Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Pasaulio Lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-499-1087/2020 pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Pasaulio Lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras dėl dalininkų visuotinių susirinkimų nutarimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. B. prašo panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Pasaulio Lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras (toliau – ir VšĮ Pasaulio Lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras) 2018 m. gegužės 25 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. visuotiniuose dalininkų susirinkimuose priimtus nutarimus ir priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jis ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad:

1.1. jam priklauso 25 procentai atsakovės kapitalo, likę 75 procentai atsakovės kapitalo lygiomis dalimis po 25 procentus priklauso V. K., J. J., A. A.. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-16548-800/2017, kurioje ieškovas prašė įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui 2017 m. balandžio 27 d. atsakovės visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo patvirtintą kopiją. Atsakovė kartu su 2017 m. birželio 14 d. atsiliepimu į ieškinį ieškovui pateikė 2017 m. balandžio 27 d. visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo Nr. 53 patvirtintą kopiją. Po 2017 m. balandžio 27 d. atsakovės visuotinio dalininkų susirinkimo ieškovas daugiau nebuvo kviečiamas nei į vieną vėlesnį atsakovės įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimą, negavo iš atsakovės jokios vėlesnės informacijos apie atsakovės įstaigos veiklą. Atsakovė minėtame savo atsiliepime pati neginčijamai pripažino faktą, jog ji sąmoningai pažeidė ieškovo, kaip atsakovės dalininko, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (tolia – ir VĮĮ) 7 straipsnio 5 dalies 1 punkte bei atsakovės įstatų 4.3.1. papunktyje įtvirtintą neturinę teisę dalyvauti ir balsuoti dalininkų susirinkime.

1.2. Ieškovas ginčija priimtus nutarimus dėl esminių procedūrinių pažeidimų. Tam tikri nutarimai, pvz., kaip pareiškimas dėl nepasitikėjimo ieškovu, yra žeidžiantys ieškovo garbę ir orumą. 2018 m. gegužės 25 d. susirinkimui įvykti nebuvo kvorumo dėl įgaliojimo negaliojimo. Dėl prašomos taikyti ieškinio senaties termino nurodė, kad ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, be to, jis neturi pareigos tikrinti juridinių asmenų registro dėl finansinių ataskaitų.

2. Atsakovė VšĮ Pasaulio Lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė bei atsakovės atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad:

2.1. atsakovės įstaiga įsteigta kaip nevyriausybinė pelno nesiekianti organizacija, 1997 m. įstaiga buvo perregistruota į viešąją įstaigą, kurios steigėjai tapo A. A. A., V. K., J. J. ir P. B.. 2014 m. pabaigoje – 2015 m. pradžioje ieškovas pradėjo elgtis keistai, užsipuldinėti dalininkus. 2016 m. ieškovas slapta įsteigė kitą viešąją įstaigą panašiu pavadinimu ir perėmė iš atsakovės įstaigos veiklą. Todėl 2017 m. buvo pareikštas nepasitikėjimas ieškovu ir nuspręsta jo nebekviesti į kitus dalininkų susirinkimus.

2.2. Atsakovė nurodė, kad ieškovas turėjo sužinoti, t. y. negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kad atsakovo dalininkai buvo susirinkę be ieškovo vėliausiai 2018 m. gegužės 1 d. ir atitinkamai 2019 m. gegužės 1 dieną. Nenurodydamas, kad atsakovė jo manymu, pvz., „nesurengė“ ar „atsisakė surengti“ įstatyme reikalaujamų susirinkimų per keturis mėnesius nuo viešosios įstaigos finansinių metų pabaigos, ieškovas pats sau prieštarauja, ieškinyje teigdamas, kad 2018 m. gegužės 25 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. susirinkimai vyko be jo žinios ir apie juos jis „neprivalėjo“ sužinoti. Akivaizdu, kad ieškovas suprato ir turėjo suprasti, kad veikianti viešoji įstaiga (atsakovė) privalo sušaukti minėtus susirinkimus ir priimti sprendimus bent dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo.

