- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2S-2824-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13416-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Renata Volodko (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Uždaroji akcinė bendrovė "GELVORA", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, B2KAPITAL, UAB, "PROMANO LIT", UAB
- Kategorijos
- 3.4.2.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, pateiktą pareiškėjos I. B. fizinio asmens bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai I. B. fizinio asmens bankroto bylą ir nemokumo administratoriumi paskyrė E. G.. Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. ir 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimis I. B. fizinio asmens bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas.
Šalies argumentai
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 8 d. gautas pareiškėjos I. B. skundas dėl 2022 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 4 priimto sprendimo Nr. 2. Skundu pareiškėja prašo: 1) panaikinti 2022 m. spalio 25 d. bankrutuojančios I. B. kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 2, kuriuo nepritarta susirinkime pateiktam bankrutuojančios kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektui bei reikalavimui per 30 d. grąžinti 1 246,55 Eur perviršį į depozitinę sąskaitą ir paskirstyti proporcingai kreditoriams bei patvirtinti I. B. mokumo atkūrimo plano 6 punkto pakeitimą; 2) išsireikalauti duomenis apie A. B. atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą bei jam pritaikytas kardomąsias priemones. Skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Per 2022 metus ženkliai išaugo kainos, infliacija Lietuvoje viršijo net 20 proc., todėl atsirado poreikis tikslinti I. B. būtinųjų išlaidų dydį. Patvirtintame mokumo atkūrimo plane buvo numatytos 535 Eur per mėnesį būtinosios išlaidos I. B. ir jos nepilnamečiam sūnui, tačiau šios išlaidos tikrai buvo nedidelės.
2.2. Fiziniam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ dalis minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Šiuo metu MMA yra 730 Eur, pareiškėja viena augina nepilnametį sūnų, taigi pusė šios sumos vienam asmeniui yra 365 Eur, bendrai 730 Eur, ir šios sumos panaudojimo I. B. net neturėtų įrodinėti.
2.3. 2022 m. spalio 25 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas dėl susipažinimo su antra I. B. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaita bei I. B. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6 punkto pakeitimo. Jo metu buvo (i) vėl prašoma padidinti būtinąsias išlaidas iki 830 Eur per mėnesį nuo 2022 m. spalio 1 d., išvadoje nurodyta, kad įmokos kreditoriams lieka tos pačios; (ii) nurodyta, kad pirmoje ataskaitoje apskaičiuotas 1 805,89 Eur perviršis jau buvo paskirstytas kreditoriams, o ataskaitiniu laikotarpiu gautas perviršis - 1 246,55 Eur panaudotas nešiojamam kompiuteriui už 1 500,00 Eur įsigyti, kadangi pareiškėja kompiuterį naudoja savo darbui mokykloje, taip pat juo naudojasi ir I. B. sūnus.
2.4. Kreditorius UAB „B2Kapital“ su lėšų panaudojimu kompiuteriui įgyti nesutiko, buvo priimtas Sprendimas Nr. 2 – nepritarti bankrutuojančios I. B. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6 punkto pakeitimui bei nurodytos pastabos. Pareiškėja nesutinka su kreditoriaus pozicija ir mano, kad šiuo atveju visiškai neatsižvelgiama į bankrutuojančio asmens bei vaiko poreikius, kompiuteris buvo įgytas iš už formalų perviršį sukauptų lėšų, jis yra reikalingas, taip pat, įmokos kreditoriams visiškai nenukenčia, ir toliau bus mokamos mokumo atkūrimo plane numatytos sumos.
Šalies argumentai
2.5. 2022 m. sausio 16 d. pareiškėjos buvusio vyro A. B., su kuriuo yra nutraukta santuoka, atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį. Visos jo sąskaitos ir turtas yra areštuoti. Dėl šių aplinkybių, dėl padidėjusios infliacijos bei išaugusių nepilnamečio sūnaus poreikių buvęs sutuoktinis nuo 2022 m. spalio 15 d. pareikalavo mokėti iš pareiškėjos įstatymo numatytą sumą sūnaus išlaikymui, t. y. po 267 Eur kiekvieną mėnesį (vietoje anksčiau mokėtų 150 Eur).
