Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo M. Z. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimas, kuriuo Ž. P.-T. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 122 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimu Ž. P.-T. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 122 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2018 m. liepos 30 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ portale (duomenys neskelbtini) publikuodama straipsnį „Komunikacija pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybę: darbo skelbimą lydi nuotrauka su iškeltu viduriniuoju pirštu“ panaudojo M. Z. nuotrauką be jo sutikimo, t. y. ją viešai paskelbė internetiniame puslapyje, taip pažeidė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 4 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 8 punktą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarimu Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Teismas padarė išvadą, kad Ž. P.-T. be M. Z., kaip autoriaus, leidimo fotografiją viešai prieinama kompiuterių tinklais (internete) padarė teisėtai.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktinas nepakeistas ir apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Nagrinėjamu atveju ne teismo tvarka priimtu nutarimu Ž. P.-T. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 122 straipsnio 1 dalį už neteisėtą meno kūrinio (fotografijos) viešą paskelbimą, jį padarant viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete) nekomerciniais tikslais. Išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas panaikino nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, padaręs išvadą, kad Ž. P.-T. be nukentėjusiojo M. Z., kaip autoriaus, leidimo fotografiją viešai prieinama kompiuterių tinklais (internete) padarė teisėtai.

7. Byloje nėra ginčo dėl M. Z. fotografijos pripažinimo autorių teisių objektu, taip pat to, kad ją viešai prieinama kompiuterių tinklais (internete) padarė Ž. P.-T.. Apygardos teismas su tuo sutinka ir plačiau dėl to nepasisako.

8. Apeliaciniu skundu M. Z. nesutinka, kad Ž. P.-T. be jo, kaip autoriaus, leidimo fotografiją viešai prieinama kompiuterių tinklais (internete) padarė teisėtai, be kita ko, neigdamas kūrinio panaudojimą informacijos tikslu, kaip specialų turtinių teisių apribojimo atvejį. Apygardos teismas tokiai M. Z. pozicijai nepritaria.

9. ANK 122 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nustatyti teisės aktų, reglamentuojančių autorių teises ir gretutines teises, pažeidimą.

10. Be kita ko, autorių teises į meno kūrinius, jų įgyvendinimą ir gynimą nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (ATGTĮ 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai). Šio įstatymo 15 straipsnyje, reglamentuojančiame autorių turtines teises, numatyta, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete) (1 dalies 8 punktas). Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) (2 dalis).

11. Turtinių teisių apribojimai nustatyti ATGTĮ II skyriaus IV skirsnyje. 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apriboti turtines teises leidžiama specialiais šio įstatymo numatytais atvejais. Turtinių teisių apribojimas neturi prieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai pažeisti teisėtų autoriaus arba kito autorių teisių subjekto interesų. Vienu iš specialių turtinių teisių apribojimo atvejų yra kūrinio panaudojimas informacijos tikslais, numatytas ATGTĮ 24 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies 2 punktą leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti ir viešai skelbti literatūros ir meno kūrinius, kai iš jų atlikimo vietos ar viešos parodos pateikiama informacija apie visuomenės gyvenimo įvykius arba dienos įvykių apžvalgos spaudoje, per radiją ar televiziją, jeigu tokį kūrinių naudojimą pateisina informacijos pateikimo tikslas ir tai yra pagalbinė informacijos medžiaga.

12. ATGTĮ 1 straipsnio 2 dalies pagrindu šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais įstatymo priede. ATGTĮ 3 priedo „Įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų“ 3 punkte nurodyta 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 230) (toliau – ir Direktyva 2001/29/EB).

13. Direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnio, reglamentuojančio teisę viešai paskelbti kūrinius ir teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus, 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis, įskaitant savo kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio, nustatančio išimtis ir apribojimus, 3 dalies c punkto antrąją alternatyvą valstybės narės, be kita ko, 3 straipsnyje nustatytoms teisėms gali nustatyti išimtis arba apribojimus, kai naudojami kūriniai ar kiti objektai norint pranešti apie tuo metu vykstančius įvykius tiek, kiek tai pateisina informacijos tikslai, su sąlyga, kad būtų nurodytas šaltinis, įskaitant ir autoriaus vardą, išskyrus tuos atvejus, kai to neįmanoma padaryti.

14. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje išaiškinta, kad Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies c punkto antroje alternatyvoje numatyta išimtimi ar apribojimu siekiama numatyti saugomų objektų naudotojų teisės į saviraiškos laisvę ir žiniasklaidos laisvę, kurios užtikrintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje – kas yra ypač svarbu, kai tai užtikrinama pagrindinėmis teisėmis – įgyvendinimo viršenybę prieš autoriaus interesą uždrausti jo kūrinio naudojimą, kartu užtikrinant, kad autorius iš principo turi teisę nurodyti savo vardą ir pavardę. Spaudos paskirtis demokratinėje visuomenėje ir teisinėje valstybėje pateisina jos galimybę informuoti visuomenę be apribojimų, išskyrus tuos, kurie neišvengiamai būtini (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Spiegel Online GmbH prieš V. B., C‑516/17, 45, 57 ir 72 punktus).

15. Aiškindamas Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies c punkto antros alternatyvos formuluotę ESTT pažymėjo, kad joje nėra jokių reikalavimų, susijusių su teisių turėtojo sutikimo gavimu prieš saugomą kūrinį atgaminant ar viešai paskelbiant. Iš tiesų, jeigu nurodomas šaltinis ir jei šis kūrinys naudojamas tiek, kiek tai pateisina konkrečios informacijos tikslai, minėtoje nuostatoje įtvirtinta išimtis ar apribojimas reikalauja tik tokio naudojimo, kuriuo „norima pranešti apie tuo metu vykstančius įvykius“. Šioje nuostatoje nurodytas žodis „pranešti“ turi būti suprantamas kaip informavimas apie tuo metu vykstantį įvykį. Jei vien tokio įvykio paskelbimas nėra pranešimas apie jį, žodžiu „pranešti“ pagal jo įprastą reikšmę vis dėlto nereikalaujama, kad naudotojas atliktų išsamią tokio įvykio analizę. Be to, pranešimas turi būti susijęs su „tuo metu vykstančiu įvykiu“. Šiuo klausimu turi būti laikoma, kad tuo metu vykstantis įvykis yra įvykis, kuris, kai apie jį pranešama, susijęs su suinteresuotumu informuoti visuomenę. Galiausiai reikalaujama, kad būtų nurodytas šaltinis, įskaitant saugomo kūrinio autoriaus vardą ir pavardę, išskyrus tuos atvejus, kai to neįmanoma padaryti, ir kad nagrinėjamas naudojimas būtų atliekamas tik „tiek, kiek tai pateisina informacijos tikslai“, todėl tai turi atitikti proporcingumo principą. Tai reiškia, kad saugomo kūrinio naudojimas neturi viršyti to, kas būtina informacijos tikslui pasiekti. Aptariama nuostata yra informacijos sklaidos žiniasklaidos priemonėse dalis, siekiant patenkinti interesą informuoti visuomenę apie tuo metu vykstančius įvykius, ir tai matyti. Vis dėlto, jei įvyksta įvykis, paprastai ir visų pirma atsižvelgiant į informacinę visuomenę, būtina, kad su tuo įvykiu susijusi informacija būtų perduodama greitai, todėl tai prieštarauja reikalavimui gauti išankstinį autoriaus sutikimą, dėl kurio būtų pernelyg sunku arba apskritai neįmanoma tinkamu laiku pateikti visuomenei svarbią informaciją. Jei iš saugomo kūrinio naudotojo būtų reikalaujama prašyti teisių turėtojo leidimo, kai tai pagrįstai įmanoma, nebūtų atsižvelgta į tai, kad aptariamais išimtimi ar apribojimu turi būti leidžiama – jei tenkinamos jų taikymo sąlygos – naudoti saugomą kūrinį be jokio teisių turėtojo leidimo (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo byloje Spiegel Online GmbH prieš V. B., C‑516/17, 63–64, 66–68, 70–71 ir 73 punktus).

16. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 21 straipsnį literatūros, mokslo, meno ir kitus kūrinius viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai naudoja, vadovaudamiesi ATGTĮ ir kitais įstatymais bei teisės aktais.

17. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos numatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį – įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visumą. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties, priimtos administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019, 11 punktą).

