Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vadinika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-400-808/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vadinika“ ieškinį atsakovams G. Ž., I. M. F., A. M., A. Z., N. Z., P. Š., O. K., K. D., G. Š., Z. Š., R. G. G., M. T., T. M., G. V., T. D., T. D., J. K., I. P., G. G., Č. M., J. Š., J. L. Z., M. Š., Z. Z., A. A., A. T., K. Š., R. S., J. T., Lietuvos Respublikai, priimančiai palikimą po D. I. mirties, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys T. T., M. U., Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovės M. F. ir G. Ž. su ieškiniu sutiko.

6. Tretieji asmenys Z. Z., J. L. Z. ir M. T. su ieškiniu nesutiko nurodydami, kad ieškovės siūlomas žemės sklypo atidalijimo būdas nėra teisingas ir galimas. Ieškovė neįrodė, kad išnaudojo visas galimybes susitarti bei suderinti valią su likusiais bendraturčiais ir (ar) kad aktyviai ieškojo visiems bendraturčiams priimtino sprendimo. Atidalijus žemės sklypą ieškovės pageidaujamu būdu, likusi žemės sklypo dalis taptų bevertė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, vienam iš bendraturčių siekiant atsidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei šalies pasirinkto atsidalinimo teisės įgyvendinimo būdo suderinamumo su kitų bendraturčių teisėmis.

17. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą ir spręsdamas ieškovės ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų negalima pripažinti išsamiais, nes nebuvo visiškai atsakyta į pagrindinius (esminius) faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Dėl šios teisės įgyvendinimo būdo bendraturčiai sprendžia bendru sutarimu. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

19. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas).

20. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo taisyklė – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019 38 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika).

21. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014).

22. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių nustatė, kad ieškovei UAB „Vadinika“ nuosavybės teise priklauso 2044/2715 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir ginčo sklypas). Likusios to paties žemės sklypo dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams G. Ž., I. M. F., A. M., A. Z., N. Z., P. Š., O. K., K. D., G. Š., Z. Š., R. G. G., M. T., T. M., G. V., T. D., T. D., J. K., I. P., G. G., Č. M., J. Š., J. L. Z., M. Š., M. U., Z. Z., A. A., A. T., K. Š., R. S., J. T. ir Lietuvos valstybei. Ieškovė UAB „Vadinika“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama be atsakovų sutikimo atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal parengtą D. P. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį, kuriame apeliantei priklausanti, atidalijama žemės sklypo dalis pažymėta indeksu „P1“ (apribota taškais 1-2-3-4-5-6-9), o atsakovams bei tretiesiems asmenims T. T., M. U., priskirti žemės sklypo dalį, kuri pažymėta indeksu „P2“ (apribota taškais 6-7-8-9) ir leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos tvirtinti parengtą projektą be atsakovų pritarimo, taip pat leisti ieškovei be atsakovų sutikimo atlikti visus teisės aktuose numatytus veiksmus, susijusius su parengto projekto įgyvendinimu (parengti ieškovei suprojektuoto žemės sklypo, projekte pažymėto indeksu „P1“, kadastro bylą, ją suderinti su Nacionalinę žemės tarnybą, pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl sklypų ir teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų įregistravimo bei kitus būtinus veiksmus). Pagrindinė minėto žemės sklypo naudojimo paskirtis yra „kita“, o naudojimo pobūdis „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“. Ieškovė į bylą pateikė D. P. parengtą žemės sklypo atidalijimo Projektą, kuriame suformuoti du savarankiški nekilnojamojo turto objektai (1 t., 79–86 e. b. l.). Ieškovė parengtą Projektą registruotu paštu išsiuntė atsakovams ir tretiesiems asmenims, bendraturčiai Z. Z., J. L. Z. ir M. T. nesutiko su ieškovės pateiktu Projektu (1 t. l. 89–90 e. b. l.), jam pritarė bendraturčiai T. T., M. F., G. Ž.).

