai. Jie trumpai pakalbėjo apie žaidimo, treniruočių sąlygas, apie aikštelę. Aikštelė buvo kieta, o kieta žaidimo aikštelė kenkia sąnariams. Pertraukos metu ėjo atgaudinėti kvapą, reikėjo judėti, nestovėti vietoje. Kvapo atgavimo momentu išgirdo kaltinamojo šūksnį „ė“ ir atsisukęs pamatė, kad nukentėjusysis laikė kaltinamąjį už krūtinės, o kaltinamasis sudavė smūgį. Tada visi pribėgo ir visa tai sustabdė. Po įvykio susiskambino su A. Jis buvo susinervinęs dėl situacijos. Jis neprisimena, ką jis pasakė, bet atsimena, kad jis buvo susikrimtęs, nes negražiai išėjo. Po smūgio K. treneris, ir vadovas D. sureagavo labai staigiai. Visi labai greitai pribėgo. Atsimena, kad A. sakė, jog K. jam pirmas trenkė. Jis nematė, kur trenkė ir ar trenkė K. A. minėjo, kad K. priėjo prie jo. Po įvykio buvo supykęs ant kaltinamojo, nes jis pastatė jį į nepatogią situaciją, nes jis jį pakvietė žaisti į komandą, ir atsitiko toks negražus dalykas. Matė, kad žaidimo metu K. buvo užmynęs A. ant kojų, bet tai žaidybiniai užmynimai. Mano, kad tai tyčiniai užlipimai ant kojų, nes kovojama dėl kamuolio. Tai sąmoningas dalykas. Gynėjo praktikoje yra normalu žaisti šiek tiek agresyviau ir provokuoti pražangas. Tai žaidėjo charakteris. Taip gali įnervinti žaidėją, patikrinti, ar jis reaguos. Lipimas ant kojos yra provokacija pražangai. Jeigu teisėjas to nepastebi, ir žaidėjai priešininkai ima nervintis, tai gali išbalansuoti, iššaukti pražangą – kortelę. Lipimas ant kojos yra kaip gynybos dalis, tai šansas atimti kamuolį, šansas išbalansuoti priešininką, sunervinti jį. Taip būna dažnai. Žaidimo metu tai normalu. Iki smūgio nematė tarp K. ir A., kokių nors nežaidybinių momentų.

Nežaidybinės situacijos būna, kai žaidimas vyksta be kamuolio arba žaidimas vyksta kitame krašte, o žaidėjai ima vienas kitą sužeidinėti.

Kaltinamasis yra jo senas pažįstamas, jį pažįsta 15 metų. Jie bendrauja tik sporto reikalais, yra daug metų treniravęsi, važiuodavo į išvykas, kuriose praleisdavome keletą savaičių. Yra šiokia tokia draugystė ir pagarba vienas kitam. A. yra drovus, uždaras žmogus. Jis negalėtų užkalbinti svetimo žmogaus gatvėje. Jam būdinga kalbėtis aikštelėje, jeigu kas atsitinka, jis pirmiausia pasako pakeltu tonu. A. prašė nukentėjusiojo nelipti ant kojos, nes A. tuo metu buvo čiurnos trauma. Tai netrukdė žaisti, bet jis nenorėjo, kad tokie žaidybiniai epizodai jam atnaujintų traumą. Kiek pamena, antrą kartą A. pasakė, kad jam yra trauma. Smūgis buvo prie vartų, baudos aikštelėje. Jis tuo metu buvo aikštelės krašte, už 25-30 metrų nuo jų. Matė juos iš šono. Tarp jo (liudytojo) ir kaltinamojo bei nukentėjusiojo buvo dar keletas žaidėjų. Kai išgirdo A. šūktelėjimą, negirdėjo, ar K. ką nors sakė. Atsisuko ir tuo metu buvo smūgis. Kiek atsimena, K. viena ranka buvo įsikibęs A. kažkur į kaklo, krūtinės sritį. Matė ištiestą ranką, plaštakos nematė, bet gali teigti, kad tai buvo susikabinimas. Kai būna įtempta situacija, tas lietimas būna atstumo jautimas. Jis nematė, kad tai buvo striukės tampymas, bet matė, kad ranka buvo ištiesta ir jis galėjo teigti, kad tai buvo įsikibimas, nes ta ranka nepakeitė vietos. Matė, kad K. ranka buvo ištiesta ir buvo atitraukta tik po smūgio. Nematė, kur buvo kita K. ranka, nes buvo pakankamai toli. Matė tik tiek, kad jie buvo susikabinę. Prieš smūgį jie buvo vienas prieš kitą. K. laikė ranką krūtinės, kaklo srityje. K. ranka buvo ištiesta per alkūnę. Per tą ranką iš viršaus buvo suduotas smūgis, ir K. atsisėdo ant žemės. Nežino, kodėl kaltinamasis sudavė smūgį, neturi nuomonės, nežino, kas buvo iki smūgio.

Futbolo aikštė yra karinėje teritorija, už komandos įėjimą turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris bendrauja su bataliono budinčiaisiais. Kad patektum į stadioną, turi visi susirinkti, tada budintieji turėtų patikrinti, kokie žmonės įėjo.

