Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Saltoniškių verslo centras“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovas P. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „Nobus LT“ 2017 m. rugsėjo 15 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Nobus LT“ perleido P. B. nuosavybės teisę į akcinės bendrovės „Saltoniškių verslo centras“ 5909,43 EUR skolą (b.l. 6-8). Minėtos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad naujajam kreditoriui pereina reikalavimo teisė (nuosavybės teisė į akcinės bendrovės „Saltoniškių verslo centras“ skolą) nuo šios sutarties pasirašymo momento.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 str. 1 d. numato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Reikalavimo perleidimo sutarties 5 punktu naujasis kreditorius įsipareigojo informuoti skolininką apie šios sutarties sudarymo faktą, pateikiant skolininkui šios sutarties kopiją. Minėtoje reikalavimo perleidimo sutarties sąlygoje numatytos formos pranešimas kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija skolininkui naujojo kreditoriaus buvo parengtas 2017 m. gruodžio 7 d., išsiųstas 2017 m. gruodžio 8 d. ir įteiktas skolininkui 2017 m. gruodžio 8 d. (b.l. 10-12). Nuo pranešimo apie reikalavimo perleidimą įteikimo skolininkui momento savo prievolę uždarajai akcinei bendrovei „Nobus LT“ skolininkas akcinė bendrovė „Saltoniškių verslo centras“ privalo vykdyti naujajam kreditoriui P. B. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 str. 7 d.).

Atsakovė pripažino, jog yra skolinga uždarajai akcinei bendrovei „Nobus LT“ 5909,43 EUR, tačiau tvirtina, jog šios prievolės įvykdymo terminas nesuėjęs.

Tarp šalių nekilo ginčo dėl skolininko akcinės bendrovės „Saltoniškių verslo centras“ skolos pradiniam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Nobus LT“ susidarymo pagrindo. Akcinės bendrovės „Saltoniškių verslo centras“ 5909,43 EUR skola pradiniam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Nobus“ susidarė uždarosios akcinės bendrovės „Investiciniai statybų projektai“, akcinės bendrovės „Saltoniškių verslo centras“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Nobus LT“ 2017 m. birželio 16 d. susitarimo dėl reikalavimo perleidimo ir įskaitymo pagrindu (b.l. 26). Minėto susitarimo 1.3 punktu šalys susitarė, kad po tarpusavio reikalavimų perleidimo ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo akcinė bendrovė „Saltoniškių verslo centras“ lieka įsiskolinusi uždarajai akcinei bendrovei „Nobus LT“ 5909,43 EUR pagal 2016 m. vasario 19 d. statybos rangos sutartį Nr. 20160219/01. Minėto susitarimo 2 punktu šalys susitarė, kad akcinė bendrovė „Saltoniškių verslo centras“ sumokės uždarajai akcinei bendrovei „Nobus LT“ 5909,43 EUR skolą per 5 darbo dienas po to, kai uždaroji akcinė bendrovė „Raigesta“, juridinio asmens kodas 300868843, pateikia akcinei bendrovei „Saltoniškių verslo centras“ patvirtinimą apie tai, kad jokių pretenzijų uždarajai akcinei bendrovei „Nobus LT“ dėl darbų, vykdytų pagal 2016 m. vasario 19 d. statybos rangos sutartį Nr. 20160219/01 neturi.

