- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-478-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25130-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- R. R.
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P., atsakovo 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir trečiojo asmens R. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui 530-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – R. R., ir pagal atsakovo 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos prevencinį ieškinį ieškovui D. P. dėl įpareigojimo perduoti turtą, dokumentaciją ir uždraudimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo pripažinti 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių susirinkimo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą – atleisti ieškovą iš bendrijos pirmininko pareigų ir išrinkti R. R. bendrijos pirmininku – negaliojančiu nuo jo priėmimo momento bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariams bei kitiems asmenims, nesantiems bendrijos nariais, nuosavybės teise priklauso garažai, esantys (duomenys neskelbtini). 2013 m. gegužės 11 d. turėjo įvykti atsakovo narių susirinkimas, kuris neįvyko ir jokie sprendimai minėto susirinkimo darbotvarkės klausimais nebuvo priimami. Ieškovas, būdamas bendrijos primininku, nutarė 2013 m. birželio 21 d. sušaukti pakartotinį atsakovo narių susirinkimą ir teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti apie pakartotinį susirinkimą bei jo darbotvarkę. 2013 m. birželio 21 d. įvykusio pakartotinio visuotinio atsakovo narių susirinkimo sprendimu ieškovas buvo atleistas iš pirmininko pareigų, o bendrijos pirmininku išrinktas trečiasis asmuo. Į darbotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl atsakovo valdymo organų išrinkimo, todėl 2013 m. birželio 21 d. vykusiame pakartotiniame atsakovo narių susirinkime negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovo atleidimo (pašalinimo) iš užimamų bendrijos primininko pareigų ir naujo bendrijos pirmininko rinkimo klausimai. Trečiasis asmuo siekė parduoti garažą, esantį pastate, kuriame veikia atsakovas, nors buvo skolingas bendrijai. Ieškovas atsisakė išduoti trečiajam asmeniui pažymą apie jo prievolių bendrijai įvykdymą, todėl trečiasis asmuo buvo tiesiogiai suinteresuotas ieškovo pašalinimu iš bendrijos pirmininko pareigų. Trečiasis asmuo, tapęs bendrijos pirmininku, garažą pardavė pagal 2013 m. liepos 22 d. pirkimo-padavimo sutartį. Trečiasis asmuo iki jo neteisėto išrinkimo į minėtas pareigas faktiškai visiškai nesirūpino pastato bendro naudojimo objektų priežiūra ir tvarkymu bei nesutiko su įstatymo numatyta prievole prisidėti prie bendro turto išlaikymo. Trečiasis asmuo nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jo, kaip atsakovo bendrijos pirmininko, pareigų tinamas atlikimas yra faktiškai neįmanomas. Pardavęs garažą, trečiasis asmuo neteko narystės bendrijoje, o norint būti toliau bendrijos pirmininku, turėjo būti išrinkta bendrijos valdyba. Bendrijos valdyba išrinkta nebuvo, todėl trečiojo asmens buvimas bendrijos pirmininku, reiškia prieštaravimus įstatymo imperatyvioms nuostatoms. Trečiojo asmens siekis tapti atsakovo bendrijos pirmininku buvo ir yra pagrįstas asmeniniais ir savanaudiškais tikslais – perleisti savo garažą ir užvaldyti atsakovo pinigines lėšas. Ieškovas nesutiko su priešieškiniu. Nurodė, kad atsakovo priešieškinyje pareikšti reikalavimai yra vienas kitam prieštaraujantys. Atsakovo reikalavimas dėl uždraudimo atlikti veiksmus prieštarauja reikalavimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškovas šiuo metu nėra atsakovo bendrijos pirmininkas, o tai reiškia, kad jis nėra atsakovo įgaliotas asmuo pagal įstatymą, todėl jis, neturi įgalinimų atlikti prašomus uždrausti atlikti veiksmus. Atsakovo prašomus uždrausti ieškovui atlikti veiksmus jau ir taip expressis verbis draudžia įstatymas – CK 6.263 straipsnio 1 dalis. Atsakovas nenurodo ir nepateikia jokių duomenų apie galimai realią bei ateityje numatomą daryti žalą galimais ieškovo veiksmais. Ieškovas visiškai įvykdė priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tai yra 2014 m. sausio 6 d. perdavė atsakovui visą turimą atsakovo turtą, duomenis ir dokumentaciją, įskaitant apie sudarytus sandorius, duomenis apie atsakovo bendrijos narius, taip pat buhalterinius dokumentus ir vedamus buhalterinės apskaitos registrus.