K. būdinga pasyvi agresija. Jis mėgsta provokuoti, pavyzdžiui - lipdamas ant kojų. Aktyvi provokacija būtų tuomet, kai tai pastebėtų teisėjas. Jis pastebi, kad kiti komandos nariai artimiau bendrauja su K. apie dalykus, kurie nėra susiję su futbolu. Yra grupelės, kurios bendrauja artimiau. Mano, kad tarp komandos narių ir K. yra geresni santykiai nei tarp jo ir A.

Ekspertas V. K. (V. K.) ekspertės išvadą palaikė, bet nurodė, kad jam kilo klausimas dėl kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje. Pati ekspertė nematė šios kraujosruvos. Jeigu buvo kraujosruva, ji turėjo likti po savaitės. Ekspertė žmogų apžiūrėjo po savaitės nuo įvykio. Kraujosruva akies voke liko, bet kad liko ant kaktos — ekspertės niekur nefiksuota, todėl jam kyla abejonių, ar apskritai ten buvo kraujosruva, o jeigu buvo, gal ten buvo sena kraujosruva, kuri po savaitės išnyko. Negali įvardinti skaičiais jėgos, kuria būtų galima padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus, smūgis turėjo būti pakankamai stiprus, kad lūžtų nosies kaulai.

Kaltinamasis pademonstravus, kaip jis atstūmė nukentėjusįjį, nurodžius, kad galimai rankos buvo pusiau sulenktos, ekspertas nurodė, kad nemato esminio skirtumo ar sužalojimai būtų padaryti atstumiant, ar suduodant smūgį. Abiem atvejais bus poveikis kietu buku daiktu. Jėga turėjo būti pakankamas, kad lūžtų nosies kaulai. Buvo ir kraujosruva lūpoje, kuri nėra paminėta ekspertės išvadoje, ir nuskeltas dantis, bet pagrindinis sužalojimas - nosies kaulų lūžiai. Pagrindinis kontaktas buvo į nosies sritį. Tokius sužalojimus galima padaryti delno pagrindu. Mano, kad delno pagrindas kontaktavo su nosimi. Žmonės vienas kitą paprastai atstumia delnu, o ne krumpliais. Teismo medicininiu požiūriu nėra skirtumo tarp stipraus atstūmimo ir smūgio sudavimo. Jie tai vertina kaip trauminį poveikį kietu buku daiktu. Ranka kaip daiktas yra priskiriamas prie kieto buko daikto, o ne prie minkšto daikto. Poveikis į kitą asmenį vertinamas kaip trauminis poveikis kietu buku daiktu.

Atsakydamas į klausimą, ar buvo galima tuo pačiu smūgiu traumuoti nosį, dantį ir kaktą, nurodė, kad jam reikia tiksliai žinoti kraujosruvos kaktoje, jeigu ji buvo, lokalizaciją, dydį, spalvą. Labai abejoja, kad buvo kraujosruva kaktoje, nes jeigu kraujosruva buvo kaktos srityje, vadinasi, turėjo būti atskiras trauminis poveikis – minimalia du trauminiai poveikiai, o tai prieštarauja įvykio aplinkybėms. Todėl abejoja, kad kraujosruva kaktoje buvo padaryta būtent nagrinėjamo įvykio metu ir aplinkybėmis. Gal tai buvo sena kraujosruva, kuri buvo padaryta kito įvykio metu, todėl po savaitės tapo nematoma. Kraujosruva buvo konstatuota remiantis medicininiais dokumentais, kuriuose nenurodyta nei kraujosruvos spalva, nei dydis, nei jos lokalizacija. Ekspertė po savaitės jos nekonstatuoja, bet mini išvadoje. Po nosies lūžio kraujosruva akies vokuose matėsi, todėl logiška, kad turėjo matytis ir kaktoje, tačiau ekspertė konstatuoja tik kraujosruvą akies vokuose, kuri susidarė nuo nosies lūžio.

Atsakant į klausimą, ar vieno atsistūmimo metu galėjo būti sulaužyta nosis ir nuskeltas 41 danties vainikas, nurodė, kad kontaktinis paviršius pakankamai didelis, nosis ir 41 dantis randasi šalia vienas kito, todėl kontaktuojant delno pagrindu, delnu, vieno kontakto metu galėjo būti padaryti visi šie sužalojimai.

2022-01-04 K. N. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2022 m. sausio 4 d. apie 21 val. „Geležinio vilko“ futbolo stadiono aikštelėje, esančioje Vilniuje, Kairiūkščio g. 14, suaugusiųjų komandos treniruotės metu jam iš matymo pažįstamas komandos narys A. M. sudavė vieną smūgį į veidą, dėl to pajuto fizinį skausmą. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje po medikų apžiūros jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžimas bei apatinio danties skilimas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir įstatymų nustatyta tvarka nubausti jį sužalojusį asmenį. (t. 1, b. l. 5).

Įvykio vietos apžiūros 2022-01-05 protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra futbolo stadiono aikštė Vilniuje, Jono Kairiūkščio g. 14, kuri aptverta, saugoma, vaizdo kameromis nestebima. Stadiono aikštė padengta dirbtine veja, pažymėta horizontalaus ženklinimo juostomis, apšviečiama apšvietimo stulpais. Aikštėje matomi futbolo vartai. Įvykio vieta yra baudos aikštelėje, kuri yra arčiau įėjimo į stadioną. Apžiūrint įvykio vietą jokių bylos tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta ir nieko nepaimta (t. 1, b. l. 11-14).

Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas (toliau – LDKG ŠB) 2022 m. spalio 13 d. rašte Nr. S-458 nurodė, kad į kaltinime nurodytą stadioną gali patekti asmenys, kurie iš anksto gali suderinti patekimą, atsiųsdami išankstinius sąrašus. Į teritoriją patenkama tik per kontroliuojamą praleidžiamąjį punktą, kuriame kariai pagal pateiktus sąrašus įleidžia tik tuos asmenis, kurie yra nurodyti pateiktuose sąrašuose. Stadionas yra LDKG ŠB teritorijoje, kuri yra aptverta ir saugoma visą parą. Stadionas yra aptvertas papildoma tvora, tačiau pagrindiniai stadiono vartai rakinami nebūna (t. 1, b. l. 173).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje 2022 m. sausio 11 d. Nr. 103/2022(01) nurodyta, kad:

1. K. N. nustatyta kaktos dešinės pusės, dešinės akies apatinio voko poodinės kraujosruvos, 41 danties vainiko nuskilimas, nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai, neilgai trukus iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje 2022 m. sausio 4 d. bei 6-9 parų laikotarpyje iki apžiūros Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. sausio 4 d.).

2. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų K. N. galėjo jausti fizinį skausmą.

3 - 4. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimui ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suduodant smūgį kitam asmeniui į tiriamojo veido dešinę pusę.

5. Pagal sužalojimų, nustatytų K. N., lokalizaciją pasisakyti kokioje padėtyje buvo tiriamasis jų padarymo metu, nėra galimybės (t. 1, b. l. 25-26).

Iš Bendrojo pagalbos centro duomenų išrašo matyti, kad kaltinamasis A. M. 2022 m. sausio 5 d. 00.04 val. paskambinęs pranešė, kad sausio 4 d. jis dalyvavo futbolo treniruotėje. Futbolo treniruotės metu su vienu iš žaidėjų, kaip vėliau paaiškėjo K. N., įvyko žaidybinis konfliktas, nes jis jam (kaltinamajam) tyčia su futbolo batais, turinčiais aštrius grifus ant pado, užlipo ant kojos. Jis prašė žaisti atsargiau, o jis (K. N.) atsakė, neverkšlenti kaip mergaitei. Jis (A. M.) nieko neatsakė ir žaidė toliau. Žaidimo metu jautė, kad K. N. elgėsi agresyviai jo atžvilgiu, nuolat buvo šalia, vis bandydavo su koja jį užkabinti. Kai treniruotės metu treneris paskelbė pertraukėlę, per kurią žaidėjai ėjo surinkti kamuolius, jis (A. M.) stovėjo aikštelėje, ilsėjosi. Tuo metu K. N. ėjo agresyvia link jo ir stipriai trenkė jam pečiu, kliudydamas jo dešinę ranką, ausį ir žandikaulį. Jis pajutęs grėsmę ir išsigandęs kumščiu pataikė K. į veidą, taip gindamas save. Iki šiol jaučia stresą ir išgąstį dėl K. N. agresyvių veiksmų jo atžvilgiu (t. 1, b. l. 39-40).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. To paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų.

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

A. M. pareikštas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) nustatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018, 2K-194-895/2020).

Remiantis teismų praktika dėl BK 284 straipsnio taikymo, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad K. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – nosies kaulų lūžis (dėl šio lūžio nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui). Taip pat nustatyta, kad tuo pačiu nukentėjusiajam buvo padaryta dešinės akies apatinio voko poodinė kraujosruva, 41 danties vainiko nuskilimas. Tokią aplinkybę įrodo, be kita ko, objektyvus įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada 2022 m. sausio 11 d. Nr. 103/2022(01), bei teisme apklausto eksperto V. K. parodymai, kad vieno atsistūmimo metu galėjo būti sulaužyta nosis ir nuskeltas 41 danties vainikas, nes nosis ir 41 dantis randasi šalia vienas kito, todėl kontaktuojant delno pagrindu (atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus teisme), vieno kontakto metu galėjo būti padaryta dešinės akies apatinio voko poodinė kraujosruva ir 41 danties vainiko nuskilimas, nosikaulio lūžis. Teismas nenustatė priežasčių abejoti specialisto išvados ir specialisto paaiškinimų, kaip įrodymų objektyvumu. Pagal byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad nukentėjusiajam šie sužalojimai buvo padaryti vienu trauminiu poveikiu būtent kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2022 m. sausio 4 d. apie 21 val. klubo „Geležinis vilkas“ stadione, vykstant futbolo treniruotei, matant kitiems besitreniruojantiems asmenims, artėjant treniruotei į pabaigą, esant paskelbtai pertraukėlei. Taip pat įrodyta, kad minėti sužalojimai padaryti A. M. veiksmais, kai A. M. ranka sudavė smūgį K. N. į dešinę veido pusę. Šių aplinkybių neginčija pats kaltinamasis A. M., jas patvirtina ir nukentėjusysis K. N., teisme apklausti liudytojai.

