Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė verslui“ ieškinį atsakovui K. C. dėl skolos, palūkanų ir administravimo mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

6. Minėta, kad atsakovas K. C., kartu su UAB „Retidus“, pateiktame atsiliepime pareiškė, jog su ieškiniu sutinka pilnai, t. y. ieškinį pripažįsta.

7. CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

8. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-703-390/2025 iškėlė UAB „Retidus“ benkroto bylą. Taip pat nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtino UAB „Retidus“ kreditorių reikalavimų sąrašą, tame tarpe patvirtino ir UAB „Finansų bitė verslui“ 5 666,87 Eur dydžio antros eilės kreditorinį reikalavimą, 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi nutarė UAB „Retidus“ likviduoti dėl bankroto.

9. Ieškovės šioje byloje pateiktais skaičiavimais, skolos sumą sudaro: 5 260,11 Eur pradelsta ir nepadengta paskolos suma, 104,23 Eur mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iki 2024 m. lapkričio ­13 d. už 55 dienas, 15,46 Eur padidintos palūkanos, atsiradusios dėl vėlavimo, 372,60 Eur administravimo mokestis nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. birželio 19 d. paskolos termino pabaigos, 25,00 Eur administravimo mokestis, 32,41 Eur nuostolių atlyginimas, t. y. pagal Paskolos sutartį ieškovės negautos pajamos, kurias sudaro Paskolos sutartyje įtvirtintos 15 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. gruodžio 15 d., bei 15 proc. nuostolių atlyginimas, t. y. pagal Paskolos sutartį ieškovės negautos pajamos, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 19 d.) nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 166,91 Eur sumos.

10. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Dėl negrąžintos paskolos priteisimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

12. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija – tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016). Garanto prievolė yra subsidiari ir ją riboja garantijoje nustatyta suma. (CK 6.90 straipsnio 1 dalis, 6.92 straipsnio 1 dalis).

13. Ieškovės pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Retidus“ pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteiktos paskolos (nemokėjo įmokų pagal sudarytą mokėjimo grafiką). Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, UAB „Retidus“ ieškovei negrąžino 5 260,11 Eur suteiktos paskolos dalies. Minėta, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-703-390/2025 patvirtino UAB „Retidus“ 5 666,87 Eur dydžio antros eilės kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro ir 5 260,11 Eur negrąžintos paskolos dalis, o 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi nutarė UAB „Retidus“ likviduoti dėl bankroto. Garantiją išdavęs asmuo, t. y. atsakovas, įsipareigojo pagal 2023 m. birželio 15 d. garantiją atsakyti ieškovei, jeigu UAB „Retidus“ nevykdys arba netinkamai vykdys bet kokius Paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau, gavęs atitinkamus pareikalavimus, atsakovas prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo skolos dydžio ar Paskolos sutarties sąlygų (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 260,11 Eur negrąžintos paskolos sumą pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas.

Dėl mokėjimo palūkanų priteisimo

14. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 104,23 Eur mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki 2024 m. lapkričio 13 d. (iki Paskolos sutarties nutraukimo).

15. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

16. Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, kita vertus aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

17. Nagrinėjamu atveju UAB „Retidus“, sudarydama Paskolos sutartį, įsipareigojo sumokėti iš viso 1 855,34 Eur pelno palūkanų. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis, paskolą ir palūkanas įmonė turėjo mokėti iki 2025 m. birželio 19 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinamus, ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki Paskolos sutarties nutraukimo (2024 m. lapkričio 14 d.), priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 104,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.

Dėl padidintų (kompensuojamųjų) palūkanų ir skolos administravimo mokesčio priteisimo

18. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 15,46 Eur padidintas vėlavimo palūkanas ir 25,00 Eur skolos administravimo mokestį (baudą už laiku nesumokėtą 1 įmoką).

19. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

20. Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 papunktyje nurodoma, kad už paskolos pažeidimus paskolos gavėjas papildomai privalo mokėti paskolos sutarties specialiosiose sąlygose numatytas netesybas. Paskolos gavėjas, pradelsęs mokėti bent vieną dieną privalo papildomai sumokėti vienkartinį skolos administravimo mokestį. Sutarties dėl naudojimosi portalu 1.27 papunktyje skolos administravimo mokestis apibrėžiamas kaip paskolos gavėjo operatoriui mokamas mokestis už operatoriaus veiksmus, raginant laiku paskolos sumos ir (ar) kitų su paskolos suma susijusių mokėjimų negrąžinantį paskolos gavėją laikytis paskolos sutarties įsipareigojimų. Sutarties dėl naudojimosi portalu 7.9 papunktyje nurodyta, kad paskolos gavėjas privalo mokėti delspinigius, baudą ir/arba kitus privalomus mokėjimus, nurodytus Naudojimosi sutartyje, portale esančioje kainodaros (įkainių skiltyje ir/ar paskolos sutarties specialiosiose sąlygose). Portale www.finbee.lt, skiltyje D.U.K., verslo paskolos, „Kokie yra verslo paskolos sutarčių įkainiai?“ nurodyta, kad pradelstos įmokos administravimui taikomas 25,00 Eur vienkartinis administravimo mokestis. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti skolos administravimo mokestis, kurį ji, be kita ko, kvalifikuoja kaip baudą, atitinka įstatyme įtvirtintą baudos apibrėžimą, kadangi tai yra vienkartinis mokestis, mokamas už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, o jo dydis yra nustatomas iš anksto.

21. Sutarties dėl naudojimosi portalu 1.12 papunktyje padidintos palūkanos apibrėžiamos kaip metinė palūkanų norma, kurią paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti kreditoriui už naudojimąsi paskolos suma, kai paskolos gavėjas pažeidžia palūkanų mokėjimo terminą, kurios nėra laikomos netesybomis, o atspindi išaugusią paskolos gavėjo riziką; padidintų palūkanų norma yra lygi paskolos palūkanų normai ir skaičiuojama nuo visos pradelstos mokėti pinigų sumos (įskaitant pradelstą paskolos įmokos grąžinimą ir pradelstas mokėti palūkanas). Pagal Sutarties dėl naudojimosi portalu 5.6.2 papunktį paskolos gavėjui praleidus paskolos grąžinimo terminą, paskolos gavėjas už kiekvieną pažeidimo dieną moka padidintas palūkanas, kurios mokamos iki sutarties pažeidimo pašalinimo dienos. Iš aptartų Sutarties dėl naudojimosi portalu nuostatų matyti, kad padidintų palūkanų taikymas yra tiesiogiai siejamas su prievolės pažeidimu. Tokios palūkanos laikytinos kompensuojamosiomis, o jas nustatančios sutarties nuostatos pagal savo esmę lieka galioti ir po paskolos sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis).

22. Teismo vertinimu, paskolos sutartyje nustatytos padidintos palūkanos, kurios yra mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ieškovės nuostolių kompensavimo funkciją. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti tiek netesybas – baudą (skolos administravimo mokestį), tiek kompensuojamąsias palūkanas, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, mažesnioji suma turi būti įskaitoma į didesniąją, t. y. 15,46 Eur padidintų palūkanų suma įskaitytina į 25,00 Eur skolos administravimo mokestį.

23. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 25,00 Eur skolos administravimo mokesčio suma, kuri apima ir 15,46 Eur padidintų palūkanų sumą.

Dėl administravimo mokesčio priteisimo

24. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 372,60 Eur dydžio administravimo mokestį.

25. Iš mokėjimo grafiko duomenų nustatyta, kad kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą buvo įtrauktas 41,40 Eur dydžio administravimo mokestis. Per 24 mėnesių paskolos grąžinimo laikotarpį UAB „Retidus“ ieškovei iš viso turėjo sumokėti 869,40 Eur sutarties administravimo mokesčio.

