Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-29 · Administracinė byla Nr. I-1310-484/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-29
Bylos Nr.
I-1310-484/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
S. O. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,dalyvaujant pareiškėjui S. O. A.,vertėjui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. O. A. (S. O. A.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. O. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-6).

Skunde paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 109, 137, 292, 306, 325, 363, 362, 345, 343, 280, 141, 337, 299, 286, 280, 276, 287, 278, 282, 256, 384, 309, 316, 315, 362, 317, 309, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių kalinimo sąlygas, reikalavimus. Nurodo, kad žiemos metu dėl kamerų vėdinimo per langus kamerose buvo šalta. Kameros vėdinamos neefektyviai, ventiliacijos nebuvimas kėlė diskomfortą naudojantis tualetu, kuris buvo tik apie 1,2 m nuo lovos. Taip pat, būnant kameroje su dar vienu asmeniu, buvo pažeistas privatumas naudojantis tualetu. Pareiškėjo teigimu, tualeto atskyrimas nuo bendro kameros ploto sienele ir užuolaida neužtikrino visiško privatumo juo naudojantis, kadangi jis galėjo būti matomas tiek kameroje esančių asmenų, tiek į kamerą atėjusių pareigūnų.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino jo užimtumo. Teigia, kad pagal Europos komiteto prieš kankinimą standartą, jam užimtumas turi būti užtikrintas 8 val. per dieną. Nurodo, kad dėl užimtumo jis žodžiu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, kuri atsakė, kad teisės aktai nenustato, kiek laiko kalinamasis turi būti už savo kameros ribų, o jo nurodytos 8 val. yra rekomendacinio pobūdžio.

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kameroje. Dėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto jam teko tik apie 2,31 kv. m laisvo judėti kameros ploto. Lukiškių TI-K administracija jokiais kitais būdais nekompensavo trūkstamo ploto. Lietuvoje galiojanti 3,6 kv. m ploto norma, pareiškėjo teigimu, neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pateikto standarto. Pažymi, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje, turi būti eliminuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas.

Perkeliant iš vienos kameros į kitą pareiškėjui reikėjo 3 valandų susitvarkyti, nes kameroje buvo nešvaru. Daugelyje kamerų, kuriose jis gyveno, buvo parazitų, per sienas bėgo vanduo. Pagalvė buvo blogos būklės, nuo jos sklido nemalonus kvapas.

Paaiškino, kad per Ramadano šventę musulmonai gali maistą valgyti tik po vidurnakčio, tačiau Lukiškių TI-K per šią šventę naktį buvo išjungiamas apšvietimas ir dėl to jis negalėjo valgyti maisto. Pažymi, kad kitų švenčių progomis apšvietimas kameroje buvo. Dėl to pareiškėjas buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau atsakymo negavo.

Teigia, kad dėl aukščiau nurodytų kalinimo sąlygų jo psichinei būklei buvo padaryta didelė ir neatitaisoma žala, sutriko valgymas, miegas, nuolat jaučiasi prislėgtas, pavargęs. Pareiškėjas skundą grindžia EŽTT ir nacionalinių teismų praktika.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-23) atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracijos turimais duomenimis, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. vasario 19 d. ir įstaigoje buvo laikomas iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. Pabrėžia, kad Lukiškių TI-K suimtieji į kameras skirstomi griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Paaiškina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731; toliai – Įsakymas Nr. V-124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atsiliepime pateikti duomenys rodo, kuriais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Teigia, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius ir priemonės visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K administracija sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Dėl kamerų įrengimo nurodo, jog Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo (kamerose, kuriose yra iki 4 lovų) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), taburetės – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos – apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m). Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti. Gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys išsikviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji dažnai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Nurodo, kad kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m aukščio.

Pažymi, kad vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punkte nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose. Kamerų apšvietimas ir temperatūra atitinka HN 134:2015 reikalavimus.

Paaiškina, kad visi suimtieji kasdien turi teisę vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Jeigu suimtasis sutinka, pasivaikščiojimo gali nebūti arba jis gali būti sutrumpinamas. Pasivaikščiojimo kiemuose yra rakinamos kameros, kuriose suimtieji gali pasislėpti nuo kritulių.

Lukiškių TI-K minkštasis inventorius ir patalynė suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu. Lukiškių TI-K, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių, juos tenkina.

