- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-1333-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13965-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Saltoniškių verslo centras“
- Ieškovas
- P. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės bei Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Saltoniškių verslo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19842-608/2018 pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Saltoniškių verslo centras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. B. ieškinyje prašė iš atsakovės AB „Saltoniškių verslo centras“ priteisti 5 909,43 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir UAB „NOBUS LT“ 2017-09-15 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria UAB „NOBUS LT“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės 5 909,43 Eur skolą. Atsakovei buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė AB „Saltoniškių verslo centras“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad pripažįsta skolą pradiniam kreditoriui UAB „NOBUS LT“. Atsakovės mokėtinos UAB „NOBUS LT“ piniginės lėšos areštuotos antstolių. Ieškovo nurodytas skolų suderinimo aktas pasirašytas UAB „Investiciniai statybų projektai“, atsakovės ir UAB „NOBUS LT“ 2017-06-16 susitarimo dėl reikalavimo perleidimo ir įskaitymo pagrindu (toliau – 2017-06-16 susitarimas). Minėtu susitarimu šalys susitarė, kad atsakovė sumokės UAB „NOBUS LT“ 5 909,43 Eur skolą per 5 darbo dienas po to, kai UAB „Raigesta“ pateiks atsakovei patvirtinimą apie tai, kad pretenzijų UAB „NOBUS LT“ dėl darbų, vykdytų pagal 2016-02-19 statybos rangos sutartį Nr. 20160219/01 (toliau – Rangos sutartis), neturi. Sąlyga, su kuria siejamas skolos sumokėjimo terminas, neįvykusi. Reikalavimo perleidimo sutartis yra apsimestinis sandoris, nes juo buvo siekiama ne reikalavimo teisės perleidimo, o UAB „NOBUS LT“ atlyginimo ieškovui už jo suteiktas advokato teisines paslaugas sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-14 sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 5 909,43 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2018-08-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 177 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš atsakovės priteisė 7,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.
3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovas ir UAB „NOBUS LT“ 2017-09-15 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „NOBUS LT“ perleido ieškovui P. B. nuosavybės teisę į atsakovės 5 909,43 Eur skolą. Reikalavimo perleidimo sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad naujajam kreditoriui pereina reikalavimo teisė (nuosavybės teisė į atsakovės skolą) nuo Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo momento. Reikalavimo perleidimo sutarties 5 punkte naujasis kreditorius įsipareigojo informuoti skolininką apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktą, pateikiant skolininkui Reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygoje numatytos formos pranešimas kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija skolininkui naujojo kreditoriaus buvo parengtas 2017-12-07, išsiųstas 2017-12-08, įteiktas atsakovei 2017-12-08. Apylinkės teismas sprendė, kad nuo pranešimo apie reikalavimo perleidimą įteikimo atsakovei momento savo prievolę UAB „NOBUS LT“ atsakovė privalo vykdyti naujajam kreditoriui – ieškovui.
3.2. Atsakovė pripažino, jog yra skolinga UAB „NOBUS LT“ 5 909,43 Eur, todėl tarp šalių nekilo ginčo dėl atsakovės skolos pradiniam kreditoriui susidarymo pagrindo. Nustatė, kad atsakovės 5 909,43 Eur skola pradinei kreditorei UAB „NOBUS LT“ susidarė UAB „Investiciniai statybų projektai“, atsakovės ir UAB „NOBUS LT“ sudaryto 2017-06-16 Susitarimo pagrindu. 2017-06-16 Susitarimo 1.3 punkte susitarta, kad po tarpusavio reikalavimų perleidimo ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atsakovė lieka įsiskolinusi UAB „NOBUS LT“ 5 909,43 Eur pagal Rangos sutartį. 2017-06-16 susitarimo 2 punkte susitarta, kad atsakovė sumokės UAB „NOBUS LT“ 5 909,43 Eur skolą per 5 darbo dienas po to, kai UAB „Raigesta“ pateiks atsakovei patvirtinimą apie tai, kad pretenzijų UAB „NOBUS LT“ dėl darbų, vykdytų pagal Rangos sutartį, neturi. Apylinkės teismas sprendė, jog nepagrįstas atsakovės argumentas, jog 2017-06-16 Susitarimo 2 punkte numatyta sąlyga, su kuria siejamas atsakovės skolos UAB „NOBUS LT“ sumokėjimo terminas, neįvykusi. 2017-06-16 Susitarimo 2 punkte numatytos sąlygos aiškinimas taip, kaip nurodo atsakovė, prieštarautų sąžiningumo principui, sutarties esmei, nes taip būtų paneigta pradinio kreditoriaus UAB „NOBUS LT“ teisė į skolos gavimą, kas yra esminė sutarties sąlyga ir rezultatas. Atsakovė neginčija, jog UAB „NOBUS LT“ tinkamai ir laiku atliko darbus pagal Rangos sutartį. Atsakovė privalo sumokėti 2017-06-16 Susitarimo 1.3 punkte nurodytą 5 909,43 Eur skolą. 2017-06-16 Susitarime nenumatyta kokia forma ir terminu UAB „Raigesta“ pateiks patvirtinimą apie pretenzijų neturėjimą pagal Rangos sutartį, o tokių pretenzijų buvimo šalys byloje neįrodinėjo. Laikė, jog atsakovės skolos sumokėjimo terminas pasibaigęs.