Nepagrįstas atsakovės argumentas, jog 2017 m. birželio 16 d. susitarimo dėl reikalavimo perleidimo ir įskaitymo 2 p. numatyta sąlyga, su kuria siejamas akcinės bendrovės „Saltoniškių verslo centras“ skolos uždarajai akcinei bendrovei „Nobus LT“ sumokėjimo terminas, nėra įvykusi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 str. 1 d., 2 d., 5 d. nustato jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. 2017 m. birželio 16 d. susitarimo dėl reikalavimo perleidimo ir įskaitymo 2 punkte numatytos sąlygos dėl akcinės bendrovės „Saltoniškių verslo centras“ skolos uždarajai akcinei bendrovei „Nobus LT“ sumokėjimo termino aiškinimas taip, kaip nurodo atsakovė, prieštarautų sąžiningumo principui, sutarties esmei, nes taip būtų paneigta pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Nobus LT“ teisė į skolos gavimą, kas yra esminė sutarties sąlyga ir rezultatas, kurio šalys siekė, sudarydamos sutartį. Atsakovė neginčija, jog uždaroji akcinė bendrovė „Nobus LT“ tinkamai ir laiku atliko darbus pagal 2016 m. vasario 19 d. statybos rangos sutartį Nr. 20160219/01. Priešingai liudijančių įrodymų, patvirtinančių minėtų darbų trūkumus, byloje nepateikta. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teisme nėra ginčių, kilusių tarp 2016 m. vasario 19 d. statybos rangos sutarties Nr. 20160219/01 šalių. Todėl atsakovė privalo įvykdyti 2017 m. birželio 16 d. susitarimo dėl reikalavimo perleidimo ir įskaitymo 1.3 punkte nurodytą 5909,43 EUR skolą. Pažymėtina, jog 2017 m. birželio 16 d. susitarime dėl reikalavimo perleidimo ir įskaitymo nenumatyta, kokia forma ir terminu uždaroji akcinė bendrovė „Raigesta“ pateiks patvirtinimą apie pretenzijų neturėjimą pagal 2016 m. vasario 19 d. statybos rangos sutartį Nr. 20160219/01, o tokių pretenzijų buvimo šalys byloje neįrodinėjo. Todėl yra pagrindas laikyti, jog atsakovės skolos sumokėjimo terminas yra pasibaigęs.

Dėl apsimestinio sandorio.

Asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, yra jų vidinės valios išorinė išraiška, o sandoris yra šios asmens valios ir jo išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013, 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, yra išaiškinęs, kad tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas, atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnyje, t. y. 1) sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, 2) turi būti išaiškinami tikrieji sutarties šalių ketinimai, 3) turi būti išaiškintas sudarytos sutarties tikslas. Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan.

Nagrinėjamu atveju ieškovą ir pradinį kreditorių siejo atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai: ieškovas, kaip advokatas, teikė pradiniam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Nobus“ atlygintines advokato teisines paslaugas. Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nekilo. Atsakovė nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo patogus būdas atsiskaityti už ieškovo uždarajai akcinei bendrovei „Nobus LT“ suteiktas teisines paslaugas. Ieškovas tokio reikalavimo perleidimo sutarties tikslo neginčija. Priešingai, ieškovas patvirtino, jog ieškovas pagal reikalavimo perleidimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Nobus LT“ atsiskaitė įskaitydamas savo reikalavimą uždarajai akcinei bendrovei „Nobus LT“ dėl atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas į pagal reikalavimo perleidimo sutartį ieškovo mokėtiną atlyginimą. Taigi, reikalavimo perleidimo sutartimi buvo sukurti atitinkamos teisinės pasekmės šios sutarties šalims: ieškovas įgijo iš uždarosios akcinės bendrovės „Nobus LT“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Reikalavimo perleidimo sutartyje numatytos kainos sumokėjimo būdas, t. y. tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovas atsiskaitė su uždarąja akcine bendrove „Nobus LT“ priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo būdu, nesudaro pagrindo traktuoti reikalavimo perleidimo sutartį kaip apsimestinį sandorį. Atsiskaitymo pagal reikalavimo perleidimo sutartį būdas nekeičia šalių valios dėl paties sandorio tikslo, t. y. reikalavimo teisių perleidimo. Tuo atveju, jeigu reikalavimo teisių perleidimo sutartis pažeidžia uždarosios akcinės bendrovės „Nobus LT“ kreditorių teises, tai toks sandoris gali būti nuginčijamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 str. pagrindu. Tačiau nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutartis nėra ginčijama įstatymų nustatyta tvarka, ji yra galiojanti. Atsakovė be kita ko nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia atsakovės teises ar interesus, reikalavimo perleidimo sutarties įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Todėl minėta sutartis galiojanti atsakovo atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės prašymas tenkinamas ir iš atsakovo priteistinos 6 procentų procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, priteisiamos iš atsakovės ieškovui; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos valstybei(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Saltoniškių verslo centras“ ieškovui P. B. 5909,43 EUR (penkių tūkstančių devynių šimtų devynių eurų ir keturiasdešimt trijų centų) dydžio skolą.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Saltoniškių verslo centras“ ieškovui P. B. 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Saltoniškių verslo centras“ ieškovui P. B. 177,00 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Saltoniškių verslo centras“ valstybei 7,03 EUR (septynis eurus, tris euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.