Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. D. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui A. D. apie teismo posėdį pranešta, jis neatvyko, nepareiškė prašymų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. sausio 15 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. D., vairavusio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę BMW 525D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo (duomenys neskelbtini) reikalaujamą 1 458,63 Eur (6 821,31 PLN) žalos atlyginimą. Ieškovas 2023 m. gegužės 5 d. ir 2023 m. birželio 26 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis dėl ieškovo sumokėtos (duomenys neskelbtini) 1 458,63 Eur sumos atlyginimo, tačiau atsakovas šios sumos nesumokėjo.

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad ieškovas moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690- 415/2015; 2016 kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). Duomenų byloje, kad atsakovas kompensavo ieškovui jo atliktą mokėjimą, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą, savo kaltės, žalos dydžio neginčijo, tik pasisakė dėl žalos atlyginimo dalimis, padarytos žalos ieškovui neatlygino, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 458,63 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovas teismo prašo išdėstyti sprendimo šioje civilinėje byloje vykdymą dalimis. Prašymas motyvuojamas tuo, kad atsakovas turi mažą mergaitę, (duomenys neskelbtini) metukų, su ja negyvena, nėra lengva išlaikyti kiekvieną mėnesį siunčiant alimentus, bei keičia darbo vietą.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, išskirta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

Atsižvelgiant į išdėstytą teismų praktiką ir į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jo turtinė padėtis yra itin sunki, turi ilgalaikį poveikį ir į tai, kad iki ieškinio pateikimo teismui ieškovas sutiko su atsakovo prašymu ir leido jam skolą sumokėti dalimis per 3 mėnesius, tačiau atsakovas neatlygino nei dalies žalos, todėl teismas sprendžia, kad labai tikėtina, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą šioje byloje, atsakovas geranoriškai nevykdys ir teismo sprendimo. Teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą yra nepagrįstas įrodymais ir netenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo yra pagristas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 33 Eur žyminis mokestis ir 103,17 Eur už dokumentų vertimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 441 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 458,63 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 63 centų) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 458,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,17 (vieno šimto trisdešimt šešių eurų 17 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.