Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-262-569/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-27
Bylos Nr.: e2A-262-569/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-07407-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: R. J.
Atsakovas: D. M.
Trečiasis asmuo: R. J., R. M.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.2.6Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-262-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07407-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui D. M. dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir bendravimo tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo D. M. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo arba bendravimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys byloje R. J. ir R. M., institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. J. patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo D. M. 250 Eur išlaikymą sūnui D. M.; priteisti iš atsakovo 364,83 Eur įsiskolinimą už vaiko D. M. išlaikymą bei nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė prašė patvirtinti, kad atsakovas su sūnumi D. M. bendrauja tokia tvarka: tėvas D. M. turi teisę bendrauti su sūnumi D. M. kiekvienos metų lyginės kalendorinės savaitės savaitgalį, pasiimdamas vaiką penktadienį nuo 17 iki 18 val. iš vaiko motinos gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį nuo 18 iki 19 val. į vaiko motinos gyvenamąją vietą. Lyginiais kalendoriniais metais, pradedant nuo 2018 m., tėvas D. M. turi teisę bendrauti su sūnumi ir praleisti su juo Šv. Velykas ir Naujuosius metus. Bendravimas šiomis dienomis vyksta pasiimant vaiką iš jo motinos gyvenamosios vietos šventinės dienos 10 val. ryte ir parvežant vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą šventės paskutinę dieną nuo 18 iki 19 val. (t. y. parvežant vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną ir dieną po Naujųjų metų - sausio 1 d.). Nelyginiais kalendoriniais metais tėvas D. M. turi teisę bendrauti su sūnumi ir švęsti su vaiku jo gimimo dieną bei Šv. Kalėdas. Bendravimas šiomis dienomis vyksta pasiimant vaiką iš jo motinos gyvenamosios vietos šventinės dienos 10 val. ryte ir parvežant vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą šventės paskutinę dieną (gimimo dienos vakare ar Šv. Kalėdų antrosios dienos vakare) nuo 18 iki 19 val. Tėvas D. M. kiekvienais kalendoriniais metais privalo pasiimti vaiką savo atostogų metu mažiausiai 14 dienų laikotarpiui, tačiau ne ilgiau kaip 30 dienų laikotarpiui, apie atostogas raštu (elektroniniu laišku ar SMS žinute) įspėdamas vaiko motiną R. J. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

2. Atsakovas D. M. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį ir prašė tenkinti jo priešieškinio alternatyvų reikalavimą arba nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo ir iš ieškovės priteisti išlaikymą bei nustatyti bendravimo tvarką su ieškove arba nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja pagal po santuokos nutraukimo nusistovėjusią tvarką, kad D. M. su vaiku D. M. praleidžia kiekvieną pirmadienį ir antradienį (nuo sekmadienio vakaro pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki 19 val. vakaro, trečiadienio rytą nuveža vaiką į mokyklą). Taip pat D. M. su vaiku D. M. praleidžia kas antrą penktadienį su savaitgaliu (nuo penktadienio pasiima vaiką iš mokyklos, trečiadienio rytą nuveža vaiką į mokyklą); atsakovas su vaiku praleidžia pusę vaiko mokymosi atostogų ir pusę vaiko vasaros atostogų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies: pakeitė 2015 m. balandžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 5.4 punktą, priteisė iš D. M. sūnaus D. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur nuo 2018 m. lapkričio 5 d.; priteisė iš D. M. sūnaus D. M. išlaikymo įsiskolinimą 94,07 Eur; vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliko vaiko motiną R. J.; kitą ieškinio dalį atmetė; nustatė tokią D. M. ir nepilnamečio sūnaus D. M. bendravimo tvarką: atsakovas D. M. su nepilnamečiu sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną nelyginę metų savaitę, vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiimdamas prieš tai ėjusios savaitės sekmadienį 17 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą jo bendraujamos savaitės sekmadienį 16 val.; ši bendravimo tvarka galioja nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 15 d.; D. M. su sūnumi D. M. praleidžia dvi nepertraukiamas savaites savo vasaros atostogų metu, apie atostogų trukmę ne vėliau nei prieš dvidešimt dienų pranešdamas vaiko motinai; nepaisant to, ar tą konkrečią savaitę D. M. bendrauja su sūnumi, ar ne, D. M. su sūnumi D. M. bendrauja per Tėvo dieną, o jei Motinos diena yra per tėvo bendravimo savaitę - atsakovas vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą ieškovei; nepaisant to, ar tą konkrečią savaitę D. M. bendrauja su sūnumi, ar ne, D. M. su sūnumi D. M. bendrauja lyginiais metais per Šv. Velykas (Velykų sekmadienį ir pirmadienį), o nelyginiais metais bendrauja per Šv. Kalėdas (gruodžio 24 ir 25 dienomis). Tėvas vaiką pasiima šių švenčių rytą 10 val. ir grąžina kitos dienos vakarą iki 18 val.; kitą priešieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei R. J. iš atsakovo D. M. 785,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas sprendė, kad šiuo atveju aktuali kasacinio teismo praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3K-3-279-969/2019, kurioje teismas yra pateikęs teisės normų, reglamentuojančių vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, aiškinimą.