Tačiau nenustatyta, kad sužalojimas – kraujosruva kaktos dešinės pusėje – padarytas įvykio metu. Pasak eksperto V. K., vienu smūgiu galėjo būti padaryti tik nosies lūžis, kraujosruva dešinės akies apatiniame voke ir 41 danties nuskilimas, tačiau tam, kad būtų padaryta kraujosruva kaktoje, reikėtų antro smūgio. Pasak eksperto – ekspertė, parengusi išvadą, nematė kraujosruvos kaktoje, jeigu buvo kraujosruva, ji turėjo likti po savaitės, kaip ir kraujosruva akies voke; kraujosruva kaktoje — ekspertės niekur nefiksuota, todėl kyla abejonių, ar apskritai ten buvo kraujosruva, o jeigu buvo, gal ten buvo sena kraujosruva, kuri po savaitės išnyko. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kyla abejonių dėl kraujosruvos kaktoje padarymo laiko, kaltinimo aplinkybė, kad kraujosruva kaktos dešinėje pusėje padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais – šalintina iš kaltinimo.

Byloje nesutapo kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl priežasčių, kodėl buvo suduotas smūgis bei dėl pačio smūgio sudavimo aplinkybių.

Kaltinamoj A. M. parodymai dėl smūgio sudavimo aplinkybių nebuvo nuoseklūs proceso metu. Praėjus apie trims valandoms po įvykio paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui jis teigė, kad sudavė kumščiu nukentėjusiajam, teisme – kad sužalojo nukentėjusįjį atstumdamas nuo savęs; ikiteisminio tyrimo metu, kad po kontakto nukentėjusiojo petimi su juo, iš pradžių atstūmė nuo savęs nukentėjusįjį, o po to, nukentėjusiajam vėl einant agresyviai link jo, sudavė ranka (neprisimena kuria) į veidą, gynėsi nuo jo, jausdamas iš nukentėjusiojo grėsmę savo sveikatai.

Taigi, visų pirma kaltinamojo parodymai, apie aplinkybes, kad iš nukentėjusiojo pusės buvo veiksmai, dėl kurių būtų galima pajusti realią grėsmę dėl savo sveikatos bei, kad būtų reikėję gintis nuo nukentėjusiojo agresyvių veiksmų, kokiu būdu buvo sužalotas nukentėjusysis (ginantis, išprovokavus ar atstumiant) yra prieštaringi, jie kito proceso metu, todėl jų patikimumas teismui kelia abejonių. Be to, kaltinamojo parodymus apie buvusią nukentėjusiojo nukreiptą prieš jį agresiją, kuri būtų pagrindas gintis smūgiuojant, paneigia nukentėjusiojo ir visų teisme apklaustų liudytojų parodymai. Taigi teismo nuomone, kaltinamasis proceso metu duodamas sau palankesnius parodymus siekė sušvelninti savo padėtį, sumenkinti savo kaltę.

Nukentėjusysis K. N. teisme parodė, kad treniruotės metu su kaltinamuoju fizinis kontaktas buvo, nes žaidė panašiose pozicijose, priešingose komandose, dėl to dažnai reikėdavo kovoti dėl kamuolio. Kaltinamasis buvo piktas dėl to, keikėsi, keikėsi ir jis pats. Po to 15 min. buvo ramu, toliau žaidė futbolą ir tada jam su kaltinamuoju prasilenkiant, susitrenkė pečiais, jam ir kaltinamajam iš dešinės. Jokių tyčinių dalykų nebuvo. Tada viskas įvyko labai greitai ir kartu lėtai. Pamena, kad jis (nukentėjusysis) po susidūrimo bėgo toliau tiesiai ir pajuto smūgį. Prasilenkiant jis (nukentėjusysis) bėgo į priekį, atsisuko trumpai atgal ir jam (nukentėjusiajam) nusisukant, bėgant toliau, buvo smūgis. Kaltinamajam smūgiuojant jis nematė kaltinamojo, nes buvo nusisukęs, todėl nematė ir kaltinamojo smūgio. Jo (nukentėjusiojo) rankos buvo nuleistos, jis to nesitikėjo, nežinojo, kas vyksta kaltinamojo galvoje. Kai prasilenkdamas susidūrė pečiais su kaltinamuoju, gali būti, kad kažką pasakė kaltinamajam, nepamena, kad kaltinamasis ką būtų pasakęs. Po smūgio parkrito ant žemės.

