- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-858-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07525-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Skolininkas
- G. K.
- Kreditorius
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Giedrius Jonauskas, skolininkas G. K. ir išieškotoja akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (įkaito davėja) skundu prašė panaikinti 2024 m. lapkričio 6 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo iš varžytinių paskelbimo (toliau – skundžiamas patvarkymas) ir atšaukti šiuo patvarkymu paskelbtas nekilnojamojo turto varžytynes.
2. Pareiškėja (įkaito davėja) nurodė, kad suinteresuotas asmuo (antstolis) areštavo jai ir suinteresuotam asmeniui (skolininkui) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, išsiuntė turto arešto aktą suinteresuotam asmeniui (skolininkui) ir pareiškėjai (įkaito davėjai), tačiau kartu su šiuo dokumentu nebuvo įteikti pasiūlymas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Nenustačius nei suinteresuotam asmeniui (skolininkui), nei pareiškėjai (įkaito davėjai) priklausančio nekilnojamojo turto dalies, suinteresuotas asmuo (antstolis) neturėjo teisės priimti patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo.
3. Suinteresuotas asmuo (antstolis) su skundu nesutiko ir perdavė jį nagrinėti teismui. Suinteresuotas asmuo (antstolis) nurodė, kad atsižvelgiant į 2005 m. kovo 2 d. sutartinės hipotekos sandorio bei 2008 m. gruodžio 8 d. sutartinės hipotekos pakeitimo išrašą, nustatyta, kad ta pačia hipotekos sutartimi yra įkeistas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas). Įstatymas nenumato antstolio pareigos, vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, nustatinėti sutuoktinių turto dalis.
4. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) su skundu nesutiko ir nurodė, kad su suinteresuotu asmeniu (skolininku) pasirašė kredito sutartį, pagal kurią suteiktas kreditas nekilnojamajam turtui įsigyti. Kredito grąžinimui užtikrinti pareiškėja (įkaito davėja) pasirašė laidavimo sutartį, taip pat buvo įkeistas bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytas nekilnojamasis turtas. Pagal laidavimo sutartį kredito davėjas ir laiduotojas atsako kaip solidarūs skolininkai.
5. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos (įkaito davėjos) skundą atmetė.
7. Teismas nurodė, kad kreditavimo ir laidavimo sutartimi suinteresuotas asmuo (skolininkas) ir pareiškėja (įkaito davėja) išreiškė bendrą norą įgyti nekilnojamąjį turtą, todėl laikoma, kad jie abu bendrai sudarė kreditavimo sutartį ir tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal iš sutarčių atsiradusią prievolę grąžinti kreditą. Pareiškėja (įkaito davėja) savo veiksmais išreiškė sutikimą ir valią būti solidariąja bendraskole kartu su sutuoktiniu (suinteresuotu asmeniu (skolininku) ir jiems sutarčių sudarymo metu atsirado solidariosios sutuoktinių prievolės. Nekilnojamasis turtas įkeistas kredito įstaigai bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir jų bendrai prievolei užtikrinti. Netinkamo prievolės vykdymo atveju, kreditorius turi teisę nukreipti išieškojimą į visą hipoteka įkeistą turtą.
8. Suinteresuotam asmeniui (antstoliui) areštavus hipoteka įkeistą turtą, jam nekilo pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsniu. Be to, pareiškėja (įkaito davėja) buvo informuota apie visą vykdymo proceso eigą vykdomojoje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikinti skundžiamą patvarkymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nėra nurodyta, kad išieškojimas būtų pradėtas apeliantės (pareiškėjos) atžvilgiu. Vykdomojoje byloje skolininku nurodytas tik suinteresuotas asmuo (skolininkas).
9.2. Prieš priimant patvarkymą parduoti nekilnojamąjį turtą iš varžytynių nebuvo nustatytos apeliantei (pareiškėjai) ir suinteresuotam asmeniui (skolininkui) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios nekilnojamojo turto dalys.
9.3. Apeliantė (pareiškėja) atsako subsidiariai ir esant subsidiariai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.195 straipsnio 3 dalį, suinteresuotam asmeniui (skolininkui) priklausančios turto dalies pakaktų suinteresuoto asmens (išieškotojos) reikalavimams patenkinti. Pagal nurodytą nuostatą, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma reikalavimo patenkinti iš įkeisto suinteresuotam asmeniui (skolininkui) nuosavybės teise priklausančio daikto.
9.4. Skundžiamas patvarkymas buvo priimtas visam nekilnojamajam turtui, tačiau tai negalėjo būti padaryta nenustačius suinteresuotam asmeniui (skolininkui) ir apeliantei (pareiškėjai) priklausančių nekilnojamojo turto dalių.