5. Teismas nenustatė jokių duomenų, kad vaiko gyvenamoji vieta su vaiko motina neatitiktų vaiko interesų. Teismas sutiko, kad nuo teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą yra praėjęs tam tikras laikas, per kurį kai kurios aplinkybės yra pasikeitusios, tačiau tokius pasikeitimus nelaikė esminiais, dėl kurių turėtų būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta. Teismas pažymėjo, kad po teismo sprendimo abi šalys sudarė kitas santuokas, ieškovė susilaukė dukters, pats vaikas pradėjo lankyti mokyklą, ieškovės šeima persikėlė gyventi į individualų namą ir pan., teismas vertino, kad šios aplinkybės yra nulemtos paties gyvenimo normalaus dinaminio pobūdžio ir teisiškai nėra reikšmingos, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo.

6. Teismas, konstatuodamas, kad vaiko santykiai su motina yra šilti ir jautrūs, su jos sutuoktiniu - geri, vaiku yra tinkamai pasirūpinta, sprendė, kad nenustatytos aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista.

7. Teismas sprendė, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų vaiko nuomonei atskleisti ir vaiko santykiui su kiekvienu iš tėvų konstatuoti.

8. Teismas vertino, jog, nors šalių sūnus yra septynerių metų, pirmokas ir apie daugelį dalykų jo nuomonę galima vertinti kaip vaikišką, tačiau, teismo įsitikinimu, vaikas ne tik (ar net ne tiek) racionaliu vertinimu, tačiau emociniu patyrimu jaučia, kad yra visiškai saugus, laukiamas ir mylimas tiek motinos, tiek tėvo namuose. Vaikas patiria, kad jam būnant tiek su motina, tiek su tėvu juo bus pasirūpinta, jis su jais yra saugus ir užtikrintas. Todėl visiškai natūralus vaiko noras būti su abiem tėvais.

9. Teismas darė išvadą, kad tokia vaiko nuostata ir nuomonė negalėjo atsirasti spontaniškai, teismas, vertindamas vaiko darželio auklėtojų parodymus, vertindamas pateiktus rašytinius įrodymus apie vaiko slaugą jo ligų metu, vertina, kad šalių sūnus D. ir po šalių santuokos nutraukimo apie pusę laiko praleisdavo tiek su motina, tiek su tėvu.

10. Teismas vertino, kad vaiko bendravimas su tėvu kas antrą savaitę yra suderinamas su vaiko užimtumu ir dienotvarke.

11. Teismas nurodė, jog nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių vaiko režimas ar darbotvarkė negalėtų būti tinkamai vykdomas vaikui pusę laiko praleidžiant pas tėvą. Teismas vertino, kad vaikas pas tėvą taip pat gerai gali pailsėti, pasirengti pamokoms, vykti į užsiėmimus ir iš tėvo namų.

12. Teismas vertino, jog labiausiai vaiko interesus atitiktų bei sukurtų stabilumą ir aiškumą vaiko bendravimas su tėvu kas antrą savaitę nuo sekmadienio vakaro iki kitos savaitės sekmadienio vakaro. Teismas sprendė, kad vaiko dienos režimą ir darbotvarkę vaikui lankant mokyklą labiausiai atitinka, kai vaikas su tėvu bendrauja „sveikomis“ savaitėmis, t. y. vaiką pasiimant sekmadienio vakarą ir parvežant pas motiną kitos savaitės sekmadienio vakarą.