Tai, kad tarp kaltinamo ir nukentėjusiojo tvyrojo įtampa, teisme paliudijo liudytojai: M. K. (buvo keli kontaktai petis į petį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, bet tai žaidybiniai kontaktai kovojant už kamuolį); liudytojas A. K. (kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju viso žaidimo metu stumdėsi, kliudydavo pečiais); I. M. (kad futbolo žaidimo metu kaltinamajam ar nukentėjusiajam bandant atimti kamuolį užmindavo ant kojų, buvo keli apsižodžiavimai; kad K. N. buvo be nuotaikos, jam kelis kartus nepasisekė žaisti, kad žaidė – atiminėjo kamuolį agresyviau nei paprastai; kad matė, kaip K. N. užmynė kaltinamajam ant kojos; kad K. N. kažką pasakydavo kaltinamajam, o pastarasis atgal pasakydavo kažką K. ir po to kaltinamasis taip pat pasidarė agresyvus); G. V. (kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo žaidimo metu tvyrojo šiokia tokia įtampa, iš pradžių netyčiniai, o paskui gal ir tyčiniai užmynimai ant kojos; iš pradžių abu ramiai į tai reagavo, po to prasidėjo pakeltas tonas, pasakymai „baik“, „nustok“; N. Š. (kad treniruotės pradžioje pykčio nepastebėjo, o žaidžiant futbolą atkreipė dėmesį, kad jie pykosi tarpusavyje, nes galimai K. įspyrė A. M. į koją; viso žaidimo metu tarp K. ir A. buvo mini dvikovos; K. N. kažkuriuo metu sakė „Nereikia verkti kaip mergaitei“; T. P. (kad žaidimo metu pastebėjo, kad jie vienas kitam ant kojų užmina, tarpusavyje kibirkščiavosi, negražiai palydėdavo vienas kitą akimis, nelabai gerai sutarė futbolo aikštelėje); R. V. (kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo įtampa; kaip suprato, nukentėjusysis buvo pora kartų užmynęs kaltinamajam ant kojų; girdėjo, kaip kaltinamasis prašė daugiau to nedaryti (nelipti ant kojų), ką į tai sakė nukentėjusysis – negirdėjo; girdėjau, kad kaltinamasis iš pradžių negarsiai, o paskui garsiau pasakė „nedaryk to“. Pirmą kartą prašymas buvo ramus, buvo pasakyta „prašau to nedaryti“, o antrą kartą – jau buvo pasakyta pakeltu tonu). Tai iš dalies patvirtina kaltinamojo parodymus, kad vis tik tarp jo ir nukentėjusiojo futbolo žaidimo metu vyko mini dvikovos, kurių metu K. N. jam užmindavo ant kojos. Tačiau liudytojų parodymai patvirtina, kad ir pats kaltinamasis galimai buvo užlipęs ant nukentėjusiojo kojos, kad ir vienas ir kitas buvo nedraugiškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu. Aptarti liudytojų parodymai, patvirtina ir tai, kad K. N. treniruotėje futbolą žaidė šiek tiek agresyviau nei paprastai, nes paprastai K. N. kontakto vengdavo.

Kita vertus, ištirti įrodymai nepatvirtina kaltinamojo versijos, kad dėl nukentėjusiojo elgesio žaidimo ir žodinio konflikto metu susidarė būtinosios ginties situacija, t. y. nukentėjusysis realiai kėsinosi tyčia sužaloti kaltinamąjį. Pažymėtina, kad visi teisme apklausti liudytojai nurodė, kad K. N. elgesys nebuvo toks, kuris verstų kaltinamąjį gintis. Iš liudytojų D. I., E. J., I. M.. G. V., N. Š., T. P. parodymų matyti, kad prieš A. M. suduodant smūgį pirma buvo nukentėjusiojo kontaktas su kaltinamuoju petimi, po to riksmai (iš kaltinamojo ir/ar nukentėjusiojo pusės), o po to kaltinamojo smūgis. Nukentėjusysis teisme neginčijo aplinkybės, kad po susidūrimo petimi jis galimai ranka atsistūmė nuo kaltinamojo. Kad K. N. atsistūmė nuo kaltinamojo, nurodė matęs ir liudytojas A. K., T. P. (jam atrodė, kad atsistūmė abu krūtinėmis). Tačiau nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė, kad būtų puolimas iš nukentėjusiojo pusės. Liudytojas R. V. nors ir teigė manantis, kad K. N. buvo įsikibęs į A. M. marškinėlius, tačiau patvirtino matęs tik ištiestą K. N. ranką, o plaštakos nematė, nes priešais jį, nugara į jį stovėjo kaltinamasis. Taigi, šio liudytojo parodymai taip pat nepatvirtina kaltinamojo parodymų, kad dėl itin agresyvių K. N. veiksmų, kurie būtų pagrindas jam manyti apie K. N. ketinimus jam suduoti. Be to, liudytojas D. I. patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad smūgį A. M. sudavė jau nusisukusiam eiti nukentėjusiajam. Tai atitinka ir Specialisto išvadoje 2022 m. sausio 11 d. Nr. 103/2022(01) užfiksuotų sužalojimų lokalizaciją – dešinė veido pusė, o nosies išorinė ašis iškrypusi į kairę.

Tai, kad smūgis nebuvo atstūmimas, o suduotas užsimojus, matyti ir iš liudytojų parodymų: D. I. (kad K. nusisuko ir dėjo žingsnį į šoną, o tuo metu kaltinamasis dėjo žingsnį ir iš peties stipriai smogė K. į veidą), E. J. (kad išgirdo balsus, kad kažkas kažkam kažką sako, ir paskui pamatė smūgį, pamatė, kad A. trenkė K. į nosį), N. Š. (jie staiga atsisuko vienas į kitą ir A trenkė į veidą) .

Teismas pažymi, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurtą, bet jį vėliau panaudoja gynybos nuo pavojingo kėsinimosi metu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokios situacijos nenustatyta. Remdamasi pirmiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamo įvykio metu nebuvo būtinų būtinosios ginties sąlygų, todėl kaltinamojo veiksmai (po žodinio konflikto, įvykusio nukentėjusiajam į kaltinamąjį atsitrenkiant petimi), tyčia stipriai smūgiuojant jau nueinančiam kaltinamajam ranka į veidą, ir taip nesunkiai sutrikdant jo sveikatą, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, yra nusikalstami ir negali būti laikomi būtinąja gintimi.

