Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis, II-372-1197/2023

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-31
Bylos Nr.: II-372-1197/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01116-2023-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Virginijus Kanapinskas
Pareiškėjas: K. V. B., K. V. Bielinsko
Advokatai: Sigitas Mikliušas

Kategorijos

1.3.1Mažai pavojinga veika (ANK 12 str.)
1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
15.1.17Kiti administraciniai nusižengimai, susiję su statybos taisyklių pažeidimu
21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-372-1197/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01116-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.1; 1.4.1; 1.5.1; 1.5.3; 15.1.17; 21.10.3; 21.10.4 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas,sekretoriaujant Teresai Stankevič,dalyvaujant pareiškėjo K. V. B. atstovui advokatui Sigitui Mikliušui,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Andrej Bondarenko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. Bielinsko (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-711-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23216705543).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamo nutarimo esmė

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-711-2023 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) K. V. B. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 362¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad: „Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą statybvietėje esantiems darbuotojams, kitiems statybvietėje esantiems asmenims nuo penkiasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų, rangovams ar statytojams (užsakovams) fiziniams asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir rangovų ar statytojų (užsakovų) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų“. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad Pareiškėjas, būdamas statytojo (užsakovo) UAB „(duomenys neskelbtini),“, įm. k. (duomenys neskelbtini), atsakingu (įgaliotu) asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad 2023 m. birželio 6 d. visi statybvietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus atliekantys asmenys turėtų nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo ir pateiktų jį Institucijos patikrinimo metu. Šiuo atveju nustatyta, kad 2023 m. birželio 6 d. O. M. ir O. T., neturėdami skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, vykdė statybvietėje mūro bei perdengimo plokščių montavimo darbus. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) Pareiškėjas, kaip įmonės atsakingas (įgaliotas) asmuo, pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 22¹ straipsnio 4 dalies reikalavimus ir padarė ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

2. Institucijos 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-711-2023 Pareiškėjui paskirta 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio bauda.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. rugsėjo 25 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo.

Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

4. Pareiškėjas nesutinka su Skundžiamu nutarimu ir mano, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-711-2023 administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas nepagrįstai, neteisingai įvertinus visas aplinkybes, todėl turėtų būti panaikintas. Savo skundą motyvuoja tuo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2023 m. birželio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. N. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal rangos sutartį statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vykdo mūro darbus. Rangos sutartis pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl 2023 m. birželio 6 d. paaiškino, kad statybos objekte dirbo O. T. ir O. M., kurie atlikinėjo statybos darbus (mūro darbai). 2023 m. birželio 5 d. iš darbuotojų buvo paimti prašymai dėl įdarbinimo nuo 2023 m. birželio 6 d. Buhalterė dėl asmeninių priežasčių nespėjo pranešti Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) dėl įdarbinimo. Tas buvo padaryta 2023 m. birželio 6 d. 11.25 val. Skaidriai dirbančių asmenų patekimą į statybvietę kontroliuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. N.. Su padarytais pažeidimais sutinka, nuoširdžiai gailisi. Be to, 2023 m. birželio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. K. pateikė paaiškinimą, kad (duomenys neskelbtini),, mūro darbams atlikti nusamdė UAB „(duomenys neskelbtini),“. Prieš pradedant darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo nurodyta pateikti suformuotus skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus. Kadangi buvo informuoti, kad tai bus atlikta dienos eigoje, pareikalavo pateikti pasirašytas darbo sutartis ir darbo dienos eigoje pateikti susipažinti jiems prieinamomis priemonėmis skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus. Dėl minėtų priežasčių patikrinimo metu dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų negalėjo pateikti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodų, tačiau vykdant kontrolę, jiems buvo pateiktos peržiūrai pasirašytos darbuotojų darbo sutartys. 2023 m. rugpjūčio 2 d. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad yra įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovas, kuris prižiūrėjo dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Dėl 2023 m. birželio 6 d. pateikti paaiškinimai, kad jis buvo atsakingas už skaidriai dirbančiųjų asmenų kontrolę minėtame statybos objekte. 2023 m. birželio 6 d., 08.00 val. atvykęs į statybų objektą, patikrino ten dirbančiųjų darbuotojų asmens kodus, visi kodai buvo galiojantys. Kiek tikrino darbuotojų, nepamena. Darbo dienos eigoje rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė darbuotojus, nors apie tai jo neperspėjo, dėl to jis nesugebėjo sukontroliuoti, kad visi objekte dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančiųjų asmenų identifikavimo kodus. Būtina atkreipti dėmesį, kad aukščiau nurodyti paaiškinimai įrodo, jog buvo padarytas formalus pažeidimas. Kaip paaiškėjo patikrinimo metu, nurodyti darbuotojai buvo oficialiai ir legaliai įdarbinti, su jais buvo sudarytos darbo sutartys. Taip pat apie juos buvo pranešta Sodrai. Dėl žmogiškos klaidos patikrinimo metu nebuvo galima pateikti minėtų kodų. Be to, svarbu tai, kad darbus vykdė rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos atstovai pakeitė darbuotojus neperspėję Pareiškėjo, todėl jis nesukontroliavo visko, nors darbuotojai dirbo legaliai. Mano, kad pažeidimas formalus ir nesukėlė rimtų padarinių. Paskirta nuobauda yra per griežta bei neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Pažymėtina, kad Pareiškėjas K. V. B. yra pensininkas, gauna vienišo asmens išmoką, mažas pajamas ir turi sveikatos problemų, todėl mano, kad administracinė nuobauda galėtų būti neskirta arba paskirta švelnesnė nuobauda. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prašo teismo, pakeisti Skundžiamą nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba administracinę nuobaudą panaikinti.