13. Teismas vertino, kad D. M. poreikiai gali būti apibūdinti kaip iš esmės vidutinio vaiko normalūs poreikiai. Teismas, vertindamas, kad nėra duomenų, jog šalių sūnui reikalingos kokios nors specialios priemonės, susijusios su vaiko specialiais sveikatos ar ugdymo poreikiais, ir abiejų tėvų galimybes, kad atsakovas neįrodinėjo mažesnių vaiko poreikių, teismas iš esmės ieškovės nurodomas išlaidas pripažino pagrįstomis ir protingomis išlaidomis, reikalingomis vaiko D. M. išlaikymui kiekvieną mėnesį.

14. Teismas nepagrįstomis išlaidomis pripažino išlaidas auklei apmokėti 100,00 Eur ar 200,00 Eur per mėnesį. Nurodė, kad ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, todėl vaiko po pietų iki ieškovė baigs darbą prižiūrėti auklei nereikia, taip pat auklei nereikia prižiūrėti vaiko jo ligos ar atostogų metu. Todėl šias išlaidas iš vaiko poreikių suvestinės teismas pašalino. Teismas vertino, kad protingos, pagrįstos ir vaikui per mėnesį reikalingos išlaidos yra 382,00 Eur. Teismo vertinimu, abu vaiko tėvai turi galimybes vaikui išlaikymą teikti lygiomis dalimis – po 191,00 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

15. Apeliaciniu skundu ieškovė R. J. prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo bei priimti naują sprendimą – atsakovo D. M. šioje dalyje priešieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei R. J. ieškinį šioje dalyje patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Negalima leisti vaikui gyventi dviejuose radikaliai skirtinguose pasauliuose, kur viename iš jų – tvarka ir režimas, o kitame – absoliuti laisvė. Tačiau pirmos instancijos teismas, nusprendęs, kad vaikas lyginę savaitę gyvena su mama, nelyginę savaitę gyvena su tėčiu, sudarė būtent tokią situaciją, kai vaikas privalės gyventi dviejuose radikaliai skirtinguose pasauliuose, kuriuose vieną savaitę – vaikui gyvenant su mama – tvarka ir dienotvarkė, o kitą savaitę – vaikui gyvenant su tėvu – absoliuti laisvė. Tokiu sprendimu pirmosios instancijos teismas sudarė priverstinę situaciją, kai vaikui bus pateikiami dvigubi standartai. Būtent dėl to vaikui bus nebeaiškios ribos tarp to, kas gerai-blogai, leistina-draudžiama.

15.2. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir klaidingai konstatavo, kad neva vaikas su abiem tėvais praleisdavo beveik po lygiai laiko. Priešingai, iš bylos medžiagos objektyviai matyti, kad nuo 2018-11-05 (ieškinio pateikimo dienos) iki 2020 m. sausio 10 d. (apeliacinio skundo surašymo dienos), t. y. daugiau kaip metus atsakovas su vaiku nebendravo pusės laiko. Atsakovas su vaiku niekada nebendravo pusės laiko ir iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Žemesnės instancijos teismas

15.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sudarė tokią situaciją ateityje, kad vaiko mama laiką leidžia namuose su jaunesniuoju savo vaiku, o tuo tarpu šalių vaikas po pamokų bus paliekamas vienas, suteikiant galimybę atsakovo sutuoktinei vaiką nuvežti į būrelį. Apeliantės nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo sprendime suformuota situacijos perspektyva žalinga tiek vaikui, tiek vaiko motinai.

15.4. Pirmos instancijos teismas nenustatė jokios bendravimo tvarkos nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 1 d.

15.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo situaciją, dėl to išlaikymo dydis vaikui per mėnesį nepagrįstai sumažintas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, rėmėsi išlaidomis, kai vaikas dar nelankė mokyklos, o darželyje vienas būrelis kainavo tik du eurus. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti 792,00 Eur sumą. Dėl to, ieškovė prašė pirmos instancijos teismo nustatytą išlaikymo dydį padidinti iki 250,00 Eur per mėnesį.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir papildomai nustatyti bendravimo su vaiku D. M. tvarką vasaros atostogų metu – nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 1 d. – po lygiai laiko su kiekvienu iš tėvų, neskaitant laiko, kurį vaikas praleis stovyklose. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojami faktai, kad vaikas yra pratinamas higienos, pusryčiauti, ruoštis į mokyklą ir pan. (supraskime tik ieškovės šeimoje). Akivaizdu, jog tai nėra jokia išskirtinė procedūra ar motinos nuopelnai, tai yra vaikui įprasti kasdieniai dalykai. Beje, nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė teigia, kad tų pačių „ritualų“ vaikas nedaro/nedarys ir tėvo šeimoje.