Kaltinamasis ir jo gynėjas teisme teigė, kad reikia kritiškai vertinti visų liudytojų (išskyrus R. V. parodymus), nes jie su nukentėjusiuoju komandoje jau seniai ir glaudžiai bendrauja. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad apklausti liudytojai teisme sakė tiesą, nes liudytojų parodymai iš dalies pagrindžia būtent kaltinamojo nurodytas aplinkybes, skiriasi tarpusavyje dėl tikslaus smūgio sudavimo laiko (ar tebesitęsiant žaidimui, ar pertraukėlės metu, kuriuo būtent pertraukėlės momentu), kaip tiksliai buvo atsistoję kaltinamasis ir nukentėjusysis prieš smūgį, kokioje pozicijoje buvo nukentėjusiojo plaštakos, tačiau esminėse detalėse sutapo. Nors ne visi liudytojai matė nukentėjusiojo kontaktą pečiu su kaltinamuoju, bet visi paliudijo, kad smūgis buvo suduotas po žodinio konflikto, pasak liudytojo E. J. balsai buvo tokie, kad vertė atsisukti. Dalis liudytojų matė kaltinamojo smūgį nukentėjusiajam, dalis jau tik nukentėjusįjį ant žemės su tekančiu krauju iš nosies. Dalis liudytojų girdėjo, kad kaltinamasis sakė, kad nukentėjusysis lyg pirmas pradėjo (liudytojai G. V., T. P., R. V.), sakė „O ką jis daro“ (liudytojas I. M., N. Š.). Taip pat visų liudytojų parodymai sutampa dėl aplinkybės, kad provokacijos smurtui iš K. N. pusės žaidimo metu nebuvo, kad tai buvo žaidybinės situacijos, kad kaltinamasis nei treneriui nei garsiai nėra išreiškęs pretenzijų dėl K. N. tyčinio lipimo ant kojų ir pan. Taip pat teismas pažymi, jog tai, kad liudytojų parodymai smulkmenose išsiskiria, rodo, kad jie nėra tarpusavyje ir su nukentėjusiuoju derinti.

Be to, teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis turėtų interesą pirmas naudoti fizinį smurtą (griebti kaltinamąjį už gerklės, už drabužių), juolab jis įvykio metu neturėjo jokių pretenzijų kaltinamajam dėl žaidybinių situacijų, kai galimai kaltinamasis buvo užlipęs ant pastarojo kojos. Dėl aptartų priežasčių teismas vertina A. M. iškeltą versiją dėl nukentėjusiojo siekio pirmam suduoti smūgius jam, kaip neatitinkančią tikrovės.

Teismui, įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus ir jų visumą, nekyla abejonių, kad A. M., suprato, jog ne atstumia nuo savęs nukentėjusįjį, o smūgiuoja jam iš pykčio, susikaupusio viso žaidimo metu. Teismas laiko visiškai nelogišku paaiškinimą, kad A. M. norėjo atstumti nukentėjusįjį, nes suduota ne į torsą, o į veidą ir smūgis buvo stiprus, dėl jo ne tik lūžo nosis (su poslinkiu), bet buvo nuskeltas ir dantis. Kad smūgis turi būti stiprus, patvirtino ir teisme apklaustas ekspertas, kuris nurodė, kad smūgis turi būti pakankamas, kad lūžtų nosies kaulai, buvo ir kraujosruva lūpoje, kuri nėra paminėta ekspertės išvadoje, ir nuskeltas dantis, bet pagrindinis sužalojimas - nosies kaulų lūžiai; pagrindinis kontaktas buvo į nosies sritį; tiek delnas, tiek kumštis yra kietas bukas daiktais ir bet kuriuo iš jų galėjo būti padaryti minėti sužalojimai. Todėl nėra abejonių, kad šiuo atveju A. M. veikė suvokdamas, kad ne atstumia nukentėjusįjį, o jam smūgiuoja iš pykčio, smūgiuoja, negalvodamas, kokias pasekmes jo veika gali sukelti, todėl jo veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes, o būtent kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (nosies kaulų lūžis), padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir tarp jo padarytų veiksmų ir nukentėjusiajam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys.

Kaltinamajame akte A. M. inkriminuojamas nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos. Pagal kaltinimą, kaltinamojo veiksmuose chuliganiškos paskatos pasireiškė tuo, kad jis dėl menkavertės priežasties (kaltinime ji nenurodyta), tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis smūgį sudavė dėl pykčio, kad nukentėjusysis ne kartą jam užlipo ant skaudančios kojos, o lemiamas momentas buvo susidūrimas bėgant nukentėjusiajam pro šalį ir apsižodžiavimas. Nusikalstamos veikos požymis „chuliganiškos paskatos“ yra vertinamojo pobūdžio, todėl, nustatant jį, atsižvelgiama į visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pagal byloje surinktus įrodymus matyti, kad treniruočių metu žaidžiant futbolą nukentėjusysis iš ties buvo užmynęs ant kaltinamojo pėdos, kad nukentėjusiojo žaidimas buvo agresyvesnis nei paprastai, dėl ko kaltinamasis su nukentėjusiuoju apsikeisdavo ir keiksmažodžiais. Teismas neabejoja, kad kaltinamajam užmynimo metu skaudėjo. Esminis momentas buvo tada, kai nukentėjusysis, prasilenkdamas su kaltinamuoju, netyčia pastarąjį kliudė pečiu (kaltinamojo nuomone – tyčia), po ko jie abu pakankamai agresyviai garsia apsižodžiavo. Visa tai rodo, kad fizinis smurtas buvo panaudotas prieš nukentėjusįjį dėl pykčio, kuris kaupėsi futbolo žaidimo metu, dėl nukentėjusiojo kiek agresyvesnio žaidimo nei paprastai. Teismui nekyla abejonių, kad fizinio smurto naudojimas aiškinantis santykius negali būti laikomas civilizuotu elgesiu. Kita vertus, atsižvelgus į visas pirmiau aptartas aplinkybes, nesutiktina su kaltinimu, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai galima pripažinti, jog A. M. fizinio smurto prieš K. N. naudojimą lėmusi priežastis buvo menkavertė. Teismas dėl pirmiau aptartų priežasčių negali daryti tokios kategoriškos išvados. Tokios išvados nepaneigia tai, kad K. N. prieš kaltinamąjį nesmurtavo ir nėra nustatyta, kad būtų rengęsis smurto būdu aiškintis susiklosčiusią situaciją.