2.6. I. B. gyvena pas pensininkus tėvus, kurie nuo 2022 m. spalio 20 d. tai pat pareikalavo mokėti bent jau 350 Eur per mėnesį už nuomą kartu su komunaliniais mokesčiais, kadangi patys negauna kompensacijų už šildymą, o visi komunaliniai mokesčiai labai pabrango. Todėl iš prašomų patvirtinti 830 Eur per mėnesį 597 eurų sudarys vien buto nuoma bei lėšos sūnaus išlaikymui, o likusi 233 Eur suma bus skirta maistui, higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, transporto paslaugoms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi atmetė I. B. skundą dėl 2022 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 4 priimto sprendimo Nr. 2 nepritarti bankrutuojančios I. B. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6 punkto pakeitimui bei kreditorių susirinkimo reikalavimo per 30 dienų grąžinti į depozitinę sąskaitą gautų pajamų perviršį ir paskirstyti proporcingai kreditoriams; taip pat atmetė I. B. prašymą išsireikalauti duomenis apie A. B. atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą bei jam pritaikytas kardomąsias priemones.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nedetalizavo, kodėl jos darbdavys, kai pareiškėja dirba ikimokyklinio ugdymo mokytoja, nesuteikė jai darbo priemonės – kompiuterio; pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad jos darbui reikalingas kompiuteris būtent toks, kokį ji įsigijo, t. y. kodėl kompiuteris buvo įsigytas būtent už 1 500 Eur, o ne pigiau.
4. Teismas nurodė, kad priešingai nei nurodo pareiškėja, t. y. kad buvęs sutuoktinis nuo 2022 m. spalio 15 d. pareikalavo iš pareiškėjos mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 267 Eur / mėn. vietoj mokėto 150 Eur / mėn., išlaikymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2634-131/2015 mokėjimas yra priteistas būtent iš buvusio pareiškėjos sutuoktinio ir byloje nėra duomenų, kad būtų pakeista nurodyto sprendimo vykdymo tvarka.
5. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja nepagrindė savo nurodomos aplinkybės dėl būtinumo mokėti 350 Eur nuomos mokestį, į kurį įskaitytos komunalinių paslaugų išlaidos.
6. Apibendrinant pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą skundo tenkinimui.
7. Teismas, įvertinęs tai, kad duomenys, susiję su pareiškėjos I. B. buvusio sutuoktinio atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu, niekaip nesusiję su ginčo objektu šioje byloje, prašymą dėl duomenų apie A. B. atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą bei jam pritaikytas kardomąsias priemones išreikalavimą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantė (pareiškėja) I. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas nepripažino to fakto, kad pareiškėja nuo 2022 m. spalio 15 d. turi mokėti už buto, kuriame gyvena su pensininkais tėvais, nuomą po 350 Eur / mėn. kartu su komunaliniais mokesčiais. Kadangi teismas kvestionuoja tik komunalinių išlaidų dydį ir nepasisako dėl pačios nuomos fakto, preziumuojama, kad buto nuomos teisinius santykius tarp pareiškėjos ir jos motinos teismas pripažįsta. Tad pripažinus šiuos santykius bei sistemiškai analizuojant butų (kambarių) kainų dydį regione, kur gyvena pareiškėja, 350 Eur / mėn. nurodyta kaina laikytina sąžininga ir neužaukštinta.
3.2. Taip pat teismas nekvestionuoja ir fakto, kad infliacija Lietuvoje, palyginus su 2021 m., sudaro daugiau kaip 20 proc. Atsižvelgiant į nurodytą infliacijos dydį, ankstesniame patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodyta 535 Eur būtinųjų išlaidų suma turi būti padidinta iki 652,70 Eur, t. y. 117 Eur / mėn.