2.3. Mano, kad trijų mėnesių ieškinio senaties terminas ieškovui prasidėjo nuo 2018 m. gegužės 1 d. ir baigėsi 2018 m. rugpjūčio 1 d. (ginčijamų 2018 m. gegužės 25 d. dalininkų susirinkimo nutarimų atžvilgiu). Jei vadovautis viešojo registro 2018 m. liepos 2 d. išviešintu metinės finansinės atskaitomybės pateikimo faktu ir 2018 m. liepos 2 d. data, ieškinio senaties terminas prasidėjo vėliausiai 2018 m. liepos 2 d. ir baigėsi 2018 m. spalio 2 d. Tačiau iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. (2018 m. spalio 2 d.) ieškovas nesikreipė nei į atsakovę dėl 2018 m. gegužės 25 d. susirinkimo protokolo kopijos, nei su ieškiniu į teismą dėl 2018 m. gegužės 25 d. dalininkų susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo. Atitinkamai, ieškovas nesikreipė į teismą dėl ginčo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimų panaikinimo iki 2019 m. rugsėjo 16 d., nors turėjo žinoti, kad atsakovė tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį iki 2019 m. balandžio 30 d.

2.4. Abiejų ginčo susirinkimų nutarimai yra visiškai formalūs: juose (1) tvirtinama atitinkamo susirinkimo darbotvarkė ir (2) tvirtinamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys – įstaigos veiklos ataskaita ir metinė finansinė atskaitomybė. Dėl šių nutarimų nepagrįstumo ieškovas nepateikė jokių argumentų, neįrodė, kad jo deklaruojamas formalus pažeidimas (jo nepakvietimas į susirinkimus, ieškovo nedalyvavimas juose) galėjo nulemti neteisingų, nepagrįstų nutarimų rezultatus. Reikia analizuoti visų aštuonių priimtų nutarimų turinį. Ieškovas nenurodė, kas priimtuose nutarimuose yra negerai, naujų teisių ar pareigų ieškovui jie nenustatė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 10 d. sprendimu atmetė atsakovės viešosios įstaigos Pasaulio Lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras prašymą taikyti ieškinio senatį. Ieškinį tenkino visiškai ir panaikino viešosios įstaigos Pasaulio Lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras 2018 m. gegužės 25 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. visuotiniuose dalininkų susirinkimuose priimtus nutarimus. Iš atsakovės ieškovui priteisė 1345,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad:

3.1. nesutinka su atsakovės argumentais dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo. Ieškovas su atsakovės visuotinių dalininkų susirinkimų protokolais Nr. 54 ir 55 susipažino tik 2019 m. rugpjūčio 24 d., civilinėje byloje Nr. e2-19457-1026/2019 gavęs atsakovės 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsiliepimą į ieškinį. Teismo vertinimu, ieškovas neprivalėjo tikrinti juridinių asmenų registre duomenų apie atsakovę, atsakovė turėjo pareigą laiku ir tinkamai informuoti ieškovą apie rengiamus visuotinius dalininkų susirinkimus. Konstatavo, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.

3.2. Atsakovės elgesys, kai vienas iš jos dalininkų nebuvo informuotas apie vyksiančius visuotinius susirinkimus, pažeidžia ieškovo kaip atsakovės dalininko neturtinę teisę dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose su balsavimo teise. Teismo vertinimu, nepriklausomai, kokie sprendimai buvo priimami, ieškovas turėjo teisę juose dalyvauti ir balsuoti, tai yra ieškovo neturtinė teisė, įtvirtinta įstatyme ir įstatuose. Nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas nutarimus ginčija formaliais pagrindais. Konstatavo, kad toks pažeidimas (dalininko nekvietimas į visuotinį susirinkimą) yra esminis pažeidimas.

