Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Inauta“ prašymą suinteresuotiems asmenims A. D., J. D. ir antstoliui Arturui Bložei dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas iš dalies.

3. Byloje nustatyta, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdomos vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 Eur baudos (skolos), 658 Eur bylinėjimosi išlaidų, 2 969,18 Eur skolos ir 223,83 Eur palūkanų ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4 489,30 Eur skolos ir 197,39 Eur palūkanų,- išieškojimo iš skolininko A. D. išieškotojai UAB „Inauta“. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkui pasiūlius pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, skolininkas tokio susitarimo nepateikė. Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė J. D. gauna pajamas iš VSDFV Panevėžio skyriaus, todėl pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su J. D., nustatymo.

4. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).

5. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

6. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta įrodymų, kad A. D. ir J. D. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos bei kitos išmokos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad skolininkas turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi, į sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas ir ši dalis nustatytina. Teismas pažymi, kad asmeninis skolininko prievolės kreditorei pobūdis nereiškia, kad išieškojimas pagal šią prievolę negali būti nukreipiamas į skolininko sutuoktinės gaunamas išmokas, nes išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 667 straipsnis). Taip pat išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į tas pajamas, iš kurių išieškoti nedraudžia įstatymas.

8. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš skolininko A. D. 150 Eur bylinėjimosi išlaidas – išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal CPK 593 straipsnį teisme nagrinėjami pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kiti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso. Šio straipsnio 6 dalyje, įtvirtinančioje teisę teismo nutartis apskųsti apeliacine tvarka, nurodytos ir nutartys, priimtos išsprendus klausimus dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos nagrinėjant visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus (CPK 593 straipsnio 5 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimui spręsti taikytinos ne bendrosios ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančios normos, o nuo 2017-07-01 įsigaliojusios įstatymo redakcijos CPK 593 straipsnio 5 dalis, pagal kurią vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų pareiškimų neatlyginamos (Kauno apygardos teismo 2018-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1275-343/2018, Šiaulių apygardos teismo 2019-08-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-475-372/2019). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš skolininko nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės J. D. gaunamų pajamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Kitoje dalyje (dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) prašymą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.