- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- I2-9352-342/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01677-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V.S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais (b. l. 2–12; 26–35; 144-152), prašydamas:
1) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) peržiūrėti pareiškėjo 2018-08-01 prašymą, parengti pareiškėjui atitinkamą pažymą, kurioje turėtų būti nurodyta, ar Tarnyba turi dokumentų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių Tarnybos pareiškėjui pareikštus kaltinimus 2014-09-16 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 apie tai, kad pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, kurią jam skyrė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014-08-06 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014;
2) priteisti 50 Eur turtinės žalos atlyginimą;
3) priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad jis 2017-12-13 kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta, ar Tarnyba disponuoja ar nedisponuoja dokumentais ir kitais įrodymais, patvirtinančiais Tarnybos 2014-09-06 sprendimu Nr.(1.31)-TPD-80-14 jam pateiktus kaltinimus dėl jo piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba pagal 2014-08-06 sprendimą Nr.(T31)-TPA-1119-14 ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr.2A-146-275/2014. Toks reikalavimas kilo dėl to, kad minėtoje civilinėje byloje Nr.2A-146-275/2014 nėra įrodymų dėl jo piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba. Tarnyba privalėjo patikrinti advokato L.Z.nurodymą dėl jo piktnaudžiavimo antrine teisine pagalba. Nurodo, jog Tarnyba galėjo iš karto atsisakyti skirti jam advokatą, jeigu manė, kad jis nepagrįstai prašo antrinės teisinės pagalbos, bet paskyrė advokatą, vėliau tokį sprendimą panaikino ir skyrė jam 798,05 Eur „baudą”. Dėl Tarnybos „sufabrikuotų įrodymų” ir kaltės nėra galimybės panaikinti iš jo nepagrįstai priteistą sumą 798,05 Eur ir tai yra kliūtis dėl teisinės pagalbos jam suteikimo bet kokiame teisminiame ginče (turi skolą Tarnybai).
Nurodo, kad jis dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu parašė daugiau kaip 30 prašymų, skundų ir paklausimų įvairioms organizacijoms ir teismams, darė dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Neturtinės žalos dydį neįmanoma įvertinti, nes Tarnyba daug metų iš jo tyčiojasi, yra įsitikinusi savo nebaudžiamumu. Prašo priteisti 50 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybės atstovė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepimais (b. l. 63-64, 160 - 162) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2017-12-13 gautas pareiškėjo laisvos formos kreipimasis, kuriuo pareiškėjas prašė Tarnybos išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta, ar Tarnyba disponuoja ar nedisponuoja dokumentais ir kitais įrodymais, patvirtinančiais 2014-09-16 sprendimu Nr.(1.31)-TPD-80-14 pareiškėjui pateiktus kaltinimus dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba pagal 2014-08-06 sprendimą Nr.(T31)-TPA-1119-14 ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr.2A-146-275/2014. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2017-12-28 raštu Nr.(2.3)NO-2-9264 persiuntė pareiškėjui dokumentų kopijas, susijusias su Klaipėdos tarnybos 2014-09-16 sprendimu Nr.(1.31)-TPD-80-14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018-03-16 sprendiniu panaikino Tarnybos 2017-12-28 raštą Nr.(2.3)NO-2-9264. Tarnybos Klaipėdos skyrius, vykdydamas įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018-03-16 sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, ir 2018-08-09 raštu Nr.(2.3)NO-2-6125 informavo pareiškėją, kad tokio pobūdžio pažymų, kokių prašo pareiškėjas, Tarnyba neišduoda bei pateikė informaciją, susijusią su Klaipėdos tarnybos 2014-09-16 sprendimu Nr.(1.3 l)-TPD-80-14.
Pažymi, kad 2018-08-06 Tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas pareiškėjo 2018-08-01 prašymas, o Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018-08-17 raštu Nr.(2.3)NO-2-6223 informavo pareiškėją, kad gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, Klaipėdos skyrius 2018-08-09 raštu Nr.(2.3)NO-2-6125 iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2017-12-13 prašymą, reg. Nr.(2.3)NTP- 9-5818, ir pateikė pareiškėjui atsakymą į jo prašymą. Klaipėdos skyrius taip pat informavo pareiškėją, kad Tarnyba 2018-06-10 Įsakymu Nr.(4.2)NP-2-50 pradėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą Klaipėdos skyriaus vedėjos A. S. atžvilgiu bei atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo.
