- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-01
- Bylos Nr.
- 2S-587-267/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02569-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- " Gelvora ", "Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6277-1003/2021 pagal pareiškėjo D. Č. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. B., D. B., UAB „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. Č. skundžia antstolio A. B. veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas įpareigoti antstolį grąžinti į pareiškėjo sąskaitą nurašytas 21,81 Eur lėšas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 19 d. gavęs (duomenys neskelbtini)banko sąskaitos išrašą, sužinojo, jog 2021 m. kovo 17 d. iš jo sąskaitos buvo nurašytos ir į antstolių kontorų sąskaitas pervestos piniginės lėšos, kurios buvo 2021 m. sausio 26 d. gautos iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip darbo paieškos išmokos, iš kurių negali būti išieškoma. Nurodo, jog antstolis neinformavo apie tai, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (toliau – PLAIS) yra pateiktas nurodymas areštuoti ir (ar) priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir apie teisę per 14 dienų nuo nurodymo areštuoti pinigines lėšas ar per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos/nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas.
2. Antstolis A. B. 2021 m. gegužės 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad piniginės lėšos antstolio depozitinėje sąskaitoje gautos 2021 m. kovo 17 d. ir 2020 m. spalio 19 d., prašymas grąžinti lėšas gautas tik 2021 m. balandžio 20 d., t. y. praleidus Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – SVI)100 punkte nustatytą 14 dienų terminą. Kadangi skolininkas per įstatymų nustatytą terminą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iš nurašytų lėšų skolos išieškojimas nėra galimas, gautos lėšos buvo paskirstytos skolai ir vykdymo išlaidoms dengti. Skolininkas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 644 straipsnyje nustatytos pareigos nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl dokumentai siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta. Antstolis nurodė, kad iš skolininko pateiktų dokumentų galima spręsti, jog skolininkas persikraustė iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), tačiau informacijos apie tai antstoliui nepateikė. Be to, Gyventojų registro duomenimis skolininko deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tokį gyvenamosios vietos adresą skolininkas buvo nurodęs ir lankydamasis kontoroje, todėl visi dokumentai jam buvo siunčiami šiuo adresu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė skundo netenkinti. Suinteresuoti asmenys D. B., UAB „Gelvora“ atsiliepimų į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo D. Č. skundą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad darbo paieškos išmoka skiriama pagal asmens prašymą (kreipimąsi), asmuo apie priimtą sprendimą informuojamas per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, todėl nepagrįstu pripažino pareiškėjo argumentą, kad jis nežinojo apie jam paskirtą darbo paieškos išmoką, kuri jam buvo pervesta 2021 m. sausio 26 d. ir apie ją sužinojo tik 2021 m. balandžio 19 d., gavęs banko sąskaitos išrašą. Teismas atkreipė dėmesį, kad antstolis nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas priėmė 2019 m. balandžio 17 d., kai dar nebuvo paskelbtas karantinas ir pareiškėjui nebuvo paskirta darbo paieškos išmoka.
6. Pagal gyventojų registro duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), jokios kitos informacijos apie pasikeitusią gyvenamąją vietą skolininkas antstoliui nepateikė, todėl antstolis pagrįstai dokumentus skolininkui siuntė vadovaudamasis CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka ir laikė, kad dokumentai įteikti tinkamai.
7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju skolininkas tinkamai nebendradarbiavo su antstoliu, nebuvo pakankamai rūpestingas, nepranešė antstoliui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, taip pat neteikė antstoliui prašomų duomenų, kurie leistų objektyviai nustatyti gaunamų visų skolininko piniginių lėšų kilmę, nors pareiškėjui nurodyme buvo išaiškinta teisė teikti duomenis apie lėšų kilmę, todėl teismas pripažino, kad nepasinaudojus šia teise, pareiškėjui kilo teisinės pasekmės, atsirado neigiami padariniai, t. y. areštuotos ir nurašytos lėšos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. Č. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą, įpareigojant antstolį grąžinti į pareiškėjo sąskaitą 21.81 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apelianto tvirtinimu į darbo paieškos išmoką CPK 668 straipsnio tvarka išieškojimas negalėjo būti nukreiptas.
8.2. Antstolio nurodymų ar patvarkymų dėl piniginių lėšų arešto ir (ar) nurašymo apeliantas nėra gavęs. Kuomet antstolis siuntė 2019-04-17d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas ne tik realiai nebegyveno bute adresu: (duomenys neskelbtini), bet ir jau buvo išdeklaruotas iš šio buto. Pareiškėjas nebuvo informuotas ir jam nebuvo išaiškinta jo teisė per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Be to, pareiškėjas iš viso nežinojo, kad jam yra pervesta darbo paieškos išmoka, nes jokios informacijos iš užimtumo tarnybos nebuvo gavęs.
