- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- II-70-1013/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02441-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- M. Z.
- Pažeidėjas
- Ž. P.-T.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK
- Advokatai
- Laurynas Zinkevičius, Inga Šorševa, Marius Navikas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. P.-T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 22-ANR_N-1818-2019,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 22-ANR_N-1818-2019 (toliau – Nutarimas) Ž. P.-T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 122 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2018 m. liepos 30 d. tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) portale (duomenys neskelbtini) publikuodama straipsnį „Komunikacija pagal Kauno savivaldybę: darbo skelbimą lydi nuotrauka su iškeltu viduriniuoju pirštu“, panaudodama M. Z. nuotrauką be jo sutikimo, viešai paskelbė internetiniame puslapyje. Ž. P.-T. paskirta 280 Eur bauda.
Šalies argumentai
Ž. P.-T., atstovaujama advokato Mariaus Naviko, dėl minėto Nutarimo pateikė teismui skundą, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi jos veika neturi ANK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Skunde nurodoma, kad byla buvo išnagrinėta formaliai, neįvertinus visų nagrinėjamos bylos aplinkybių, nesurinkus visų aktualių duomenų, neatsižvelgus į tai, kad ginčo nuotrauka buvo aprašoma žurnalisto straipsnyje, siekiant informuoti visuomenę. Nutarime aprašyta pažeidimo esmė pateikta neaiškiai, o pažeidimas kvalifikuotas netinkamai. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 122 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, ar tam tikras objektas yra kūrinys ir ar jis yra saugomas autorių teisių ir gretutinių teisių prasme. Pareiškėjai suformuluotas kaltinimas pasireiškia M. Z. nuotraukos panaudojimu (paskelbimu viešai) be šio asmens sutikimo. Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas yra saugomi ne bet kokios, o būtent kūrybinės veiklos rezultatas, originalūs, pasižymintys kompozicijos, objektų parinkimo ar jų fiksavimo originalumu. Šiuo atveju nėra aišku, kokiu būdu buvo nustatoma, kad ginčo nuotrauka yra originalus fotografijos kūrinys. Minėtoje nuotraukoje yra užfiksuoti Kauno miesto savivaldybės darbuotojai, nuotrauka buvo pridėta prie darbo skelbimo, kuriuo buvo kviečiama dirbti su nuotraukoje užfiksuotais asmenimis. Iš Nutarime pateiktos formuluotės matyti, kad atsakomybė Pareiškėjai pritaikyta ne už autorių teisių pažeidimą, o už fizinio asmens nuotraukos panaudojimą be jo sutikimo. Formuluotė suponuoja išvadą, kad atsakomybė Pareiškėjai pritaikyta už asmens teisės į atvaizdą pažeidimą, t. y. asmens atvaizdo (nuotraukos) panaudojimą be jo sutikimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. Z. yra ginčo nuotraukos autorius. Nors Mantas yra nurodęs, kad jis neva yra nuotraukos autorius, bet byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Tai patvirtina ir faktas, kad pats M. Z. yra užfiksuotas nuotraukoje, todėl nėra aišku kokiu būdu buvo nustatyta, kad M. Z. yra nuotraukos autorius. Asmens teisės į atvaizdą pažeidimas, t. y. asmens nuotraukos panaudojimas be jo sutikimo, patenka į civilinės, o ne administracinės teisės reguliavimo sritį ir turėtų būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Be to, nuotrauką viešai išplatino T. G., pridėdamas ją prie socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbto darbo skelbimo Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pareigoms bei suteikdamas galimybę šiuo įrašu (skelbimu su nuotrauka) dalintis kitiems asmenims. T. G. iš pradžių paskelbė nenurodydamas autoriumi kito asmens. Minėtos nuotraukos autorius buvo nurodytas tik vėliau, po žurnalisto straipsnio paskelbimo (duomenys neskelbtini) portale. Paskelbus straipsnį portale, T. G. pakoregavo pirminį „Facebook“ paskelbtą darbo