5. Pareiškėjo atstovas advokatas Sigitas Mikliušas teismo posėdžio metu nurodė, kad Pareiškėjas pačio administracinio nusižengimo neginčija, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, ginčas kyla tik dėl paskirtos administracinės nuobaudos. Mano, kad Pareiškėjas buvo nubaustas per griežta nuobauda, tokia suma jam yra per didelė. Buvo padarytas formalus pažeidimas, jo atstovaujamasis prisipažino savo pažeidimą, kad nesutikrino kelių darbuotojų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodų, tačiau, jo nuomone, įvyko žmogiška klaida, kadangi objekte darbus vykdė ne vienas rangovas, buvo keičiami darbuotojai, o apie tai Pareiškėjas nebuvo įspėtas. Atkreipia dėmesį, kad nusižengimas nesukėlė didelių pasekmių. Darbuotojai buvo oficialiai įdarbinti pagal darbo sutartis tą pačią dieną. Nurodo, kad Pareiškėjas yra pensininkas, gauna vienišo asmens išmoką, turi sveikatos problemų, tačiau jis dirba, stengiasi, jo padarytas nusižengimas nėra piktybinis, Pareiškėjas išgyvena dėl šio proceso. Mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, todėl prašo teismo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba ją panaikinti.

Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

6. Institucija su Pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Institucija tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei priėmė motyvuotą ir teisingą nutarimą. Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – kodas). Šios dalies 3 punkte nurodyta, kad Statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys prieš patenkant į statybvietę ir statybvietėje pareikalavus statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims. Šio straipsnio 4 dalyje statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas įpareigotas užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų kodus. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. K. pats nurodė, kad prieš pradedant darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo nurodė pateikti suformuotus skaidriai dirbančiųjų asmenų identifikavimo kodus, tačiau jie pateikti nebuvo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pažadėjo juos pateikti vėliau („dienos bėgyje“), t. y. užsakovo atsakingas asmuo K. V. B., žinodamas apie pareigą įsitikinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turi identifikavimo kodus, jos nevykdė ir leido statybvietėje būti asmenims, neturintiems identifikavimo kodų. Iš bylos medžiagos matyti, kad yra įrodyti visi administracinio nusižengimo požymiai. Išanalizavus byloje surinktą medžiagą ir asmenų parodymus, darytina išvada, kad būtent Pareiškėjas, kaip statytojo (užsakovo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo, privalėjo užtikrinti, jog statybvietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus atliekantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus ir juos pateiktų kontroliuojančioms institucijoms, taip pat užtikrinti, kad į statybvietę nepatektų pašaliniai asmenys. Sutarties Nr. 22/10/03 ir jos papildymo pagrindu 2023 m. kovo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovas) pasirašė mūro darbų statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovas, įsipareigojo laiku ir kokybiškai atlikti sutartyje numatytus darbus, pranešti apie objekto užbaigimą, prašydamas organizuoti jo priėmimą. Šios rangos sutarties esmę sudaro tai, kad rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą ir jo rezultatą perduoti užsakovui, o užsakovas privalo priimti darbų rezultatą ir už jį apmokėti, Rangos sutarties tikslas yra sukurti ir perduoti darbų rezultatą – šiuo atveju, mūro darbus. Būtent konkretaus rezultato (mūro darbų) sukūrimas ir perdavimas užsakovui numatytas sutarties 1 punkte. Pažymėtina, kad sutarties 1 punkte (sutarties objektas), 6 punkte (papildomos sąlygos), taip pat priede prie sutarties Nr. 23-03-03 nėra aptarta, kad Užsakovas perduoda Rangovui savo Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje numatytą specialią pareigą, o Rangovas sutinka ją priimti ir įsipareigoja užtikrinti jos vykdymą. Punkto, kuriuo Užsakovas perleidžia asmenų patekimo ir skaidriai dirbančiojo asmens identifikavimo kontrolę objekte rangovui nėra. Pažymėtina, kad rangos sutarties 6.5 punktu (papildomos sąlygos) rangovas užtikrina ir visais aspektais atsako už darbų, gaisrinę ir ekologinę saugą pavojingų i kenksmingų veiksnių, atsiradusių dėl jo veikos, veikimo ir plitimo zonoje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutarties esmė yra būtent rangovo įsipareigojimas atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, bei užsakovo įsipareigojimas atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Visos kitos iš šių pagrindinių įsipareigojimų išplaukiančios pareigos turi būti specialiai aptartos ir detalizuotos, konkretūs kiekvienos šalies įsipareigojimai turi būti įvardijami, o ne suprantami kaip visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatų laikymasis, t. y. sutarties 6.5 punkto nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Dėl to, net jei ir pati statybvietė buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinion, tai dar nereiškia, kad užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ praranda pareigą ją prižiūrėti, rūpintis ir kontroliuoti joje besilankančius asmenis, jei tokios pareigos aiškiai nebuvo perleidęs rangovui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šiuo atveju tas nebuvo padaryta. Statybvietės patikrinimo metu, vykusio 2023 m. birželio 6 d., 11.15 val. (tyrimo veiksmų atlikimo pradžia), nustatyti du darbuotojai, nelegaliai dribę UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – O. T. ir O. M., kurie atlikinėjo statybos darbus. Patikrinus darbuotojus Sodros informacinėje sistemoje, duomenų apie jų įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. O. M. paaiškino, kad darbo sutarties sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi, skaidriai dirbančiojo asmens identifikavimo kodo taip pat neturi. O. T. paaiškino, kad darbo sutartį gaus šiandien, t. y. 2023 m. birželio 6 d., skaidriai dirbančiojo asmens identifikavimo kodo neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sodrai apie minėtų darbuotojų socialinio draudimo pradžią 1-SD pranešimą pateikė 2023 m. birželio 6 d. 11:25 val., t. y. jau atliekamo patikrinimo metu. Ši aplinkybė patvirtina, kad darbuotojai į statybvietę buvo įleisti tuo metu, kai fiziškai negalėjo pateikti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodų, nes jiems tie kodai negalėjo būti suformuoti anksčiau nei 2023 m. birželio 6 d. 11:25 val. Institucija priimdama nutarimą tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Nei atlikto tyrimo metu, nei prieš bylos nagrinėjimą ar bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų ir (ar) dokumentų, patvirtinančių K. V. B. sunkią materialinę būklę ar kitas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nurodančių, jog yra pagrindas skirti mažesnę, nei straipsnio dispozicijoje numatyta minimali bauda. Institucija pažymi, kad šiuo atveju jam paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus ir ją mažinti ar, tuo labiau, neskirti baudos nėra pagrindo. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais ir ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, prašo teismo, Pareiškėjo K. V. B. skundą atmesti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

7. Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko Institucijos poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą. Nurodo, kad nors atsakomybėn traukiamas asmuo ir prisipažįsta savo kaltę, tačiau su išlygomis. Atkreipė dėmesį, kad Pareiškėjo atstovas kartu su skundu pateikė ir dokumentus, t. y. K. V. B. darbo sutartį, kurioje yra darbo sutarties pakeitimas, nustatoma jo darbo laiko norma – 2,8 val. per dieną. Mano, kad nagrinėjamu atveju pagal savo darbo laiko normą Pareiškėjas objektyviai negali užtikrinti nuolatinės kontrolės. Nesutiko su Pareiškėjo atstovo argumentais dėl baudos mažinimo, nes padarytas pažeidimas nėra formalus, nes reikalavimas turėti skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodus skirtas ne tik užkirsti kelią nelegaliam darbui, bet ir ištraukti asmenis iš šešėlio. Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte aiškiai nurodyta, kad asmenys prieš patekdami į statybos objektą privalo pateikti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus. Nors nurodyti kodai nebuvo pateikti, asmenims buvo leista dirbti. Administracinis nusižengimas padarytas sąmoningai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjo atstovas prašė teismo Pareiškėjo skundą atmesti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismo argumentai ir išvados

8. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

9. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Darydamas administracinį nusižengimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 1100 Eur bauda. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo fakto nėra, todėl teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą.