23. Nesant išlaikyto bendraturčių interesų derinimo ir pakankamų pastangų siekiant bendro sutarimo su kitais bendraturčiais dėl minėto žemės sklypo padalinimo, ieškovės pasiūlytą nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą pirmosios instancijos teismas pripažino nepriimtinu, nes juo būtų pažeistos bendraturčių teisės ir teisėti interesai, padarant neproporcingą žalą tiek bendraturčiams, tiek daiktui ir jo paskirčiai, todėl ieškinį atmetė.

24. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

25. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atidalijus sklypo dalį pagal ieškovės pateiktą projektą, likusioje ginčo sklypo dalyje jokia statyba taptų negalima dėl galiojančių degalinių apsaugos zonų reikalavimų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad degalinė ginčo sklype dar nėra suplanuota (nėra parengtas degalinės techninis statybos projektas, nėra gauti leidimai statyti, nėra suprojektuoti jokie degalinės statiniai bei įrenginiai). Sklype tik patvirtintas detalusis planas, numatantis galimybę šiame sklype statyti degalinę. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, įvertinus ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo pobūdį, galimas transporto paskirties pastatų ir garažų paskirties pastatų, elektroninių ryšių infrastruktūros, inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių statinių ir įrenginių statyba naudojimosi būdas. Įvertinus tai, kad esant tokiam sklypo naudojimosi būdui, ginčo žemės sklype nebūtinai bus statoma degalinė, yra įmanomi ir galimi ir kitų statinių statybos variantai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nesant sklype pastatytų pastatų nėra taikomos ir nustatomos apsaugos zonos. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas neįvertino tai, jog padalijus sklypą į du atskirus turtinius vienetus pagal ieškovės pateiktą projektą, abiejuose sklypuose būtų galimybė statybai, kadangi pagal patvirtinto detaliojo plano sprendinius abiejuose sklypuose (po padalijimo) yra numatytos statybos zonos.

26. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti teisės aktai numato, kad projektuojant statinius ar įrenginius, kuriems nustatomos apsaugos zonos, reikalinga gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus, jei gretimiems sklypams būtų nustatomi nauji apribojimai. Taigi sklypo savininkas, projektuodamas statinius ar įrenginius, kuriems yra nustatomos tam tikros apsaugos zonos, turėtų kreiptis į atidalyto sklypo savininkus ir gauti jų sutikimą tų įrenginių projektavimui bei statybai arba pasitraukti per reikiamą atstumą nuo gretimų sklypų ribų ir taip užtikrinti, kad naujai atsirasianti apsaugos zona nepakliūtų į gretimus sklypus.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Ginčo atveju ieškovei ir atsakovams priklauso idealiosios žemės sklypo dalys vadinasi realiosios dalys šiuo metu šalims nėra nustatytos.

28. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme.

29. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė iš esmės siekia atidalyti jai priklausančią žemės sklypo dalį, Projekte nurodyta simboliu „PI“, atitinkamai atsakovams paliekant žemės sklypo dalį, Projekte pažymėtą simboliu „P2“, tačiau teismas nesiaiškino šalių galimų pozicijų dėl piniginių kompensacijų už atidalijamas žemės sklypo dalis. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. Sprendžiant ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tikslūs atidalijamo daikto duomenys svarbūs nustatant atsidalijantiems bendraturčiams teksiančias realias turto dalis, taip pat ir sprendžiant dėl galimybės atidalyti kitais šalių prašomais būdais. Šiuo atveju siekiama atsidalyti natūra, formuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus, esant bendraturčių tarpusavio nesutarimams dėl atidalijimo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir neatsižvelgė į kiekvieno iš bendraturčių interesus ir iš esmės neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ginčo turto atidalijimo galimybės, nevertino byloje surinktų įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės. Šis proceso pažeidimas yra esminis ir jis negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl 2019 m. sausio 15 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

31. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja, kadangi bylą nagrinėjant pakartotinai ir įvertinus naujas aplinkybes sprendžiamu klausimu, šalių ginčijamos aplinkybės ir reikalavimai turi būti vertinami pakartotinai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.