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu, pareiškė priešieškinį. Nurodė, kad ieškovas bendrijos pirmininku buvo iki 2013 m. birželio 21 d., tačiau iki šiol neteisėtai neperduoda atsakovui jokių bendrijos dokumentų ir dėl to yra trikdoma bendrijos veikla, atsakovas negali rengti bei šaukti kitų susirinkimų, svarstyti įstatų, valdymo sudarymo ir (ar) bendrijos pirmininko pakeitimo klausimus, samdyti audito bendrovės, jei susirinkimas tam pritartų. Ieškovas, žinodamas apie jo atšaukimą iš pirmininko pareigų, toliau kaip bendrijos pirmininkas disponavo bendrijos lėšomis. Nebuvo šaukiamas joks pakartotinis bendrijos narių susirinkimas. Nariams nebuvo tinkamai pranešta apie susirinkimą, nebuvo pranešta raštu. 2013 m. gegužės 11 d. susirinkime nebuvo skaičiuojamas joks kvorumas, nes paaiškėjo, kad ne visi asmenys yra informuoti apie susirinkimą, todėl buvo nuspręsta tinkamai visiems nariams pranešti apie kitą bendrijos narių šaukiamą susirinkimą, tai yra naują, o ne pakartotinį susirinkimą. Bendrijos pirmininkas su tuo sutiko. Buvo sudaryta visiškai kita darbotvarkė, kai kurie klausimai sutapo su buvusia darbotvarke, bet buvo ir kitų klausimų, kaip įstatų tvirtinimas. Ieškinyje minimas garažo pirkimas-pardavimas buvo patvirtintas notaro, gavus atitinkamą bendrijos pažymą, kad savininkas su bendrija atsiskaitė. Jei net ir paaiškėtų priešingai, bendrija gali išsireikalauti skolą iš buvusio nario. Nebuvimas bendrijos nariu nereiškia, kad bendrijos pirmininkas buvo išrinktas neteisėtai. Trečiasis asmuo 2013 m. birželio 28 d. atsiskaitė su bendrija, todėl bendrija ir išdavė pažymą. Jokios teisės normos su aiškiai nustatytu draudimu papildyti darbotvarkę, kurios pagrindu būtų galima reikšti ieškinį, ieškovas nenurodo. Nušalinti ieškovą nuo užimamų pareigų buvo nutarta pagal bendrijos įstatų 17.1, 18.2, 19.9, ir 21 punktus. Trečiasis asmuo yra garažo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir bendrijos narys. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 punktą trečiasis asmuo turi teisę būti renkamas pirmininku. Tuo atveju jeigu išrinktas bendrijos narys parduotų savo garažą, trečiasis asmuo turi teisę tęsti (eiti) savo pareigas pagal minėto įstatymo 14 straipsnio 10 punktą. Prevenciniu ieškiniu atsakovas prašė įpareigoti ieškovą perduoti atsakovo pirmininkui ar jo įgaliotam asmeniui visą ieškovo turimą atsakovo turtą, duomenis ir dokumentaciją, įskaitant sudarytus sandorius, duomenis apie visus bendrijos narius, taip pat buhalterinius dokumentus ir vedamus buhalterinės apskaitos registrus, uždrausti ieškovui naudoti jo turimą atsakovo turtą, duomenis ir dokumentaciją, sudaryti sandorius ir kitaip veikti bendrijos vardu, šio uždraudimo netaikyti esant teismo ar atsakovo narių susirinkimo po 2013 m. rugsėjo 19 d. priimtam sprendimui, suteikiančiam teisę ieškovui eiti bendrijos pirmininko pareigas ar kitaip atstovauti atsakovui. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai ir savavališkai atstovauja bendriją net ir po jo atšaukimo, kas gali sukelti įvairių nuostolių atsakovui bei jo nariams. Ieškovas ketina disponuoti atsakovo turtu, nes visi buhalterinės apskaitos dokumentai yra pas ieškovą. Ieškovas 2014 m. sausio 6 d. perdavimo aktu atsakovui perdavė tik dalį ieškovo turimų dokumentų, turto ir dokumentacijos.