3.3. Ieškovą ir pradinį kreditorių siejo atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai: ieškovas, kaip advokatas, teikė pradiniam kreditoriui UAB „NOBUS LT“ atlygintines advokato teisines paslaugas. Atsakovė nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo būdas atsiskaityti už ieškovo UAB „NOBUS LT“ suteiktas teisines paslaugas. Ieškovas tokio Reikalavimo perleidimo sutarties tikslo neginčija. Ieškovas patvirtino, jog ieškovas pagal Reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „NOBUS LT“ atsiskaitė įskaitydamas savo reikalavimą UAB „NOBUS LT“ dėl atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas į pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovo mokėtiną atlyginimą. Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo sukurti atitinkamos teisinės pasekmės šios sutarties šalims: ieškovas įgijo iš UAB „NOBUS LT“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Reikalavimo perleidimo sutartyje numatytos kainos sumokėjimo būdas, t. y. tai, jog ieškovas atsiskaitė su UAB „NOBUS LT“ priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo būdu, nesudaro pagrindo traktuoti reikalavimo perleidimo sutartį kaip apsimestinį sandorį. Atsiskaitymo pagal Reikalavimo perleidimo sutartį būdas nekeičia šalių valios dėl paties sandorio tikslo, t. y. reikalavimo teisių perleidimo. Jeigu reikalavimo teisių perleidimo sutartis pažeidžia UAB „NOBUS LT“ kreditorių teises, tai toks sandoris gali būti nuginčijamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu. Nustatė, kad Reikalavimo perleidimo sutartis neginčijama, todėl galiojanti. Atsakovė nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog Reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia atsakovės teises, Reikalavimo perleidimo sutarties įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Sprendė, kad Reikalavimo perleidimo sutartis galiojanti atsakovės atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Atsakovė AB „Saltoniškių verslo centras“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
4.1. Ieškovas nesirėmė argumentais, susijusiais su 2017-06-16 susitarimo galiojimu, į bylą neteikė įrodymų, susijusių su 2017-06-16 susitarimo ar jos dalies galiojimu, nereiškė reikalavimo dėl 2017-06-16 susitarimo ar jo dalies pripažinimo negaliojančiu. Teismas, peržengdamas ieškinio pagrindo ir dalyko ribas, savo iniciatyva vertino ir pripažino 2017-06-16 susitarimo 2 punkto negaliojimą. Teismas nebandė aiškinti, kokią kitą prasmę galėtų turėti aptariama 2017-06-16 susitarimo sąlyga, o tiesiog konstatavo, kad ji negali būti taikoma, t. y. negalioja. Turėtų būti taikomos sandorių negaliojimo instituto normos, aiškinamasi, ar sandorio dalies negaliojimo klausimas gali būti sprendžiamas kilus ginčui dėl sandorio galiojimo ne tarp sandorio šalių. Teismo išvada, kad 2017-06-16 susitarimo 2 punkto sąlyga nesąžininga – nepagrįsta. 2017-06-16 susitarimo 2 punktas suformuluotas aiškiai. Bet koks protingas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti sąlyginę prievolės sumokėti 2017-06-16 susitarime nurodytos sumos vykdymo prielaidą. Apelianto prievolės sumokėti pradiniam kreditoriui UAB „NOBUS LT“ įvykdymas apibrėžtas konkrečia sąlyga. Išvada, kad sąlyginė prievolė prieštarautų 2017-06-16 susitarimo esmei nepagrįsta. 2017-06-16 susitarimo esmė – skolos mokėjimas įvykus tam tikrai sąlygai. Pradinis kreditorius reikalavimo sumokėti visą skolą nereiškė. Nėra prielaidų teigti, kad pradinis kreditorius būtų supratęs 2017-06-16 susitarimo esmę skundžiamame sprendime nurodytu būdu. Apeliantė sutartinių santykių su pradiniu kreditoriumi UAB „NOBUS LT“ pagal Rangos sutartį neturi, negali pagrįsti motyvų apie tai, jog „atsakovė neginčija, kad UAB „NOBUS LT“ tinkamai ir laiku atliko darbus pagal Rangos sutartį“. Nėra įrodymų, kurie pagrįstų tinkamą UAB „NOBUS LT“ sutartinių įsipareigojimų vykdymą pagal Rangos sutartį, nes ieškovas tokios aplinkybės