Nesutinka su pareiškėjo reikalavimais atlyginti jam turtinę ir neturtinę žalą bei akcentuoja, kad pareiškėjas teismui nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Argumentuoja, kad Tarnyba 2018-08-17 raštu Nr.(2.3)NO-2-6223 atsakė į visus pareiškėjo 2018-08-01 prašyme keliamus klausimus ir tai reiškia, jog nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų - Tarnybos neteisėtų veiksmų. Pažymi, jog pareiškėjas nepagrindė teiginių apie jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat nepateikė jos dydį patvirtinančių įrodymų. Daro išvadą, kad nesat Tarnybos neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius esant patirtą neturtinę žalą, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos - priežastinio ryšio, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui prašomą turtinę ir neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas, patikslinti skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018-10-17 nutartimi (b. l. 37–38) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria buvo prašoma panaikinti skundžiamą neveikimo aktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-12-04 nutartimi (b. l. 58 – 61) iš esmės patvirtindamas, kad aptariamas pareiškėjo reikalavimas negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme, pakeitė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018-10-17 nutarties dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo patikslinto skundo dalį priimti, ir šią skundo dalį laikė nepaduota. LVAT 2018-12-04 nutartis yra įsiteisėjusi ir neskundžiama (LVAT 2020-10-14 nutartis, b. l. 134- 140). Vadovaujantis LVAT 2020-10-14 nutartimi, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018-10-17 nutartimi, spręstina, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Dėl žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti jam 50 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų atsakovės atstovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Taigi, pagal CK, viena iš būtinų sąlygų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai, Todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2018-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5139-502/2018 ir kt.).
Taigi, teismas, nagrinėjantis bylą dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teise, be kita ko, nenusižengdamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priima sprendimą, ar tuo konkrečiu atveju yra pagrindas valstybei atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas vertina, kad neteisėti veiksmai kilo dėl to, jog Tarnyba nevykdo įsiteisėjusio Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018-03-16 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018.
Nustatyta, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018-03-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018 pareiškėjo V.S. skundą tenkino iš dalies, įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti V. S. 2017-12-13 prašymą ir informuoti pareiškėją apie prašymo išnagrinėjimo rezultatą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-07-18 nutartimi Nr. A-4242-502/2018 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018-03-16 sprendimą paliko nepakeistą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018-03-16 įsiteisėjusiame sprendime nustatytos aplinkybės, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014-08-06 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo” pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kasacine tvarka apskundžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-17 sprendimą (civilinė byla Nr. 2-16793-566/2013),Vilniaus apygardos teismo 2014-05-23 nutartį (civilinė byla Nr. 2A-146-275/2014); paskirtas advokatas L. Z. Pareiškėjas 2017-12-13 Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą pateikti informaciją, kokių dokumentų ar kitų rašytinių įrodymų pagrindu buvo konstatuota, jog jis piktnaudžiavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institutu, materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Aptariamu 2018-03-16 sprendiniu teismas konstatavo, kad vertinant Tarnybos 2017-12-28 rašto Nr. (2.3) NO-2-9264 „Dėl dokumentų pateikimo” turinį, matyti, kad rašte nurodoma tik informacija, kokių dokumentų kopijos yra siunčiamos atsakant į pareiškėjo 2017-12-13 prašymą, t. y. raštas yra laikytinas lydraščiu; rašte nėra jokios argumentacijos ir motyvų išdėstymo, aplinkybių vertinimo, teisinės kvalifikacijos, nenurodytos jokios teisės normos, nepateikta jokių išvadų. Sprendime nurodyta, kad tuo atveju, jei Tarnybai iš pareiškėjo 2017-12-13 prašymo turinio kilo neaiškumų, dėl ko į ją kreipėsi pareiškėjas, atsakovė, vadovaudamasi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, turėjo teisę per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo kreiptis į pareiškėją, kad jis patikslintų prašymą. Teismas įsiteisėjusiame 2018-03-16 sprendime konstatavo, kad Tarnyba šia teise nepasinaudojo ir į pareiškėją nesikreipė, todėl pareiškėjas skunde pagrįstai teigia, jog Tarnyba tinkamai neatsakė į jo 2017-12-13 prašymą ir vilkina pateikti prašomą informaciją arba motyvuotą atsisakymą tenkinti prašymą.