8.3. Apie tai, kad apeliantui į sąskaitą buvo pervesta darbo paieškos išmoka ir ji buvo nurašyta, pareiškėjas sužinojo tik 2021-04-19 gavęs banko sąskaitos išrašą. Antstolis, turėdamas pareiškėjo pinigines lėšas savo depozitinėje sąskaitoje ir žinodamas, kad išieškojimas į šias lėšas negali būti nukreiptas, 2021-05-06 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai jas paskirsto ir perveda išieškotojui.
8.4. Apeliantas teigia, kad pats antstolis galėjo pasidomėti į pareiškėjo sąskaitą patekusių piniginių lėšų kilme. Apeliantas nurodo, kad į jo sąskaitą iš Užimtumo tarnybos buvo pervesta 161,54 Eur dydžio darbo paieškos išmoka, kuri nesiekia minimalios mėnesinės algos, todėl vien šiuo pagrindu antstolis negalėjo nukreipti išieškojimą į darbo paieškos išmoką.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. B. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai juridiškai kvalifikavo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
9.2. Kaip matyti iš skunde nurodyto skolininko gyvenamosios vietos adreso, skolininkas savo pareigų nesilaikė ir neinformavo apie savo adreso pasikeitimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, antstoliui nukreipus išieškojimą į apelianto gautą darbo paieškos sumą, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, nes bet koks veikimas, viršijant kompetenciją, vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo šias vykdomąsias bylas: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojai D. B. pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-03-30 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-127-645; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojai UAB „Gelvora“ pagal 2012-06-11 Vilniaus miesto 24 notarų biuro išduotą juridinį dokumentą Nr. AD-2985; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal 2015-10-21 išduotą sprendimą Nr. (23.31-08)320A-29523; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-12 išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-70-650; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-10-16 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1877-772.
14. Antstolis 2019 m. balandžio 17 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė priverstinai nurašyti 1565,16 Eur pinigines lėšas nuo visų skolininko sąskaitų. Nurodymas išsiųstas skolininko deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau procesinių dokumentų pareiškėjas neatsiėmė per saugojimo pašte terminą. Antstolio nurodyme išaiškinta, jeigu nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui, to nepadarius, nurašytos lėšos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. 2021 m. kovo 17 d. nuo pareiškėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)bankas, į antstolio depozitinę sąskaitą pervesta 21,81 Eur piniginių lėšų. Antstolis 2021 m. gegužės 6 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstė išieškotą 21,81 Eur sumą išieškotojai UAB „Gelvora“.
15. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad antstolis apeliantui nežinant neturėjo teisės nurašyti nuo jo sąskaitos lėšas, pervestas kaip darbo paieškos išmoką. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
16. CPK 689 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
17. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka reglamentuojama CPK LI skyriaus normų. CPK 736 straipsnio nuostatose nustatyti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydžiai. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. CPK 738 straipsnyje yra nustatytos pajamos (laikinojo nedarbingumo atvejais mokamos socialinio draudimo išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos), iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina, kad antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo asmeninėse sąskaitose esančias pinigines lėšas.
18. Išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje tvarka detalizuota Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkte įtvirtinta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.
19. Kaip minėta, Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte įtvirtinta, kad, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Instrukcijos 101 punkte įtvirtinta nuostata, jog jeigu skolininkas instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, antstolis galėjo išmokėti išieškotojui nuo skolininko sąskaitos nurašytas lėšas ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo jų nurašymo.
20. Darbo paieškos išmoka skiriama pagal asmens prašymą (kreipimąsi), asmuo apie priimtą sprendimą informuojamas per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, todėl apelianto argumentas, kad jis nežinojo apie jam paskirtą darbo paieškos išmoką, kuri jam buvo pervesta 2021 m. sausio 26 d. ir apie ją sužinojo tik 2021 m. balandžio 19 d., gavęs banko sąskaitos išrašą, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Reikšminga ir tai, kad antstolis nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas priėmė 2019 m. balandžio 17 d., kuomet pareiškėjui nebuvo paskirta darbo paieškos išmoka. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktu, apeliantas turėjo teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad antstolis nurašė lėšas, į kurias negalėjo būti nukreiptas išieškojimas. Apeliantas per nustatytą 14 dienų terminą nuo lėšų nurašymo dienos nepateikė antstoliui duomenų, įrodančių, kad antstolis negalėjo nukreipti išieškojimą į apeliantui priklausančias lėšas, buvusias jo sąskaitoje.
21. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nurodymas nebuvo tinkamai įteiktas pareiškėjui, todėl jis nežinodamas apie iš jo banko sąskaitos nurašytas lėšas, negalėjo per 14 d. informuoti antstolio apie nurašytų lėšų kilmę.
22. Vertinant aplinkybę, ar pareiškėjui buvo žinoma apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, svarbu tai, kad pareiškėjo atžvilgiu antstolio A. B. kontoroje vykdomos penkios vykdomosios bylos.
23. Antstolis 2019 m. balandžio 17 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė pareiškėjui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, nes skolininkas siųstos korespondencijos neatsiėmė, nors turi pareigą nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Taigi, dokumentai buvo siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikyta, kad apeliantui pranešta tinkamai. Nagrinėjamu atveju pagal gyventojų registro duomenis nustatyta, kad pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), o iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad jokios kitos informacijos apie pasikeitusią gyvenamąją vietą skolininkas antstoliui nepateikė. Apelianto pateikta 2021-06-14 gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis tik patvirtina, kad D. Č. nuo 2012-10-25 iki 2019-03-24 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau deklaravimas panaikintas buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininko prašymu. Teismas pažymi, kad nors pareiškėjas D. Č. atskirajame skunde nurodė, jog minėtą butą, kurio adresu antstolis siuntė nurodymą pareiškėjas nuomojosi tik nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d., kadangi buto nuomos sutartis buvo terminuota trejiems metams, tačiau tai neįrodo, kad pasibaigus buto nuomos sutartyje numatytam terminui, ji nebuvo pratęsta. Aplinkybė, kad pareiškėjas D. Č. iš minėto buto buvo išdeklaruotas 2019 m. kovo 24 d. buto savininko prašymu, nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas D. Č. nurodymo išsiuntimo metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėjas D. Č. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 28 d., teikė prašymą antstoliui nurodydamas tokį patį savo adresą – (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 36) . Toje pačioje vykdomojoje byloje pareiškėjas D. Č. 2018 m. gruodžio 11 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu D. K., atstovavimo sutartyje nurodė savo adresą – (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog išvada, kad antstolis procesinius dokumentus pareiškėjui įteikė tinkamai, yra pagrįsta.
24. Teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis vien Sprendimų vykdymo instrukcijomis, o ne CPK numatytomis taisyklėmis pažeidė įstatymų viršenybės principą, yra nepagrįsti. Pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Taigi, apeliantas turėjo aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, o kreipęsis į Užimtumo tarnybą ir nurodęs, į kokią sąskaitą pervesti išmoką, žinodamas, jog antstolių kontorose yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, kad yra nurodymas priverstinai nurašyti skolas, turėjo informuoti antstolį apie tai, jog į sąskaitą gali būti pervestos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, tačiau to nedarė, dėl ko pats turėtų prisiimti neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantas tinkamai nebendradarbiavo su antstoliu, nebuvo pakankamai rūpestingas, nepranešė antstoliui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, taip pat neteikė antstoliui prašomų duomenų, kurie leistų objektyviai nustatyti gaunamų visų skolininko piniginių lėšų kilmę, nors nurodyme pareiškėjui buvo išaiškinta teisė teikti duomenis apie lėšų kilmę, todėl nepasinaudojus šia teise, kilo teisinės pasekmės ir atsirado neigiami padariniai.
25. Apeliantas atskirajame skunde vadovaujasi ir CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, o į pareiškėjo sąskaitą iš Užimtumo tarnybos pervesta 161,54 Eur dydžio darbo paieškos išmoka nesiekia minimalios mėnesinės algos.
26. Nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 str. 1 d. nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties C. b. Nr. 3K-7-315-421/2017 27 punktas).
27. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (CPK XLVII skyrius) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-03-23 nutarties c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-04-19 nutarties c. b. Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktas). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą taisyklę, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA yra vienkartinis apribojimas, taikomas pradėjus išieškojimą, o išieškojimas iš skolininko D. Č. vykdomas nuo 2010 m. balandžio 13 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2012 m. birželio 18 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2015 m. gruodžio 21 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2017 m. vasario 28 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019 m. balandžio 12 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl šis apribojimas skolininko D. Č. atžvilgiu nėra taikomas ir išieškojimas iš skolininko pajamų turi būti vykdomas CPK LI skyriuje nustatyta tvarka.
28. Dėl ankstesnėse pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų spręstina, kad skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, tinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikius proceso teisės normas. Dėl to nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, ji paliktina nepakeista, pareiškėjo D. Č. atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.