- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-711-569/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00438-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- K. D., L. D.
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Luminor lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Fortum Joniškio energija“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. D. ir L. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. D. ir L. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Luminor lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Fortum Joniškio energija“ ir antstolei V. Š. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai K. D. ir L. D. kreipėsi į teismą pareiškimu prašydami iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių R. N.. Nurodė, jog pareiškėjai buvo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ (duomenys neskelbtini) “ vieninteliai akcininkai, įmonė vertėsi tarptautiniais pervežimais, lizingu pirko vilkiką, pareiškėjai pagal lizingo sutartį buvo solidarūs skolininkai, be to, buvo paėmę asmeninių kreditų, kuriuos taip pat investavo į verslą. Dėl ekonominės krizės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdė veiklos, todėl pareiškėjai neturėjo pajamų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebegalėjo vykti įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, todėl lizingo davėjas pasiėmė vilkiką ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. teismo įsakymu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pareiškėjų solidariai prisiteisė 73 047,29 Lt skolą, 43 922,54 Lt baudą, 8 962,41 Lt delspinigių, 880,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 6 procentų palūkanas iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Valstybinė mokesčių inspekcija inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, bankroto byla buvo iškelta Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi, 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu pripažinta, kad bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pasibaigė, bankroto metu skola lizingo davėjui nebuvo padengta, todėl pareiškėjai vieni liko atsakingi kreditorei „Luminor Lizingas“, UAB. Per tą laiką dar susikaupė skola už pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekiamą šildymą ir karštą vandenį UAB „Fortum Joniškio energija“. Abu pareiškėjai dirba, tačiau jų gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su kreditoriais, skolos priteistos su palūkanomis, todėl nuolat didėja. Šiuo metu pareiškėjų įsiskolinimai yra tokie: 13 949,87 Eur – UAB „Luminor lizingas“; 2 887,31 Eur – UAB „Fortum Joniškio energija“; 2 689,85 Eur – vykdymo išlaidos antstolei V. Š., vykdant išieškojimą iš pareiškėjų. Pareiškėjų skola sudaro 19 527,03 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2020 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė iškelti K. D. ir L. D. fizinių asmenų bankroto bylą.
3. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktuali yra pirmoji aplinkybių grupė, t. y. fizinio asmens nemokumas.
4. Teismas iš dalies sutiko su pareiškėjų nurodoma solidaria įsiskolinimo prievole kreditoriams „Luminor Lizingas“, UAB, ir UAB „Fortum Joniškio energija“, nes įsiskolinimas kreditorei „Luminor Lizingas“, UAB, priteistas iš pareiškėjų solidariai 2010 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismo įsakymu, o prievolę UAB „Fortum Joniškio energija“ sudaro skolos už pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam butui teiktas paslaugas – šildymą ir karštą vandenį. Bendra šių solidarių įsiskolinimų suma yra 16 837,18 Eur.
5. Teismas pareiškėjų įsiskolinimo antstolei V. Š., kurį sudaro vykdymo išlaidos vykdant išieškojimus iš pareiškėjų, nevertino jų solidaria prievole, nes vykdymo išlaidos yra apskaičiuojamos kiekvienoje vykdomojoje byloje ir išieškomos iš kiekvieno skolininko.
6. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjų solidarių skolų suma, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, yra 16 837,18 Eur, ir ši skolų suma bus vertinama sprendžiant pareiškėjų nemokumo klausimą. Vertino, jog kiekvieno iš pareiškėjų solidari skola sudaro 16 837,18 Eur ir atskiras įsiskolinimas –1 227,42 Eur (iš viso 18 064,60 Eur) K. D., 1 462,43 Eur (iš viso 18 299,61 Eur) L. D..
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų turimų įsiskolinimų suma nežymiai viršija įstatyme nustatytą 25 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) sumą, kuri nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 15 175 Eur (1 MMA – 607 Eur x 25 MMA).
8. Įvertinus pareiškėjų gaunamų pajamų struktūrą, t. y. tai, kad didesnę šeimos gaunamų pajamų dalį sudaro gaunami dienpinigiai, teismas sprendė, kad pareiškėjai nepagrįstai neįtraukė pareiškėjo gaunamų dienpinigių į pajamas, tuo dirbtinai jas mažindami.