skelbimą, nurodydamas, kad nuotrauka yra iš asmeninio archyvo. Po šių korekcijų 2018 m. rugpjūčio 17 d. portale buvo publikuotas antras straipsnis apie ginčo darbo skelbimą, kuriame buvo patikslinti duomenys apie prie minėto darbo skelbimo pridėtos nuotraukos autorių. Rengiant 2018 m. liepos 30 d. straipsnį, publikuotą portale (duomenys neskelbtini), buvo aprašytas būtent minėtas pirminis viešai paskelbtas darbo skelbimas ir jo iliustravimui pasirinkta nuotrauka (su necenzūriniu rankos gestu), taip buvo nurodytos visos aplinkybės – kas ir kokiomis aplinkybėmis paskelbė tokį skelbimą ir nuotrauką, iš kur šie asmenys (tame tarpe ir nuotrauka) paimti ir t. t. Rengiant minėtą straipsnį buvo siekiama informuoti visuomenę apie valstybinėje įstaigoje dirbančių asmenų galimai netinkamą ir neetišką elgesį, kadangi Kauno miesto savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, kuriame dirbantys darbuotojai yra valstybės tarnautojai, o savivaldybės ir jos darbuotojų vykdoma veikla yra susijusi su viešuoju interesu, todėl darbo skelbimo, adresuoto visuomenei patalpinimas internete, iliustruojant jį nuotrauka su necenzūriniu savivaldybės darbuotojo gestu galimai neatitinka tokių įstaigų ir jų darbuotojų veiklai keliamų įstatymų ir etikos normų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad darbo skelbimas, prie kurio buvo pridėta ginčo nuotrauka, yra tiesiogiai susijęs su savivaldybės vykdoma veikla, matyti, kad žurnalistai turi teisę informuoti visuomenę apie savivaldybės įstaigų ir jų darbuotojų veiklą, kai ji susijusi su viešuoju interesu ir galimai prieštarauja įstatymų reikalavimams. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato išimtis, kuomet kūrinys gali būti panaudotas informacijos tikslais be autoriaus sutikimo ir autorinio atlyginimo. Žurnalistai gali naudoti meno kūrinius (jų dalis) informavimo tikslais, jeigu šie tikslai pateisina kūrinių naudojimą. T. G. paviešintas darbo skelbimas su nuotrauka buvo aprašytas (duomenys neskelbtini) portale publikuotame straipsnyje, siekiant informuoti visuomenę, apie Kauno miesto savivaldybės veiklą, kadangi prieš paskelbiant žurnalistinį straipsnį T. G. darbo pasiūlymas kartu su jį iliustruojančia nuotrauka sulaukė neigiamos visuomenės reakcijos (po skelbimu buvo nemažai neigiamų asmenų komentarų). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos atžvilgiu priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nebuvo ištirtos visos aplinkybės ir nesurinkti reikalingi duomenys, kurie patvirtintų, kad nuotrauka yra autorių teisių saugomas kūrinys. Buvo neįvertinta, kad nuotrauka buvo viešai paskelbta kartu su darbo skelbimu ir viešai prieinama visuomenei, o žurnalistiniu straipsniu buvo siekiama informuoti visuomenę apie Kauno miesto savivaldybės galimai netinkamą ir neetišką veiklą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus atsiliepime į skundą nurodyta, jog nesutinkama su skunde nurodytais teiginiais. Institucijos nuomone, Ž. P.-T. padarytas administracinis nusižengimas buvo įrodytas administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja priimdama nutarimą teisėtai ir pagrįstai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.
Nukentėjusiojo M. Z. atsiliepime į skundą nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. II-439-1035/2019 medžiagoje yra aiškiai išdėstytas tiek teisinis, tiek ir faktinis M. Z. autorinio kūrinio, 2017 m. gruodžio 23 d. sukurtos nuotraukos, kaip fotografijos kūrinio Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo prasme vertinimas. Sukuriant nuotrauką, asmenys buvo nufotografuoti ne įprastu būdu, o parengiant aplinką – parenkant patalpą, išdėstant rekvizitus, kurie matosi nuotraukoje; parengiant asmenis – juos sustatant būtent tokiomis pozomis ir taip erdviškai išdėstytus, kaip jie yra sustoję nuotraukoje (buvo koreguojama ir gryninama po kelių bandomųjų kadrų); sukuriant apšvietimą – patalpos gale buvo