- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-18
- Bylos Nr.
- A-4242-502/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00017-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Audrius Bakaveckas, Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Pareiškėjas
- V. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) vilkina atlikti veiksmus, ir įpareigoti atsakovą parengti tinkamą atsakymą į jo prašymą; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 50 Eur dydžio turtinės ir 60 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 13 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą parengti pažymą, kurioje būtų nurodyta, ar yra dokumentų ar kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.31)-TPD-80-14 išdėstytus teiginius, jog jis piktnaudžiavo jam paskirta antrine teisine pagalba ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014.Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas, atsakydamas į jo prašymą dėl pažymos parengimo, 2017 m. gruodžio 28 d. pateikė tik informacinio pobūdžio raštą Nr. (2.3)NO-2-9264 su pridedamais dokumentais. Pareiškėjo nuomone, tokiais atsakovo veiksmais pasireiškė jo neteisėtas neveikimas, vilkinimas atlikti veiksmus, kadangi pateiktas atsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo normoms. Akcentavo, kad dėl neteisėto Tarnybos neveikimo patyrė turtinę bei neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš valstybės. Atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovai teigė, kad Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2017 m. rugsėjo 6 d. gautas pareiškėjo laisvos formos prašymas, kuriame prašoma pateikti turimą informaciją ir duomenis, jog jis piktnaudžiavo valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, skirta Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14. Pažymėjo, kad pareiškėjui 2017 m. gruodžio 28 d. išsiųstas raštas Nr. (2.3)NO-5-5818, o kartu su juo ir 2014 m. rugsėjo 20 d. advokato L. Z. išvada reg. Nr. (1.70)-980-1094/14, kurios pagrindu pripažinta, jog pareiškėjas piktnaudžiavo teise į teisinę pagalbą. Atsakovai akcentavo, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs advokato išvados turinį bei įvertinęs kitus turimus duomenis, nustatė, jog yra pagrindas pareiškėjui nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Nurodė, jog Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 pareiškėjui nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas dėl piktnaudžiavimo, kuris taip pat pridėtas prie 2017 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (2.3)NO-2-9264. Atkreipė dėmesį, jog 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 teisėtumas nagrinėtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015, kurioje teismas konstatavo, kad sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Atsakovų vertinimu, pareiškėjas skunde nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nepagrindė galimai patirtos turtinės bei neturtinės žalos dydžio, dėl ko mano, jog prašymas priteisti turtinę ir neturtinę žalą atmestinas.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą bei informuoti jį apie prašymo išnagrinėjimo rezultatą. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.Teismas, vadovaudamasis VAĮ 2 straipsnio 14, 15 ir 17 dalimis, 14 straipsnio 1 ir 3 dalimis, padarė išvadą, kad pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymas VAĮ 2 straipsnio prasme priskirtinas prašymų kategorijai. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Tarnyba turėjo pareigą per 20 darbo dienų nuo pareiškėjo prašymo užregistravimo dienos pateikti pareiškėjo prašomą informaciją arba motyvuotą atsisakymą tenkinti prašymą.Vertindamas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl Tarnybos vilkinimo pateikti atsakymą į 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą ir atsakymo neišsamumą teismas pažymėjo, kad atsakovo 2017 m. gruodžio 28 d. atsakyme nurodoma tik informacija, kokių dokumentų kopijos yra siunčiamos, atsakant į 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą, atsakyme nėra argumentacijos bei motyvų išdėstymo, aplinkybių vertinimo, teisinės kvalifikacijos, nenurodytos teisės normos bei nėra pateikta jokių išvadų. Teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu Tarnybai iš pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymo turinio kilo neaiškumų, atsakovas, vadovaudamasis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, turėjo teisę per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo kreiptis į pareiškėją, kad jis patikslintų prašymą. Pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas šia teise būtų pasinaudojęs. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, siekdamas gauti pageidaujamą informaciją, o atsakovas 2017 m. gruodžio 28 d. raštu tik išsiuntė dokumentų kopijas, tačiau pageidaujamos informacijos nepateikė, sprendė, jog atsakovas tinkamai neatsakė į pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą ir vilkino pateikti prašomą informaciją arba motyvuotą atsisakymą tenkinti prašymą.Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors atsakovas iš esmės neveikė taip, kaip privalėjo veikti – nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančio atsakymo į pareiškėjo prašymą ir taip vilkino atlikti jam teisės normomis pavestus atlikti veiksmus, viešojo administravimo institucijos neteisėti veiksmai (neveikimas) ipso facto nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė turtinę ar neturtinę žalą. Nurodė, kad pareiškėjas patirtą 50 Eur turtinę žalą kildina iš turėtų išlaidų nuo 2013 m. sprendžiant įvairius ginčus, kylančius iš nepagrįstų Tarnybos veiksmų, o prašomos priteisti 60 Eur dydžio neturtinės žalos pareiškėjas skunde neapibrėžė. Atsižvelgdamas į tai teismas darė išvadą, kad nenustačius esminės žalos atlyginimo sąlygos – žalos pareiškėjui padarymo fakto, skundo dalis dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą pripažintina nepagrįsta ir atmestina.
III.
Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba neveikė taip, kaip privalėjo veikti, teigdamas, jog Tarnyba neatsisakė pareiškėjui pateikti jo prašomos informacijos ir pateikė dokumentus, kurie akivaizdžiai pagrindžia aplinkybes dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama antrine teisine pagalba. Pažymi, kad pareiškėjui prie 2017 m. gruodžio 28 d. atsakymo į 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą pateiktuose dokumentuose išsamiai išdėstyti argumentai ir faktai apie pareiškėjo keliamą klausimą. Mano, kad teismas neapgrįstai įpareigojo Tarnybą pakartotinai pateikti pareiškėjui tuos pačius argumentus ir faktus, kurie jau buvo išdėstyti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nuolat kreipiasi į Tarnybą, prašydamas pateikti tą pačią informaciją bei dokumentus, pareiškėjas 2014 m. buvo kreipęsis į administracinį teismą skundu dėl advokato L. Z. išvadoje reg. Nr. (1.70)-980-1094/14, kurios pagrindu priimtas sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą dėl piktnaudžiavimo, pateiktų argumentų nuginčijimo bei žalos atlyginimo, kuris teismo atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovas teigia, kad neturi kompetencijos išduoti tokio pobūdžio pažymos, kokios reikalavo pareiškėjas, o Tarnybos sprendimas nutraukti jam antrinę teisinę pagalbą ir minėtame sprendime pateikta informacija yra Tarnybos kompetencijai priskirtas priimti dokumentas, kuris patvirtina juridinį faktą apie pareiškėjo piktnaudžiavimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institutu. Mano, jog šio sprendimo pateikimas pareiškėjui atitinka VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Tarnybos apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas palaiko Tarnybos apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus ir prašo jų pagrindu tenkinti apeliacinį skundą. Pareiškėjas V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad Tarnybos atsakymas į jo prašymą neatitinka VAĮ reikalavimų. Mano, kad Tarnyba privalo išanalizuoti 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime pateiktus melagingus duomenis ir nustatyti, jog jis nepiktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba. Teigia, kad nagrinėdama 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą Tarnyba taip pat turėjo patikrinti advokato L. Z. išvadą, ar joje nurodytas piktnaudžiavimas atitinka teismų praktikos išaiškinimus. Pareiškėjo vertinimu, Tarnyba neįvykdė jokių veiksmų pagal jo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą, ignoravo anksčiau teiktus prašymus ir teisėtus reikalavimus, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio garantiją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų (neveikimo), teikiant atsakymą į pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendime konstatavo, kad Tarnyba pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašyme pageidaujamos informacijos nepateikė, dėl ko tinkamai į minėtą prašymą neatsakė ir vilkino pateikti informaciją arba motyvuotą atsisakymą tenkinti prašymą. Tarnyba apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, jog pareiškėjui prie atsakymo į prašymą pateiktuose dokumentuose išsamiai išdėstyti argumentai ir faktai apie jo keliamą klausimą, todėl nepagrįstas teismo įpareigojimas pakartotinai pateikti pareiškėjui tuos pačius argumentus ir faktus, kurie jau buvo išdėstyti prie atsakymo pridėtuose dokumentuose. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal VAĮ 2 straipsnio 14 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2018 m. balandžio 2 d.) prašymas – tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. VAĮ 14 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.). Taisyklių 35 punkte numatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: pagal Taisyklių 35.2 punktą į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Taigi institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją arba motyvuotą atsisakymą tokią informaciją teikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015).Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. raštas VAĮ 2 straipsnio prasme priskirtinas prašymų kategorijai. Minėtas pareiškėjo raštas traktuotinas kaip prašymas pateikti institucijos turimą informaciją, į kurį Tarnyba privalėjo atsakyti Taisyklių 35.2 punkte nustatyta tvarka, t. y. pateikti prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis. Iš byloje pateikto ginčijamo Tarnybos 2017 m. gruodžio 28 d. atsakymo Nr. (2.3) NO-2-9264 turinio matyti, kad jame nurodytas tik gautas prašymas ir kokie dokumentai, susiję su pareikštu prašymu, pateikiami. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas Tarnybos atsakymas laikytinas lydraščiu, o ne administraciniu sprendimu, kuriam keliami VAĮ 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Tarnyba 2017 m. gruodžio 28 d. atsakyme nepateikė pareiškėjui informacijos prašomu klausimu, nenurodė priežasčių, dėl kurių minėtos informacijos pateikti negali, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Tarnyba neįvykdė Taisyklėse ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos pareigos pateikti prašomą informaciją arba motyvuotą atsisakymą tenkinti prašymą.Pažymėtina, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia tai, jog privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Pabrėžtina, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017).Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnybos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad prie 2017 m. gruodžio 28 d. atsakymo į pareiškėjo prašymą pateiktuose dokumentuose išsamiai išdėstyti argumentai ir faktai apie prašyme keliamą klausimą, nepaneigia Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigos pagrįsti priimamus sprendimus ir savo veikla nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Be to, Tarnyba, apeliaciniame skunde teigdama, jog neturi kompetencijos išduoti prašomo pobūdžio pažymos, t. y. negalėdama nurodyti prašomos informacijos, turėjo alternatyvią galimybę pateikti motyvuotą atsisakymą tenkinti tokį prašymą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.). Pažymėtina, kad teismas reikalavimą įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus gali tenkinti tik tokiu atveju, kai atsakovas jų yra neatlikęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 13).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo pareigą pateikti atsakymą į pareiškėjo prašymą, tačiau 2017 m. gruodžio 28 d. atsakymas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, todėl nelaikytinas tinkamu Taisyklių 35.2 punkto prasme. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tarnyba nėra pateikusi teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į pateiktą prašymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Tarnybos veiksmus vertino kaip vilkinimą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą (reg. Nr. (2.3)NTP-9-5818). Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.