Esant aptartoms aplinkybėms, teismas neturi teisinio pagrindo kvalifikuoti A. M. veiksmų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes byloje nustatytos aplinkybės neleidžia neabejotinai konstatuoti chuliganiškų paskatų padarant A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teismas neįspėjo kaltinamojo dėl galimybės perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, tačiau gynėjas baigiamųjų kalbų metu būtent chuliganiškas paskatas ginčijo, o tai rodo, kad kaltinamajam tai nėra staigmena ir šios aplinkybės pašalinimas, nepažeidžia jo teisės į gynybą.

Kaltinime nurodyta, kad suduota nukentėjusiajam buvo stebint kitiems asmenims. Valstybinės lietuvių kalbos (toliau – VLKK) komisijos Konsultacijų banke (https://vlkk.lt/konsultacijos/11373-stebeti-stebimas) išaiškinta, kad veiksmažodis stebėti nevartotinas reikšme „matyti“. Teisminio nagrinėjimo metu nekilo abejonių, kad buvo kalbama ne apie stebėjusius įvykį, o apie įvykį mačiusius asmenis, todėl, atsižvelgiant į VLKK išaiškinimus, kaltinime šis veiksmažodis keistinas į matė.

Pagal bylos aplinkybes kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš K. N. viešoje vietoje – klubo „Geležinis vilkas“ stadione. Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas (toliau – LDKG ŠB) 2022 m. spalio 13 d. rašte Nr. S-458 nurodė, kad į kaltinime nurodytą stadioną gali patekti asmenys, kurie iš anksto gali suderinti patekimą, atsiųsdami išankstinius sąrašus. Į teritoriją patenkama tik per kontroliuojamą praleidžiamąjį punktą, kuriame kariai pagal pateiktus sąrašus įleidžia tik tuos asmenis, kurie yra nurodyti pateiktuose sąrašuose. Stadionas yra LDKG ŠB teritorijoje, kuri yra aptverta ir saugoma visą parą. Stadionas yra aptvertas papildoma tvora, tačiau pagrindiniai stadiono vartai rakinami nebūna (t. 1, b. l. 173). Kaltinamojo gynėjas nesutiko, kad veiksmai padaryti viešoje vietoje.

Vis tik, teismas atmeta šį gynybos argumentą kaip nepagrįstą. Visų pirma matyti, kad nors į stadioną patekimas ribojamas, tačiau į jį gali patekti pagal sąrašus pašaliniai asmenys (ne tik kariškiai), taip pat kariškiai, kurie tuo metu yra batalione, bataliono darbuotojai. Teismų praktikoje viešąja vieta pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009), namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2009).??? ???Taigi, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kaltinime nurodyta vieta nėra viešoji vieta, nes joje gali lankytis pašaliniai asmenys (būtent tokiu būdu ir ši futbolo komanda) pagal sąrašus, taip pat kareiviai, kariškių futbolo klubo „Geležinis vilkas“ nariai ir bataliono štabo darbuotojai.

Veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Byloje nustatyta, kad smurtas panaudotas futbolo treniruotės metu. Nors treniruotė buvo besibaigianti, tačiau iš paties kaltinamojo parodymų, nukentėjusiojo parodymų, liudytojų parodymų matyti, kad treniruotės pabaigoje žaidė žaidimą „Furtbolas“, o incidentas įvyko paskelbtos pertraukėlės metu, t. y. ne pasibaigus treniruotei, o pertraukėlės metu. Dalies liudytojų (A. K., R. V.) manymu – prasidedant žaidimui po pertraukos. Visi liudytojai patvirtino, kad po A. M. panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį, treniruotė buvo nutraukta, kad pirmą kartą susidūrė su smurtu treniruotėje, buvo šokiruoti, treniruotės tęsti nebegalėjo. Kaltinamojo veiksmai laikytini įžūliais, nes konfliktui spręsti, iš pykčio panaudotas fizinis smurtas prieš kitą asmenį. Taigi, byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir sukelti padariniai leidžia daryti išvadą, kad A. M. nusikalstama veika viešoje vietoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis nagrinėjamo įvykio vietoje patvirtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką tyčia, savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams (treniruotėje dalyvavusiems kitiems asmenims) ir aplinkai. Todėl jo nusikalstama veika kvalifikuojama ir pagal BK 284 straipsnį.