įrengtas šviestuvas su rausvos spalvos filtru, o už fotoaparato objektyvo ant stovų iš šonų buvo pastatyti dvi blykstės su minkštinamaisiais filtrais; skaitmeniniu būdu apdorojant nuotrauką – apkarpant ir retušuojant nuotrauką naudojantis profesionalia Adobe Lightroom nuotraukų redagavimo programinę įranga, buvo koreguota originalios nuotraukos spalvų gama, spalvų perėjimas, asmenų drabužių elementų šviesumas, retušuoti veidai. Todėl sukurtos nuotraukos sumanymas, ją išpildant siunčiama žinute, kolektyvo perteikimu žiūrovui, sudaro intelektinės kūrybos rezultatą, bei šio sumanymo pateikimas tokia forma, kokia buvo išreikštas sudaro originalųjį kūrinio požymį. Be to, buvo bandoma išspręsti ginčą taikiai, buvo aiškiai nurodyta, kad nuotraukos autorius yra M. Z.. Nuotraukos metaduomenų lentelę, pagrindžiančią, kad jos originalą turi ir savo fotoaparatu yra sukūręs M. Z.. Tokį failą gali turėti tik nuotraukos savininkas, kuris išgaunamas tiesiogiai iš fotoaparato iškeltos nuotraukos. Šiuo atveju nuotraukos paskelbimas nesant autoriaus sutikimo nagrinėjamu atveju nepatenka į Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo išimtį, kadangi straipsnis, kuriame paskelbta nuotrauka, nėra susijęs su kultūros sritimi ar kultūros įvykiais. Ž. P.-T. turėjo visas galimybes nurodyti nuotraukos autorių. Nuotrauka sudarė straipsnyje turinio pagrindą ir dalyką, bet nepanaudotas, kaip pagalbinė medžiaga, straipsnyje aprašoma ir pateikiamas (duomenys neskelbtini) kūrinio vertinimas. Jei T. G. „Facebook“ paskyroje nebūtų prie teksto įkeltas kūrinys, tuomet ir (duomenys neskelbtini) redakcija nebūtų susidomėjusi šiuo klausimu. Kūrinio naudojimo nepateisina informacijos pateikimo tikslas, priešingai, negu teigia pati Ž. P.-T., straipsnio, kuriame buvo panaudota nuotrauka tikslas – pritraukti kuo daugiau skaitytojų neatlikus išsamaus žurnalistinio tyrimo, vienkartiniu, skandalingu, neintelektualiu turiniu ir uždirbti pinigų, sugeneruojamų iš tinklalapyje (duomenys neskelbtini) esančių reklamų. Publikuojant straipsnyje nuotrauką buvo siekiama pasinaudoti galimybe pasiekti kuo daugiau viešumo ir skaitytojų apsilankymų tinklalapyje, kad būtų generuojamos pajamos iš tinklalapyje (duomenys neskelbtini) rodomų reklamų, o ne informuoti visuomenę vedama kilnių tikslų, skaitytojams pritraukti specialiai buvo parinkta sensacinga antraštė bei straipsnio viršelyje visą skandalingumą ir pagrindinį turinį sudarė būtent nuotrauka. Straipsnyje nebuvo nurodytas autoriaus vardas, o (duomenys neskelbtini), nėra pateikta jokių duomenų, kad būtų pasiteirauta kas yra autorius ar apskirtai būtų atliktas bent menkiausias žurnalistinis tyrimas. Esant tokioms aplinkybėms, skundas turėtų būti atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Ž. P.-T. palaikė paduotą skundą jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad straipsnis su nuotrauka buvo patalpinti jos atstovaujamo portalo bendrais veiksmais, nes straipsnį rašė ne ji, o jos pavaldinė žurnalistė I. Ž., kuri buvo straipsnio autorė, o ji nuspaudė mygtuką publikuoti. Straipsnio tema buvo inicijuota ir pasiūlyta tyrinėti portalo vyriausiojo redaktoriaus O. L.. Jos manymu, jos kaltės nėra, be to, dėl nuotraukos publikavimo negali būti kaltės, kadangi su tokiais atvejais susiduria kasdien, kai skelbiamos nuotraukos iš prieinamų šaltinių. Ji buvo pateikusi paaiškinimą policijos institucijoje, ji patvirtina ten nurodytas aplinkybes. Nuotrauka buvo atrasta portalo vyriausiojo redaktoriaus O. L., kuri buvo publikuota Kauno miesto mero patarėjo T. G. „Facebook“ paskyroje, kuri nebuvo privati ir buvo atvira. Ši nuotrauka buvo publikuota prie darbo skelbimo kviečiančio į Kauno miesto savivaldybę, portalo vyriausiajam redaktoriui pasirodė įdomus faktas, jog prie darbo skelbimo publikuojama nuotrauka su savivaldybės tarnautojais, kur vienas tarnautojas yra iškėlęs vidurinį pirštą. Vyriausiasis redaktorius tiesiog