Šalies argumentai

16.2. Ieškovė nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų savo teiginiams pagrįsti, priešingai – atsakovas pateikė susirašinėjimą su ieškove, kur pastaroji net dėkojo tėvui, kad jis rūpinasi vaiku. Apie tai buvo užduodami klausimai ieškovei teismo posėdyje ir ieškovė negalėjo įtikinamai paaiškinti, už ką gi dėkojo vaiko tėvui, praėjus 4 metams po santuokos nutraukimo.

16.3. Ieškovė turėjo progą ir galimybę prašyti, kad byloje būtų paskirta teismo psichologinė ekspertizė ir galėjo užduoti atitinkamus klausiamus ekspertams, kad būtų išsiaiškinta ir nustatyta, ar iš dviejų D. tėvų tikrai tik viena ieškovė geba rūpintis sūnaus gerove. Tačiau ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia tik savo pačios nuomone.

16.4. Teismas iš esmės rėmėsi pačios ieškovės paskaičiavimu, nepagrįstomis išlaidomis pripažinęs tik ieškinyje nurodytas išlaidas auklei apmokėti 100,00 – 200,00 Eur per mėnesį. Teismas niekaip nesumažino atsakovui tenkančią pareigą mokėti pusė (teismo apskaičiuotos) sumos sūnaus išlaikymui, kadangi įvertino valstybės mokamus „vaiko pinigus“, kuriuos papildomai gauna ieškovė. Todėl atsakovas ne tik rūpinsis vaiku pusę laiko, teikdamas išlaikymą tiesiai vaikui, kol sūnus būna su juo, bet dar mokės jam pilną išlaikymą, pervesdamas pinigus ieškovei. Todėl nelabai suprantama, kokiu pagrindu (anot ieškovės apeliacinio skundo) teismas priėmė „vaiko interesų neatitinkantį“ sprendimą.

16.5. Ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl vaikui būtino išlaikymo yra grindžiamas „ieškovės paaiškinimais“ teismo posėdžio metu (t. y. garso įrašu). Tokių įrodymų nepakanka įrodinėjant ginčo dalyką – vaiko poreikius ir/ar turėtas išlaidas. Apie sūnaus maisto netoleravimą ieškovė kalbėjo per visą bylą, tačiau nei iki ieškinio pateikimo, nei po atsakovo priešieškinio pateikimo, nei su apeliaciniu skundu taip ir nebuvo pridėta medicininių dokumentų apie kokią nors vaiko ligą, kitaip tariant – apie poreikį nuolatiniams vaistams, kremams nuo alergijos ir pan. Todėl teismas pagrįstai nenustatė jokių išskirtinių vaiko poreikių, dėl ko reikėtų didinti išlaikymo sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)

18. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Faktinės bylos aplinkybės

19. Šalių santuoka nutraukta Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu bendru sutuoktinių sutarimu, patvirtinta šalių 2015-02-24 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys, be kita ko, susitarė, kad po santuokos nutraukimo šalių sūnaus D. M. gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina. Santuoką nutraukiant šalys sutarė, kad abu tėvai skiria vaiko išlaikymui kas mėnesį po 100,00 Eur. Konkreti bendravimo tvarka nustatyta nebuvo. Šalys sutarė, kad tėvui D. M. jokie apribojimai bendraujant su vaiku ir dalyvaujant sūnaus auklėjime nenustatomi, skyriumi gyvenantis tėvas ir artimi giminaičiai turi lygias teises bendrauti su vaiku, jeigu tai nepažeidžia vaiko interesų. Visus klausimus dėl bendravimo su vaiku tėvai sprendžia bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko norą bei vaiko interesus, skyriumi gyvenantis tėvas informuoja apie savo ketinimus pralesti laisvalaikį su vaiku (atostogas, šventes ir pan.) iš anksto, prieš protingą terminą, atsižvelgiant į tai kur ir kuriam laikui su vaiku ketina išvykti.

20. Šalių sūnus D. M. gyvena su ieškove, jos sutuoktiniu R. J. bei (duomenys neskelbtini) gimusia ieškovės ir jos sutuoktinio dukterimi I. J.. D. M. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos pirmoje klasėje. Po pamokų lanko baseiną, taip pat karatė būrelį klube „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu vaikas su tėvu bendrauja pagal teismo nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių tvarką kas antrą savaitgalį ir antradieniais nuo 17 val. iki 20 val. Atsakovas su sutuoktine R. M. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste.