3.3. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino fakto, kad nors pareiškėjos nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta ir yra nustatyta su pareiškėja ir jos naudai iš buvusio sutuoktinio priteistas sūnaus išlaikymas po 150 Eur / mėn., tačiau pasikeitus aplinkybėms, sūnus kurį laiką gyveno su tėvu ir todėl tėvas pareikalavo iš pareiškėjos mokėti atitinkamą išlaikymą, kurį numato įstatymas. Be to, teismas ignoravo faktą, kad analogišką sumą – 150 Eur / mėn. – sūnaus išlaikymui turi skirti ir pareiškėja. Ši suma (150 Eur / mėn.) buvo ir yra numatyta pradiniame mokumo atkūrimo plane. Tačiau šiuo metu minimalus išlaikymas nepilnamečiam vaikui išlaikyti sudaro ne 150 Eur, o 267 Eur / mėn., išlaikymas vaikui padidėjo net 117 Eur / mėn., palyginus su ankstesne išlaikymo fiksacija.
3.4. Sudėjus visas naujai atsiradusias išlaidas, t. y. 350 Eur buto nuomai, 117 Eur padidėjusią infliaciją, 117 Eur padidėjusią vaiko mėnesinio išlaikymo sumą, - papildomai atsiradusi (padidėjusi) suma yra 584 Eur. Kadangi ankstesnė suma pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą buvo 535 Eur, pridėjus 584 Eur naujai atsiradusias išlaidas, gaunasi ne prašoma 830 Eur suma, tačiau 1 119 Eur. Tuo tarpu pareiškėja prašo tik 830 Eur sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
4. Apeliantė I. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – banko sąskaitų išrašus, patvirtinančius pareiškėjos motinos atliktus mokėjimus už buto komunalines paslaugas.
5. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).
6. Nagrinėjamu atveju matyti, kad naujai pateikiami įrodymai – banko sąskaitų išrašai, datuoti ankstesne nei priimta skundžiama nutartis data, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be to, apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, kodėl minėti banko išrašai nebuvo / negalėjo būti jos pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, nors, kaip matyti, pareiškėja savo reikalavimą grindė naujai atsiradusiu nuomos mokesčiu, į kurį, kaip nurodoma, įskaičiuoti ir komunaliniai mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, kad teismas sąlygų išimties taikymui iš CPK 314 straipsnyje numatytos bendrosios taisyklės nenustatė, minėtus apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimų į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepimuose į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai I. B. fizinio asmens bankroto bylą. 2021 m. rugsėjo 1 d. ir 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimis I. B. fizinio asmens bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas, kurio 6 punkte nustatyta 535 Eur / mėn. suma būtinosioms I. B. išlaidoms.
10. 2022 m. rugpjūčio 24 d. kreditorių susirinkimo metu bankrutuojančios I. B. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6 punkto pakeitimu buvo siekiama padidinti I. B. būtinąsias išlaidas nuo 535 Eur iki 830 Eur nuo 2022 m. balandžio 1 d., kadangi padidėjo bendros pragyvenimo išlaidos, maisto, paslaugų kainos, sūnaus išlaikymas. Kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas Nr. 2, kuriuo tokiam pakeitimui nebuvo pritarta. Kreditorius UAB „B2Kapital“ nurodė pastabas: „1. Pagal pateiktą mokumo atkūrimo plano 6 punkto patikslinimą, kreditoriui UAB „B2Kapital“ nėra aišku, ar bankrutuojančios I. B. pajamos kito ir kaip jos kito, taip pat nėra nurodyta kokios įmokos išlieka kreditoriams padidinus būtinąsias išlaidas. 2. Būtinųjų išlaidų pakeitimas turi būti sprendžiamas tik ateinančiam laikotarpiui, šiuo atveju tik nuo 2022 09 01 dienos.“.