9. Teismas sprendė, kad pareiškėjų skolinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui yra areštuota pakankamai turto, kurio vertė skirtingų laikotarpių masinių vertinimų duomenimis yra nuo 7 803 Eur iki 17 800 Eur. Šių metų masiniu vertinimu nustatyta buto vidutinė rinkos kaina viršija pareiškėjų solidarius skolinius įsipareigojimus, kuris, kaip jau minėta, yra 16 837,18 Eur. Be to, iš byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad pareiškėjai gauna pakankamas pajamas iš darbinės veiklos, įskaitant ir pareiškėjo gaunamus dienpinigius, kurie žymiai viršija jam darbo sutartimi nustatytą darbo užmokestį, t. y. iš viso apie 3 092 Eur, iš kurių mokėdami įmokas per protingą laikotarpį gali padengti turimus kreditorinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Teismas vertino, kad pareiškėjai toliau mokėdami tokias pat įmokas, kokias šiuo metu išskaičiuoja antstolė iš jų darbo užmokesčio, per trejų metų laikotarpį visiškai padengtų turimą įsiskolinimą ir dalį priskaičiuotų delspinigių.
10. Teismas sprendė, kad pareiškėjai šiuo metu siekia ne kaip galima daugiau atsiskaityti su kreditoriais, tačiau dalies kreditorinių reikalavimų (mokėtinų palūkanų) nurašymo, motyvuodami tuo, jog ilgą laiką moka įsiskolinimus bei yra sumokėję kreditoriams nemažą sumą netesybų. Tokie pareiškėjų siekiai neužtikrina teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros ir neatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.
11. Teismas sprendė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog, nors formaliai pareiškėjai pagal jų turimų įsiskolinimų sumą atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) numatytą nemokumo sąvoką, tačiau jie nėra nemokūs, nes turi jiems priklausančio nekilnojamojo turto, kurį realizavus galima apmokėti didžiąją dalį turimų įsiskolinimų, be to, gauna pakankamas pajamas, įskaitant ir pareiškėjo gaunamus dienpinigius, kuriomis per protingą laikotarpį gali visiškai tenkinti kreditorių reikalavimus, kurių mokėjimo terminai yra suėję, vykdymo proceso nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjai (toliau – ir apeliantai) K. D. ir L. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti fiziniams asmenis L. D. ir K. D. bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai vertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 str. 8 d. 1 p. nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos.
12.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai yra tik formaliai nemokūs ir skolinius įsipareigojimus gali įvykdyti per trejus metus.
12.3. Teismas vertino ne visus pareiškėjų skolinius įsipareigojimus – vertino tik priteistų ir negrąžintų skolų sumas, bet teismas nevertino priteistų procesinių palūkanų sumų, kurios taip pat yra pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai, ir kurios net viršija neišieškotų skolų sumas.
12.4. Pareiškėjai nėra garantuoti, kad visą laiką turės tokias pajams, kokias turi šiuo metu, perspektyvų gauti didesnes pajamas pareiškėjai neturi. Nors teismas pareiškėjus vertino kaip jaunus, pagal amžių darbo rinkoje jie nėra patraukliausi. Pareiškėjai turi dvi nepilnametes dukras, šiuo metu (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, kurias pareiškėjai turi išlaikyti, užtikrinti joms išsilavinimą, vaikams augant jų poreikiai didėja. Teismas negali reikalauti, kad pareiškėjai kreditorių interesus tenkintų savo nepilnamečių vaikų sąskaita, neskirdami jų normaliam vystymuisi reikalingo išlaikymo arba patys gyventų žemiau skurdo ribos.
12.5. Pareiškėjai negali skirti didesnę dalį pajamų įsiskolinimams dengti, nes tokiu atveju patys nepragyventų ir susidarytų naujos skolos už komunalines paslaugas ir pan. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjai toliau liktų nemokūs, jų turtinė padėtis neleistų visa apimtimi padengti įsiskolinimų visiems kreditoriams.
12.6. L. D. mokamų dienpinigių pareiškėjai į gaunamas pajamas neįtraukė ne dėl to, kad siekė dirbtinai pajamas sumažinti, o dėl to, kad gaunami dienpinigiai yra sunaudojami L. D., dirbančio (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti, jie nėra vienodi, nėra garantijos, kiek kokį mėnesį L. D. vyks į komandiruotes.
12.7. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir pareiškėjų nesąžiningumą dėl susidariusių skolų už komunalines paslaugas, kaip pagrindą atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, tačiau išsamiau šio argumento nepagrindė, nutartyje nenurodė FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., kaip pagrindo priimti skundžiamą nutartį, todėl lieka neaišku, ar teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pareiškėjus laikė nesąžiningais ir tai buvo vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta apeliantams (pareiškėjams) iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl naujų įrodymų
16. Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – elektroninio laiško kopiją. Apeliantai nurodo, kad šio elektroninio laiško pateikti anksčiau negalėjo, nes jau po skundžiamos nutarties priėmimo pareiškėja L. D. savo elektroniniame pašte rado UAB Luminor lizingas 2020 m. vasario 7 d. elektroninį laišką, kurį manė esant ištrintą ir nepateikė pirmosios instancijos teismui. Minėtame laiške kreditorius nurodo 21 455,63 Eur procesinių palūkanų skolą. Papildomai apeliacinės instancijos teismui apeliantai pateikė patikslintą Luminor banko raštą apie apeliantų įsiskolinimą bankui 2020-08-31 dienai, kurį sudaro: 13509,17 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų, kurios 2020-08-30 sudarė – 22 716,87 Eur, viso – 36 226,04 Eur.
17. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
18. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl apeliantų mokumo, todėl priima apeliantų teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo
20. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).
21. Pažymėtina, kad iš fizinio asmens bankroto procedūros tikslo – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą – darytina išvada, kad bankrutuoti gali tik nemokus fizinis asmuo. Nemokumas yra būtina fizinio asmens bankroto sąlyga, nenustačius, kad asmuo yra nemokus, nėra įmanoma taikyti fizinio asmens bankroto procedūros. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.
22. Viena vertus, tai reiškia, kad pirmiausia įstatymo leidėjas nemokumo būseną sieja su pradelstais įsipareigojimais, kurių suma yra didesnė negu 25 MMA. Kita vertus, tai, kad asmens, siekiančio įgyvendinti bankroto procedūrą, skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA, nebūtinai reiškia, kad jis yra nemokus.
23. Nemokumas yra būsena – nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo skolinių įsipareigojimų. Sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyventi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai K. D. ir L. D. prašė iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą, nes jie negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pareiškėjai nurodė, kad bendra jų įsiskolinimų suma (solidariosios prievolės) yra 19 527,03 Eur, kurią sudaro 13 949,87 Eur prievolė „Luminor Lizingas“, UAB; 2 887,31 Eur prievolė UAB „Fortum Joniškio energija“ bei 2 689,85 Eur prievolė antstolei V. Š., kurią sudaro vykdymo išlaidos vykdant išieškojimus iš pareiškėjų.
25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kiekvieno iš pareiškėjų solidari skola sudaro 16 837,18 Eur ir atskiras įsiskolinimas – K. D. 1 227,42 Eur (iš viso 18 064,60 Eur), L. D. – 1 462,43 Eur (iš viso 18 299,61 Eur). Įvertinęs šias sumas, sprendė, kad pareiškėjų turimų įsiskolinimų suma –16 837,18 Eur – nežymiai viršija įstatyme nustatytą 25 MMA sumą.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos teismo įsakymu iš pareiškėjų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai buvo priteista iš viso 36 472,50 Eur (125 932,24 Lt) skola, 254,87 Eur (880 Lt) bylinėjimosi išlaidų ir 6 procentai procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, likusi neišieškota įsiskolinimo suma 13 509, 17 Eur ir 6 procentai procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo. Sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokią sumą sudaro minimi 6 procentai procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir nepagrįstai šios sumos neįtraukė į bendrą pareiškėjų turimų įsiskolinimų sumą. Iš apeliantų pateikto „Luminor Lizingas“, UAB elektroninio laiško ir rašto matyti, kad kreditorius „Luminor Lizingas“, UAB, patvirtina, jog apeliantų įsiskolinimas bankui sudaro: 13509,17 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų, kurios 2020-08-30 sudarė – 22 716,87 Eur, viso – 36 226,04 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes vertintina, kad apeliantų turimų įsiskolinimų suma viršija įstatyme nustatytą 25 MMA sumą.
27. Kaip jau nutarties 23 punkte minėta, vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi šie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šių skolų padengti. Teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja K. D. dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį 1 384,00 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius 2020 metais buvo išmokama 837,80 Eur darbo užmokesčio suma. Pareiškėja taip pat vykdo individualią veiklą – teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas, deklaruota, kad iš individualios veiklos per 2019 metus gavo 1 440,00 Eur pajamų (apie 120 Eur per mėnesį). L. D. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį (neatskaičius mokesčių) yra 725,00 Eur, atskaičius mokesčius 2020 metais buvo išmokama apie 634,11 Eur darbo užmokesčio bei kintantys dienpinigiai už darbą komandiruotėje, priklausomai nuo dirbtų dienų skaičiaus apie 1 500,00 Eur (vidutiniškai apie 74,60 Eur už darbo dieną). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendros šeimos pajamos per mėnesį vidutiniškai yra apie 3 091,91 Eur. Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2007 m. lapkričio 22 d. masiniu vertinimu – 7 803 Eur (popierinės bylos t. 1, b. l. 22-23); vidutinė rinkos vertė 2020 m. sausio 1 d. masiniu vertinimu – 17 800 Eur (popierinės bylos t. 1, b. l. 71), nurodomas nekilnojamasis turtas yra areštuotas antstolės V. Š.s. Pareiškėjo L. D. vardu registruotos dvi transporto priemonės, tačiau jos (nesant techninės apžiūros ir / ar draudimo) yra automatiškai išregistruotos. Pareiškėjai byloje nurodė, kad automobiliai yra utilizuoti. Pareiškėjai teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu antstolė iš jų darbo užmokesčio išskaičiuoja bendrai apie 530 Eur sumą, t. y. iš K. D. apie 330,00 Eur, iš L. D. apie 200,00 Eur.