Dėl bendravimo tvarkos

21. Pirmos instancijos teismas nusprendė nustatyti, kad šalių sūnus D. M. vieną savaitę (lyginę) gyvena su ieškove, kitą savaitę (nelyginę) gyvena su atsakovu. Su tokia nustatyta bendravimo tvarka apeliantė nesutinka visiškai.

22. Esminis apeliantės argumentas, kad negalima leisti vaikui gyventi dviejuose radikaliai skirtinguose pasauliuose, kur viename iš jų – tvarka ir režimas, o kitame – absoliuti laisvė. Tokiu sprendimu, apeliantės manymu, pirmos instancijos teismas sudarė priverstinę situaciją, kai vaikas turės gyventi vadovaujantis dvigubais standartais. Šiuos argumentus motyvuoja tuo, kad nuo pirmųjų vaiko kūdikystės dienų apeliantė ypatingą dėmesį skyrė vaiko dienos rėžimo formavimui. Šiandieninę vaiko sėkmę tiek sporte, tiek moksle tiesiogiai įtakoja pirmiausia apeliantės sudarytas vaikui dienos režimas, vaikas mokomas higienos. Tuo tarpu, pasak apeliantės, atsakovo gyvenimo būdas ir įpročiai visiškai priešingi ieškovės gyvenimo būdui – atsakovas daug ir intensyviai dirba, darbas komandiruotėse, pamaininis; atsakovas linkęs gyventi be jokio dienos režimo; sūnui atsakovas ir jo sutuoktinė suteikia visišką laisvę; atsakovas visiškai vaiko neskatina ruošti pamokų, nekuria vaikui jokios motyvacijos mokymuisi.

23. Vertindamas bendravimo su vaiku tvarką, suteikiant abiem tėvams galimybę po lygiai laiko rūpintis sūnumi, pirmosios instancijos teismas rėmėsi praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 3K-3-279-969/2019. Minėtoje byloje sprendžiant bendravimo tvarkos klausimą, kai abu tėvai su vaiku bendrauja po lygiai (50:50 laiko proporcija), teisėjų kolegija pirmiausiai aiškino teisinio reguliavimo aspektus ir vertino, ar : 1) toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, yra apskritai galimas pagal Lietuvos teisę; 2) jei toks modelis galimas, kokios šio modelio įgyvendinimo formos kokiais atvejais galėtų būti taikomos, t. y. kokiu dažnumu (pvz., kas antrą dieną, savaitę, mėnesį) ir kokia seka (pvz., nuo sekmadienio iki sekmadienio, nuo trečiadienio iki trečiadienio) vaikas bendrauja su skyrium gyvenančiu tėvu.

24. Tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Pažymėtina, kad ji gali būti taikoma ir nesant tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokia tvarka suderinama su Lietuvos teise ir kad konkrečiu atveju ji gali būti nustatyta tik konstatavus, jog ji atitinka geriausius vaiko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis 3K-3-279-969/2019).

25. Apeliantė teigia, kad jos namuose sūnus laikosi griežto dienos rėžimo – mokomas higienos (pratinamas praustis, valytis dantis prieš miegą ir rytais), pusryčiauti, ruoštis į mokyklą ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra įprastos kasdienės procedūros, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pas atsakovą vaikas tokių kasdienių procedūrų nesilaiko. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo šeimoje sūnus nesilaiko higienos ir panašiai. Iš byloje esančių 2019 m. birželio 20 d. ir 2019 m. birželio 26 d. Vaiko teisių apsaugos institucijos Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktų matyti, kad abiejų tėvų namuose yra tinkamos sąlygos vaikui gyventi ir augti. Tėvo ir motinos namuose vaikas turi savo atskirą kambarį, abiejuose namuose turi rašomą stalą bei kitus būtinus daiktus ir priemones, taip pat žaislų. Byloje dalyvavę ir teikę duomenis Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai taip pat nepateikė jokių duomenų, kad atsakovo šeimoje šalių sūnus būtų netinkamai prižiūrimas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad tik jos šeimoje sūnus laikysis dienos rėžimo, tinkamai mokysis ir maitinsis, vertintini nepagrįstais.