Dėl užimtumo paaiškina, kad norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Teigia, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K turėjo galimybę eiti į mankštos kambarį, žiūrėti per televiziją transliuojamas laidas, filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga, dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į penktadienio musulmonų pamaldas, į suimtųjų, žaidžiančių krepšinį, grupę, dalyvavo grupiniuose užsiėmimuose, skirtuose Lukiškių TI-K laikomiems užsieniečiams, mokėsi lietuvių kalbos.

Teigia, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Mano, jog sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą reikalavimą ir prašė jį tenkinti remiantis skunde nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m.

vasario 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d., pagrįstumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis a. b. Nr. A63-1343/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį. Šis nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiškas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas plotas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo HN 134:2015 (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), kuri minimalaus ploto normos vienam asmeniui nenustatė. Tačiau šiuo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Įsakymo Nr. V-124 (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) 1.3.1 papunktyje, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Šiose taisyklėse nėra nurodyta, jog į turimo ploto gyvenamojoje patalpoje (kameroje) apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018). EŽTT yra išaiškinęs, jog kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su kameroje esančių baldų ir sanitarinio mazgo užimamu plotu, kuris mažino vienam asmeniui tenkantį laisvą kameros plotą, pažymėtina, kad tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo laikomas šiose Lukiškių TI-K kamerose: Nr. 109 (plotas 7,31 kv. m), Nr. 137 (plotas 7,75 kv. m), Nr. 292 (plotas 7,80 kv. m), Nr. 306 (plotas 8,09 kv. m), Nr. 325 (plotas 7,64 kv. m), Nr. 363 (plotas 6,79 kv. m), Nr. 362 (plotas 7,28 kv. m), Nr. 345 (plotas 7,95 kv. m), Nr. 343 (plotas 8,08 kv. m), Nr. 280 (plotas 7,82 kv. m), Nr. 141 (plotas 8,02 kv. m.), Nr. 337 (plotas 7,69 kv. m), Nr. 299 (plotas 7,87 kv. m), Nr. 286 (plotas 7,60 kv. m), Nr. 280 (plotas 7,82 kv. m), Nr. 270 (plotas 7,79 kv. m), Nr. 287 (plotas 7,70 kv. m), Nr. 278 (plotas 7,92 kv. m), Nr. 282 (plotas 7,82 kv. m), Nr. 256 (plotas 23,32 kv. m), Nr. 384 (plotas 7,35 kv. m), Nr. 309 (plotas 7,72 kv. m), Nr. 316 (plotas 7,18 kv. m), Nr. 315 (plotas 7,30 kv. m), Nr. 362 (plotas 7,728 kv. m), Nr. 317 (plotas 7,61 kv. m), Nr. 309 (plotas 7,72 kv. m) (b. l. 13-16, 24-25, 27). Įvertinus atsakovės atstovo nurodytus kamerų plotus ir kameroje kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių, nustatyta, kad ginčo laikotarpio kamerose su pareiškėju buvo laikoma nuo 1 iki 6 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 3,65 iki 8,08 kv. m. Tai reiškia, kad visais laikotarpiais gyvenamojo ploto norma, įtvirtinta Įsakymu Nr. V-124, pažeista nebuvo. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K duomenimis, sanitarinis mazgas kamerose užima 0,56 kv. m. (b. l. 38), taigi net atskaičiavus minėtą plotą iš kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ploto, EŽTT įvardijamas 3 kv. m. minimalus ploto standartas taip pat buvo išlaikytas. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas užimtumas 8 val. per dieną.

SVĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai. Socialinis darbas su suimtaisiais ir jų užimtumas, kai tai būtina, organizuojamas laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų (SVĮ 42 straipsnio 3 dalis).

SVĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu tardymo izoliatoriuose vieni arba kartu su kitais suimtaisiais atlikti religines apeigas. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų suimtųjų poilsiui ir kad atliekant šias apeigas būtų laikomasi šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų (SVĮ 21 straipsnio 2 dalis). Suimtųjų pageidavimu, suderinus su tardymo izoliatoriaus administracija, religinėms apeigoms atlikti kviečiamas dvasininkas (SVĮ 21 straipsnio 3 dalis). Religinių apeigų atlikimo tardymo izoliatoriuose tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (SVĮ 21 straipsnio 4 dalis).

Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas mokėsi Vilniaus mokymo centre pagal lietuvių kalbos užsieniečiams programą laikotarpiais nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 2 iki 2018 m. rugsėjo 7 d. (I t., b. l. 28). Pareiškėjas taip pat dalyvavo penktadienio musulmonų pamaldose (I t., b. l. 26, 27). Be to, Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, pagal pastarojo prašymus bei vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių TI-K, išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje (po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą), žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboti interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės; 1 t., b. l. 147). Suimtasis kiekvieną dieną turėjo galimybę eiti į pasivaikščiojimą gryname ore, kur galėjo užsiimti fiziniu lavinimu. Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu darbotvarkę. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į suimtųjų, žaidžiančių krepšinį, grupę, dalyvavo grupiniuose užsiėmimuose, skirtuose Lukiškių TI-K laikomiems užsieniečiams.

Nustatytos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjui, vadovaujantis SVĮ reikalavimais, buvo užtikrinamas užimtumas. Pažymėtina, kad minėtas teisinis reguliavimas nenustato privalomos suimtojo užimtumo trukmės per dieną. Be to, suimtojo užimtumas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose yra jo teisė, bet ne pareiga ir priklauso išskirtinai tik nuo suimtojo iniciatyvos. Byloje duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi su konkrečiais prašymas dėl dalyvavimo atitinkamose užimtumo priemonėse ir jo prašymus atsisakyta tenkinti, nėra. Taigi, šiuo aspektu konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų nėra pagrindo.

Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildina ir iš to, kad sanitariniai mazgai yra įrengti gyvenamojoje kameroje, nuo kurios atskirti sienele ir užuolaida, todėl naudojantis tualetu jis galėjo būti matomas kitų kameroje buvusių asmenų. Tuo jam nebuvo užtikrintas visiškas privatumas naudojantis tualetu.

HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pastebėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog EŽTT ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., sprendimą byloje M. prieš Rusiją ir byloje A. ir kt. prieš Rusiją, 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02), 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (minėtas EŽTT sprendimas byloje A. ir kt. prieš Rusiją). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Pažymėtina, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)) (žr. LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

Į šią EŽTT praktiką LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose, kuriose ne kartą yra pažymėta, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5030-556/2017, 2018 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-249-822/2018). Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turėtų būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys (LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2380-822/2018).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (I t., b. l. 145-146) nurodoma, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, 23, 25 ir 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – Nr. 257, Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 – Nr. 417, Nr. 418 – Nr. 426 2012-2016 m. sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors Lukiškių TI-K kamerose esančio sanitarinio mazgo įrengimas ir atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau, remdamasis EŽTT ir nacionalinių teismų praktika, daro išvadą, jog sanitarinio mazgo kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, įrengimas užtikrino visišką asmens privatumą tik laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. sausio 10 d., kuomet pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 256, kurioje sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Visą kitą laiką, t. y. nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. ir nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. (iš viso 814 parų), nebuvo užtikrintas pareiškėjo visiškas privatumas jam naudojantis sanitariniais mazgais – pareiškėjas kamerose buvo laikomas su kitais asmenimis, buvo stebimas pareigūnų – ir ši aplinkybė laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, kuris sukėlė jam neigiamų išgyvenimų bei turėjo įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui. Todėl yra pagrindas konstatuoti ir Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12), LVAT 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2913-662/2018).

Pareiškėjas skunde taip pat tvirtina, jog kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, ventiliacija, per sienas bėgo vanduo, kamerose buvo nešvaru, veisėsi parazitai.

Pagal LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016). Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., apšvietimo, drėgmės, pelėsio, temperatūros, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų, čiužinių, antklodžių, pagalvių, rankšluosčių būklės) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1928-756/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl kamerose buvusios netinkamos temperatūros, ventiliacijos, švaros, parazitų veisimosi nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma HN 134:2015 nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, ventiliacija, veisėsi parazitai, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų.

Vadovaujantis HN 134:2015 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas), o natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime dėl pareiškėjo skundo (toliau – Pranešimas); I t., b. l. 45-46) nurodyta, kad kameros yra vėdinamos per langus. Kamerų langai ir rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atkreipiamas dėmesys, kad tinkamai vėdinant gyvenamąsias patalpas, yra išvengiama pelėsio, staigių temperatūrų pokyčių, nemalonaus kvapo. Pranešime taip pat nurodoma, kad Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Gyvenamosiose kamerose yra įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx. Lukiškių TI-K gyvenamąsias kameras turi tvarkyti jose gyvenantys asmenys. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtinta tvarka kameros aprūpinamos valymo inventoriumi ir priemonėmis.