11. 2022 m. spalio 25 d. vyko kreditorių susirinkimas dėl susipažinimo su antra I. B. mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaita bei dėl I. B. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6 punkto pakeitimo. Jo metu buvo vėl prašoma padidinti būtinąsias išlaidas iki 830 Eur per mėnesį nuo 2022 m. spalio 1 d., išvadoje nurodyta, kad įmokos kreditoriams lieka tos pačios; taip pat nurodyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu gautas perviršis - 1 246,55 Eur panaudotas nešiojamam kompiuteriui už 1 500,00 Eur įsigyti. Kreditorius UAB „B2Kapital“ su lėšų panaudojimu kompiuteriui įgyti nesutiko, buvo priimtas Sprendimas Nr. 2 – nepritarti bankrutuojančios I. B. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6 punkto pakeitimui bei nurodytos pastabos: „Kreditorius UAB „B2Kapital“ nesutinka su savavališku ir FABĮ prieštaraujančiu perviršio panaudojimo savo reikmėm poelgiui ir reikalauja per 30 d. grąžinti į depozitinę sąskaitą ir paskirstyti proporcingai kreditoriams <...> Atsižvelgiant į padidėjusias pajamas, kreditorius pažymi, kad siekiant atkurti mokumą 3 metų laikotarpyje turi būti užtikrinti abiejų byloje esančių asmenų interesai, t. y. bankrutuojantis asmuo turi dėti pastangas proceso metu kaip galima daugiau padengti kreditorinių reikalavimų, o šiuo atveju, asmeniui padidėjo pajamos, bet jos nukreipiamos tik išimtinai būtiniesiems poreikiams didinti, bet ne kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Kasacinis teismas šiuo klausimu suformavęs aiškią praktiką, kad < "fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo, nes nuo šio asmens sąžiningų pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir jau minėtų fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra <...> Kreditorius neprieštarauja būtinųjų poreikių didinimui, bet turi būti pusiausvyra tarp būtinųjų poreikių didinimo bei kreditorių reikalavimų dengimo. Kreditorius sutiktu su būtinųjų išlaidų didinimu iki 685 Eur/mėn. ir kreditorių reikalavimų dengimui 395Eur/mėn.“.
12. Pareiškėja, nesutikdama su kreditoriaus UAB „B2Kapital“ pozicija, pateikė teismui skundą dėl 2022 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo Sprendimo Nr. 2, kuriuo nepritarta susirinkime pateiktam bankrutuojančios kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektui bei reikalavimui per 30 d. grąžinti 1 246,55 Eur perviršį į depozitinę sąskaitą ir paskirstyti proporcingai kreditoriams bei patvirtinti I. B. mokumo atkūrimo plano 6 punkto pakeitimą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos I. B. skundą dėl 2022 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 4 priimto sprendimo Nr. 2, nurodydamas, kad pareiškėja I. B. nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą skundo tenkinimui.
14. Apeliantė (pareiškėja) I. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti 2022 m. spalio 25 d. bankrutuojančios I. B. kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 2, kuriuo nepritarta susirinkime pateiktam bankrutuojančios I. B. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6 punkto, kuriame būtiniesiems I. B. poreikiams tenkinti nustatyta 535 Eur / mėn. suma, pakeitimo projektui. Būtent šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies (kuria teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą panaikinti 2022 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 2, kuriuo nepritarta susirinkime pateiktam bankrutuojančios I. B. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6 punkto pakeitimui) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nagrinėjamu atveju sudaro apeliacijos objektą.
Dėl ginčo esmės
15. FABĮ 8 straipsnio 13 dalis numato, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog Plane nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ar pan., mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas.
16. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kreditorių sprendimo nepritarti plano projektui priėmimo pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.
17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnio nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).
Žemesnės instancijos teismas
18. Nagrinėjamu atveju apeliantė (pareiškėja), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta tenkinti jos skundo reikalavimą panaikinti 2022 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 2, kuriuo nepritarta susirinkime pateiktam kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 6 punkto pakeitimo projektui, t. y. nepritarta I. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą 535 Eur sumą padidinti iki 830 Eur sumos, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visų pirma, neatsižvelgė į šiuo metu šalyje esančią infliaciją, kas, anot apeliantės, suponuoja pagrindą didinti tiek jai pačiai, tiek nepilnamečiam vaikui būtiniesiems poreikiams tenkinti nemokumo atkūrimo plano 6 punkte nustatytą 535 Eur sumą, antra, netinkamai vertino aplinkybę, jog tėvai, su kuriais ir kurių bute pareiškėja gyvena, reikalauja mokėti 350 Eur nuomą, įskaitant komunalinius mokesčius. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.