nutarė, kad reikia apie tai parašyti arba įžiebti bent diskusiją, ar tai yra padoru ir gerai. Publikuojant nuotrauką buvo nežinoma, kad nufotografuotas asmuo yra ir nuotraukos autorius. Klausimas dėl nuotraukos autorystės nebuvo keliamas, nes su tokiais atvejais susiduriama kasdien, be to, prie nuotraukos nebuvo nurodyta kas yra autorius. Nuotrauka buvo pridėta prie straipsnio, nes be nuotraukos straipsnis būtų buvęs niekinis, kadangi nuotrauka iliustruoja straipsnį, kad buvo kviečiama į darbą valstybės tarnyboje nevisai tinkamu būdu. Būtent straipsnio objektas buvo tai kas užfiksuota nuotraukoje, ne patys žmonės, bet jų poza. Šiuo atveju tai nebuvo paprastas darbo skelbimas, redakcija seka T. G. „Facebook“ paskyrą, tuo metu Kauno miesto savivaldybės darbas buvo labai sekamas, nes buvo ne vienas kritiškas straipsnis apie savivaldybę ir jos vadovus, todėl ir darbo skelbimus tada sekė. Kaip yra šiuo metu negali pasakyti, nes ten nebedirba. Ar darbo skelbimas buvo patalpintas oficialioje savivaldybės publikacijoje, ji negali pasakyti. Jiems užkliuvo skelbimas ir nuotrauka šalia su vaizdine išraiška. Dėl darbo skelbimo būtų reikėję kreiptis į T. G., kokio dydžio alga būtų buvusi mokama, būtų sužinota kreipiantis į T. G. arba savivaldybę. Portalo vyriausiojo redaktoriaus O. L. pavedė jai, kaip už regionus atsakingai turinio plėtros vadovei, šitą temą paskirti Kauno korespondentei I. Ž., tokie pavedimai nėra įforminami raštu. Buvo pavesta parengti patį teksto turinį, bet kiekvienas žurnalistas ir redaktorius duodamas arba gaudamas temą ne visada ją publikuoja, pirmiausiai yra ištiriamos aplinkybės, tada prašoma komentarų iš dviejų pusių ir viską sudėliojus yra skelbiama. Nebuvo taip, jog buvo liepta padaryti ir iškarto publikuota. Ji dirba apie trisdešimt metų žurnalistikoje. Kiekvienas žurnalistas yra susipažinęs su žurnalistų etikos kodeksu, LATGAA yra vykę seminarai, kiekvienas žurnalistas yra atsakingas už savo tekstą, laikraščio atveju, straipsnio paskelbimas yra lėtesnis ir jį mato daugiau akių, kadangi čia buvo portalas, tai žurnalistas atsakingas už teisingų faktų išdėstymą parašo rašinį ir publikuoja, bet portale žinios plaukia greitai, todėl kiti redaktoriai žiūri tekstą eigoje, jeigu kažkas užkliūna, tada rašinį galima išimti lauk. I. Ž. būtų publikavusi ir pati straipsnį, tačiau ši tuo metu dar nebuvo prijungta prie turinio valdymo sistemos portale, todėl ji atliko techninį darbą. Jos manymu, dabartinė žiniasklaida gana griežtai apribota rašyti teisingai ir padarius klaidą būna reakcija, todėl yra pripratę dirbti tokiomis sąlygomis ir imasi temų, kurių reikia imtis, jų manymu, ši tema būtent ir buvo tokia. Jeigu T. G. „Facebook“ pranešimas būtų buvęs be nuotraukos, jis nebūtų pastebėtas. Ne pati nuotrauka, bet žmogaus poza joje, nuotraukos turinys atkreipė dėmesį. I. Ž. kreipėsi į T. G. dėl nuotraukos, bet ji nepavadintų to žurnalistiniu tyrimu, tiesiog tai buvo antrosios pusės nuomonės išklausymas, o tai, kad buvo kreiptasi elektroniniu paštu, o ne telefonu yra įprasta praktika, be to, T. G. pasižymi tuo, kad niekada nekelia telefono ragelio. Su Kauno miesto savivaldybe būdavo gana sunku komunikuoti ir gauti atsakymus. T. G. buvo Kauno miesto mero patarėjas ir jis viešojoje erdvėje atstovauja savivaldybę ir ypač žurnalistams, jie dėl paaiškinimų kreipiasi būtent į T. G. apie Kauno miesto savivaldybės veiklą. Kadangi, redakcijos nuomone, buvo svarbesnis pats faktas ir jo pranešimas visuomenei, tai autorystė domino tik tiek, ar ją reikia nurodyti prie nuotraukos. Klausimas, ar nuotrauką buvo galima naudoti, nekilo, nes jiems svarbiausiai buvo pranešti faktą apie savivaldybės darbuotojų etiką, portalas siekė informuoti visuomenę.