- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- 1-593-576/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63361-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- I. M.
- Advokatai
- Arūnas Alekna
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, ištekėjusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. M. 2017-12-04 d. apie 14.10 val. Vilniuje, Žolyno g. 11D, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,60 promilės etilo alkoholio).Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamoji I. M. kalta dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, prisipažino visiškai. Paaiškino, kad vairavo automobilį būdama išgėrusi. Pasielgė jai nebūdingai, susidarė tokia situacija, kad laisvą dieną pavartojo alkoholio nuo pat ryto ir neįvertino apsvaigimo laipsnio. Ji norėjo perstatyti mašiną toje pat aikštelėje. Perstatydama užkliudė kitą mašiną. Viso kliudė du automobilius, tačiau antro automobilio vairuotoja paaiškino, kad sužalojimai jos automobiliui yra padaryti kito eismo įvykio metu. Tai vairuotojai, kurios automobilį kliudė žalą ji jau atlyginimo ir baudą paskirtą sumokėjo. Su alkotesterio duomenimis ji sutinka. Ji alkoholį vartojo iki eismo įvykio pas draugę. O į aikštelę ėjo perstatyti automobilį, kad jis būtų paliktas saugiai. Galimai išgėrė apie pusę litro. Automobilis yra jos. Tai buvo tikrai labai rimta pamoka jos gyvenime. Anksčiau ji išgėrusi nėra sėdusi už vairo. Ateityje tokių poelgių nepasikartos. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sutuoktiniai ji situaciją paaiškino. Gailisi dėl įvykdyto.
Kaltinamajai I. M. prisipažinus kalta padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui bei gynėjui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).
Kaltinamosios I. M. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, be jos pačio prisipažinimo ir duotų parodymų neginčijimai įrodyta:
Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos L. Š. policijos pareigūnės parodymais, jog 2017-12-04 patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu N. B. apie 14 val. 14 min. iš VPK OVS jie gavo pranešimą, kad pranešėjas mato, kaip Vilniuje, Žolyno g. 11D, automobilis SUBARU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino stovinčius automobilius AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad vairuotoja neadekvati. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėjas A. D., kuris paaiškino, kad automobilį SUBARU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, I. M., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoja, iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sunkiai reagavo į klausimus, todėl alkotesteriu buvo patikrintas jos blaivumas, ir nustatytas 1,54 promilių girtumas. A. D. nurodė, kad automobilis Subaru aikštelėje užkabino du automobilius. I. M. kaltę pripažino, nurodė, kad alkoholį vartojo iš ryto(b.l.17).
Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. D. parodymais, kad 2017-12-04 apie 14.00 val. jis atvažiavo į stovėjimo aikštelę, esančią prie Antakalnio poliklinikos, adresu Žolyno g. 11 D, Vilnius. Einant link poliklinikos, jis pamatė, kad aikštelėje keistai manevravo automobilis Subaru. Už automobilio vairo sėdėjo moteris. Keistai manevruodama, ji bandė apsisukti. Apsisukus ji priekinės dalies dešiniu kampu užkabino automobilio Audi priekį, ir šiek tiek pavažiavus į priekį, sustojo. Tada važiuodama atbulomis atsitrenkė į stovėjusios Hondos kairės pusės dureles. Minėtų automobilių vairuotojų tuo metu nebuvo. Jis pribėgo prie Subaru vairuotojos, pastaroji sustojo. Atidaręs dureles, pasakė vairuotojai, kad padarė avariją, užkabino dvi mašinas, ištraukė iš mašinos raktelius. Ji atsakė, kad negali būti. Vairuotoja buvo neadekvati, nesiorientavo aplinkoje. Salone užuodė vaistų kvapą, suprato, kad vairuotoja apsvaigusi. Paskambinęs112 telefonu, tai buvo 14.10 val., pranešė apie įvykį. Maždaug už 50 minučių po įvykio atvažiavo pareigūnai. Visą tą laiką Subaru vairuotoja sėdėjo savo mašinoje, kelis kartus kažkur skambino, o visą kitą laiką tiesiog bukai žiūrėjo į priekį, alkoholio mašinoje nevartojo. Atvykusiems pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes, parašė pareiškimą. Matė, kad pareigūnai patikrino vairuotojo blaivumą, ji pripūtė 1,54 promiles. (b.l.20-21).
Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos L. M. parodymais, kad 2017-12-04 apie 6.15 val. ji atvažiavo į darbą nuosavu automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paliko jį neapgadintą automobilių stovėjimo aikštelėje Žolyno g. 11D, Vilniuje. Apie 14.30 val. priėjus prie savo automobilio, pamatė, kad aikštelėje keistai stovėjo automobilis Subaru, už kurio vairo sėdėjo moteris. Išvažiuojant iš aikštelės, jos automobilį sustabdė vyras, kaip vėliau paaiškėjo Augustas, kuris paaiškino, kad minėtas automobilis Subaru su vairuotoja užkabino jos automobilio priekinį bamperį. Išlipusi pastebėjo, kad įbrėžtas priekinis bamperis. Šio apgadinimo prieš tai nebuvo. Vyras pasakė, kad policija ją iškvietė. Tada ji grįžo į savo stovėjimo vietą ir sulaukė policijos. Visą tą laiką Subaru vairuotoja sėdėjo savo mašinoje, išlipusi nebuvo, jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Atvyko pareigūnai, jie priėjo prie Subaru vairuotojos. Vėliau jie pasakė, kad vairuotoja pripūtė 1,54 promiles. Ji pati su vairuotoja nebendravo, todėl apie jos girtumą nieko pasakyti negali. Po įvykio dėl žalos atlyginimo ji kreipėsi į kaltininkės draudimo kompaniją Ergo. Dėl minėto eismo įvykio jai padaryta žala nėra didelė(b.l.24).
Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. T. parodymais, kad 2017-12-04 darbo metu apie 15,00 val. jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad į jos automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurė paliko automobilių stovėjimo aikštelėje Žolyno g. 11D apie 12,30 val. atsitrenkė kitas automobilis ir jį apgadino. Paprašė prieiti prie automobilio, tačiau ji tuo metu dėl darbo negalėjo išeiti ir sutarė su pareigūne, kad pasibaigus darbui atvyks į kelių policiją užpildyti dokumentų. Baigusi darbą ir priėjusi prie savo automobilio, ji jokio naujo apgadinimo nerado. Prieš tai turėjo įvykį, kuris buvo apiformintas draudime. Buvo apgadintas priekinis bamperis, nežymiai įbrėžtos kairės pusės durelės. Tuomet kelių policijoje ji parašė paaiškinimą, kad sugadinimai, esantys ant mašinos, yra seni. Policijoje sužinojo, kad eismo įvykyje dalyvavo jos kolegė I. M.. Pastarajai jokių pretenzijų neturi, automobilis minėto eismo įvykio metu apgadintas nebuvo. Paties įvykio nematė. (b.l.27).
Iš VĮ „Regitra“ informacijos matyti (b.l.9), kad transporto priemonės Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valdytojas-savininkas yra I. M..
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A12481/2017(01), nustatyta, jog I. M. kraujyje, paimtame 2017-12-04 15,55 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1,60 promilės etilo alkoholio (b. l. 40).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 2191 (b.l.41) patvirtina, kad I. M. 2017-12-04 15,55 val. val. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.
Asmens blaivumo testas patvirtina, kad kaltinamoji I. M. 2017-12-04 15:03:39 val.. buvo neblaivi, jai nustatyta 1,54 promilių neblaivumas( b.l.28).
VšĮ „Emprekis“ duomenys patvirtina, kad vidutinė lengvojo automobilio Subaru Impreza Kombi 1,5 (2006-2009 m. gamybos) kaina Lietuvoje yra 2800 Eur (su PVM). (b.l.8).
Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuoti automobiliai Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje. (b.l.6)
Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo nutarimu I. M. pripažinta kalta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad 2017-12-04 14,10val.Vilniuje, Žolyno g. 11D, vairuodama automobilį Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. (b.l.51)
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamoji I. M. vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, t.y. Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kuris numato, kad „<...> Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims <...> neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>.“ Pažeidus šį Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir I. M. kraujyje nustačius daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Kaltinamoji I. M. apklausta teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad alkoholį vartojo iki įvykio pas draugę, o po to norėjo aikštelėje saugiai perstatyti automobilį, vairavo transporto priemonę. Su jos kraujyje rastu 1,60 promilių etilo alkoholio rezultatu, sutinka. Jos kaltę patvirtina ir liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Veika įrodyta, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuota teisingai.
Ištyrus kaltinamosios I. M. asmenybę nustatyta, kad kaltinamoji neteista(b.l.47), nebausta administracine tvarka (b.l.48),dirba gydytoja. Pagal pateiktą VšĮ Antakalnio poliklinika charakteristiką, charakterizuojama gerai(b.l.89). Jos įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje yra nesunkus tyčinis nusikaltimas.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismas spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar galima tą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl I. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji I. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nekilo.
BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t.y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu I. M. šią sąlygą atitinka. Anksčiau ji neteista, nebausta administracine tvarka, turi šeimą, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Teismo posėdyje I. M. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį, gailisi dėl jo. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamąja, juo labiau, kad apie jos nuoširdumą leidžia spręsti ir jos elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad I. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis(LAT nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Apklaustas kaltinamosios sutuoktinis L. M. teisme parodė, kad sutinka būti I. M. laiduotoju. Nurodė, kad žmona dirba, jie gyvena kartu, augina nepilnametį sūnų. Tiki, kad jis gali daryti teigiamą įtaką žmonai. Žmona galisi dėl padarytos veikos. Teismui pateikti duomenys, kad L. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad joje yra L. M. rašytinis prašymas perduoti jam pagal laidavimą be užstato I. M.. Prokuroras, kaltinamosios gynėjas prašė teismo taikyti I. M. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas.
Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas L. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, jis anksčiau neteistas, jo asmenybė yra teigiama, yra kritiškas dėl sutuoktinės įvykdytos nusikalstamos veikos, jo vertybinė orientacija pozityvi ir jis, kaip kaltinamosios sutuoktinis gali pastarajai daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. L. M. skirtinas I. M. laiduotoju netaikant užstato.
Teismas atsižvelgdamas į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apylinkės teismo byla Nr.1-740-369/2017), į tai, kad kaltinamoji I. M. anksčiau neteista, visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi, žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, vertina, kad yra pagrindo manyti, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje, ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, byla jos atžvilgiu nutrauktina.
Dėl BK 68 straipsnio nuostatų
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).
Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. I. M. vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumas. Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Anksčiau ji nėra bausta už KET pažeidimus.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo byla Nr.1-A-296-209/2017; Klaipėdos apygardos teismo byla Nr. 1A-139-255/2017), I. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones.Kaltinamajai nustatytinas dviejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.
Be to, teismas pritaria valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro pozicijai, kad kaltinamajai I. M., atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės, skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau jos dydis atsižvelgiant į jau aptartas bylos aplinkybes, mažintinas.
Dėl automobilio konfiskavimo
Automobilis Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Regitra duomenimis, nuosavybės teise nusikalstamos veikos padarymo dieną priklausė I. M. (b.l. 9). Pagal VšĮ Emprekis duomenis 2017 m. gruodžio mėnesį 2006-2009 m. gamybos automobilio Subaru Impreza Kombi 1.5 kaina Lietuvoje yra 2800 Eur (su PVM). (8).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Šiuo atveju I. M. vairavo jai priklausantį automobilį Subaru Impreza,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytos 1,60 promilės etilo alkoholio kraujyje. Pagal formuojamą teismų praktiką, jos vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.
Tačiau teismas šioje byloje jau pasisakė, kad yra pagrindas I. M. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatas ir ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinė nutartis Nr. 2K-35-719/2018).
Teismas spręsdamas klausimą dėl automobilio konfiskavimo atsižvelgia į tai, kad I. M. nėra teista, administracine tvarka niekada nebausta, taigi ji visada laikėsi ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir kitų įstatymų reikalavimų, jų nepažeidinėjo. Byloje yra pagrindas manyti, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes. Nors I. M. vairavo kelių transporto priemonę neblaivi, tačiau ji tai darė automobilių aikštelėje, o ne kelyje, kas rodo mažesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui. Teismo vertiniu automobilio palikimas atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kaltinamosios asmenybę šiuo atveju nekelia pavojaus visuomenei. Teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas nagrinėjamoje byloje būtų neproporcingas. Todėl automobilis Subaru Impreza, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas.
Kaltinamajai I. M. paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas (b.l.35), paimant vairuotojo pažymėjimą Nr. 00073576, išduotą 2013-11-16 VĮ Regitra, paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. 00073576, laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Byloje 2017-12-20 prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į I. M. turtą – automobilį Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b.l.12-15). Priimant sprendimą automobilio Subaru Impreza, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuoti, laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 - 298 str., 301 - 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendė:
I. M. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją L. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu, I. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirti I. M. baudžiamojo poveikio priemonę: 30 MGL įmoką, kas sudaro 1129,80 eurus (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 80 eurocentų), į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 straipsnis).
Nekonfiskuoti I. M. priklausančio automobilio Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu O. M. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į I. M. turtą – automobilį Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Kaltinamajai I. M. skirtą kardomąją priemonę – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. 00073576, išduoto 2013-11-16, paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir minėtą vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei „Regitra“.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti L. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.