3.3. Konstatavęs esminį ieškovo teisių pažeidimą dėl jo nekvietimo į dalininkų visuotinius susirinkimus, teismas plačiau nepasisakė dėl abiejuose visuotiniuose susirinkimuose svarstytų klausimų ir priimtų nutarimų bei dėl ieškovo atstovės advokatės nurodytų argumentų dėl 2017 m. kovo 27 d. įgaliojimo galiojimo vykusiame 2018 m. gegužės 25 d. visuotiniame susirinkime. Sprendė, jog konstatavus esminį ieškovo teisių pažeidimą dėl jo nekvietimo į dalininkų visuotinius susirinkimus, šie argumentai neturi teisinės reikšmės priimamam teismo sprendimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atsakovė VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-499-1087/2020 ir priimti naują procesinį sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovei atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalies normas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, kokias ieškovo teises pažeidžia dalininkų susirinkimuose priimti nutarimai, ieškovas neįrodinėjo savo teisių pažeidimo. Finansinės atskaitomybės ataskaitų tvirtinimo procesas yra privalomas pagal teisės aktus, ieškovo balsas šiame kontekste nebūtų nulėmęs kitokio dalininkų sprendimo.

4.2. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms atveju turi būti nustatomas sprendimo turinio (o ne jo priėmimo procedūros) ir imperatyvios įstatymų normos santykis. Pirmosios instancijos teismas pripažino visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimą negaliojančiu dėl imperatyvių procedūrinių VĮĮ ar atsakovės įstatų pažeidimų. Ieškovas nenurodė jokių argumentų, kodėl jis nepritaria finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimui, jokios žalos dalyviui P. B. skundžiami sprendimai nesukėlė. Pirmosios instancijos teismas privalėjo analizuoti ir vertinti ir nutarimų turinį ieškovo ir atsakovės teisių pažeidimo kontekste.

4.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normą, susijusią su ieškinio senaties terminu. Nagrinėjamu atveju, ieškovo reikalavimui nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. VĮĮ 10 straipsnio 5 dalies pagrindu ieškovas turėjo sužinoti, t. y. negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kad atsakovės dalininkai be ieškovo vėliausiai buvo susirinkę 2018 m. gegužės 1 d. ir atitinkamai 2019 m. gegužės 1 d. Juridinių asmenų registre viešai nuo 2018 m. liepos 2 d. yra skelbiamas faktas, kad atsakovė pateikė šiam registrui 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, pasirašytus 2018 m. balandžio 30 d. Neabejotina, kad tokie dokumentai turėjo būti patvirtinti dalininkų susirinkime pagal VĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 5 dalį. Ieškovui negalėjo būti nežinomi ginčo nutarimų, priimtų 2018 m. gegužės 25 d. susirinkime, rezultatai, t. y. ir pačių ginčo nutarimų priėmimo faktas.

5. Ieškovas P. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas visapusiškai įvertinus byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, taip pat vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama ginčui aktualia teismų praktika, dėl ko yra teisėtas ir pagrįstas.

5.2. CK 2.82 straipsnio 4 dalis nurodo tris savarankiškus juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindus. Įstatymas nereikalauja nustatinėti sprendimo turinio ir imperatyvios įstatymų normos santykio, ar realios žalos įstaigai, dalyviams ar kitiems suinteresuotiems asmenims. Nagrinėjamos bylos atveju pakanka nustatyti tokio sprendimo prieštaravimą imperatyviai įstatymo normai.

5.3. Pagal VĮĮ 10 straipsnio 4 dalį visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka. Atsakovo įstatų 6.5. punkte yra įtvirtinta imperatyvi visuotinio dalininkų sušaukimo tvarka. Ieškovas į abu visuotinius atsakovės dalininkų susirinkimus kviečiamas nebuvo, jam nebuvo žinomas susirinkimo laikas, vieta, darbotvarkė. Ieškovas turėjo teisę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose atsakovės dalininkų susirinkimuose, nepriklausomai nuo to kokio pobūdžio klausimai juose buvo svarstomi. Teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog atsakovės padarytas pažeidimas yra esminis ir grubus.