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. Z. nurodė, kad jis dirba ryšių su visuomene skyriuje specialistu ir daro video bei foto reportažus, kūrybinę fotografiją. Buvo sugalvota pasidaryti fotosesija 80-90 metų stilistika, tuo laikotarpiu kai buvo pankai, jis pasirinko įkūnyti maištininko rolę. Nuotrauka buvo norima parodyti, kad skirtingų interesų žmonės gali sugyventi ir rasti bendrą interesą, būtent tokia buvo kūrinio idėja. Buvo fotografuojama nuo trikojo su uždelsimu, kadangi jis norėjo dalyvauti kaip modelis ir autorius. Iš tiesų buvo ne vienas bandymas ir nuotraukų yra daug iš fotosesijos. Jų skyrius ieškojo vedėjo ir darbo skelbimas buvo įdėtas į oficialų Kauno miesto savivaldybės interneto puslapį, „Facebook“ paskyrą, kadangi paieškos užsitęsė, todėl buvo siekiama daugiau viešumo ir T. G. įdėjo skelbimą į savo „Facebook“ paskyrą ir paklausė ar jis leistų panaudoti nuotrauką. Viešumu buvo siekiama kuo greičiau surasti ieškomą specialistą. Autorystės T. G. nenurodė, o jis ir neprašė. Tada pasirodžius straipsniui, jis buvo labai nustebęs, jog buvo įžvelgtas negatyvumas ir priešiškumas, kur kūrinio intencija buvo draugystė ir sugyvenimas. Jis perduodamas T. G. nuotrauką nesiekė viešumo, viešumas buvo skirtas darbo skelbimui, o ne jo fotografijai. Susirašinėjime, prieš straipsnio publikavimą, buvo prašoma neviešinti, jis nuotrauką davė panaudoti tik vienam pranešimui. Ar nuotrauka buvo patalpinta viešame „Facebook“ profilyje, jis nežino. Nuotrauka buvo leista panaudoti tik toje vienintelėje vietoje, kitur viešinti neleido. Fotosesiją sugalvojo jis, tai buvo padaryta ne darbo metu, darė kaip privatūs asmenys, jis po darbo užsiima kūryba. Fotosesija vyko darbo kabinete. Nuotrauka buvo padaryta 2017 m. gruodžio 23 d. Jis pats „Facebook“ naudojasi, turi susikūręs profilį, nuotrauka „Facebook“ gali sklisti pasidalinant autoriaus pranešimu arba išsisaugant nuotrauką ir ją paskelbiant kaip savo. Tai, kad nuotrauka gali sklisti internetu supranta, tačiau jis nemanė, kad nuotrauka kartu su darbo skelbimu sklis po internetą. Mechanizmo, kaip yra dalinamasi „Facebook“ pranešimu, jis nežino. Jo darbovietės misija yra jog Kauno gyventojai didžiuotųsi savo miestu. Jis yra fotografijos autorius ir matomas nuotraukoje, nes fotoaparatas buvo ant trikojo ir fotoaparate buvo funkcija fotografuoti po 10 sekundžių nuo mygtuko paspaudimo. Tai, kad buvo fotografuota po kelių sekundžių ir ne iš karto nereiškia, jog jis nėra nuotraukos autorius. Nuotraukų iš fotosesijos buvo daug ir įvairių, T. G. paprašė būtent šios nuotraukos.
Byloje pateikta T. G. „Facebook“ paskyros žinutė kurioje nurodyta, kad „šita puiki ir alkana komanda ieško vadovo. Formaliai tai vadinasi Kauno savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas. Realiai tai yra žmogus, kuris bus atsakingas už miesto komunikacijos strategijos įgyvendinimą, sklandų ir rezultatyvų visos komandos darbą ir visus kitus iš to išplaukiančius dalykus. Jei manai, kad esi tinkamas šiam iššūkiui, parašyk man! Jei tarp tavo draugų yra tokių žmonių, pasidalink su jais! P.S. nuotraukoje komanda ne pilnos sudėties. P.P.S. aš pats kaip iki šiol, taip ir toliau lieku šalia šitos puikios komandos tęsdamas mero patarėjo komunikacijai darbą. P.P.P.S. tai yra asmeninio archyvo nuotrauka, kurią griežtai draudžiama naudoti masinėse informavimo priemonėse (papildymas skirtas vienam itin prieštaringos reputacijos portalui)“ ir pridėta nuotrauka (b. l. 12).
Į bylą pateiktas straipsnis iš portalo (duomenys neskelbtini) „Komunikacija pagal Kauno savivaldybę: darbo skelbimą lydi nuotrauka su iškeltu viduriniuoju pirštu“ (b. l. 13-21).
Į bylą pateiktas straipsnis iš portalo (duomenys neskelbtini) „Iškeltu viduriniuoju pirštu nusifotografavęs Kauno savivaldybės valdininkas reikalauja 2000 eurų“ (b. l. 22-29).
Į bylą pateikti skaitmeninės nuotraukos duomenys (b. l. ?).
Prie bylos pateikta byla Nr. II-439-1035/2019, kurioje pateiktas susirašinėjimas tarp T. G. ir I. Ž., kuriame prašoma komentaro apie nuotrauka (b. l. 27). Į minėtą bylą pateikta M. Z. 2018 m. rugpjūčio 8 d. pretenzija UAB „Alfa Media“ (b. l. 28).