Nustatyta, jog pareiškėjas 2018-08-01 prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas: 1) įvykdyti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018-03-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018 ir pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2017-12-13 prašymą; 2) įvertinti Klaipėdos skyriaus vedėjos A. Š. veiksmus priimant 2017-12-28 raštą Nr.(2.3)NO-2-9264, kuris teismų buvo panaikintas; 3) atlyginti pareiškėjui 300 Eur žalą. Nagrinėjamos administracinės bylos duomenys patvirtina, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018-08-09 raštu Nr.(2.3)NO-2-6125 iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2017-12-13 prašymą, ir pateikė pareiškėjui atsakymą. Aptariamame atsakyme nurodyta, jog Tarnybos 2014-08-06 sprendimas Nr. (1.31)-TPA-1119-14 yra galiojantis, pareiškėjo piktnaudžiavimo antrine teisine pagalba faktas nėra nuginčytas; nurodytos kitos aplinkybės. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018-08-17 raštas Nr. (2.3)NO-2-6223 patvirtina, kad pareiškėjas buvo informuotas, kad gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, Klaipėdos skyrius 2018-08-09 raštu Nr.(2.3)NO-2-6125 iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2017-12-13 prašymą ir pateikė pareiškėjui atsakymą. Klaipėdos skyrius taip pat informavo pareiškėją, kad Tarnyba 2018-06-10 Įsakymu Nr.(4.2)NP-2-50 pradėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą Klaipėdos skyriaus vedėjos A. S. atžvilgiu bei atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2017-12-13 prašymą, pateikė pareiškėjui atsakymą į jį, išnagrinėjo pareiškėjo 2018-08-01 prašymą, ir 2018-08-17 raštu Nr.(2.3)NO-2-6223 atsakė į visus pareiškėjo prašyme keltus klausimus (dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018-03-16 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018 įvykdymo, pakartotinio pareiškėjo 2017-12-13 prašymo išnagrinėjimo, dėl Klaipėdos skyriaus vedėjos A. S. veiksmų įvertinimo, žalos atlyginimo). Teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės ir padarytos išvados paneigia pareiškėjo teiginius, kad Tarnyba nevykdo Regionų apygardos administracinio teismo įsiteisėjusio 2018-03-16 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018.
Pareiškėjas vertina, kad neteisėti veiksmai kilo ir dėl Tarnybos 2017-12-28 rašto Nr. (2.3) NO-2-9264 „Dėl dokumentų pateikimo”, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018-03-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018. Teigia, kad dėl nurodytų Tarnybos neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu parašė daugiau kaip 30 prašymų, skundų ir paklausimų įvairioms organizacijoms ir teismams, darė dokumentų vertimus į lietuvių kalbą.
Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiame Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018-03-16 sprendime administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018 taip pat buvo nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Aptariamame sprendime nurodyta, kad: „<...> pareiškėjas skunde teigia, jog patirtą 50 Eur turtinę žalą kildina iš turėtų išlaidų nuo 2013 m. sprendžiant įvairius ginčus, kylančius iš nepagrįstų Tarnybos veiksmų, tačiau pažymi, jog neturi galimybės pateikti dokumentų, patvirtinančių patirtų išlaidų dydį. Pareiškėjas skunde neapibrėžė, kuo pasireiškė patirta 60 Eur dydžio neturtinė žala. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje, nenustačius esminės žalos atlyginimo sąlygos – žalos pareiškėjui padarymo fakto, V. S. skundas dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas”. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patikslinto skundo argumentus ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018-03-16 sprendimo turinį, sprendžia, jog aplinkybės, iš kurių pareiškėjas kildino prašomą priteisti žalą administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018, iš dalies sutampa su aplinkybėmis, nurodytomis šioje byloje. Pareiškėjas teikdamas patikslintą skundą iš esmės nepateikė kitų duomenų, nei buvo pateikti administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018, t. y. nepateikė kitų, nei administracinėje byloje Nr. I-1688-583/2018, dokumentų, patvirtinančių patirtų išlaidų dydį, nepaaiškino ir nepagrindė, kuo pasireiškė jo nurodyta neturtinė žala ir kt. Be to, dėl turtinės žalos teismų praktikoje yra ne kartą pasakyta, kad tokio pobūdžio žala nepreziumuojama, o jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012). Turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taigi, pareiškėjas, siekdamas prisiteisti turtinę žalą, privalo įrodyti, kad patyrė nuostolių dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų dėl turtinių praradimų, dėl kurių nukentėtų jo turtinė padėtis, nepaaiškino ir negrindė, kodėl prašo priteisti būtent skunde nurodomą sumą. Vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jam teko parašyti daugiau nei 50 įvairių prašymų, skundų ir užklausų įvairioms organizacijoms ir teismams, neįrodžius priežastinio ryšio - kad tokių prašymų, skundų ir užklausų rašymą lėmė neteisėti atsakovės atstovo veiksmai, ir žalos - nepateikus jokių įrodymų, nesuponuoja valstybės pareigos atlyginti su tuo susijusias pareiškėjo išlaidas. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja veiksmų, kuriuos jis laiko neteisėtais ir kurie jam sukėlė nurodomą žalą. Atitinkamai, pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas, kad jis buvo pažemintas nuolatinio atsakovo tyčiojimosi, pareiškėjui neįrodžius konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos atsiradimo fakto, t. y. nesant visų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą.
Taip pat pažymėtina, jog LVAT 2020-10-14 nutartyje atkreipė dėmesį, jog „pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė papildomų aplinkybių, su kuriomis sieja prašomą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde (žr. šios Nutarties 13.6 p.). Kadangi administracinė byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme spręstinas klausimas dėl pareiškėjo teisės tikslinti skundą”. Teismas 2020-10-20 nutartimi pasiūlė pareiškėjui patikslinti skundą bei pateikti papildomus įrodymus, susijusius su ginču. Pareiškėjas 2020-11-03 teisme gautu patikslintu skundu iš esmės papildomų aplinkybių, su kuriomis sieja prašomą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nepatikslino. Pareiškėjas tik nurodė, kad smulkiau visi faktai pateikti 2018-10-04 patikslintame skunde, todėl teismui pateikia sutrumpintą skundą su konkrečiais faktais ir reikalavimais, be papildomo atsakovės veikimo ir neveikimo vertinimo.
Nenustačius visų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos, peržiūrėti pareiškėjo 2018-08-01 prašymą, parengti pareiškėjui atitinkamą pažymą, kurioje turėtų būti nurodyta, ar Tarnyba turi dokumentų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių Tarnybos pareiškėjui pareikštus kaltinimus 2014-09-16 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 apie tai, kad pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, kurią jam skyrė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014-08-06 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014.
Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., LVAT 2006-10-19 nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, pagal kurį reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., LVAT 2012-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; 2018-08-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018 ir kt.).
Anksčiau buvo minėta, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo skundo dalis, kuria buvo prašoma panaikinti skundžiamą neveikimo aktą, laikyta nepaduota. Pareiškėjas į bylą neteikia duomenų, o teismas nenustatė, kad Tarnybos 2018-08-17 raštas įstatymų nustatyta tvarka yra nuginčytas. Pažymėtina, jog Tarnybos 2018-08-17 rašte nėra atsisakyta pateikti atsakymą į pareiškėjo 2018-08-01 prašymą. Priešingai iš 2018-08-17 rašto turinio matyti, kad juo pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2018-08-01 prašymą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018-03-16 sprendimo administracinėje byloje Nr.I-1688-583/2018 įvykdymo, pakartotinio pareiškėjo 2017-12-13 prašymo išnagrinėjimo, Klaipėdos skyriaus vedėjos A. S. veiksmų įvertinimo, žalos atlyginimo. Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-08-17 sprendimo priėmimo aplinkybės (procedūros, terminai, teisėtumas bei pagrįstumas ir pan.) nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nevertintinos šioje byloje.
Nagrinėjamoje pareiškėjui neįrodžius aplinkybių, jog Tarnyba neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo Tarnybą atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92 , 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).
Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjo skundas, patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą, patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.