Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, vertėjaujant Danutei Kontarienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovei T. G., jos atstovui advokato padėjėjui Eduardui Puškoriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei T. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2006-01-19 į atsakovės asmeninę banko sąskaitą pervedė 9000,00 Lt, 2006-01-30 - 2000,00 Lt. Atsakovė 2006-12-27 į ieškovės asmeninę banko sąskaitą pervedė 3000,00 Lt (b.l. 8).

CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 str. 1 d.). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 str. 2 d.). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta (b.l. 3-4, 63). Pinigų skolinimo atsakovei faktui įrodyti ieškovė pateikė du mokėjimo pavedimus, kuriais pervedė į atsakovės banko sąskaitą iš viso 11000,00 Lt (b.l. 8). Atsakovė pripažįsta, kad gavo ieškovės nurodytus pinigus, tačiau neigia, jog gavo juos kaip paskolą (b.l. 17-19, 21, 64). Esant tokioms aplinkybėms, kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t.

Nagrinėjamu atveju ieškovė 2006-01-19 mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovės asmeninę banko sąskaitą 9000,00 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodė – papildymas, 2006-01-30 mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovės asmeninę banko sąskaitą 2000,00 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodė – pervedimas (b.l. 8). 2012-11-27 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovė pinigus skolinosi sūnui, norėdama jam padėti įsigyti butą, skolos raštelis nebuvo pasirašytas, kadangi šalis siejo ilgametė draugystė, vieni kitais pasitikėjo ir buvo nepatogu imti skolos raštelį (b.l. 63-64). Atsakovė atsikirsdama į ieškinį nurodo, kad 11000,00 Lt sumą ieškovė pervedė grąžindama 2003-04-07 gautą paskolą: 8000,00 Lt sudaro gauta paskola, o 3000,00 Lt – palūkanos (b.l. 17-19, 31-32, 64).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl ginčo šalis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo, kiekvienu atveju sprendžia pagal šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti ginčo šalis siejančių santykių pobūdį, reikia analizuoti tiek ieškovės reikalavimų, tiek atsakovės atsikirtimų į juos pagrindu nurodytas aplinkybes, vertinti šalių pateiktus įrodymus. Kaip minėta, ieškovė ieškinį įrodinėja banko pavedimais (b.l. 8). Nors byloje esančių banko mokėjimų nurodymuose pinigų pervedimo paskirtis traktuojama įvairiai (pervedimas, papildymas) (b.l. 8), tačiau teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose sprendžiant šalių ginčą dėl pinigų pervedimo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, išaiškinta, jog nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Vėlgi, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011; kt.). Taigi aplinkybė, jog mokėjimo nurodymuose aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodyta „paskola“, nepaneigia paskolos fakto. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodo, kad jai nebuvo poreikio skolintis iš atsakovės. Siekdama paneigti ieškovės nurodomą pinigų skolinimosi motyvą – siekį padėti sūnui įsigyti butą , atsakovė į bylą pateikė buto pirkimo – pardavimo sutartį bei kredito sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovės sūnus D. G. (b.l. 72-73) butą įsigijo už 96000,00 Lt, šiuo pagrindu iš banko gavo 152000,00 Lt kreditą (b.l. 74-95). Teismas laiko, kad aplinkybė, jog atsakovės sūnus buto pirkimui gavo paskolą ir jam pinigų netrūko, todėl atsakovei nereikėjo pagalbos sūnui tikslais iš ieškovės skolintis pinigų, nėra paneigianti pinigų pasiskolinimo faktą aplinkybė, kadangi pinigų turėjimas nėra savaiminė aplinkybė, panaikinanti jų skolinimąsi apspendžiančius veiksnius. Tais pačiais motyvais atmestinas ir atsakovės argumentas, jog ji pati turėjo pinginių lėšų (b.l. 21, 40-47) ir jai nebuvo poreikio skolintis. Byloje esantys duomenys nepatvirtina ir atsakovės nurodomų aplinkybių, jog 2003-04-07 ieškovei buvo paskolinti 8000 Lt sutuoktinio O. M. gydymo ir reabilitacijos išlaidos padengti, pastarajam nebegalint dirbti ir šiuo pagrindu netekus pajamų (b.l. 17-19, 32). Iš byloje esančios pažymos apie O. M. valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 1993-04-01 iki 2004-02-04 matyti, kad ieškovės sutuoktinis O. M. iki pat mirties, įvykusios 2004-02-04, dirbo net dvejuose darbovietėse ir gavo darbines pajamas (b.l. 49-50). Taip pat kritiškai vertintinas atsakovės argumentas, jog atsakovės ieškovei pervesti 3000,00 Lt yra ne iš ieškovės gautos paskolos dalinis grąžinimas, o ieškovės atsakovei sumokėtų palūkanų grąžinimas (b.l. 17-19, 21, 66). Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad atsakovės ir ieškovės šeimas siejo ilgametė apie 30 metų trukusi draugystė (b.l. 17-19, 64), tačiau skolindama ieškovei ir jos sutuoktiniui pinigus atsakovė teigia sutarusi dėl 0,2 proc. palūkanų už kiekvieną dieną, t.y. net 73 proc. metinių palūkanų, vėliau sutiko su tvirta 3000 Lt suma už palūkanas, t.y. beveik puse skolos sumos, ir tik po metų laikų po 2006-01-19 ir 2006-01-30 pavedimų dėl 11000 Lt (8000 Lt paskolos ir 3000 Lt palūkanų) skolos grąžinimo, t.y. 2006-12-27, atsakovei pagailo ieškovės ir pastarajai grąžino 3000 Lt sumą, gautą kaip palūkanos už paskolą. Teismas laiko, kad tokia atsakovės pozicija yra gynybinė, siekiant išvengti atsakomybės ir ne tik neparemta jokiais įrodymais (CPK 178 str.), tačiau prasilenkia su logika.

CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002). Taigi vertinant, kurios iš šalių argumentai yra teisingi – ar ieškovės, kad ji skolino atsakovei, ar atsakovės, jog būtent pervesdama 11 000 Lt (8000 Lt paskolos ir 3000 Lt palūkanų) ieškovė įvykdė savo pačios galiojančią prievolę pagal 2003-04-07 sudarytą paskolos sutartį su atsakove, byloje atsižvelgtina į šioje faktinėje situacijoje įrodinėjimo naštos šalims paskirstymą ir įrodymų leistinumo principo įgyvendinimą. Ieškovė turėjo pareigą byloje įrodyti, kad skolino pinigines lėšas atsakovei (paskolos suteikimo faktą), kadangi paskola yra realinis sandoris ir paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Byloje pinigų perdavimą atsakovei patvirtina mokėjimo nurodymai (b.l. 8). Todėl atsakovė, esant faktinių duomenų apie jai pervestą sumą (b.l. 8), pirmiausiai turėjo prievolę (procesinę pareigą) pateikti įrodymus apie savo pačios, kaip kreditorės, paskolinių santykių su ieškove, kaip skolininke, susiklostymą. Atsakovė tokių įrodymų į bylą nepateikė, nurodo, kad pasirašytą skolos raštą ieškovei grąžino (b.l. 17-19). Būtent skolos dokumento buvimas pas kreditorių (šiuo atveju - atsakovę), esant jo turinį (paskolos sumą) atitinkančiam mokėjimo nurodymui apie tokios pačios sumos piniginių lėšų į atsakovės sąskaitą pervedimą, jau leistų preziumuoti prievolės pagal tokį sandorį įvykdymo faktą, ir tuo pačiu ginčyti paskolos suteikimo atsakovei aplinkybę. CK 6.65 straipsnis, reglamentuojantis prievolės įvykdymo patvirtinimą, privalomo visais atvejais paskolos dokumento grąžinimo skolininkui, kaip būtinos sąlygos tokios prievolės įvykdymui, neįtvirtina. Priešingai, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu kreditorius atsisako atlikti bent vieną iš alternatyvių veiksmų – išduoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime apie negalėjimą šio dokumento grąžinti (CK 6.65 str. 3 d.). Konstatuotina, kad nesant kreditoriui nustatytos jokios įstatyminės pareigos grąžinti skolos dokumento originalą skolininkui, kaip tvirtina tą padariusi atsakovė ir grąžinusi ieškovei skolos dokumentą, tokio veiksmo atlikimo ar neatlikimo rizika įrodinėjimo procese tenka šia aplinkybe besiremiančiam asmeniui – atsakovei. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 str.), konstatuotina, kad byloje nenustatytas kokių nors kitokių nei paskolos teisinių santykių egzistavimas tarp ginčo šalių, o aukščiau paminėtų argumentų pagrindu paneigus kitokių teisinių santykių, kurie lemia ir prievolių tarp šių santykių šalių pobūdį, buvimą, ieškovės pateikti įrodymai – banko pavedimai (b.l. 8) - patvirtina 11 000 Lt perdavimą atsakovei paskolos sutartinių teisinių santykių pagrindu. Nors byloje abi ginčo šalys įrodinėjo tarp jų buvus paskolos teisinius santykius, atsakovė atsikirtinėjo, kad 11 000 Lt sumos pervedimas yra atsakovės ieškovei suteiktos paskolos grąžinimas, tačiau ieškovė nurodytais banko pavedimais įrodė pinigų perdavimo paskolos gavėjui – atsakovei faktą, atsakovė, priešingai, šio esminio paskolos sutartinių santykių elemento, t. y. kad ji buvo perdavusi ieškovei pinigų paskolai, kuri, atsakovės teigimu, ieškovės banko pavedimais buvo grąžinama, neįrodė. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų apie visos paskolos ieškovei sugrąžinimą, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pripažįsta, kad atsakovė grąžino jai dalį skolos - 3000 Lt, atliktinas šios sumos įskaitymas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 8000 Lt skola (CK 6.38 str., 6.873 str.).

Iš atsakovės ieškovei priteistinos įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 240,00 Lt žyminis mokestis, 3630,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b .l. 5, 7). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, ieškovės atstovo atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus (surašytas ieškinys), atstovavimo teismo posėdžiuose laiką (3 val.), taip pat atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 3040,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (240 Lt žyminio mokesčio + 2800,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-27 nutartimi atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei V. M. iš atsakovės T. G. 8000,00 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 8000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3040,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2012-04-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.