5.4. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), bet subjektyviu momentu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas su atsakovės visuotinių dalininkų susirinkimų protokolais susipažino tik 2019 m. rugpjūčio 24 d., kai civilinėje byloje Nr. e2-19457-1026/2019 gavo atsakovo 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo atsakovė pateikė ieškovo prašytus išreikalauti dokumentus. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 18 d. pateikdamas teismui ieškinį nepraleido CK 1.125 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto sutrumpinto trijų mėnesių ieškinio senaties termino.

5.5. Ieškovas neprivalėjo tikrinti juridinių asmenų registre duomenų apie atsakovę. Būtent pati atsakovė, įstatų 6.5. punkte nustatyta tvarka, turėjo pareigą laiku ir tinkamai informuoti ieškovą apie rengiamus visuotinius dalininkų susirinkimus. 2018 m. gegužės 25 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. įvykę atsakovės visuotiniai dalininkų susirinkimai buvo surengti pažeidžiant ir VĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi buvo praleistas įstatyme įtvirtintas 4 mėnesių terminas patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį.

5.6. Atsakovas padarė ne vieną, o net kelis esminius ir grubius pažeidimus, susijusius su visuotinių dalininkų susirinkimų sušaukimo, jų organizavimo bei balsavimo tvarkos nesilaikymu. Atsakovės 2018 n, gegužės 25 d. visuotiniame dalininkų susirinkime V. K. veikė ir balsavo už A. A. 2017 m. kovo 27 d. įgaliojimo pagrindu, kuris galiojo tik iki 2017 m. gruodžio 31 d., V. K. dalyvavo ir savo nuožiūra balsavo už A. A. jau pasibaigus išduoto įgaliojimo terminui. A. A. 2019 m. spalio 21 d. negalėjo pritarti 2018 m. gegužės 25 d. atliktiems V. K. veiksmams, be jokio teisinio pagrindo atsakovės visuotiniame dalininkų susirinkime V. K. balsuojant už A. A.. Atsakovės 2018 m. gegužės 25 d. visuotiniame dalininkų susirinkime faktiškai dalyvavo tik 2 dalininkai V. K. ir J. J., kurie sudarė tik ½ visų atsakovės dalininkų. Darytina išvada, jog atsakovės 2018 m. gegužės 25 d. visuotiniame dalininkų susirinkime nebuvo balsų kvorumo, kadangi juose nedalyvavo daugiau negu ½ visų dalininkų (Įstatų 6.3. p.). Atsakovės 2018 m. gegužės 25 d. visuotinis dalininkų yra laikytinas neįvykusiu, jame priimti nutarimai yra neteisėti, kadangi prieštarauja imperatyviam atsakovės įstatų 6.3. punktui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

8. Iš Viešosios įstaigos Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro steigimo sutarties nustatyta, kad 1997 m. rugsėjo 12 d. įsteigta viešoji įstaiga Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, kurios dalininkai A. A. A., V. K., J. J. ir P. B., turintys po 25 proc. viešosios įstaigos kapitalo (e. b. l. 8–10). 1997 m. spalio 24 d. Registrų centre, Kauno savivaldybės Rejestro tvarkytojo įsakymu Nr. 635 įregistruoti atsakovės įstatai, tai matyti iš įregistravimo spaudo, registracijos Nr. (e. b. l. 50–60).