Paaiškinime Ž. P.-T. nurodė, kad 2018 m. liepos 30 d. paskelbtą publikaciją (duomenys neskelbtini) pavadinimu „Komunikacija pagal Kauno savivaldybę: darbo skelbimą lydi nuotrauka su iškeltu viduriniuoju pirštu“ rengė (duomenys neskelbtini) portalo žurnalistė Kaune, I. Ž., portalo vyriausiojo redaktoriaus O. L. pavedimu. Kadangi mero patarėjas yra viešas asmuo ir viešai savo „Facebook“ paskyroje paskelbė kvietimą į darbą Kauno savivaldybėje ir jį iliustravo nuotrauka, kurioje savivaldybės valdininkas pozuoja rodydamas iškeltą vidurinį pirštą, dėl to ši nuotrauka, kurioje savivaldybės valdininkas pozuoja rodydamas iškeltą vidurinį pirštą, dėl to ši nuotrauka prie teksto buvo būtina. I. Ž. iš mero patarėjo „Facebook“ paskyros padarė ekranvaizdžio kopiją, o ji ją įdėjo į turinio valdymo sistemą, tuo metu prie nuotraukos autorystė nebuvo pateikta. Už nuotraukos parinkimą, publikavimą atsako žurnalistai ir kartais redaktorė – ji. Praėjus šiek tiek laiko po publikacijos bendrame redakcijos el. pašte (duomenys neskelbtini) buvo gautas esą nuotraukos autoriaus – savivaldybės darbuotojo (kuris yra nufotografuotas nuotraukoje) reikalavimas sumokėti už minėtą nuotrauką 2000 eurų. Be kita ko, pretenzijoje buvo pripažinta, kad autorystė prie nuotraukos atsirado vėliau. Kadangi situacija redakcijai pasirodė absurdiška, redakcijos sprendimas į šį reikalavimą buvo atsakyti viešai, dėl to redakcija paskelbė antrą straipsnį pavadinimu „Iškeltu viduriniuoju pirštu nusifotografavęs Kauno savivaldybės valdininkas reikalauja 2000 eurų“. Minėtame straipsnyje (duomenys neskelbtini) redakcija paaiškino viešai nuotraukos panaudojimo aplinkybes. Po minėtos publikacijos daugiau jokio kontakto su minėtu savivaldybės darbuotoju nebuvo (byla Nr. II-439-1035/2019, b. l. 73).
Tyrimo metu apklausta I. Ž. parodė, kad „Komunikacija pagal Kauno savivaldybę: darbo skelbimą lydi nuotrauka su iškeltu viduriniuoju pirštu“ publikuota 2018 m. liepos 30 d. 14.05 val. tinklapyje (duomenys neskelbtini) nuotrauką parinko redaktorė Ž. P.. Už nuotraukos parinkimą bei straipsnio publikavimą UAB (duomenys neskelbtini) tinklalapyje atsako minėta redaktorė Ž. P.. Ar į ją asmeniškai ar į redakciją buvo kreiptasi ir kokiu būdu vyko bendravimas tikrai negali pasakyti, neprisimena. Šiame darbe UAB (duomenys neskelbtini) ji nebuvo įdarbinta, yra laisvai samdoma žurnalistė (byla Nr. II-439-1035/2019, b. l. 70).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje priimtas ne teismo tvarka. Juo Ž. P.-T. paskirta 280 Eur bauda už tai, kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 122 straipsnio 1 dalyje, nes ji UAB (duomenys neskelbtini) portale (duomenys neskelbtini) publikuodama straipsnį „Komunikacija pagal Kauno savivaldybę: darbo skelbimą lydi nuotrauka su iškeltu viduriniuoju pirštu“, panaudojo M. Z. nuotrauką be jo sutikimo ir viešai paskelbė internetiniame puslapyje.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 122 straipsnio 1 dalį Ž. P.-T. už tai, kad ji 2018 m. liepos 30 d. tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu J(duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) portale (duomenys neskelbtini) publikuodama straipsnį „Komunikacija pagal Kauno savivaldybę: darbo skelbimą lydi nuotrauka su iškeltu viduriniuoju pirštu“, panaudodama M. Z. nuotrauką be jo sutikimo, viešai paskelbė internetiniame puslapyje.