19. Dėl išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjos kartu su skundu pateiktus duomenis ir įrodymus, kuriais pareiškėja įrodinėjo, kaip ji teigia, naujai atsiradusias būsto nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimo išlaidas (350 Eur / mėn.), ir apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiškai pagrįstai sprendė, jog jie nėra pakankami peržiūrėti ir padidinti apeliantės mėnesinių poreikių sumą šiuo aspektu.
21. Pažymėtina, kad nei su skundu pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu pareiškėja taip ir nepateikė jokių įrodymų apie realų būsto nuomos sutarties su motina sudarymą ir vykdymą – nei pačios sutarties, nei kokių nors kitų rašytinių įrodymų. Pareiškėjos motinos vienasmeniškai surašytame ir niekieno nepatvirtintame rašte („patvirtinimas“), dėl kurio autentiškumo ir teisingumo kyla pagrįstų abejonių, tik nurodoma, jog pareiškėjos motina 2022 m. spalį paprašė mokėti kiekvieną mėnesį po 350 Eur, tačiau nėra duomenų apie realų jų abiejų pasiektą susitarimą dėl būsto nuomos, nuomos mokesčio dydžio, jo realaus mokėjimo ir pan.
22. Tiek būtinumą mokėti nuomos mokestį, tiek jo dydį apeliantė atskirajame skunde grindžia „visuotinai žinomomis aplinkybėmis“ dėl tokio pobūdžio būsto nuomos kainų, talpinamų interneto svetainėse, tačiau būsto nuomos, o juo labiau, konkretaus būsto nuomos, komunalinių mokesčių kaina / dydis negali būti laikomi visuotinai žinomomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju jokių įrodymų, kurie pagrįstų nurodomą būsto nuomos dydį, nebuvo pareiškėjos pateikta nei kreditorių susirinkimui, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismams. Tuo tarpu pateikti banko išrašai rodo būtent pareiškėjos motinos, tačiau ne pačios pareiškėjos atliktus mokėjimus už komunalines paslaugas. Pagaliau, pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad būtų ėmusis priemonių išsinuomoti butą ar kambarį už mažesnę sumą, kad tokių galimybių realiai neturėtų ir pan.
23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip nurodė pati pareiškėja atskirajame skunde, motina už komunalinius mokesčius visam butui kas mėnesį mokėdavo 175,91 Eur, 228,61 Eur, 163,34 Eur, tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi patvirtintame pareiškėjos mokumo atkūrimo plane į 535 Eur sumą būtiniems poreikiams tenkinti jau yra įtrauktos 100 Eur mėnesinės komunalinės išlaidos, t. y. jau pirminėje bankroto proceso stadijoje pareiškėjai suteikta galimybė tam tikra dalimi prisidėti prie komunalinių išlaidų padengimo.
24. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog pareiškėja nepilnamečio sūnaus išlaikymui pagal pirminį nemokumo atkūrimo planą kas mėnesį turi skirti po 150 Eur, tuo tarpu šiuo metu minimalus išlaikymas nepilnamečiam vaikui išlaikyti sudaro ne 150 Eur, o 267 Eur / mėn., išlaikymas vaikui padidėjo net 117 Eur / mėn., palyginus su ankstesne išlaikymo fiksacija. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pažymi, kad viena vertus, atskirajame skunde nepaneigti duomenys, jog nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ir būtent iš vaiko tėvo yra priteistas vaikui 150 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, tad pareiškėjai, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, esančiai vaiko įstatymine atstove šią sumą valdant ir naudojant uzufrukto teise; pasikeitus (paaugus) nepilnamečio vaiko poreikiams ieškovė turi teisę susitarti su vaiko tėvu, o esant ginčui - kreiptis į teismą dėl iš tėvo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir pan. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos siūlomos pakeisti išlaidų jos būtiniesiems poreikiams patenkinti sumos visiškai neatsižvelgė ir neįvertinto tos aplinkybės, jog ne tik jos vaiko tėvas, bet ir pati pareiškėja turi imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, ir galiojant abiejų tėvų turtinių prievolių vaiko atžvilgiu lygių dalių principui (CK 3.192 straipsnis), taip pat siekiant užtikrinti prioritetinį nepilnamečių vaikių teisių apsaugos principą, pagal savo maksimaliais galimybes užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą.