9.5. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes vertino apeliantės (pareiškėjos) prievolę pagal pobūdį, nors dėl to nebuvo pateikti materialiniai reikalavimai. Taip pat teismas nevertino kitų byloje pateiktų argumentų. Ginčas kilo dėl to, kad suinteresuotas asmuo (antstolis) paskelbė nekilnojamojo turto varžytynes pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas tik vienas iš sutuoktinių. Vykdomojoje byloje nebuvo nustatytos sutuoktinių dalys, apeliantės (pareiškėjos) atžvilgiu nebuvo išduotas vykdomasis dokumentas ir pradėtas išieškojimas.
9.6. Nutarties dalis dėl įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo ir argumentų, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors argumentus, nėra parašyta, t. y. sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų.
9.7. Bylos medžiagoje nėra pateiktos nei kredito, nei laidavimo sutartys, todėl neaišku, kokiu būdu teismas konstatavo, kad apeliantė (pareiškėja) savo veiksmais ir elgesiu išreiškė sutikimą bei valią būti solidariąja bendraskole kartu su suinteresuotu asmeniu (skolininku). Apeliantė (pareiškėja) neprašė teismo identifikuoti jos prievolę suinteresuotam asmeniui (išieškotojai).
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) atsiliepimu prašo netenkinti apeliantės (pareiškėjos) atskirojo skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
10.1. Kredito užtikrinimui apeliantė (pareiškėja) pasirašė laidavimo sutartį, taip pat buvo įkeistas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įkeistas nekilnojamasis turtas. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) ir apeliantė (pareiškėja), kaip sutuoktiniai, pagal kredito ir laidavimo sutartis laikytini kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Jų solidarūs įsipareigojimai kildinami tiek iš įstatymo, tiek iš sutarčių. Todėl dalinė atsakomybė su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, įskaitant turto dalies bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje nustatymas neturėtų būti taikomas.
10.2. Solidarios prievolės įvykdymas užtikrintas ne dalies, bet viso nekilnojamojo turto hipotekiniu įkeitimu.
10.3. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Jeigu įkeitimo sutartyje prievolės užtikrinimui nurodytas turtas kaip turtinis vienetas ir nėra sutarta dėl turto realizavimo apribojimų, išieškojimas nukreipiamas ne į turto dalį, o į tą turtą.
10.4. Suinteresuotam asmeniui (antstoliui) nereikia nustatinėti prievolės pobūdžio apeliantės (pareiškėjos) atžvilgiu, nes prievolės pobūdis nurodomas vykdomajame dokumente. Vykdomajame įraše yra nurodomas siūlymas priverstinai išieškoti įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą solidariai iš suinteresuoto asmens (skolininko) ir apeliantės (pareiškėjos).
11. Suinteresuotas asmuo (antstolis) atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas apeliantės (pareiškėjos) skundas dėl antstolio veiksmų priimant patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių paskelbimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).
14. Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad suinteresuoto asmens (antstolio) kontoroje 2024 m. kovo 14 d. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vykdomoji byla) pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės vykdomąjį įrašą (toliau – vykdomasis įrašas) dėl 127 647,87 Eur skolos, 304,51 Eur notaro atlyginimo ir palūkanų išieškojimo iš suinteresuoto asmens (skolininko), įkaito davėja apeliantė (pareiškėja) (elektroninės bylos tomas (toliau – e. b. t.) 1, lapas (toliau – l.) 13–15). Vykdomasis įrašas išduotas pagal 2005 m. kovo 1 d. hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – hipotekos sutartis) (e. b. t. 1, l. 13, t. 2, l. 10–13), hipotekos objektai – suinteresuotam asmeniui (skolininkui) ir apeliantei (pareiškėjai) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – baras ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas).
15. Suinteresuotas asmuo (antstolis) 2024 m. kovo 14 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo nekilnojamąjį turtą (e. b. t. 1, l. 16–19), o 2024 m. birželio 20 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 26, 27) išaiškino suinteresuotam asmeniui (skolininkui) ir apeliantei (pareiškėjai), kad iki 2024 m. liepos 3 d. gali pateikti nuomones dėl nekilnojamojo turto vertės. Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė buvo paskirta 2024 m. liepos 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 28, 29) ir ją atlikus (e. b. t. 1, l. 35–78) suinteresuotas asmuo (antstolis) priėmė 2024 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 26, 27).
16. Suinteresuotas asmuo (antstolis) 2024 m. lapkričio 6 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas patvarkymas) paskelbė nekilnojamojo turto varžytynes. Apeliantė (pareiškėja) skundu kreipėsi į suinteresuotą asmenį (antstolį) dėl skundžiamo patvarkymo panaikinimo, tačiau suinteresuotas asmuo (antstolis) skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui.
17. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi apeliantės (pareiškėjos) skundą atmetė. Apeliantė (pareiškėja) su skundžiama nutartimi nesutinka, atskirajame skunde, be kita ko, argumentuodama, kad ji vykdomojoje byloje nėra nurodyta skolininke ir jos atžvilgiu išieškojimas nepradėtas, taip pat prieš pradedant išieškojimą nebuvo nustatytos jai ir suinteresuotam asmeniui (skolininkui) priklausančios nekilnojamojo turto dalys, be to, apeliantė (pareiškėja) atsako subsidiariai, o ne solidariai. Taip pat atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes vertino apeliantės (pareiškėjos) prievolę pagal pobūdį, o ji tokio materialaus reikalavimo neteikė, nenurodė tiriamų įrodymų ir nutartis neatitinka jos turiniui keliamų reikalavimų, be to, pirmosios instancijos teismas vertino kredito ir laidavimo sutarčių turinį, nors jos nėra pateiktos byloje.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl, be kita ko, to, ar suinteresuotas asmuo (antstolis) prieš skelbdamas nekilnojamojo turto varžytynes turėjo taikyti CPK 667 straipsnyje nustatytą skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūrą, kai išieškojimas vykdomas iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo turto, kuris buvo hipoteka įkeistas suinteresuotam asmeniui (išieškotojai).
19. CPK 667 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju CPK 667 straipsnyje reglamentuojamos skolininko fizinio asmens turto dalies nustatymo taisyklės nėra aktualios ir pagrindo jas taikyti nebuvo. Kaip minėta, ginčo nekilnojamasis turtas buvo tiek suinteresuoto asmens (skolininko), tiek apeliantės (pareiškėjos) įkeistas siekiant užtikrinti tinkamą prievolės kredito davėjai įvykdymą. Atkreipiamas dėmesys, kad išieškojimo iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto tvarkos ypatumai yra numatyti CPK 746 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatinėti dalis bendrame turte, kai vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančios nekilnojamojo turto. Pozicijos, kad esant hipoteka įkeistam minėtam nekilnojamajam turtui, skolininko turto dalis jame nenustatoma, yra laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1969-794/2024, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-274-464/2023).
21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, kad ginčo patvarkymas negalėjo būti priimtas, nes apeliantė (pareiškėja) vykdomojoje byloje nėra nurodyta kaip skolininkė. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė (pareiškėja) kartu su suinteresuotu asmeniu (skolininku) kreditorinio įsipareigojimo užtikrinimui įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tai reiškia, kad apeliantė (pareiškėja) už hipoteka užtikrinto sandorio tinkamą vykdymą atsako solidariai hipoteka įkeistu turtu, kas yra nurodyta ir vykdomajame įraše („siūlau pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis solidariai ir skolininko ir įkaito davėjo“). Nevykdant įsipareigojimų pagal hipoteka užtikrintą sandorį, išieškojimas nukreipiamas pirmiausia būtent į hipoteka įkeistą turtą. Esant nurodytai situacijai, suinteresuotas asmuo (antstolis) turi teisę vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto ginčo nekilnojamojo turto apeliantei (pareiškėjai) netgi ir nesant vykdomojoje byloje nurodytai kaip skolininkei. Atkreipiamas dėmesys, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.8 straipsnio 4 dalis).
22. Apeliantė (pareiškėja) nurodė, kad ji prieš suinteresuotą asmenį (išieškotoją) atsako subsidiariai pagal CK 4.195 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka ir pažymi, kad CK 4.195 straipsnis yra skirtas reglamentuoti skolos išieškojimą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto, todėl nagrinėjamu atveju netaikomas, nes ginčo situacijoje buvo įkeistas ne svetimas, bet bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Be to, kaip buvo minėta nutarties 21 punkte, apeliantės (pareiškėjos) solidari atsakomybė yra nurodyta vykdomajame įraše, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis.
23. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes vertino apeliantės (pareiškėjos) prievolę pagal pobūdį, taip pat vertino kredito ir laidavimo sutarčių turinį, nors jos byloje nepateiktos. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės (pareiškėjos) pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti apeliantės (pareiškėjos) įsipareigojimų laidavimo sutarties turinio kontekste, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes, kaip nurodyta nutarties 21 ir 22 punktuose, apeliantės (pareiškėjos) solidarią atsakomybę hipoteka įkeistu turtu įrodo kiti byloje esantys duomenys – hipotekos sudarymo faktas, vykdomojo įrašo turinys. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės (pareiškėjos) pozicija, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ginčo ribų, nes vertino jos prievolės pobūdį, nes pati apeliantė (pareiškėja) tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde teikė su tuo susijusius argumentus, be to, ginčo ribas nusako ne tik skundas, bet ir atsiliepimai į jį, o suinteresuotas asmuo (išieškotoja) atsiliepime apeliantės (pareiškėjos) prievolės pobūdžio klausimą aptarė.
24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo nutartį, nes nenurodė, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo argumentų, dėl kurių atmetė kuriuos nors argumentus. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas vertino su ginču susijusią vykdomosios bylos eigą bei nurodė konkrečius argumentus, dėl kurių nesutinka su esminiais apeliantės (pareiškėjos) argumentais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
26. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines nuostatas dėl išieškojimo iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio ir hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto, todėl apeliantės (pareiškėjos) atskirasis skundas atmetamas ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.