26. Apeliantė pateikė šalių susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad apeliantė rašė žinutę atsakovui klausdama, ar šis nuvedė vaiką į mokyklą, o atsakovas atrašė, kad nenuvedė vaiko į mokyklą ir nurodė, kad tik dabar prabudo. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškina, jog tokia situacija įvyko pasibaigus ugdymo procesui mokykloje, kai vaikai lankydavo papildomos „užklasinės veiklos“ užsiėmimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia vienkartinė žinutė nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovas yra neatsakingas, kad tokie įvykiai yra nuolatiniai ar kad jie kartojosi.

27. Taip pat apeliantė nurodo vieną įvykį, kai 2019 m. vasaros metu atsakovas buvo su vaiku savaitgalį išvykęs į Anykščius, į renginį ir ieškovė iškvietė policiją, kuri nustatė, jog atsakovas buvo vartojęs alkoholį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra vienkartinis įvykis. Iš policijos pranešimo matyti, kad šalių sūnus tą vakarą buvo prižiūrimas blaivaus asmens. Iš bylos duomenų matyti, kad po šio įvykio Vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai vertino grėsmės lygį vaikui, vaikui grėsmės lygis nustatytas nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu šis vienkartinis įvykis neturėtų paneigti byloje nustatytų aplinkybių, kad atsakovas iš esmės tinkamai rūpinasi šalių sūnumi.

28. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas šalių sūnumi rūpinosi nuolat, prižiūrėjo sergantį sūnų vaiko ligos atvejais. Byloje nėra duomenų, kad po šalių santuokos nutraukimo tarp šalių kilo ginčai dėl bendravimo su vaiku.

29. Iš 2019 m. rugsėjo 13 d. vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. M. nurodė, jog jam nepatinka tai, kiek laiko jis būna su tėvu. Nurodė, jog norėtų daugiau su tėčiu matytis, norėtų būti penkias dienas pas mamą ir penkias dienas pas tėtį. Nurodė, kad jam nepatinka esama situacija, tačiau jis nežino, ką reikėtų padaryti, kad galėtų su tėvu daugiau būti. Vaiko nuomonė taip pat buvo išklausyta vaikų ir paauglių psichologo A. S., kuris pateikė išvadą. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad D. M. išreiškia norą gyventi su abiem tėvais po lygiai. Pažymėta, kad vaikas labai teigiamai atsiliepia apie abu tėvus. Psichologas nurodė, kad su vaiku bendraujant apie jo tėvus, jaučiasi, kad abu tėvai jam labai svarbūs ir reikšmingi. Abiejų tėvų namuose jis jaučiasi laisvai. Nurodė, jog susidarė įspūdis, kad tėvo namuose vaikui skiriama daugiau dėmesio, nei mamos namuose. Pastebėta, kad vaiko emocinis ryšys su tėvo sutuoktine R. yra tvirtas. Psichologas pateikė išvadą, kad vaiko ryšys tiek su tėčiu, tiek su mama yra pakankamai stiprus, todėl jis ir nori išlaikyti tokį ryšį su abiem tėvais.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu aptartos aplinkybės parodo, kad tarp vaiko ir tėvo yra glaudus ryšys, toks ryšys nebūtų susiformavęs, jeigu atsakovas su vaiku būtų bendravęs tik epizodiškai, kaip nurodo apeliantė. Dėl to labiau tikėtina, kad šalių sūnus D. po šalių santuokos nutraukimo su abiem tėvais praleisdavo beveik po lygiai laiko.

31. Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų vaiko nuomonei atskleisti ir vaiko santykiui su kiekvienu iš tėvų konstatuoti. Šiuo atveju vaikas yra išreiškęs savo nuomonę tiek Vaikų teisių apsaugos institucijos specialistei, tiek psichologams ir išreiškė norą gyventi su abiem tėvais po lygiai.

32. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, šalių gyvenamosios vietos yra gana arti viena kitos (4,4 km., 8 min. automobiliu). Nuo atsakovo namų iki vaiko mokyklos yra 2,2 km., automobiliu 4 min., t.y. iš esmės panašiai, kaip ir nuo ieškovės namų.

33. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių vaikas, būdamas pas tėvą, negalėtų tinkamai laikytis rėžimo. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas turi pas tėvą atskirą kambarį su visais reikalingais baldais ir kitais reikmenimis. Tėvas vaiku tinkamai rūpinasi, vaiko ryšys su tėvo sutuoktine stiprus. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikas, gyvendamas kas antrą savaitę pas tėvą, taip pat gali tinkamai pasiruošti pamokoms, ilsėtis, vykti į užsiėmimus. Pažymėtina, kad atsakovo sutuoktinė turi pedagoginį išsilavinimą ir nemažą darbo stažą su vaikais, todėl manytina, kad šalių sūnui tikrai bus suteikta pagalba tinkamai pasiruošti pamokoms, atlikti namų darbus ir gyvenant pas tėvą.

34. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka labiausiai atitinka šalių sūnaus interesus, todėl ją keisti nėra pagrindo.

35. Apeliantė teigia, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo visiškai tampa neaišku, kas apskritai pasirūpins vaiku, kai vaiką savaitei laiko pasiims atsakovas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas aptarė galimybę, jog, kai negalėtų vaiko pasiimti iš mokyklos tėvas, atsakovas turi sutuoktinę, kuri nurodė sutinkanti ir galinti vaiką pasiimti iš mokyklos ir pristatyti į būrelio ar kito užsėmimo vietą, vaikas su atsakovo sutuoktine sutaria gerai, atsakovui esant reikalui gali pagelbėti ir jo motina – D. senelė. Visi jie gyvena netoliese. Apeliacinės instancijos teismui papildomai pareikalavus įrodymų apie šalių galimybes nuvežti vaiką į mokyklą, būrelius ir pasiimti iš jų, šalys pateikė įrodymus, iš kurių matyti, jog abi šalys turi galimybes tinkamai pasirūpinti vaiku. Taip pat pažymėtina, jog pasikeitus aplinkybėms, kurioms esant buvo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, minėta tvarka gali būti keičiama. Kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą (priėmusį sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo) dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

36. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokios bendravimo tvarkos nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 1 d. Su tuo sutinka ir atsakovas. Tačiau apeliantė nenurodė, kokia bendravimo tvarka jos manymu šiuo laikotarpiu turėtų būti nustatyta. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo papildomai nustatyti bendravimo su vaiku D. M. tvarką vasaros atostogų metu – nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 1 d. – po lygiai laiko su kiekvienu iš tėvų, neskaitant laiko, kurį vaikas praleis stovyklose.

37. Kadangi skundžiamu sprendimu liko nenustatyta bendravimo su vaiku D. M. tvarka nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 1 d., teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomai nurodyti, kad atsakovas D. M. su nepilnamečiu sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną nelyginę metų savaitę, vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiimdamas prieš tai ėjusios savaitės sekmadienį 17 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą jo bendraujamos savaitės sekmadienį 16 val. Ši bendravimo tvarka galioja visus metus, išskyrus šiame sprendime atskirai numatytą bendravimą vasaros atostogų, švenčių dienų metu. Tokiu atveju skundžiamame sprendime nelieka dalies, kuria numatyta, kad D. M. su sūnumi D. M. praleidžia dvi nepertraukiamas savaites savo vasaros atostogų metu, apie atostogų trukmę ne vėliau nei prieš dvidešimt dienų pranešdamas vaiko motinai.

Dėl išlaikymo padidinimo

38. R. J. patikslintu ieškiniu byloje prašė priteisti iš atsakovo D. M. 250,00 Eur išlaikymą sūnui D. M. Pirmosios instancijos teismas pakeitė 2015 m. balandžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 5.4 punktą ir nurodė priteisti iš D. M. sūnaus D. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur nuo 2018 m. lapkričio 5 d.

39. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo situaciją, dėl to išlaikymo dydis vaikui per mėnesį nepagrįstai sumažintas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, rėmėsi išlaidomis, kai vaikas dar nelankė mokyklos, o darželyje vienas būrelis kainavo tik du eurus.

40. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (įstatymo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams.

41. Teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatytas šalių sūnui D. išlaikymas po 100,00 Eur per mėnesį, priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu, kai šalių sūnui buvo 3 metai. Šiuo metu šalių sūnui beveik 8 metai, vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, lanko būrelius, todėl sutiktina, kad vaiko poreikiai yra padidėję. Byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas specialusis sveikatos poreikis.

42. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

43. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis).

44. Išlaikymo dydžiui pagrįsti apeliantė pateikė vaiko poreikiams reikalingų išlaidų suvestinę, iš kurios matyti, kad didžioji dalis lėšų skiriama būtiniems vaiko poreikiams patenkinti: maistui, rūbams, avalynei, vitaminams, vaistams, mokslo priemonėms, būreliams, higienos priemonėms, auklei. Teikė paaiškinimus ir žodžiu teismo posėdyje.

45. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino išlaidas auklei apmokėti 100,00 – 200,00 Eur per mėnesį nepagrįstomis, kadangi ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, todėl vaiko po pietų iki ieškovė baigs darbą prižiūrėti auklei nereikia, taip pat auklei nereikia prižiūrėti vaiko jo ligos ar atostogų metu. Todėl šias išlaidas iš vaiko poreikių suvestinės teismas pagrįstai pašalino. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju protingos, pagrįstos ir vaikui per mėnesį reikalingos išlaidos yra 382,00 Eur.

46. Pažymėtina, jog pagal Išmokų vaikams įstatymą yra kas mėnesį mokama universali išmoka vaikams. Nuo 2020 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui padidinta nuo 50,16 Eur iki 60,06 Eur. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-164-687/2020).

47. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su sutuoktiniu turi individualų gyvenamą namą, žemės sklypą, taip pat ji turi butą, turi tris automobilius, ieškovė gauna vaiko priežiūros išmoką – 1275,72 Eur. Taip pat ji su sutuoktiniu turi įsipareigojimų bankui. Ieškovė turi dar vieną išlaikomą vaiką. Atsakovas turi nuolatines iš darbo teisinių santykių gaunamas pajamas – pajamos per mėnesį apie 1000,00 Eur, turi lengvąjį automobilį bei butą su pastatu sandėliu. Atsakovo sutuoktinė gauna darbo užmokestį, privalomo registruoti turto neturi.

48. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, mažindamas iš atsakovo priteistiną išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 160,00 Eur, atsižvelgia į tai, kad ieškovei papildomai kiekvieną mėnesį yra mokami vaiko pinigai. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad pagal nustatomą bendravimo su vaiku tvarką, kai vaikas pusę laiko praleidžia su tėvu, tuo metu vaiko poreikiais turės tinkamai pasirūpinti atsakovas, atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė be sūnaus D. turi ir kitą išlaikytinę dukterį I..

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes (ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas; šalių vaiko amžių, sveikatą, mokymąsi, laisvalaikį; įvertino tėvų turtinę padėtį; atsižvelgė į tai, kad ieškovė turi dar vieną išlaikomą vaiką) ir teisingai nustatė išlaikymo pareigos paskirstymo abiem tėvams proporciją bei pagrįstai iš atsakovo priteisė 160,00 Eur išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteista iš atsakovo išlaikymo suma yra pakankama sūnaus išlaikymui, įvertinus tai, kad analogišką pareigą teikti išlaikymą sūnui turi ir apeliantė.

50. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

51. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo jį naikinti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu sprendimu liko nenustatyta bendravimo su vaiku D. M. tvarka vasaros atostogų metu – nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 1 d., teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jame papildomai nurodyti, kad atsakovas D. M. su nepilnamečiu sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną nelyginę metų savaitę, vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiimdamas prieš tai ėjusios savaitės sekmadienį 17 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą jo bendraujamos savaitės sekmadienį 16 val. Ši bendravimo tvarka galioja visus metus, išskyrus šiame sprendime atskirai numatytą bendravimą švenčių dienų metu. Tokiu atveju skundžiamame sprendime nelieka dalies, kuria numatyta, kad D. M. su sūnumi D. M. praleidžia dvi nepertraukiamas savaites savo vasaros atostogų metu, apie atostogų trukmę ne vėliau nei prieš dvidešimt dienų pranešdamas vaiko motinai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

52. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nors dalis sprendimo pakeista, nes nebuvo sprendime numatytas tėvo su vaiku bendravimas su sūnumi nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 1 d., tačiau iš esmės ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas visa apimtimi. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

53. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovas apeliacinėje instancijoje patyrė 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

54. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš ieškovės atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir papildomai nurodyti, kad atsakovas D. M. su nepilnamečiu sūnumi D. M. bendrauja kiekvieną nelyginę metų savaitę, vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiimdamas prieš tai ėjusios savaitės sekmadienį 17 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą jo bendraujamos savaitės sekmadienį 16 val. Ši bendravimo tvarka galioja visus metus, išskyrus šiame sprendime atskirai numatytą bendravimo tvarką švenčių dienomis.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria numatyta, kad D. M. su sūnumi D. M. praleidžia dvi nepertraukiamas savaites savo vasaros atostogų metu, apie atostogų trukmę ne vėliau nei prieš dvidešimt dienų pranešdamas vaiko motinai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. M. iš ieškovės R. J. 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėBirutė Simonaitienė