ANK 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad M. Z. sukurta nuotrauka buvo paskelbta žiniasklaidos priemonėje būtent Ž. P.-T. veiksmų pasėkoje. Tą pripažino pati pareiškėja tiek teismo posėdžio metu, tiek teikdama paaiškinimą tyrimo metu, kad rengiant straipsnį ji atliko techninį darbą, susijusi su nuotraukos įdėjimu į turinio valdymo sistemą. Teismas sutinka su tuo, kad M. Z. sukurta nuotrauka gali būti laikoma autoriniu kūriniu, kadangi kaip M. Z. paaiškino teismo posėdžio metu bei kaip nurodyta jo atsiliepime į skundą, nuotrauka buvo sukurta naudojant atitinkamą techniką, programas ir parenkant tam tikrą stilistiką ir atitinka Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 8 punkto nuostatas apibrėžiančias autorinių teisių objektą. Nežiūrint to, nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Ž. P.-T. veika atitinka ANK 122 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Kaip teismo posėdžio metu parodė nukentėjusysis M. Z., jų skyrius (Kauno savivaldybės Ryšių su visuomene skyrius) ieškojo vedėjo ir darbo skelbimas buvo įdėtas į oficialų Kauno miesto savivaldybės interneto puslapį, o kadangi paieškos užsitęsė, buvo siekiama daugiau viešumo ir T. G. įdėjo skelbimą į savo „Facebook“ paskyrą bei jo paklausė, ar jis leistų panaudoti nuotrauką ir jis šią nuotrauką panaudoti minėtoje paskyroje leido. Iš M. Z. paaiškinimo matyti, kad viešumu buvo siekiama kuo greičiau surasti ieškomą specialistą. Taigi M. Z. suprato, jog jo sukurta nuotrauka bus publikuojama viešai siekiant surasti reikiamą specialistą T. G. „Facebook“ paskyroje ir jis sutiko, jog būtų naudojamas jo kūrinys. Nors nukentėjusysis teismo posėdžio metu teigė, kad jis perduodamas T. G. nuotrauką nesiekė viešumo, viešumas buvo skirtas darbo skelbimui, o ne jo fotografijai, bet M. Z. turėjo suvokti, kad būtent naudojant jo kūrinį yra siekiama daugiau dėmesio. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad T. G. „Facebook“ paskyra buvo viešai prieinama visiems asmenims, įskaitant ir žurnalistus. M. Z. taip pat suprato aplinkybes, kad leisdamas socialiniame tinkle „Facebook“ naudoti jo sukurtą nuotrauką, gali dalintis ir kiti asmenys, todėl jo nurodyta aplinkybė, kad jis nesiekė viešumo negali būti laikoma pagrįsta, kadangi, kaip buvo minėta, kūrinys jo paties sutikimu buvo paskelbtas T. G. viešoje „Facebook“ paskyroje siekiant atkreipti platesnės auditorijos asmenų dėmesį į minėtą Kauno miesto savivaldybės darbo skelbimą ir skatinama dalintis šiuo darbo skelbimu su kitais asmenimis.
Teismas pažymi ir tai, jog iš pat pradžių T. G. savo „Facebook“ paskyroje paskelbus pranešimą apie darbo skelbimą Kauno miesto savivaldybėje su nukentėjusiojo sukurta nuotrauka, pranešime nebuvo nurodytas nuotraukos autorius, tai yra akcentuota ir pareiškėjos skunde, o tokias aplinkybes patvirtino ir M. Z. teismo posėdyje, parodydamas, kad autorystės T. G. nenurodė, o jis ir neprašė. Tai, kad nuotrauką sukūrė M. Z. iš esmės paaiškėjo tik po vėliau sekusių veiksmų, kai portale (duomenys neskelbtini) buvo publikuotas straipsnis. Atitinkamai žinodama tik pirminę informaciją ir nesant jokių nuotraukos autorystę patvirtinančių duomenų, Ž. P.-T. publikavo minėtą žurnalistinį straipsnį. Kaip teismo posėdžio metu parodė pareiškėja nuotrauka buvo atrasta portalo vyriausiojo redaktoriaus O. L., kuri buvo publikuota Kauno miesto mero patarėjo T. G. „Facebook“ paskyroje, kuri nebuvo privati ir buvo atvira; publikuojant nuotrauką nebuvo žinomas nuotraukos autorius. Jos teigimu, klausimas dėl nuotraukos autorystės nebuvo keliamas, nes su tokiais atvejais susiduriama kasdien. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes negalima spręsti, kad Ž. P.-T. objektyviai suprato, jog nuotrauka buvo autorinis kūrinys, kurio viešas paskelbimas galėtų būti laikomas neteisėtu. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, T. G., su juo susisiekus žurnalistams, redagavo savo „Facebook“ pranešimą nurodydamas, jog nuotrauka yra iš asmeninio archyvo, tačiau nebuvo nurodytas nuotraukos, kaip kūrinio, autorius, o portale (duomenys neskelbtini) publikuotame straipsnyje po nuotrauka buvo pateikta nuoroda į nuotraukos gavimo šaltinį – nurodyta „© Facebook“, straipsnyje įvardijant , kad minėta nuotrauka buvo paskelbta Kauno miesto mero patarėjo T. G. „Facebook“ paskyroje. Tokios aplinkybės taip pat leidžia konstatuoti, kad šiuo atveju nebuvo siekiama neteisėtai paskelbti minėtą nuotrauką kaip autorinį kūrinį, tokiu būdu pažeidžiant autoriaus teises.