9. Iš 2017 m. balandžio 27 d. Visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo Nr. 53 nustatyta, kad 2017 m. balandžio 27 d. įvyko atsakovės dalininkų susirinkimas, į kurį buvo pakviesti ir dalyvavo visi dalininkai (e. b. l. 43–47). Minėtame susirinkime tarp svarstomų klausimų buvo nutarta išreikšti nepasitikėjimą dalininku P. B., kadangi jis savo iniciatyva, slapčia nuo kitų dalininkų įsteigė panašaus pavadinimo įstaigą su analogiškomis veiklos sritimis ir neteisėtai perėmė įstaigos veiklas. Buvo nutarta išreikšti nepasitikėjimą P. B. ir pasiūlyti jam nedelsiant pasitraukti iš įstaigos dalininkų ir nedelsiant atlyginti žalą (e. b. l. 47). P. B. balsuojant minėtu klausimu – susilaikė.

10. Kaip matyti iš visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo Nr. 54, 2018 m. gegužės 25 d. įvyko atsakovės dalininkų susirinkimas, į kurį nebuvo kviečiamas ieškovas P. B. (e. b. l. 48). Šiame susirinkime nutarta patvirtinti 2017 m. veiklos ataskaitą ir finansinę atskaitomybę, dar kartą išreikšti nepasitikėjimą dalininku P. B. (e. b. l. 48–49).

11. 2019 m. gegužės 28 d. įvyko atsakovės visuotinis dalininkų susirinkimas, apie kurį nebuvo informuotas ieškovas P. B., tai patvirtina protokolas Nr. 55 (e. b. l. 13–18). Minėtame susirinkime nutarta palikti Pasaulio lietuvių centrą gyvybingą, nekeičiant jo veiklos juridinės būklė. Kreiptis į teismą dėl dalininko P. B. pašalinimo iš dalininkų ir dalininko teisių panaikinimo, tai įtvirtinant Registrų centre. P. B. dalininko įnašą 289,62 Eur negrąžinti dalinės žalos padengimui ir dėl likusios dalies kreiptis į teismą. Kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl turtinės ir neturtinės žalos padarytos įstaigai ir dalininkams atlyginimo. Pritarti dalininko A. A. iniciatyvai asmeniškai kreiptis į teisėsaugos institucijas. Neteikti jokių įstaigos dokumentų P. B. kaip užsitraukusiam nepasitikėjimą ir šalinamam iš dalininkų asmeniui (e. b. l. 15).

Dėl dalininkų visuotinių susirinkimų nutarimų panaikinimo

12. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka. Atsakovės įstatų 6.1. punkte numatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas yra aukščiausias atsakovės valdymo organas, visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi centro dalininkai. Įstatų 6.5. punkte nustatyta, kad pranešimai apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą atsakovės dalininkams išsiunčiami ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos. Pranešime nurodoma visuotinio dalininkų susirinkimo laikas, vieta, darbotvarkė.

13. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas į abu visuotinius dalininkų susirinkimus (2018 m. gegužės 25 d. ir 2019 m. gegužės 28 d.) kviečiamas nebuvo, jam nebuvo žinomas susirinkimo laikas, vieta, darbotvarkė. VĮĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra įtvirtinta neturtinė dalininko teisė dalyvauti ir balsuoti viešosios įstaigos visuotiniuose susirinkimuose, analogiška nuostata įtvirtinta ir atsakovės įstatų 4.3.1. punkte, kuriame numatyta, kad viena iš dalininko neturtinių teisių yra dalyvauti atsakovės visuotiniuose dalininkų susirinkimuose su sprendžiamuoju balsu.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad toks atsakovės elgesys, kai vienas iš jos dalininkų nebuvo informuotas apie vyksiančius visuotinius susirinkimus, pažeidžia ieškovo, kaip atsakovės dalininko neturtinę teisę dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose su balsavimo teise. Pažymėtina, kad 2017 m. balandžio 27 d. vykusiame visuotiniame dalininkų susirinkime, kuriame dalyvavo visi atsakovės dalininkai, ieškovui buvo pasiūlyta pačiam savo noru pasitraukti iš atsakovės dalininkų, tačiau ieškovas iki bylos išnagrinėjimo buvo atsakovės dalininkas, todėl turėjo ir turi teisę dalyvauti visuotiniuose atsakovės susirinkimuose.

15. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtuose susirinkimuose be kitų klausimų, buvo sprendžiami klausimai tiesiogiai susiję su ieškovu, buvo nutarta dar kartą išreikšti nepasitikėjimą ieškovu, pradėti jo teisminę šalinimo procedūrą iš įstaigos dalininkų, bei kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl žalos padarytos įstaigai ir dalininkams atlyginimo, svarstomas klausimas dėl dalininko P. B. nusikalstamų veiksmų, buvo nutarta pasiūlyti įstaigos vadovui V. K. imtis teisinių priemonių, tame tarpe kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ieškovo baudžiamosios atsakomybės. Šie bei kiti klausimai iš esmės buvo sprendžiami ieškovui už akių, apie tai neinformavus ir nesuteikiant teisės dėl jų pasisakyti, išsakyti savo poziciją bei nuomonę ar kaip nors kitaip išdėstyti savo argumentus. Toki a situacija kolegijos nuomone, atsižvelgiant į aukščiau minėtus teisės aktus, atsakovės įstatus yra nesąžininga, nepagrįsta teisės aktais ir centro veikloje negalima.

16. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai, kuris nesutiko su atsakovės argumentais, kad byloje reikėtų analizuoti kiekvieno iš ginčijamų nutarimų turinį ir pagal tai, kokie sprendimai buvo priimti, spręsti, ar priimti nutarimai pažeidžia ieškovo interesus, ir ar yra pagrindas naikinti priimtus nutarimus (pvz., kaip įstaigos veiklos ataskaita ir metinė finansinė atskaitomybė). Nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai buvo priimami, ieškovas turėjo teisę juose dalyvauti ir balsuoti, tai yra ieškovo neturtinė teisė, įtvirtinta įstatyme ir įstatuose. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas buvo pakankamai nesmulkus, 1/4 dalį kapitalo turintis dalininkas ir jo pozicija išdėstant savo argumentus bei nuomonę priimant atitinkamus sprendimus yra svari. Juolab, kad kaip minėta, sprendimai buvo priimti ir dėl jo asmeniškai, kurių svarstyme dalyvauti ir išreikšti nuomonės ar argumentų ieškovas negalėjo. Todėl akivaizdžiai teisinga pirmos instancijos teismo išvada, jog nesutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovas nutarimus ginčija formaliais pagrindais.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos konstatavimu, kad toks pažeidimas (dalininko nekvietimas į visuotinį susirinkimą) yra esminis tiesės aktų, atsakovės įstatų bei ieškovo teisių pažeidimas. Sutiktina su pirmos instancijos teismo argumentu, kad priešingas aiškinimas suformuotų ydingą praktiką, kad dalininkai galėtų būti nekviečiami į visuotinius susirinkimus dėl įvairių priežasčių, neužtikrinant įstatyme nustatytos vienos iš neturtinės dalininkų teisės (VĮĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

18. Kolegija taip pat pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai, kad teismui konstatavus esminį ieškovo teisių pažeidimą dėl jo nekvietimo į dalininkų visuotinius susirinkimus, teismui plačiau nėra pagrindo pasisakinėti bei analizuoti 2018 m. gegužės 25 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. visuotiniuose susirinkimuose svarstytų klausimų ir priimtų nutarimų bei jų turinio, kadangi jų turinio analizė teisinės reikšmės priimamam teismo sprendimui neturi. Teismas taip pat turėjo pagrindo nepasisakyti dėl ieškovo atstovės advokatės nurodytų argumentų dėl 2017 m. kovo 27 d. įgaliojimo galiojimo vykusiame 2018 m. gegužės 25 d. visuotiniame susirinkime, kadangi konstatavus esminį ieškovo teisių pažeidimą dėl jo nekvietimo į dalininkų visuotinius susirinkimus, teisinės reikšmės priimamam teismo sprendimui tai neturi.

19. Apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta pirmos instancijos teismo poziciją nesivadovauti atsakovės nurodyta praktika nagrinėjamojoje byloje ir netaikyti jos dėl skirtingų faktinių bylų aplinkybių. Atsakovės nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-478-431/2015 pateikti išaiškinimai dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normų taikymo, tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo normos. Atsakovės nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-630-881/2017 prašyta panaikinta konkretų visuotinio susirinkimo klausimą (dėl naujų narių priėmimo) tuo pagrindu, kad pranešime apie susirinkimą buvo nurodyta abstrakti darbotvarkė, tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje ieškovas prašo panaikinti visuotinių susirinkimų nutarimus dėl tol, kad apskritai apie juos nebuvo informuotas, juolab nebuvo informuotas apie tai, kad sprendimai bus priimami dėl jo asmeniškai. Be to, minėtoje Vilniaus apygardos nutartyje pateikti išaiškinimai dėl Asociacijų įstatymo normų, tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo normos.

20. Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalies normas, nepasisakė, kokias ieškovo teises pažeidžia dalininkų susirinkimuose priimti nutarimai, kadangi kaip jau minėta sprendime – akivaizdu, jog buvo pažeista neturtinė ¼ dalies kapitalo turėtojo teisė žinoti apie susirinkimus bei juose dalyvauti, dalyvauti klausimų svarstyme, juolab, kai buvo svarstomi klausimai ir priimti sprendimai jo paties atžvilgiu.

Dėl ieškinio senaties

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

22. Nagrinėjamojoje byloje atsakovė prašo taikyti trijų mėnesių senatį, mano, kad ieškinio senatis ieškovui prasidėjo nuo 2018 m. gegužės 1 d. ir baigėsi 2018 m. rugpjūčio 1 d. (ginčijamų 2018 m. gegužės 25 d. dalininkų susirinkimo nutarimų atžvilgiu), ieškovo teisė ginčyti atsakovo dalininkų 2019 m. gegužės 28 d. nutarimus baigėsi suėjus 3 mėnesių ieškinio senaties 2019 m. rugpjūčio 1 d. terminui.

23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai, jog nesutiktina su atsakovės argumentais dėl ieškinio senaties. Ieškovas su atsakovės visuotinių dalininkų susirinkimų protokolais Nr. 54 ir 55 susipažino tik 2019 m. rugpjūčio 24 d., civilinėje byloje Nr. e2-19457-1026/2019 gavęs atsakovės 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Kad jis su šiais duomenimis susipažino anksčiau atsakovė įrodymų nepateikė. Pritartina pirmos instancijos teismo vertinimui, kad ieškovas neprivalėjo tikrinti juridinių asmenų registre duomenų apie atsakovę, priešingai, atsakovė turėjo pareigą laiku ir tinkamai informuoti ieškovą apie rengiamus visuotinius dalininkų susirinkimus ir juose priimamus sprendimus, juolab žinodama, kad ieškovas į juos kviestas nebuvo pažeidžiant jos pačios įstatus, žinant, kad visi sprendimai, tame tarpe kurie betarpiškai buvo susiję su jo asmeniu, buvo priimti jam už akių. Ieškinys teismui paduotas 2019 m. rugsėjo 18 d., todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas ieškinio senaties kreiptis į teismą nėra praleidęs.

24. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas visapusiškai įvertinus byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, dėl ko yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

25. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, kurias teismo prašo priteisti iš atsakovės. Tai patvirtina byloje pateikta sąskaita faktūra bei mokėjimo nurodymas Nr. 358 (e. b. l. 175, 176) Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių. Pirmos instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistu, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui P. B. iš atsakovės viešosios įstaigos Pasaulio Lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Pasaulio Lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, juridinio asmens kodas 235050680, ieškovui P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.