26. Remiantis sutarties dėl naudojimosi portalu ir paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 papunkčiu – administravimo mokestis yra paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, kurį paskolos gavėjas moka operatoriui už portalo administravimą pagal naudojimosi sutartį bei paskolos sutarties administravimą iki visiško įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymo. Sutarties dėl naudojimosi portalu 10.6 papunktyje numatyta, kad paskolos gavėjas moka administravimo mokestį operatoriui už kiekvieną mėnesį iki paskolos sutarties pasibaigimo (visiško įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymo) dienos pagal paskolos sutarties vykdymo metu galiojančius paslaugų įkainius. Sutarties specialiosiose sąlygų 2.4 papunktyje numatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti administravimo mokestį iki tol, kol paskolos gavėjas visiškai grąžins paskolą, įskaitant atvejus, kai dėl paskolos gavėjo įsiskolinimo bus kreiptasi dėl priverstinio išieškojimo.

27. Teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Nors šiuo atveju šalis siejo ne vartojimo kredito teisiniai santykiai, teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo pateikti išaiškinimai dėl administravimo mokesčio skaičiavimo termino ir tvarkos yra aktualūs ir ne vartojimo kredito teisiniams santykiams.

28. Taigi, kai kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi nutraukus sutartį, išnyksta administravimo objektas. Iš teismui pateiktos skolos detalizacijos skaičiuoklės matyti, kad iki sutarties nutraukimo 2024 m. lapkričio 14 d. atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 60,72 Eur administravimo mokestį (16 įmoka pagal grafiką (41,40 Eur) + iki sutarties nutraukimo dienos atitenkanti 17 įmokos dalis – 19,32 Eur (41,40 x 13) + 41,40 Eur) / 30 d. x 14 d.), todėl būtent 60,72 Eur administravimo mokesčio priteistina ieškovei iš atsakovo, o reikalavimas priteisti iš atsakovo administravimo mokestį už laikotarpį po Paskolos sutarties nutraukimo atmestinas.

Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo

29. Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 32,41 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. gruodžio 15 d., bei 15 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 19 d.), neviršijant bendros 166,91 Eur sumos.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

31. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

33. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys susitarė dėl UAB „Retidus“ mokėtinos 1 855,34 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 15 proc.). Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi paskolos grąžinimo terminą numatė iki 2025 m. birželio 19 d.

34. Aptariamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (1 855,34 Eur dydžio pelno palūkanas) suteikusi UAB „Retidus“ paskolą ir dėl įmonės neteisėtų veiksmų (pagal paskolos sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi paskolos sutartį, iki šiol neatgavo nei suteiktos paskolos, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo paskolos sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal paskolos sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Taigi, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

35. Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo metu kredito sutarties terminas (2025 m. birželio 19 d.) yra pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. gruodžio 15 d. ieškovė negavo 32,41 Eur pajamų palūkanų forma, o laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 19 d.) ieškovė negavo 166,91 Eur pajamų palūkanų forma. Viso ieškovė negavo 199,32 Eur (32,41 + 166,91) pajamų palūkanų forma.

36. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 199,32 Eur negautų pajamų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

37. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

38. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 5 649,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

40. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 134,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

41. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies – 94,52 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 126,66 Eur (134,00 x 0,9452) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

42. Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 6,70 Eur. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (6,70 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė verslui“, j. a. k. 304175555, iš atsakovo K. C., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 260,11 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 11 ct) skolą, 104,23 Eur (šimtą keturis eurus 23 ct) palūkanų, 60,72 Eur (šešiasdešimt eurų 72 ct) administravimo mokesčio, 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus) skolos administravimo mokesčio, 199,32 Eur (šimtą devyniasdešimt devynis eurus 32 ct) negautų pajamų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (5 649,38 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 126,66 Eur (šimtą dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.