Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-26 · Administracinė byla Nr. I-2334-809/2019

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-02-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-26Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2019-05-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-26
Bylos Nr.
I-2334-809/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01816-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Administracinė byla Nr. I-2334-809/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01816-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateiktu skundu prašo: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 15 000 Eur neturtinę žalą; 2) priteisti iš atsakovės atstovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–5).

Pareiškėjas, pagrįsdamas skunde išdėstytus reikalavimus, paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. negalėjo susirašinėti su draugais, pažįstamais ir ne artimais giminaičiais, kurie buvo kalinami kitose įkalinimo įstaigose. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2015 m. vasario 26 d. priėmė nutarimą Nr. KT8-N4/2015, kuriuo buvo pripažinta, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 99 straipsnio 2 dalis, draudžianti tarpusavyje susirašinėti kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurie nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai.

Skunde pareiškėjas teigia, kad draudžiant susirašinėti su draugais, pažįstamais ir ne artimais giminaičiais, kurie laikomi įkalinimo įstaigose, buvo atimta galimybė kurti ir palaikyti socialinius santykius su asmenimis įkalinimo įstaigose. Pareiškėjas nurodo, kad laisvėje nebuvo asmenų, su kuriais būtų galima susirašinėti, išskyrus šeimos narius, todėl draudimas susirašinėti su asmenimis, esančiais įkalinimo įstaigose, sukėlė pareiškėjui daug nepatogumų, sudarė prielaidas patirti neigiamas išgyvenimo akimirkas, o tai sukėlė dvasines kančias bei nepilnavertiškumą.

Pareiškėjas pateiktame pranešime dėl papildomos informacijos pateikimo teigia, kad negalėjo susirašinėti su J. L., S. A. ir E. B.. Pareiškėjas papildomai paaiškina, kad laiškai, iš minėtų asmenų, jam buvo siųsti kelis kartus, tačiau Lukiškių TI-K paštininkė jokių laiškų pareiškėjui nėra įteikusi, taip pat pareiškėjo siunčiami laiškai Lukiškių TI-K administracijos buvo paimti ir pridėti prie pareiškėjo bylos (b. l. 12–13).

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K, pateikto atsiliepimo argumentais su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19–23).