25. Kaip matyti iš bankroto bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi patvirtintu nemokumo atkūrimo planu, jo 6 punkte esančioje lentelėje, buvo numatyta 135 Eur per mėnesį suma, kurią pareiškėją skirtų sūnaus išlaikymui; be to, nėra numatyta šios sumos indeksavimo, atsižvelgiant į infliaciją, galimybė. Todėl, įvertinant visuotinai žinomą aplinkybę dėl ženkliai per pastaruosius metus išaugusios ir tebedidėjančios infliacijos šalyje, jau minėtus vaikų turtinių interesų apsaugą užtikrinančius principus, tai, kad šiuo metu nemokumo atkūrimo plane numatyta pareiškėjos teiktino vaikui išlaikymo suma, sudėjus ją kartu su iš vaiko tėvo priteista išlaikymo indeksuota suma (135 Eur + apie 180 Eur), jai nesiekiant ir 1 MMA dydžio (nuo 2022 m. sausio 1 d. 1 MMA dydis, neatskaičius mokesčių, siekia 730 Eur, atskaičius mokesčius – 533,56 Eur), spręstina, kad ji objektyviai negali užtikrinti net pačių gyvybiškai būtiniausių ir minimaliausių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bankrutuojančios I. B. kreditorių atsisakymas šiuo aspektu pakeisti būtiniems fizinio asmens poreikiams, susijusiems su nepilnamečio vaiko išlaikymo prievole, sumą, ją padidinant bent iki 200 Eur, neatitinka ir iškreipia bankrutuojančio fizinio asmens, juo labiau, kaip matyti iš jo bankroto proceso eigos, iki tol sąžiningai vykdančio nemokumo atkūrimo planą, ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą bei pažeidžia bankrutuojančio fizinio asmens išlaikomo asmens - nepilnamečio vaiko teises.
26. Tuo pačiu reikia pažymėti, kad, nors ir iš esmės nepritardamas bankrutuojančios I. B. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir nemokumo atkūrimo plano 6 punkto pakeitimui, kreditorius UAB „B2Kapital“ pastabose, be kita ko, nurodė, kad sutiktų su būtinųjų išlaidų didinimu iki 685 Eur / mėn. ir kreditorių reikalavimų dengimui 395 Eur / mėn. sumų.
27. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų pareiškėja atskirojo skundo neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos baigties
28. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankrotą, tačiau priimdamas skundžiamos nutarties dalį, kuria iš esmės atmetė skundo reikalavimą dėl būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytos sumos didinimo, neatsižvelgė į pamatinius ir prioritetinius pareiškėjos nepilnamečio sūnaus interesų užtikrinimo principus. Todėl, atsižvelgiant į šios nutarties 24-26 punktuose nurodytus argumentus, siekiant užtikrinti prioritetinius nepilnamečio pareiškėjos vaiko interesus, į tai, kad mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektui kreditorių susirinkime nebuvo pritarta du kartus (2022 m. rugpjūčio 24 d. ir 2022 m. spalio 25 d.), vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 3, 8 dalimis bei kasacinio teismo išaiškinimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-706/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria buvo pilnai atmestas pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti 2022 m. spalio 25 d. bankrutuojančios I. B. kreditorių susirinkimo sprendimo Nr. 2, kuriuo nepritarta susirinkime pateiktam kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui ir mokumo atkūrimo plano 6 punkto pakeitimo projektui bei šioje dalyje pareiškėjos skundą tenkinti - panaikinti atitinkamą kreditorių susirinkimo sprendimo dalį bei pakeisti mokumo atkūrimo plano 6 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti 135 Eur sumą, padidinant ją iki 200 Eur / mėn. sumos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies keisti ar naikinti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės (pareiškėjos) I. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį ir joje priimti naują sprendimą - pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies bei panaikinti 2022 m. spalio 25 d. bankrutuojančios I. B. kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 2 dalyje, kuria nepritarta susirinkime pateiktam kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui ir mokumo atkūrimo plano 6 punkto pakeitimo projektui - padidinti mokumo atkūrimo plano 6 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti sumą (135 Eur) iki 200 Eur / mėn. sumos.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.