neįrodinėjo. Neaišku, kuo remiantis teismas daro išvadą apie tinkamą UAB „NOBUS LT“ sutartinių įsipareigojimų vykdymą pagal Rangos sutartį. Teismo posėdžio metu apeliantas paaiškino, kad UAB „Raigesta“, užsakovas pagal Rangos sutartį, pretenzijų dėl UAB „NOBUS LT“ sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal Rangos sutartį turi. Teismas, ėmęsis vertinti su Rangos sutarties vykdymu susijusias aplinkybes, faktiškai peržengė ieškinio ribas. Naujai teikiami įrodymai patvirtina aplinkybę, kad 2017-06-16 susitarimo 2 punkto sąlyga neįvykusi. Teisminių ginčų buvimas tarp trečiųjų asmenų (pradinio kreditoriaus ir užsakovo pagal rangos sutartį UAB „Raigesta“) negali pagrįsti sprendimo. UAB „Raigesta“ bet kada gali kreiptis su ieškiniu dėl UAB „NOBUS LT“ įsipareigojimų pagal Rangos sutartį vykdymo. UAB „Raigesta“ nusprendė susilaikyti nuo teisminio bylinėjimosi. Verslo logika nepateisintų papildomų išlaidų teisminiam procesui, žinant UAB „NOBUS LT“ turtinę būklę. Teismas negalėjo vertinti 2017-06-16 susitarimo 2 punkto galiojimo ir neturėjo pagrindo netaikyti aiškiai apibrėžtos sąlygos.
4.2. Apeliantė buvo nurodžiusi, jog Reikalavimo perleidimo sutartis turi niekinio (tariamo (dėl akių)) sandorio požymių, todėl yra niekinė ab initio (liet. nuo sudarymo momento). Byloje pakankamai duomenų konstatuoti, kad Reikalavimo perleidimo sutartis negalioja dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teismo posėdžio metu išdėstyti paaiškinimai pakankami išvadai apie Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimą ir tai teismas turėjo konstatuoti ex officio (liet. savo iniciatyva). Ieškovo paaiškinimai teismo posėdyje apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu jam žinomus teisminius ginčus su pradinio kreditoriaus UAB „NOBUS LT“ kreditoriais ir pradinio kreditoriaus turto areštą, taip pat byloje esantys apelianto teikti antstolių patvarkymai leidžia teigti, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo būdas formaliai apeiti kitus UAB „NOBUS LT“ kreditorius, UAB „NOBUS LT“ sumokant ieškovui atlygį už teisines paslaugas. Teismas nevertino aplinkybės, susijusios su trečiųjų asmenų, pradinio kreditoriaus UAB „NOBUS LT“ kreditorių interesų pažeidimu. Pripažinus, kad Reikalavimo perleidimo sutartis galioja, nesąžiningai veikusiam ieškovui (žinojusiam ir teismo posėdyje tai pripažinusiam, apie kitų pradinio kreditoriaus UAB „NOBUS LT“ kreditorių reikalavimus) būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas kitų kreditorių atžvilgiu.
Atsiliepimas
5. Ieškovas P. B. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-14 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
5.1. 2017-06-16 susitarime nėra UAB „Raigesta“ sutikimo/įsipareigojimo teikti tokius patvirtinimus UAB „NOBUS LT“, kaip ir nėra patvirtinimo, kad ji dalyvavo pasirašant minimus šalių skolų perleidimus ir įskaitymus. 2017-06-16 susitarimo 2 punkte numatytos sąlygos dėl atsakovės skolos UAB „NOBUS LT“ sumokėjimo termino atidėjimo prieštarauja sąžiningumo principui ir susitarimo esmei. 2017-06-16 susitarime nurodoma, kad atsakovė „skolinga UAB „NOBUS LT“ pagal Rangos sutartį 7 037,03 Eur“, todėl galima teigti, jog Rangos sutartis buvo sudaryta tik tarp atsakovės ir UAB „NOBUS LT“. Nei 2017-06-16 susitarimo, nei Rangos sutarties pagrindu nekyla teisiniai įsipareigojimai tarp UAB „Raigesta“ ir UAB „NOBUS LT“ teikti ir priimti patvirtinimus apie atliktus darbus pagal Rangos sutartį. Tais atvejais, kai rangos sutartyje nenustatyta rangovo tiesioginių santykių su užsakovu, ir rangovas negali pareikšti reikalavimo užsakovui sutarties pagrindu, tai negalima remtis aplinkybe, kad dėl subjekto, kuris nėra sutarties šalis būtų atidedami ar sulaikomi mokėjimai. 2017-06-16 susitarimo 2 punkte įtvirtinta atidedamoji sąlyga pažeidžia imperatyvų reikalavimą apibrėžti terminą įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti. Lingvistinė 2017-06-16 susitarimo formuluotė sudarytų pagrindą teigti, kad susitarimo šalys susitarė dėl atidedamosios sąlygos, kuri priklauso nuo subjekto net nesančio susitarimo šalimi. 