Trečiasis asmuo nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad iki 2013 m. birželio 21 d. ieškovas laikė trečiąjį asmenį bendrijos nariu, iš jo buvo renkamas ir reikalaujamas sumokėti bendrijos nario mokestis. Trečiasis asmuo bendrijos nario mokestį mokėjo, dalyvavo bendrijos susirinkimuose. Bendrija nėra nustačiusi jokios konkrečios tvarkos, kaip įstojama į bendriją. Ankstesnė trečiojo asmens garažo savininkė buvo jo senelė, kuri buvo bendrijos narė. Skundžiamo sprendimo priėmimo dieną, tai yra trečiąjį asmenį išrenkant pirmininku, jis buvo pilnateisiu bendrijos nariu, turėjo garažą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo ieškinyje nurodyta trečiojo asmens skola bendrijai, tai yra 416,63 Lt, buvo sumokėta iki jo garažo pardavimo. Pardavus garažą trečiasis asmuo nebėra bendrijos narys, dėl to bus rengiamas kitas bendrijos susirinkimas, priimami nauji įstatai ir pagal įstatymą bus sudaroma valdyba. Išrenkant trečiąjį asmenį pirmininku, tuo metu bendrijos nariu jis buvo ir tik jam netekus teisių į garažą, turi būti sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba. Jokia įstatymo ar įstatų nuostata nedraudžia vertinti primininko veiklos, jei tai nebuvo nurodyta jo išsiuntinėtoje darbotvarkėje. Jokia teisė norma nedraudžia susirinkimui, kaip aukščiausiam bendrijos organui, papildyti darbotvarkę ar atsisakyti išspręsti kai kuriuos darbotvarkėje iš anksto ieškovo numatytus klausimus. Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, o bendrijos sprendimais yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. 2013 m. birželio 21 d. vykęs susirinkimas turėjo teisę priimti sprendimus, o ginčo sprendimas yra priimtas teisėtai. Teismo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui 1.000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo ir atsakovo valstybės naudai po 34,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 11 d. buvo kviestas bendrijos narių susirinkimas, kuris neįvyko ir sprendimai, numatyti darbotvarkėje, nebuvo priimami. Į susirinkimą buvo atvykę ir pasirašė 19 bendrijos narių, tačiau tą pačią dieną buvo užfiksuota, kad narių sąraše yra pasirašiusių asmenų, neturinčių notarinio įgaliojimo. Kaip nurodo ieškovas ieškinyje ir kaip aiškino teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys bei liudytojai, susirinkimas neįvyko dėl kilusios konfliktinės situacijos tarp bendrijos narių. 2013 m. birželio 5 d. skelbimu buvo informuota, kad 2013 m. birželio 21 d. vyks bendrijos susirinkimas, nurodyta darbotvarkė: pirmininko ir revizorės ataskaita, naujų įstatų tvirtinimas, įgaliotinio rinkimai, tikslinio mokesčio rinkimas, stogo remonto klausimas, bendrijos narių kontaktinės informacijos patikslinimas ir kiti klausimai. 2013 m. birželio 21 d. įvyko 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta įtraukti į darbotvarkę naujus klausimus – dėl bendrijos pirmininko nušalinimo iš užimamų pareigų ir naujo pirmininko rinkimai; nušalinti bendrijos pirmininką D. P. iš užimamų pareigų; bendrijos pirmininku išrinkti R. R., įpareigoti bendrijos narį A. S. per 20 darbo dienų nuo išrinkimo datos pasirašyti darbo sutartį su R. R. bei nutraukti darbo sutartį su D. P., vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis; pereiti prie kito darbotvarkės klausimo; tvirtinti revizorės ataskaitą už 2012 m.; netvirtinti naujų bendrijos įstatų, o vadovautis šiuo metu galiojančiais įstatais, kiekvieną bendrijos narį supažindinti su įstatų projektu, darbotvarkės klausimą dėl naujų bendrijos įstatų svarstyti sekančiame bendrijos susirinkime, už naujos redakcijos įstatų patvirtinimą atsakingas naujas bendrijos pirmininkas. Taigi, ginčo susirinkime buvo svarstyti 2013 m. birželio 5 d. skelbime dėl kviečiamo susirinkimo nurodyti klausimai ir sprendžiamas nenumatytas dienotvarkėje bendrijos pirmininko atšaukimo ir naujo pirmininko išrinkimo klausimas. Apie tai, kad būtų kviečiamas