- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- A-4007-575/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01816-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viliaus pataisos namų, Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viliaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas, pagrįsdamas skunde išdėstytus reikalavimus, paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. negalėjo susirašinėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo kalinami kitose įkalinimo įstaigose. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2015 m. vasario 26 d. priėmė nutarimą Nr. KT8-N4/2015, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 99 straipsnio 2 dalis, draudžianti tarpusavyje susirašinėti kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurie nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai. Draudžiant susirašinėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie laikomi įkalinimo įstaigose, buvo atimta galimybė kurti ir palaikyti socialinius santykius su asmenimis įkalinimo įstaigose. Pareiškėjas nurodė, kad laisvėje nebuvo asmenų, su kuriais būtų galima susirašinėti, išskyrus šeimos narius, todėl draudimas susirašinėti su asmenimis, esančiais įkalinimo įstaigose, sukėlė pareiškėjui daug nepatogumų, sudarė prielaidas patirti neigiamas išgyvenimo akimirkas, o tai sukėlė dvasines kančias bei nepilnavertiškumą.
3. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose (b. l. 12–13) teigė, kad negalėjo susirašinėti su J. L., S. A. ir E. B. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad laiškai iš minėtų asmenų jam buvo siųsti kelis kartus, tačiau Lukiškių TI-K paštininkė jokių laiškų pareiškėjui nėra įteikusi.