2017-06-16 susitarime nurodytos trys šalys, 2 punkte nurodyta UAB „Raigesta“ nedalyvavo tvirtinant 2017-06-16 susitarimą, todėl jos interesų iškėlimas aukščiau susitarimo šalių neteisėtas. Aiškinant 2017-06-16 susitarimą apeliantės nurodytu būdu reikštų, kad 2017-06-16 susitarimo sąlyga, kuri priklauso nuo ketvirtojo subjekto gali ir niekada neįvykti, paneigia 2017-06-16 susitarimo šalių teises ir pareigas. Tokiu būdu paneigiama pradinio kreditoriaus UAB „NOBUS LT“ teisė į skolos gavimą, kuri yra esminė 2017-06-16 susitarimo sąlyga ir rezultatas. 2017-06-16 susitarimo nuostata, kuri apibrėžia terminą įvykiu, kuris gali ir neįvykti, pažeidžia imperatyvų teisės normos reikalavimą apibrėžti terminą įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti, todėl 2017-06-16 susitarimo sąlyga pripažįstama negaliojančia ab initio. Apeliantė pripažįsta, kad yra skolinga UAB „NOBUS LT“ 5 909,43 Eur, tačiau ginčija prievolės įvykdymo terminą pagal 2017-06-16 susitarimo 2 punkto sąlygą. Apeliantės prašomose prijungti pranešimuose pateikiamos UAB „Raigestra“ pretenzijos UAB „NOBUS LT“ dėl 2015-01-26 tarp rangovo UAB „NOBUS LT“ ir užsakovo UAB „Raigesta“ sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. ES-2014/08/18. Byloje nėra duomenų apie Statybos rangos sutartį Nr. ES-2014/08/18, tai yra dvi skirtingos sutartys.
5.2. UAB „NOBUS LT“ ir P. B. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „NOBUS LT“ perleido P. B. nuosavybės teises į galiojančią reikalavimo teisę į atsakovės 5 909,43 Eur skolą. Nuo reikalavimo perleidimo dienos ieškovas P. B. įgijo teisę reikšti visus reikalavimus, susijusius su apeliantės pareiga sumokėti 5 909,43 Eur skolą. Apeliantės skola patvirtinta pradinio kreditoriaus UAB „NOBUS LT“ ir atsakovės pasirašytu tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovą ir pradinį kreditorių siejo atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai. Reikalavimo perleidimo sutartis buvo būdas atsiskaityti už ieškovo suteiktas teisines paslaugas UAB „NOBUS LT“. Ieškovas pagal Reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „NOBUS LT“ atsiskaitė, įskaitydamas savo reikalavimą UAB „NOBUS LT“ dėl atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas į pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovo mokėtiną atlyginimą. Reikalavimo perleidimo sutartyje numatytas kainos sumokėjimo būdas nesudaro pagrindo traktuoti Reikalavimo perleidimo sutartį kaip apsimestinį sandorį. Reikalavimo perleidimo sutartis buvo įvykdyta, sukūrė realius padarinius. Apeliantė savitiksliai interpretuoja teismo posėdžio metu ieškovo teiktus paaiškinimus. 2017-09-15, kai buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, reikalavimo teisė nebuvo apribota, jai netaikytos laikinos apsaugos priemonės ir jos nebuvo registruota areštų registre. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir civiliniai ginčai teismuose tarp ūkio subjektų neįrodo jų nemokumo. Kreditorių teisės galėjo būti pažeistos tik tuomet, jei UAB „NOBUS LT“ Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną 2017-09-15 būtų buvusi nemoki, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Apeliantė deklaratyviais teiginiais įrodinėja Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimą, tačiau nenurodo aplinkybių, patvirtinančių, kad Reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia apeliantės teises.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo apylinkės teismas tenkino ieškovo P. B. ieškinį dėl piniginio reikalavimo, kylančio sutartiniu teisiniu pagrindu, iš atsakovės AB „Saltoniškių verslo centras“. Ieškovas piniginį reikalavimą į atsakovę grindė Reikalavimo perleidimo sutartimi, pagal kurią iš pradinio kreditoriaus UAB „NOBUS LT“ įsigijo 5 909,43 Eur reikalavimo teisę į atsakovę.