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės Mero patarėjas ryšiams su visuomene T. G. socialiniame tinkle „Facebook“ asmeninėje paskyroje patalpino pranešimą apie ieškomą kandidatą (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybei. Prie pranešimo buvo pridėta fotografija, kurioje pavaizduoti T. G., šio skyriaus valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, tarp kurių ir specialistas M. Z., rodantis iškeltą vidurinį pirštą. Pranešime fotografijos autorius nebuvo nurodytas. Reaguodama į tai, korespondentė I. Ž. sukūrė straipsnį, pavadinimu „Komunikacija pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybę: darbo skelbimą lydi nuotrauka su iškeltu viduriniuoju pirštu“, kurį turinio plėtros vadovė Ž. P.-T. publikavo interneto naujienų portale. Prie straipsnio buvo pridėta minėta fotografija, nurodant: „© „Facebook“. Iš straipsnio turinio akivaizdu, kad fotografija buvo pridėta prie minėto T. G. pranešimo ir, pasak jo, yra iš asmeninio archyvo. Straipsnyje kvestionuojamas tokios fotografijos, ieškant kandidato valstybės tarnautojo pareigybei, naudojimo ir, apskritai, (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešųjų ryšių tinkamumas.

19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad M. Z. turtinės teisės apribojimą pateisina fotografijos panaudojimas informacijos tikslais, t. y. siekiant pateikti informaciją apie politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pasirinktą kandidato valstybės tarnautojo pareigybei paieškos būdą, kuris ribojasi su valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos padorumo (pareiga elgtis nepriekaištingai) principu. Šiuo aspektu nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu apie išimtinai komercinį fotografijos naudojimo tikslą, kadangi tai paneigia straipsnio turinys. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, fotografija buvo pagalbinė tokios informacijos medžiaga, ją iliustruojanti, o ne pagrindinė – naudojama atsietai nuo pateikiamos informacijos arba be jokio informacijos pateikimo. Straipsnyje buvo nurodytas naudojamas šaltinis – mero patarėjo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle patalpintas pranešimas, o fotografijos autorių teisių subjektu įvardintas socialinis tinklas, taip pat pateiktas mero patarėjo komentaras, kad fotografija yra iš asmeninio archyvo. Netgi sutinkant su apeliacinio skundo argumentu, kad Ž. P.-T. neišnaudojo galimybių nustatyti fotografijos autorių, pažymėtina, jog numanomo autoriaus nurodymas konkrečiu atveju nepaneigia jos naudojimo, nes tai lėmė fotografijos autoriaus nenurodymas pirminiame šaltinyje, taip pat susirašinėjime elektroniniu paštu su mero patarėju, turint omenyje, kad M. Z. to nepageidavo. Visa tai Ž. P.-T. sudarė pagrindą be fotografijos autoriaus M. Z. leidimo ir be autorinio atlyginimo ją viešai skelbti. Toks turtinių teisių ribojimas neprieštaravo įprastiniam fotografijos naudojimui ir nepagrįstai nepažeidė teisėtų M. Z. interesų, turint omenyje, kad prieš tai fotografija jo leidimu buvo padaryta viešai prieinama kompiuterių tinklais (internete). Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog Ž. P.-T., publikuodama straipsnį „Komunikacija pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybę: darbo skelbimą lydi nuotrauka su iškeltu viduriniuoju pirštu“ neteisėtai paskelbė M. Z. sukurtą fotonuotrauką.

20. Pastebėtina ir tai, kad fotografijos panaudojimas informacijos tikslais, taip pat naudojamo šaltinio ir numanomo fotografijos autoriaus nurodymas straipsnyje neleidžia įžvelgti Ž. P.-T. tyčios pažeisti autorių teises, todėl, apygardos teismo vertinimu, jos veikoje nėra ir kito nagrinėjamo administracinio nusižengimo požymio – kaltės, pasireiškiančios tiesiogine tyčia (ANK 7 straipsnis, 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

21. Padaręs išvadą, kad Ž. P.-T. be M. Z., kaip autoriaus, leidimo fotografiją viešai prieinama kompiuterių tinklais (internete) padarė teisėtai, apygardos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su turinio dalinimosi kompiuterių tinklais (internete) būdais, nes jų analizė neturėtų reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui. Apeliacinio skundo argumentas, kad, viena vertus, apylinkės teismas nepasisakė, kokią reikšmę M. Z. autorinėms teisėms turi aplinkybė, ar T. G. yra viešas asmuo, taip pat ar jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyra yra asmeninė, kita vertus, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino nurodytas aplinkybes ir nutarimą grindė prielaidomis, yra prieštaringas. Tuo labiau, kad pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisingumo Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Č. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2016.

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad Ž. P.-T. padaryta veika neatitinka ANK 122 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinio nusižengimo požymių, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarimas, kuriuo panaikintas Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimas ir nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-70-1013/2020, nepakeistą ir nukentėjusiojo M. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.