pakartotinis susirinkimas 2013 m. birželio 5 d. skelbime nebuvo nurodyta, todėl, nors 2013 m. gegužės 11 d. bendrijos narių susirinkimas ir neįvyko, po jį sekusį susirinkimą iš karto laikyti pakartotiniu nėra teisinio pagrindo. Pagal DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalį susirinkimo pakartotinumas siejamas su kvorumo nebuvimu, tuo tarpu byloje nagrinėjamu atveju susirinkimas neįvyko dėl kitų priežasčių, tai yra susirinkimo dalyvių neorganizuotumo. Analogiška nuostata pakartota ir bendrijos įstatų 21 punkte, pagal kurį pakartotinis susirinkimas šaukiamas neatvykus į visuotinį susirinkimą nustatytam narių skaičiui. Bendrijos įstatų 18.9 punkte numatyta visuotinio bendrijos narių susirinkimo teisė spręsti pirmininko nušalinimo nuo pareigų pirma laiko klausimą. Naujų klausimų, susijusių su bendrijos pirmininko atšaukimu ir naujo išrinkimu, į susirinkimo dienotvarkę įtraukimas nelaikytinas teisiniu pagrindu pripažinti susirinkimo nutarimus neteisėtais, kadangi bendrijos pirmininkas pagal DNSBĮ turėjo būti perrinktas, tačiau pats ieškovas to neinicijavo ir susirinkimo dėl bendrijos perrinkimo dar vienai kadencijai nešaukė. Pagal DNSBĮ 14 straipsnio 2 dalį bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Ieškovas bendrijos pirmininku buvo išrinktas 2011 m. balandžio 16 d. vykusiame susirinkime, pareigas pradėjo eiti nuo 2011 m. gegužės 1 d., todėl jo perrinkimo terminas buvo pasibaigęs, kas sudarė įstatyminį pagrindą bendrijos nariams inicijuoti pirmininko perrinkimą dar vienai kadencijai ar jo atšaukimą.
Trečiojo asmens nebuvimo bendrijos nariu argumentas buvo siejamas su tuo, kad minėtas asmuo negalėjo po savo močiutės mirties paveldėti narystės bendrijoje, nors ir paveldėjo garažą. Teismas sutiko su ieškovo argumentu dėl narystės bendrijoje paveldėjimo, tačiau, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, akivaizdu, kad stojimo į bendriją tvarkos nebuvo tinkamai laikomasi, tai yra nereikalauja pateikti pareiškimą dėl stojimo į bendriją. Ieškovas laikė trečiąjį asmenį nariu, asmeniškai kvietė dalyvauti susirinkimuose, per advokatą siuntė 2013 m. balandžio 26 d. priminimą dėl įsiskolinimo ir kvietimą dalyvauti 2013 m. gegužės 11 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime, bendrijos nario biliete įrašyta jo pavardė. Pažymėtina tai, kad byloje nėra įrodymų, jog susirinkimo sąraše pasirašę asmenys būtų ginčiję savo parašų tikrumą ar kad būtų pasirašę sąraše ne dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo sušaukimo. Nustatyti procedūriniai pažeidimai, susiję su tinkamu narystės neįforminimu, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamus nutarimus, o nutarimų panaikinimas dėl formalių trūkumų būtų neproporcinga priemonė, ieškinio patenkinimo padariniai turėtų ženklios neigiamos įtakos kitų bendrijos narių interesams, kadangi yra perrinkti jau du pirmininkai, tai yra trečiasis asmuo ir laikinasis pirmininkas.
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas perdavė jo turėtą atsakovo turtą, o atsakovas, nors ir palaikė priešieškinio reikalavimus, nenurodė, koks konkretus realiai, o ne galimai turėtas turtas yra neperduotas. Pažymėtina, kad baigiamosiose kalbose atsakovas dėl priešieškinio reikalavimų nepasisakė. Prevencinio ieškinio kaip civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-5-550/2013). Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta atsakovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymų, apie minėtos prevencinio ieškinio sąlygos (žalos realumo ir pagrįstumo) buvimą nepateikė, todėl nėra teisinio pagrindo teismui konstatuoti realios grėsmės buvimą. Pažymėtina, kad nuo ginčijamo susirinkimo praėjo pakankami ilgai laiko tarpas (9 mėnesiai), jokių konkrečių ieškovo veiksmų, iš kurių gali atsirasti žalos, ar ieškovo ketinimų atlikti tokius veiksmus atsakovas nenurodė. Atsižvelgiant į išdėstytą, priešieškinys atmetamas.