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu
9. Atsakovė apeliaciniame skunde suformulavo prašymą prijungti naujus įrodymus: i) UAB „Raigesta“ 2016-07-27 pranešimą UAB „NOBUS LT“ dėl darbų užbaigimo (b. l. 68–69); ii) UAB „Raigesta“ 2017-03-17 pranešimą UAB „NOBUS LT“ dėl darbų trūkumų ir galutinio perdavimo–priėmimo akto (b. l. 67); iii) UAB „Raigesta“ 2017-06-27 pranešimą UAB „NOBUS LT“ dėl darbų trūkumų ir galutinio perdavimo–priėmimo akto (b. l. 96); iv) grąžintą (neįteiktą) voką (siuntėjas AB „ŽIA valda) (b. l. 97); v) tarp UAB „Raigesta“ ir UAB „Leirona“ 2017-09-04 sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. RD-5/9-04 dėl fasado remonto darbų (b. l. 70–79); vi) tarp UAB „Raigesta“ ir UAB „Ergostatas“ 2018-12-03 Statybos rangos sutartį Nr. RD-18/11-15 dėl turėklų keitimo (b. l. 80–85); vii) UAB „NOBUS LT“ kreditorių (UAB „Inviktus“ ir UAB „KERISTA“) 2018-10-18 reikalavimą (pretenziją) (b. l. 87–88); viii) kreditorių UAB „Inviktus“ ir UAB „KERISTA“ 2018-10-16 sudarytą atstovavimo sutartį su advokate S. G. (b. l. 88–89); ix) UAB „NOBUS LT“ kreditorių (UAB „Inviktus“ ir UAB „KERISTA“) 2018-11-20 pareiškimą (ieškinį) Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „NOBUS LT“ kopija (b. l. 90–93); x) UAB „NOBUS LT“ kreditorių (UAB „Inviktus“ ir UAB „KERISTA“) 2018-12-15 pakartotinį reikalavimą (pretenziją) (b. l. 94–95). Nurodė, kad nauji įrodymai teikiami apeliacinės instancijos teismui, nes jų pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo reaguojant į skundžiamame sprendime nurodytą Reikalavimo perleidimo susitarimo 2 punkto netaikymo motyvaciją. Pridedami įrodymai reikšmingi bylai. Apeliantė taip pat neturėjo galimybių pirmosios instancijos teisme patekti įrodymų, susijusių su Rangos sutarties vykdymu. Teikiami dokumentai, susiję su Rangos sutartimi bei pagal ją reiškiamomis pretenzijomis pradiniam kreditoriui UAB „NOBUS LT“, pateikiamos užsakovo, UAB „Raigesta“, pretenzijos rangovui dėl trūkumų šalinimo. Negavęs atsakymo į siųstus reikalavimus užsakovas UAB „Raigesta“ ėmėsi savo sąskaita šalinti darbų pagal Rangos sutartį trūkumus, t. y. sudarė rangos sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl fasado trūkumų šalinimo bei surūdijusių turėklų keitimo.
10. Ieškovė su atsakovės prašymu dėl naujų įrodymų prijungimo nesutiko. Nurodė, kad apeliantė turėjo visas galimybes teikiamus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Prašomi prijungti dokumentai nesusiję su nagrinėjama byla: 2016-07-27, 2017-03-07, 2017-06-27 pranešimuose pateikiamos pretenzijos yra dėl 2015-01-26 tarp rangovo UAB „NOBUS LT“ ir UAB „Raigesta“ sudarytos Statybos rangos sutarties Nr. ES-2014/08/18, o Reikalavimo perleidimo susitarime minima 2016-02-19 Statybos rangos sutartis Nr. 20160219/01.
11. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prašomų prijungti įrodymų turiniu, pritaria ieškovei, jog, pirma, didžiąją dalį įrodymų atsakovė galėjo pateikti dar pirmosios instancijos teisme ir, antra, prašomi prijungti įrodymai nesusiję su byla. Byla teisme gauta 2018-05-08, sprendimas priimtas 2018-11-14, todėl įrodymai (dokumentai) sudaryti 2016-07-27, 2017-03-17, 2017-06-27, 2017-09-04, 2018-10-16 ir 2018-10-18 galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teismui. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, jog aptartų dokumentų neturėjo objektyvios galimybės teismui pateikti anksčiau. Dokumentai apie UAB „NOBUS LT“ keliamą bankroto bylą nėra reikšmingi šios bylos nagrinėjimui (teismui pakanka tik aplinkybės, jog UAB „NOBUS LT“ bankroto byla buvo keliama). Likę prašomi prijungti įrodymai, t. y. tie, kurie sudaryti po 2018-11-14, kolegijos vertinimu, nesusiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamais klausimais. UAB „Raigesta“ su UAB „Leirona“ ir UAB „Ergostatas“ sudarytų sutarčių tekstas nepatvirtina, jog tokios sutartys sudarytos taisant netinkamai atliktus UAB „NOBUS LT“ darbus.
13. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės dviem savarankiškais argumentais: pirmasis argumentas susijęs su 2017-06-16 susitarimo 2 punkto sąlygos galiojimu bei aiškinimu, o antrasis – su Reikalavimo perleidimo sutarties (ne)galiojimu. Kolegija visų pirma pasisako dėl Reikalavimo sutarties (ne)galiojimo.
Dėl Reikalavimo perleidimo sutarties (ne)galiojimo
14. Nustatyta, kad byloje ginčo dėl to, kad pradinis kreditorius UAB „NOBUS LT“ 2017-06-16 susitarimo teisiniu pagrindu turėjo (nevertinant 2017-06-16 susitarimo 2 punkto sąlygos) 5 909,43 Eur reikalavimo teisę į atsakovę (AB „Saltoniškių verslo centras“), nėra (b. l. 26).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis); kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, visgi, tam tikrais atvejais reikalavimo teisė negali būti perleista; draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo (CK 6.102 straipsnis) arba sutarties; CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti; Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3–4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2014).
16. Atsakovė atsiliepime buvo nurodžiusi, jog Reikalavimo perleidimo sutartis atitinka tariamojo sandorio požymius (CK 1.86 straipsnio 1 dalis) (b. l. 22–24). Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negalioja ab initio, kadangi reikalavimo perleidimu buvo siekta išvengti UAB „NOBUS LT“ galiojančio arešto, t. y. įskaitymas pagal Reikalavimo perleidimo sutartį buvo atliktas galiojant sąskaitų areštams (2018-10-25 teismo posėdžio garso įrašo takelio 00:18:20–00:21:00 min., 00:33:00–00:33:50 min.) (b. l. 48–49). Apeliaciniame skunde atsakovė papildomai nurodo, jog Reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir dėl jos prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) (b. l. 60–65). Nurodytos aplinkybės reiškia, jog byloje kilo ginčas dėl reikalavimo perleidimo sutarties (ne)galiojimo.
17. Iš apylinkės teismo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Reikalavimo perleidimo sutartis neginčijama įstatymų nustatyta tvarka, o atsakovė nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog Reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia atsakovės teises, o taip pat atsakovė įstatymų nustatyta tvarka Reikalavimo perleidimo sutarties neginčijo. Su tokiu apylinkės teismo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas ex officio, kai nėra pareikšto bylos šalies reikalavimo dėl sandorio negaliojimo, gali pripažinti sandorį niekiniu, kai jo negaliojimas yra akivaizdus; tuo atveju, jei susitarimas nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi suteikti galimybę ieškovui patikslinti ieškinį ir pareikšti reikalavimą dėl susitarimo pripažinimo niekiniu, taip pat šalims pateikti argumentus ir įrodymus dėl tokio reikalavimo (ne)pagrįstumo; kai sandorio šalis išreiškia poziciją ne ieškinio forma reikšdama reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, o rašytiniu paaiškinimu, teigdama, kad sandoris buvo fiktyvus, tai neturi tapti teismui kliūtis įvertinti, ar jis nėra akivaizdžiai negaliojantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019, nutarties 26 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas kasacinio teismo išaiškinamas reiškia, kad apylinkės teismas turėjo vertinti atsakovės argumentus, kuriais buvo reiškiamos abejonės dėl Reikalavimo perleidimo sutarties (ne)galiojimo. Juolab į bylą buvo pateikti pakankamai konkretūs duomenys (antstolių patvarkymai), kurių turinys rodė, jog Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu (2017-09-15) pradinio kreditoriaus UAB „NOBUS LT“ atžvilgiu galiojo turto areštas, įskaitant ir turtinių teisių areštą.