Įvertinus atsakovės atstovo byloje pateiktus nagrinėjamam ginčo laikotarpiui aktualius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Centras), periodiškai atliekančio sveikatos saugos kontrolę, patikrinimo aktus, matyti, kad ginčo ar jam artimu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, HN 134:2015 reikalavimų iš esmės buvo laikomasi, o nustatyti pažeidimai operatyviai šalinami.

Centro 2016 m. kovo 3 d. patikrinimo akte nurodyta, kad, atlikus patikrinimą kameroje Nr. 109 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016 m. vasario 19 d.) buvo nustatyta, kad šioje kameroje išmatuota oro temperatūra buvo 18,2 OC , tai atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus (I t., b. l. 61-62). Centro 2016 m. liepos 11 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 292 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016 m. kovo 10-16 d.) ir kameroje Nr. 363 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016 m. gegužės 26 d.) buvo vizualiai tvarkinga, ant lubų ir sienų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, tualeto įrenginiai buvo techniškai tvarkingi, išmatuota santykinė oro drėgmė atitiko higienos normų reikalavimus (I t., b. l.65-67). Centro 2016 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo akto duomenimis, santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 363 taip pat atitiko higienos normas (I t., b. l. 92-93). Centro 2016 m. rugpjūčio 3 d., patikrinimo akte, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 362 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2018 m. gegužės 27-29 d.) išmatuota temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimą, tačiau nustatytas HN 134:2015 39 punkto reikalavimų pažeidimas, nes kameroje ant sienų buvo vizualiai matyti pelėsio požymių. Pažeidimas buvo pašalintas, apie tai informuojant Centrą (I t., b. l. 101). Centro 2016 m. rugpjūčio 8 d. duomenys, be kita ko, patvirtina, kad kameroje Nr. 299 (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2016 m. lapkričio 9 d. – 2017 m. kovo 23 d.) langų stiklai ir palangės buvo vizualiai švarūs, tvarkingi, kas atitiko HN 134:2015 35 p. reikalavimus. Išmatuota bendroji dirbtinė apšvieta, temperatūra, santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 299 atitiko HN 134:2015 14, 16 p. reikalavimus (I t., b. l. 113-115). Centro 2017 m. kovo 24 d. patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad kameroje Nr. 286 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2017 m. kovo 24 d. – gegužės 24 d.) išmatuota temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvieta atitiko HN 134:2015 reikalavimus, kameroje buvo natūralus apšvietimas (I t., b. l. 131-133). Duomenų, kad Centras atliko patikrinimus kitose kamerose pareiškėjo buvimo jose ar jam artimu laikotarpiu, nėra.

Pagal HN 134:2015 laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (HN 134:2015 20 p.). EŽTT praktikoje nustatyta, jog kalinimo įstaigose atsiradus parazitų ar graužikų turi būti imamasi veiksmų tam, kad jie būtų išnaikinti (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją; 2015 m. sausio 27 d. sprendimą byloje Neshkov ir kt. prieš Bulgariją). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo bei EŽTT praktikos darytina išvada, jog kalinimo įstaigų pareiga stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus – išnaikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, jog graužiko ar parazito atsiradimas savaime laikytinas pažeidimu.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sausio mėn. užsiima UAB “Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (I t., b. l. 167-178). Visų Centro patikrinimų metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų buvimo vizualiai nenustatyta, peržiūrėjus graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo (dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale esančius duomenis, nustatyta, kad Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas (I t., b. l. 34-142).

Pareiškėjas skunde teigia, kad jam buvo išduota pagalvė, nuo kurios sklido nemalonus kvapas, tačiau nesukonkretino konkretaus galimo pažeidimo laiko, nenurodė kameros numerio.

HN 134:2015 41-42 punktuose nurodyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Turi būti pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas (33 punktas).

Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodo, kad minkštasis inventorius ir patalynės komplektas suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija, gavusi suimtųjų (nuteistųjų) prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių, juos patenkina.

Centro patikrinimų aktų duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K visais atvejais naudojimui paruoštas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) buvo iš audinių, tinkamų skalbti arba dezinfekuoti, tai atitiko HN 134:2015 41 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K yra pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, yra dezinfekuotojo parašas, tai atitinka HN 134:2015 33 punkto reikalavimus. Naujai atvykstantiems asmenims yra išduodamas dezinfekuotas minkštasis inventorius, tai atitinka HN 134;2015 42 punkto reikalavimus (I t., b. l .45).

Įvertinus pareiškėjo abstrakčius teiginius dėl netinkamo minkštojo inventoriaus, bei nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti netinkamą minkštąjį inventorių, pagrindo daryti išvadą, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K administracija neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, nėra.