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skolinių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti yra areštuotas turtas – trijų kambarių butas, kurio vidutinė rinkos vertė, 2020 m. sausio 1 d. masinio vertinimo duomenimis, yra 17 800 Eur. Pareiškėjai teigia, kad antstolės areštuotas butas iki šiol nėra realizuotas, o tai patvirtina, jog butas nėra tokios vertės, kaip nurodo teismas nutartyje ir jo pardavimas reikšmingai pareiškėjų skolų nesumažintų, be to, butui reikalingas esminis remontas. Tačiau pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų apie šio buto būklę ir kitokią jo vertę, nei nurodyta nekilnojamojo turto registre (CPK 178 str.) Priešingai, atskirajame skunde nurodo, kad namas, kuriame yra pareiškėjų butas, yra 2019 m. renovuotas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų buto kaina neturėtų būti daug mažesnė nei nurodoma.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjai turi dėti visas įmanomas pastangas atsiskaityti su kreditoriais ir padengti įsiskolinimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pardavus pareiškėjų nekilnojamąjį turtą yra galimybė per pusę sumažinti pareiškėjų skolas.
31. Pareiškime pareiškėjai nurodė, kad būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos ir lėšos mokesčiams mokėti per mėnesį reikalingos: pareiškėjui L. D.: 150,00 Eur – maistui; 50,00 – Eur ne maisto prekėms; 150,00 Eur – vaikų išlaikymui; 100,00 Eur – komunaliniams mokesčiams, įskaitant kredito namo renovacijai dengimą, iš viso: 450,00 Eur; pareiškėjai K. D.: 150,00 Eur – maistui; 100,00 – Eur ne maisto prekėms; 370,00 Eur – vaikų išlaikymui; 190,00 Eur – komunaliniams mokesčiams, įskaitant kredito namo renovacijai dengimą, iš viso: 810,00 Eur.
32. Įvertinus pareiškėjų turtą, kurį galima parduoti (apie 17 000 Eur), gaunamas nuolatines pajamas (apie 3 000 Eur per mėnesį) bei pareiškėjų nurodomą sumą būtiniausiems poreikiams tenkinti ir mokesčiams mokėti per mėnesį (1 260 Eur), darytina išvada, kad pareiškėjai gali mokėti po didesnes įmokas nei moka šiuo metu, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjai per protingą laikotarpį gali padengti turimus kreditorinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pardavus pareiškėjams priklausantį butą, skolų suma būtų sumažinta maždaug iki 21 000 Eur. Iš per mėnesį gaunamų pareiškėjų pajamų, apie 3 000 Eur, atėmus pareiškėjų nurodomą sumą būtiniausiems poreikiams tenkinti ir mokesčiams mokėti per mėnesį – 1 260 Eur, per mėnesį pareiškėjams lieka apie 1 740 Eur. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjai galėtų kas mėnesį mokėti apie 800 Eur įmokas skoloms dengti, mokėdami tokias įmokas per trejų metų laikotarpį visiškai padengtų turimą įsiskolinimą.
33. Pažymėtina, kad bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti, todėl, dėdamas dideles pastangas, fizinis asmuo gali reabilituotis ir grįžti į stabilią finansinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad sudarant sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, fizinio asmens bankroto procesas reiškia ir kiek didesnį finansinį suvaržymą, nei kad buvo iki bankroto proceso pradžios, tam, kad, pasibaigus bankroto procesui, asmuo galėtų gyventi nevaržomas skolų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).
34. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjai yra pakankamai dar jauni ir darbingi, turintys nuolatinius darbus bei pajamas. Pareiškėja vykdo individualią veiklą – teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas, todėl turi galimybę gauti ir daugiau pajamų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant sąžiningai atsiskaityti su kreditoriais, padengti savo turimas skolas, asmenys turi kiek daugiau suvaržyti savo išlaidas bei stengtis kuo daugiau gauti pajamų ir didžiąją dalį jų skirti skoloms dengti. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjai turi galimybę kas mėnesį mokėti didesnes įmokas skoloms dengti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjai, nors formaliai ir atitinka FABĮ nustatytus nemokumo kriterijus, tačiau turi realią galimybę per tinkamai nustatytą laiką atsiskaityti su kreditoriais.
35. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui teisingam išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. liepos 29 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. liepos 29 d. nutartį paikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.