19. Bylos duomenimis, Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2017-09-15 (b. l. 6–8). Atsakovė kartu su atsiliepimu į bylą pateikė duomenis apie tai, jog pradiniam kreditoriui, t. y. UAB „NOBUS LT“ buvo taikytas turto areštas nuo 2017-06-27 (b. l. 29, 33, 38–40). Iš antstolės B. P. 2017-06-27 patvarkymo matyti, jog vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-26978-910/2017 (e2-3645-779/2018) dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolė areštavo visas UAB „NOBUS LT“ atžvilgiu išmokėtinas lėšas 35 580,85 Eur sumai, t. y. areštavo visas esančias bei būsimas išmokėtinas lėšas UAB „NOBUS LT“. Aptartas patvarkymas buvo adresuotas atsakovei (AB „Saltoniškių verslo centras“) ir atsakovė įpareigota saugoti aptartas lėšas iki atskiro patvarkymo. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-26978-910/2017 (e2-3645-779/2018) UAB „NOBUS LT“ atžvilgiu taikė nuosavybes teise priklausančio kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei (UAB „NOBUS LT“) ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 33 580,85 Eur sumos, areštą, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-26978-910/2017 (e2-3645-779/2018) buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-26 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018-02-20. Aptartos faktinės aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-26978-910/2017 (e2-3645-779/2018) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „NOBUS LT“ galiojo nuo 2017-06-15 iki 2018-02-20. Aptarta aplinkybė ir jos teisinės pasekmės Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimui, t. y. jog Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu – 2019-09-15 – galiojo piniginių lėšų perleidimo draudimas (nuo 2017-06-15 iki 2018-20-20), apylinkės teismo neanalizuota.
20. Bylos duomenimis, antstolis I. G. 2018-01-09 patvarkymu areštavo UAB „NOBUS LT“ priklausančias turtines teises į jam išmokėtinas pinigines lėšas 33 040,96 Eur sumai (b. l. 33). Aptartas I. G. patvarkymas priimtas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3536-936/2018, kuria areštuotas UAB „NOBUS LT“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas ir kilnojamas turtas, o turto nesant ar jo nepakankant, areštuotos pinigines lėšos bei turtinės teisės, esančios pas UAB „NOBUS LT“ ar trečiuosius asmenis (areštuoto turto ir piniginių lėšų suma – 33 040,96 Eur). Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-23 sprendimu už akių iš UAB „NOBUS LT“ priteisė 33 040,96 Eur skolą UAB „Europos saugumo garantas“ naudai. Iš civilinės bylos Nr. e2-3536-936/2018 kortelės matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-02 nutartis buvo įvykdyta 2018-04-05. Bylos duomenimis, antstolio I. G. 2018-01-09 patvarkymas buvo pakeistas 2018-04-04 patvarkymu padidinant arešto mastą iki 37 431,23 Eur (b. l. 38–39). Aptartos aplinkybės rodo, jog laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-3536-936/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-02 nutarties pagrindu UAB „NOBUS LT“ atžvilgiu galiojo nuo 2018-01-09 iki 2018-04-05, o nuo 2018-04-05 turto areštas taikytas antstolio I. G. 2018-04-04 patvarkymu Nr. S-18-8-5714. Aptartos aplinkybės ir jų teisinė įtaka Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimui apylinkės teismo sprendime neaptarta.
21. Bylos duomenimis, antstolis V. M. 2018-02-26 patvarkymu, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-31 nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-39758-1066/2017, areštavo UAB „NOBUS LT“ priklausančias turtines teises į esamas ir būsimas lėšas bei turtą 34 776,68 Eur sumai (b. l. 40). Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-39758-1066/2017 areštavo UAB ,,NOBUS LT“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, o turto nesant ar jo nepakankant, areštavo pinigines lėšas, esančias pas UAB „NOBUS LT“ ar trečiuosius asmenis, bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma 31 485,55 Eur. Aptartos faktinės aplinkybės Reikalavimo perleidimo sutarties (ne)galiojimo kontekste apylinkės teismo neanalizuotos.
22. Turto areštą reguliuojančios normos yra imperatyvios teisės normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2014). Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog reikalavimo perleidimo Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai, pavyzdžiui, reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta tuomet, kai kreditoriui buvo uždrausta disponuoti reikalavimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Minėta, jog atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su arešto UAB „NOBUS LT“ reikalavimo teisei galiojimu ir tokio arešto įtaka Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimui apylinkės teismo sprendime neanalizuota.
23. Susipažinus su skundžiamo apylinkės teismo sprendimo turiniu taip pat nustatyta, kad apylinkės teismas, vertindamas Reikalavimo perleidimo sutartį, nurodė motyvus, susijusius tik su Reikalavimo perleidimo sutartimi kaip apsimestiniu sandoriu (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), tačiau neanalizavo, ar Reikalavimo perleidimo sutartis yra tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Iš skundžiamo apylinkės teismo sprendimo motyvų matyti, jog apylinkės teismas analizavo, jog ieškovas P. B. su UAB „NOBUS LT“ pagal Reikalavimo perleidimo sutartį atsiskaitė įskaitymo būdu, tačiau, jau minėta, nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su UAB „NOBUS LT“ galiojusiu turto areštu.
24. Teismas taip pat pastebi, jog sprendžiant Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo klausimą turi būti svarstytinas ir pradinio kreditoriaus UAB „NOBUS LT“ įtraukimas į bylos nagrinėjimą, kadangi Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimas neabejotinai turi įtakos UAB „NOBUS LT“ teisių ir pareigų apimčiai. Aukščiau nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, duoda pagrindą daryti išvadą, jog apylinkės teismas iš esmės neatskleidė bylos esmės, susijusios su Reikalavimo perleidimo sutarties (ne)galiojimu, o apeliacinės instancijos teisme toks klausimas iš esmės negali būti išnagrinėjamas, kadangi proceso šalys prarastų teisę į apeliaciją (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl 2017-06-16 sutarties 2 punkto (ne)galiojimo
25. 2017-06-16 susitarimo dėl reikalavimo perleidimo ir įskaitymo 2 punkte nurodyta, kad AB „Saltoniškių verslo centras“ ir UAB „NOBUS LT“ taip pat susitaria, jog AB „Saltoniškių verslo centras“ sumokės 1.3 punkte nurodytą įsiskolinimo UAB „NOBUS LT“ sumą (5 909,43 Eur pagal 2016-02-19 Statybos rangos sutartį Nr. 20160219/01) per 5 darbo dienas po to, kai UAB „Raigesta“, juridinio asmens kodas 300868843, pateikia AB „Saltoniškių verslo centras“ patvirtinimą apie tai, kad jokių pretenzijų UAB „NOBUS LT“ dėl darbų, vykdytų pagal 2016-02-19 Statybos rangos sutartį Nr. 20160219/01, neturi (b. l. 26).
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodytos sąlygos nepripažino negaliojančia: to nėra nurodyta nei sprendimo motyvuose, nei sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pirmosios instancijos teismas tik pažymėjo, kad <...> „2017-06-16 susitarimo dėl reikalavimo perleidimo ir įskaitymo 2 punkte numatytos sąlygos dėl AB „Saltoniškių verslo centras“ skolos UAB „NOBUS LT“ sumokėjimo termino aiškinimas taip, kaip nurodo atsakovė, prieštarautų sąžiningumo principui, sutarties esmei, nes taip būtų paneigta pradinio kreditoriaus UAB „NOBUS LT“ teisė į skolos gavimą, kas yra esminė sutarties sąlyga ir rezultatas, kurio šalys siekė, sudarydamos sutartį. Atsakovė neginčija, jog UAB „NOBUS LT“ tinkamai ir laiku atliko darbus pagal 2016-02-19 statybos rangos sutartį Nr. 20160219/01. Priešingai liudijančių įrodymų, patvirtinančių minėtų darbų trūkumus, byloje nepateikta. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teisme nėra ginčių, kilusių tarp 2016-02-19 statybos rangos sutarties Nr. 20160219/01 šalių. Todėl atsakovė privalo įvykdyti 2017-06-16 susitarimo dėl reikalavimo perleidimo ir įskaitymo 1.3 punkte nurodytą 5 909,43 Eur skolą. Pažymėta, jog 2017-06-16 susitarime dėl reikalavimo perleidimo ir įskaitymo nenumatyta, kokia forma ir terminu UAB „Raigesta“ pateiks patvirtinimą apie pretenzijų neturėjimą pagal 2016-02-19 statybos rangos sutartį Nr. 20160219/01, o tokių pretenzijų buvimo šalys byloje neįrodinėjo. Todėl yra pagrindas laikyti, jog atsakovės skolos sumokėjimo terminas yra pasibaigęs“ (b. l. 53).
27. Apeliacinės instancijos teismas jau aukščiau nurodė, kad dėl sprendžiamų klausimų svarstytinas ir pradinio kreditoriaus UAB „NOBUS LT“ įtraukimas į bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju nurodyto asmens pozicija būtų svarbi ir aiškinant nurodytą sutarties sąlygą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tuo pačiu dėl nurodytų aplinkybių, kolegijos vertinimu, pasisakyti dėl 2017-06-16 sutarties 2 punkto (ne)galiojimo apeliacinės instancijos teisme plačiau netikslinga, kol nėra aiški vienos iš tos sutarties šalių pozicija, be to, tuo atveju, jeigu Reikalavimo perleidimo sutartis butų pripažinta negaliojanti ab initio, ieškovas neturėtų reikalavimo teisės į atsakovę, o 2017-06-16 susitarimo šalys (UAB „Investiciniai statybų projektai“, AB „Saltoniškių verslo centras ir UAB „NOBUS LT“) tarpusavyje kylančius ginčus turėtų spręsti savarankiškai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Vilniaus apygardos teismo 2019-02-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2507-467/2019 pradiniam kreditoriui UAB „NOBUS LT“ iškelta bankroto byla (aptarta nutartis įsiteisėjo 2019-02-26).
28. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, jog apylinkės teismas neįsigilino į bylos esmę, neišanalizavo reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios svarbios spręsti Reikalavimo perleidimo sutarties (ne)galiojimo klausimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.