11. Iš Pareiškėjo skundo ir teismo posėdžio metu duotų Pareiškėjo atstovo advokato žodinių paaiškinimų matyti, kad Pareiškėjas prašo teismo pakeisti Skundžiamą nutarimą, paskirti mažesnę baudą, negu ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytoji minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje, arba administracinės nuobaudos išvis neskirti.

12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, o padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38- 895/2019, 2AT-48-719/2020). Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos panašios aplinkybės galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014).

13. Individualizuodami skiriamas sankcijas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Paminėtina ir tai, kad teisingumas negali būti tapatinamas ir su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

14. Pareiškėjas skunde nurodo, kad gauna vienišo asmens išmoką, mažas pajamas ir turi sveikatos problemų, tačiau šie duomenys savaime nepatvirtina sunkios Pareiškėjo materialinės padėties. Turtinę asmens padėtį rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, tačiau tokių dokumentų byloje nėra. Jų teismui nepateikė ir Pareiškėjas. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Pareiškėjui paskyrus ne švelnesnę administracinę nuobaudą (įspėjimą), atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, ji būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga. Teismo vertinimu, tai, kad kaltininko materialinė padėtis šiuo metu galimai nėra labai gera, nereiškia, jog jis gali padaryti administracinį nusižengimą, susijusį su statyba, ir išvengti realios administracinės atsakomybės už Statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą, kadangi tokiu būdu yra pažeidžiami ir valstybės teisėti interesai. Be to, ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika nėra įtraukta į mažai pavojingų veikų sąrašą, nustatytą ANK 12 straipsnio 1 dalyje.

15. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis, Pareiškėjas anksčiau analogiškų administracinių nusižengimų nėra padaręs, iki šio nusižengimo padarymo turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 d., padarymą, t. y. už tai, kad 2023 m. balandžio 26 d. vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą 60 km/val. greitį 21 km/val.

16. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Pareiškėjas dirba darbų vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2019 m. sausio 7 d. darbo sutartį. Atsižvelgiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą, kuriuo K. V. B. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, jo darbo sutartis pakeista ir jam nustatyta 2,8 darbo valandų per dieną ir 5 darbo dienų per savaitę darbo laiko norma. 2023 m. balandžio 24 d. Pareiškėjui išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuris galioja iki 2024 m. gegužės 25 d., taip pat 2023 m. balandžio 26 d. jam pateikta rekomendacija dėl specialiosios pagalbos priemonių. Minėti dokumentai patvirtina, kad administracinio nusižengimo padarymo metu Pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, jis buvo neįgalus, jam pateikta rekomendacija dėl specialiosios pagalbos priemonių. Tai yra Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 34 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nurodytos aplinkybės taip pat galėjo turėti įtaką ir administracinio nusižengimo padarymui, nes, kaip teismo posėdyje pripažino ir Institucijos atstovas, pagal savo darbo laiko normą (2,8 darbo valandų per dieną) Pareiškėjas objektyviai negalėjo užtikrinti skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodų nuolatinę kontrolę. Atsižvelgiant į tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui siūlytina įvertinti galimybę paskirti kitą asmenį, kuris galėtų užtikrinti skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodų nuolatinę kontrolę.

17. Iš byloje esančių paaiškinimų matyti, kad statybos objekte darbus vykdė ne vienas rangovas, buvo keičiami darbuotojai, tačiau, pasak Pareiškėjo, jis nebuvo laiku apie tai informuotas. Kaip paaiškėjo patikrinimo metu, nurodyti darbuotojai buvo oficialiai įdarbinti, su jais tą pačią dieną buvo sudarytos darbo sutartys, taip pat apie juos tą pačią dieną buvo pranešta Sodrai. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nepaneigia paties administracinio nusižengimo fakto, tačiau leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne susiformavusio, tyčinio elgesio rezultatas.

18. Pareiškėjas pripažįsta kaltę dėl nurodyto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailisi, Tai yra dar viena Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, į Pareiškėjui nustatytą 2,8 darbo valandų per dieną darbo laiko normą, jo sveikatos būklę ir administracinio baustumo už analogiškus administracinius nusižengimus nebuvimą, dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką panašiose bylose, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, Pareiškėjo skunde nurodytas ir teismo posėdžio metu išdėstytas Pareiškėjo ir jo atstovo prašymas pakeisti Skundžiamą nutarimą ir paskirti mažesnę baudą, negu ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytoji minimali bauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, tenkintinas. Teismo vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus Pareiškėjui mažesnę – 550 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutarė:

Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-711-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23216705543), kuriuo K. V. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 362¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirta 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio bauda, jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam paskirtą 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą sumažinti iki 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt eurų).

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Virginijus Kanapinskas