Be kita ko, svarbu ir tai, jog įvykio metu Ž. P.-T. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), t. y. ji užsiėmė žurnalistine veikla. Kaip ji parodė teismo posėdžio metu, ši nuotrauka buvo publikuota prie darbo skelbimo kviečiančio į Kauno miesto savivaldybę, portalo vyriausiajam redaktoriui pasirodė įdomus faktas, jog prie darbo skelbimo publikuojama nuotrauka su savivaldybės tarnautojais, kur vienas tarnautojas yra iškėlęs vidurinį pirštą ir vyriausiasis redaktorius tiesiog nutarė, kad reikia apie tai parašyti arba įžiebti bent diskusiją, ar tai yra padoru ir gerai; nuotrauka buvo pridėta prie straipsnio, nes be nuotraukos straipsnis būtų buvęs niekinis, kadangi nuotrauka iliustruoja straipsnį, kad buvo kviečiama į darbą valstybės tarnyboje nevisai tinkamu būdu. Būtent straipsnio objektas buvo tai kas užfiksuota nuotraukoje, ne patys žmonės, bet jų poza; jeigu T. G. „Facebook“ pranešimas būtų buvęs be nuotraukos, jis nebūtų pastebėtas, o nuotraukos turinys atkreipė dėmesį. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo siekiama panaudoti autorinį kūrinį ir jį paskelbti, tačiau buvo siekiama pranešti viešai prieinamoje „Facebook“ paskyroje pasirodžiusią informaciją apie Kauno miesto savivaldybės pasirinktą būdą ieškoti darbuotojų. Todėl negalima konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. P.-T. tikslas buvo panaudoti autorinį kūrinį, bet tikslas buvo informuoti visuomenę apie nuotraukoje pavaizduotą necenzūrinį gestą, kuriuo kviečiama į darbą savivaldybėje. Būtent tai buvo akcentuota Ž. P.-T. skunde ir teismo posėdžio metu, su tokiomis nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo nesutikti, kadangi minėto straipsnio turinys ir yra būtent apie nuotraukos turinį.
Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas teigė, jog straipsniu buvo siekiama tik pelno iš reklamų, tačiau tokia jo išreikšta pozicija nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, kurie patvirtintų, jog publikuojamu straipsniu buvo būtent to siekiama, kadangi kaip buvo minėta, žurnalistiniame straipsnyje buvo akcentuojamas nuotraukoje matomas necenzūrinis rankos gestas prie darbo skelbimo, klausiant ar tai atitinka etikos normas.
Taigi įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad M. Z. savo sukurtą nuotrauką perdavė Kauno miesto mero patarėjui T. G. ir leido pastarajam „Facebook“ socialiniame tinkle viešai paskelbti šią nuotrauką kartu su Kauno miesto savivaldybės darbo skelbimu, siekiant didesnio dėmesio skelbimui. Vėliau Ž. P.-T. publikavo straipsnį portale (duomenys neskelbtini), siekiant informuoti kitus asmenis apie minėtą T. G. „Facebook“ paskyroje esantį pranešimą apie darbo skelbimą su nuotrauka, kurioje asmuo yra su iškeltu viduriniuoju pirštu, ir tokiu būdu panaudojo M. Z. sukurtą nuotrauką minėto portalo straipsnyje. Nors minėta nuotrauka buvo paskelbta žiniasklaidos portale, tačiau žurnalistinio straipsnio esmė buvo informuoti visuomenę apie gestą nuotraukoje, kuriuo iš esmės buvo kviečiama dirbti Kauno miesto savivaldybėje. Be to, pagal pirminę nurodytą T. G. informaciją „Facebook“ pranešime, jokių duomenų apie nuotraukos autorystę nebuvo, todėl nebuvo galima objektyviai žinoti, jog tai buvo būtent M. Z. kūrinys, publikuojant fotonuotrauką, pagal galimybes buvo nurodytas informacijos šaltinis. Tuo tarpu M. Z. teiginiai, jog jis nesitikėjo, kad jo sukurta nuotrauka sklis internetu negali būti laikomi objektyviais, kadangi jis pats sutiko publikuoti nuotrauką T. G. „Facebook“ paskyroje suprasdamas, kad yra siekiama didesnio dėmesio dėl Kauno miesto savivaldybės darbo skelbimo. Esant visumai šių aplinkybių negalima teigti, jog Ž. P.-T. publikuodama straipsnį neteisėtai paskelbė M. Z. sukurtą nuotrauką be šio sutikimo, todėl šiuo atveju ANK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nėra.
Dėl nurodytų argumentų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. 22-ANR_N-1818-2019, kuriuo Ž. P.-T. pagal ANK 122 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 280 Eur bauda, naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. P.-T. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 22-ANR_N-1818-2019, kuriuo Ž. P.-T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 280 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.