Taigi byloje įrodyta, kad A. M. 2022 m. sausio 4 d. apie 21 val., Vilniuje, Kairiūkščio g. 14, viešoje vietoje - klubo „Geležinis vilkas“ stadione, matant kitiems asmenims, supykęs tyčia sudavė nukentėjusiajam K. N. smūgį ranka į veidą, taip padarydamas pastarajam dešinės akies apatinio voko poodines kraujosruvas, 41 danties vainiko nuskilimą, nosikaulių lūžį, kvalifikuotinus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesunkiai sutrikdė K. N. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes viešą smurtą priversti stebėti futbolo treniruotėje dalyvavę asmenys buvo šokiruoti, o dėl smurto treniruotė buvo nutraukta. A. M. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimus, nustatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis nukentėjusiajam K. N. ir Ligonių kasai atlygino žalą (t. 1, b. l. 88; BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nors kaltinamasis pripažino naudojęs fizinį smurtą prieš K. N., kita vertus, siekė iš dalies pateisinti savo padarytus veiksmus, teigdamas, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo, nes jis visą treniruotę elgėsi agresyviai jo atžvilgiu. Taip pat teigė, kad nesmūgiavo, o tik pastūmė K. N.. Taigi, kaltę A. M. pripažino iš dalies, todėl nėra pagrindo jo gailesčio ir dalinio prisipažinimo vertinti, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo gynėjas prašė atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti provokuojantį nukentėjusiojo elgesį. (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-3-648/2021 ir kt.).??? ??? Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo elgesio nevertina, kaip provokuojančio prieš jį panaudoti smurtą. Kaip nustatyta pirmiau, nukentėjusysis žaidė kiek agresyviau nei paprastai bandydamas atimti kamuolį, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis neišvengė skausmingų kontaktų dėl vieno ir dėl kito elgesio, kad kilo žodinis konfliktas tarp jų, tačiau nei vienas liudytojas nenurodė, kad žaidimo metu nukentėjusiojo elgesys būtų peržengęs sporto ribas, ar būtų neprognozuojamas, itin agresyvus ir pan. O kaltinamojo smūgis buvo išprovokuotas ne nukentėjusiojo elgesio, o lemtas pykčio dėl aštrėjančios konfliktinės situacijos aikštėje žaidimo metu dėl neatsargaus nukentėjusiojo elgesio kovojant dėl kamuolio.

A. M. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas idealia sutaptimi. Vieną nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kitą — viešajai tvarkai (priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, BK 11 straipsnio 3 dalis). Darbdavio UAB „C.“ charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad A. M. dirba pas juos nuo 2018 m. vasario 15 d., jis pareigingas, komunikabilus, visad linkęs padėti, draugiškas ir empatiškas, mėgstantis bendrauti su žmonėmis (t. 1, b. l. 156). 2022 m. balandžio 26 d. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, A. M. per vienerius metus tris kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 106). Praeityje A. M. du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą. Po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo A. M. 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu (veika padaryta prieš nagrinėjamas veikas) nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą. Visa tai rodo, kad padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės ir A. M. kyla sunkumų kontroliuojant savo pyktį ir pyktis linkęs perraugti į nepateisinamą jėgos naudojimą. Kita vertus, A. M. nagrinėjamų veikų padarymo metu laikomas neteistu.

Įvertinus visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, paskyrus A. M. laisvės apribojimo bausmes – 1 metų (už BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą) ir 10 mėnesių (už BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymą).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. M. skiriama subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad A. M. smurtiniai periodiškai kartojasi, teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrina visiško bausmių sudėjimo būdu su 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, ir A. M. skiria galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 9 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, kaltinamasis įpareigotas bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; atlyginti civiliniam ieškovui priteistą turtinę žalą. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad žala yra atlyginta, žala atlyginta ir šioje byloje, todėl skiriant subendrintą bausmę nebėra pagrindo skirti šį įpareigojimą. Taip pat nėra pagrindo skirti įpareigojimą dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje, nes byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengtų mokėti baudas, atlyginti žalą, kad nusikalstamos veikos būtų jo pajamų šaltinis ir pan. Neskirtinas ir įpareigojimas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, nes tai bendra visų probuojamųjų pareiga. Tačiau tikslinga kaltinamąjį bausmės atlikimo metu įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., bei per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti ir pabaigti elgesio pataisos programą (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 6 dalis), taip mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

V. Civiliniai ieškiniai

Byloje pareikštas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 108,86 Eur išlaidų už nukentėjusiojo gydymą. Taip pat prašoma priteisti 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 29-32). Kaltinamasis žalą atlygino (t. 1, b. l. 157). Civilinė ieškovė šią aplinkybę patvirtino ir civilinio ieškinio atsisakė, nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje bei 294 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 153). Esant šioms aplinkybėms, civilinis procesas dėl ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

VI. Kiti klausimai

A. M. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 96). Ji paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Pagal BK 284 straipsnį paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Intensyvios priežiūros neskirti.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, atliktą dalį.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 6 dalimi, A. M. įpareigoti: bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti ir pabaigti elgesio pataisos programą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nutraukti civilinį procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.