Centro patikrinimų duomenys taip pat patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra parengta ir direktoriaus patvirtinta bendro naudojimo ir gyvenamųjų patalpų valymo tvarka, kurioje numatyta, kad bendro naudojimo patalpas ir joje esančius įrenginius valo jose gyvenantys asmenys. Centras nenustatė HN 134:2015 35 punkto pažeidimų Lukiškių TI-K.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog pareiškėjas su skundais dėl kalinimo sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi 2018 m. vasario 14 ir 15 d. prašymais (I t. b. l. 150, 151). Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 14 d. atsakyme Nr. 96-1090 dėl pareiškėjo skundų, be kita ko, nurodyta, kad Ūkio skyriaus darbuotojui gavus skundą, apžiūrėjo kamerą Nr. 316, kurioje 2018 m. vasario mėn. buvo atlikti smulkūs remonto darbai, t. y. užglaistyta skylė sienoje, apie kurią pareiškėjas minėjo savo skunde (I t. b. l.148). Dėl skunde minimų neužsidarančių langų informuotas Ūkio skyriaus darbuotojas atsakingas už remonto darbų atlikimą, kuris davė nurodymą sutvarkyti langus gyvenamojoje patalpoje Nr. 316 ir tai buvo atlikta, langai minėtoje kameroje tvarkingi.

Pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų 2018 m. kovo 20 d. skundą taip pat teikė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, kuris jį persiuntė nagrinėti Lukiškių TI-K (I t., b. l. 158-162, 157). Lukiškių TI-K atsakyme į 2018 m. kovo 20 d. pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjo skunde minimų kamerų įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Pažymėjo, kad dėl langų sandarumo ir apgadintos kameros sienos nėra užregistruota jokių skundų iki pareiškėjo pastebėjimo. Pabrėžė, kad pasitaiko atvejų, kai nuteistieji ar suimtieji gadina kameras ir jų inventorių, Ūkio skyriaus darbuotojai tokius gedimus šalina iš karto po gedimo išaiškėjimo. Po gauto pareiškėjo skundo, langai ir kiaurymė kameros sienoje iš karto buvo sutvarkyti (I t., b. l. 156).

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes dėl HN 134:2015 reikalavimų laikymosi Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, darytina išvada, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu pažeistos nebuvo. Kaip matyti iš bylos duomenų, nors buvo nustatyti tam tikri higienos normų pažeidimai, tačiau jie buvo nedelsiant šalinami, reaguojant tiek į pareiškėjo skunduose nurodytus, tiek į Centro nustatytus pažeidimus. Teismo vertinimu, nurodyti pažeidimai buvo epizodinio, neintensyvaus pobūdžio, todėl negalėjo pareiškėjui sukelti ilgalaikių neigiamų pasekmių, kurios būtų pagrindas svarstyti Valstybės civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimą.

Pareiškėjas skunde reiškia nusiskundimus ir dėl to, kad per musulmonų Šv. Ramadano šventę jis valgo tik po vidurnakčio, tačiau Lukiškių TI-K naktį netiekia elektros, todėl negalėjo valgyti maisto.

Pažymėtina, kad remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 16.7 papunkčiu Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Tai paneigia pareiškėjo skundo teiginius dėl apšvietimo kameroje nebuvimo nakties metu. Duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis dėl elektros tiekimo į kameras, kuriose buvo laikomas, byloje nėra.

Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas ilgą laiką kameroje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis. Pagal SVĮ 21straipsnio 2 dalį, tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų suimtųjų poilsiui ir kad atliekant šias apeigas būtų laikomasi šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pagal SVĮ 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemonė yra dienotvarkė.

Apibendrinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K administracijai neužtikrinus pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, taigi Lukiškių TI-K darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teisės aktuose nėra įtvirtintas baigtinis kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, sąrašas. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, visų pirma, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį bei jo trukmę: pareiškėjui Lukiškių TI-K 814 parų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, tačiau šio pažeidimo intensyvumą mažino tai, kad jis nebuvo nepertraukiamo pobūdžio, be to, dalį laiko pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas. Be to, teismas vertina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad padarytas pažeidimas sukėlė jam ilgalaikių, nepataisomų padarinių, o iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K administracijos elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 40 000 Eur suma akivaizdžiai viršija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs pirmiau minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 2 440 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. O. A. (S. O. A.) skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui S. O. A. (S. O. A.) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2440 (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė