- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- A-229-1062/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01816-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Rytis Krasauskas, Ramutė Ruškytė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių, Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 15 000 Eur neturtinę žalą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. negalėjo susirašinėti su draugais, pažįstamais ir ne artimais giminaičiais, kurie buvo kalinami kitose įkalinimo įstaigose. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. priėmė nutarimą Nr. KT8-N4/2015, kuriame buvo pripažinta, kad Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalis, draudžianti tarpusavyje susirašinėti kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurie nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai.
3. Teigė, kad dėl draudimo susirašinėti pareiškėjui buvo atimta galimybė kurti ir palaikyti socialinius santykius su asmenimis įkalinimo įstaigose. Nurodė, kad laisvėje nebuvo asmenų, su kuriais būtų galima susirašinėti, išskyrus šeimos narius, todėl draudimas susirašinėti su asmenimis, esančiais įkalinimo įstaigose, sukėlė pareiškėjui daug nepatogumų, sudarė prielaidas patirti neigiamus išgyvenimus, o tai sukėlė dvasines kančias bei nepilnavertiškumo pojūtį.