Teismui atmetus ir ieškinį, ir priešieškinį šalių bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Į bylą pateikta įrodymai, patvirtinantys 2.625,00 Lt trečiojo asmens atstovavimo išlaidų turėjimą bei bylinėjimosi išlaidų ataskaita, kurioje atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos nurodytos kartu. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujasi tik tais įrodymais, kurie patvirtina asmenines trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą. Įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį (atsiliepimas į ieškinį), bylos apimtį (IV tomai), tai, kad byla neišsiskyrė reikalingomis specialiomis žiniomis, tas pats advokatas atstovavo ir atsakovą ir trečiąjį asmenį, bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Teismas, vadovaujdamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas trečiojo asmens patirtas advokato pagalbai apmokėti sumažino iki 1.000,00 Lt.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas D. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo dalį dėl juridinio asmens – 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių susirinkimo 2013 m. birželio 21 sprendimo atleisti ieškovą iš bendrijos pirmininko pareigų ir išrinkti trečiąjį asmenį bendrijos pirmininku – pripažinimo negaliojančiu, perduoti bylą dėl šios teismo sprendimo dalies nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Šalies argumentai
1) Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalis, 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 5 dalies 1 punktą, nenustatė tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą. DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Todėl bendrijos valdymo organo rinkimo ar atšaukimo klausimas turi būti įtrauktas į darbotvarkę iš anksto ir apie tai turi būti pranešta bendrijos nariams raštu. Toks susirinkimo klausimas galėjo būti įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę bei nurodytas skelbime, jeigu apie tai buvo iš anksto pranešta bendrijos nariams raštu. Šioje byloje tai padaryta nebuvo, todėl darytina vienareikšmiška išvada, kad 2013 m. birželio 21 d. bendrijos narių susirinkime nusprendus svarstyti ieškovo atleidimo iš bendrijos pirmininko pareigų klausimą, nepranešus apie tai bendrijos nariams raštu, buvo pažeistas įstatymo imperatyvas. DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalis taip pat nustato, kad jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Taigi, pakartotinis visuotinis susirinkimas turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. 2013 m. gegužės 11 d. turėjo įvykti bendrijos narių susirinkimas, tačiau dėl trečiojo asmens ir kai kurių kitų bendrijos narių piktavališko susitarimo bei neteisėtų veiksmų (susirinkimo metu sukelto chaoso ir pan.) susirinkimas faktiškai neįvyko. Todėl buvo nutarta 2013 m. birželio 21 d. sušaukti pakartotinį visuotinį bendrijos narių susirinkimą ir teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti apie pakartotinį susirinkimą bei jo darbotvarkę. Teismas teisingai nurodė, kad bendrijos narių susirinkimo pakartotinumas sietinas su kvorumo nebuvimu. Tačiau ta aplinkybė, kad skelbime dėl pakartotinio susirinkimo nenurodyta, kad šaukiamas bendrijos narių susirinkimas yra pakartotinis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis nėra pakartotinis, nes tai - vertinimo dalykas. Bendrijos narių 2013 m. gegužės 11 d. susirinkimo protokolas patvirtina, kad susirinkimas neįvyko dėl to, kad nebuvo kvorumo. Tai reiškia, kad 2013 m. birželio 21 d. įvykęs bendrijos narių susirinkimas buvo pakartotinis. Todėl jame negalėjo būti sprendžiami ieškovo atleidimo (pašalinimo) iš užimamų bendrijos pirmininko pareigų ir naujo bendrijos pirmininko rinkimo klausimai. DNSBĮ 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrijos pirmininkas renkamas bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Ieškovas buvo išrinktas bendrijos pirmininku ir šias pareigas pradėjo eiti nuo 2011 m. gegužės 1 d., todėl jo įgaliojimų pabaiga turėjo būti 2014 m. balandžio 30 d. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad 2013 m. birželio 21 d. bendrijos narių susirinkimo metu ieškovo perrinkimo terminas buvo pasibaigęs, todėl buvo įstatyminis pagrindas bendrijos nariams inicijuoti jos bendrijos pirmininko perrinkimą kitai kadencijai. DNSBĮ 21 straipsnio 5 dalies 1 punktas taip pat imperatyviai nustato, kad tik bendrijos nariai turi teisę balsuoti bendrijos visuotiniame susirinkime. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad trečiasis asmuo, kuris dalyvavo 2013 m. birželio 21 d. bendrijos narių susirinkime ir jame balsavo, nėra bendrijos nariu (nebuvo priimtas į bendriją). Ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl tikrųjų bendrijos narių sąrašo, tačiau pirmos instancijos teismas atsisakė juos priimti, motyvuodamas tuo, kad tokių aplinkybių nustatinėjimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Teismas, nenustatinėdamas ir nevertindamas aplinkybių dėl tikrųjų bendrijos narių sąrašo, iš esmės pripažino aplinkybę, kad asmuo, save laikantis bendrijos narių, gali balsuoti bendrijos narių susirinkime ir neatlikus juridinių veiksmų, būtinų siekiant tapti bendrijos nariu. Tokiu būdu byloje buvo pažeistas esminis ex iniuria ius non oritur teisės principas, nes pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl to iš viso nieko nepasisakė. Ieškovą išrinkus bendrijos pirmininku su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis. Tai reškia, kad šalis siejo ir darbo santykiai. Ši aplinkybė teisiškai reikšminga sprendžiant ieškovo atleidimo iš užimamų pareigų teisėtumą tiek įrodinėjimo pareigos, tiek kitų procesinių aspektų prasme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio, tai yra nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi (pavyzdžiui, akivaizdu, kad sandoris prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai arba viešajai tvarkai ar gerai moralei). Juridinio asmens sprendimas yra vienašalis sandoris, kuris gal būti nuginčijamas CK numatytais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Kadangi byloje ginčijamas bendrijos sprendimas akivaizdžiai prieštarauja įstatymo imperatyvams, todėl jis yra akivaizdžiai niekinis.
2) Pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 178, 185 straipsniuose numatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Byloje esantis 2013 m. gegužės 11 d. įvykusio bendrijos narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad susirinkimas neįvyko dėl to, kad nebuvo kvorumo. Tai reiškia, kad pirmos instancijos teismo išvada, kad 2013 m. gegužės 11 d. susirinkimas neįvyko dėl bendrijos narių neorganizuotumo yra visiškai nepagrįsta. Pripažinti, jog bendrijos narių susirinkimas nebuvo pakartotinis, nėra jokio pagrindo. Bendrijos įstatų 19.1 punktas nustato, kad bendrijos įgaliotinių susirinkimas sprendžia bendrijos narių priėmimo klausimą. Tai reiškia, kad asmuo, norintis tapti bendrijos nariu: 1) turi turėti nuosavybės teise turėti garažą pastate; 2) turi pateikti prašymą priimti jį į bendrijos narius; 3) dėl jo narystės turi būti priimtas bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad priimant ginčijamą bendrijos sprendimą 2013 m. birželio 21 d. bendrijos narių susirinkime balsavo garažų savininkai, kurie nėra bendrijos nariai, tai yra trečiasis asmuo, A. S., V. P., J. D., A. D., Z. R. ir kiti niekada nebuvo bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimais priimti į bendrijos narius. Tačiau bylą išnagrinėjęs teismas, pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, formaliai konstatavo, kad bendrijos nariu galima tapti ir konkliudentiniais veiksmais, pakanka laikyti save bendrijos nariu ar būti įrašytu į tariamą bendrijos nario knygelę ir pan. Tokia teismo išvada nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apie 2013 m. birželio 21 d. įvyksiantį bendrijos narių susirinkimą, kuriame bus sprendžiamas valdymo organų pakeitimo klausimas, buvo pranešta visiems bendrijos nariams. Tai reiškia, kad byloje nesant tokių įrodymų, teismo išvada, jog bendrijos narių susirinkime galėjo būti įtrauktas klausimas dėl bendrijos pirmininko atšaukimo iš užimamų pareigų, yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais
3) Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės. Kadangi šia aplinkybe ieškovas grindžia savo apeliacinį skundą, todėl byloje konstatuotinas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Todėl teismo sprendimo dalis naikintina ir perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. CPK 64 straipsnis nustato, jog teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose dalyvavo ir atsakovės laikinasis bendrijos pirmininkas, kuris teismo posėdžio metu rusų kalba pareiškė, kad šiek tiek supranta, tačiau nemoka lietuvių kalbos. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas, advokatas D. V., pasisiūlė vertėjauti proceso metu atsakovo laikinajam bendrijos pirmininkui teikiant paaiškinimus rusų kalba. CPK imperatyviai nustato, kad asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, teismo proceso metu garantuojama vertėjo paslauga, tai yra teismo posėdžio metu dalyvauja teismo vertėjas. CPK nenumato, jog šalies atstovas gali atlikti vertėjo funkcijas, nagrinėjant civilinę bylą teisme. Teismas ignoravo, kad atsakovės ir trečiojo asmens atstovas buvo tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, leido jam vertėjauti teismo posėdžio metu. Ta aplinkybė, kad atsakovo laikinojo bendrijos pirmininko paaiškinimų rusų kalba nebuvo galima suprasti, jam teismo posėdžio metu šališkai vertėjavęs jo atstovas, turintis suinteresuotumą bylos baigtimi, selektyviai išvertė tik tas paaiškinimų sakinių dalis, kurios naudingos išskirtinai atsakovui, suponuoja išvadą, kad atsakovo laikinajam bendrijos pirmininkui neužtikrinus tinkamo vertėjavimo buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės, todėl byloje konstatuotinas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas 530-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad trečiasis asmuo kartu su 2013 m. rugpjūčio 9 d. atsiliepimu pateikė Nordea bank informaciją, patvirtinančią, jog ieškovas po 2013 m. birželio 21 d. naudojo bendrijos sąskaitą 2013 m. liepos 18 d., sumokėdamas byloje atstovaujančiam advokatui 5.000,00 Lt. Taip pat pateikė duomenis, kad ieškovas neperduoda atsakovui jokių dokumentų bei bendrijos antspaudo, grynųjų pinigų ir kito turto. Tai patvirtina tiek žalos bendrijai padarymą, tiek jos kilimo grėsmę ateityje. Ieškovas daugiau kaip 6 mėnesius net neketino perduoti jokių bendrijos dokumentų bei turto. Tik kitoje byloje pagal antstolio pareiškimą nubaustas teismo 500,00 Lt bauda, tai padarė 2014 m. sausio 6 d. Atsakovas teismui pateikė 38 punktų ieškovo neperduotų dokumentų sąrašą. Tačiau teismas nenurodė, kurie iš šių punktų yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad ieškovas vėliau teismui teigė, kad 2014 m. sausio 6 d. perdavė viską, ką turėjęs, nekeičia įrodinėjimo objekto. Toks ieškovo pareiškimas negali paneigti visų ar dalies 38 punktų sąraše išvardintų duomenų, turto bei dokumentų, kurių ieškovas atsakovui iki šiol nėra perdavęs.
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo R. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovo atsakovui papildomai 4.600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog byloje yra iš viso patyręs 5.600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti tik 2.625,00 Lt trečiojo asmens išlaidų įrodymai, kad išlaidų ataskaitoje visos trečiojo asmens 5.600,00 Lt išlaidos nurodytos kartu su atsakovo 1.000,00 Lt bylinėjimosi išlaidomis, viename dokumente. Tačiau tokio koncentruoto bylinėjimosi išlaidų pagrindimo nedraudžia CPK. Sprendime nėra jokių motyvų, kad bylinėjimosi išlaidos būtų per didelės ar trečiasis asmuo neprivalėjo patirti tokių bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus nesutinka su skundais, prašo juos atmesti. Nurodo, jog faktiniai pagrindai yra laikytini šalių samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Atsakovas ir trečiasis asmuo tik išreiškia savo nepasitenkinimą jiems nepalankiu teismo sprendimu jų skundžiamosiose dalyse, tačiau apeliaciniuose skunduose jie nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo šiose dalyse neteisėtumą ir nepagrįstumą. Atsakovas ir trečiasis asmuo taip pat nenurodo teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Šioje byloje pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė priešieškinio faktinį pagrindą ir įvertino tai, kad pradėjus nagrinėti bylą iš esmės, atsakovas teismo posėdžio metu taip ir nepateikė įrodymų, kad jos įsivaizduojami ir nurodomi dokumentai apskritai buvo sukurti, tai yra realiai egzistavo, ir bylos nagrinėjimo metu buvo pas ieškovą ir pan. Atsakovas ir trečiasis asmuo nenurodo ir nepateikia jokių naujų įrodymų, patvirtinančių jų nurodytų teiginių pagrįstumą.
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, kad DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalies reikalavimas pranešti raštu visiems bendrijos nariams apie narių susirinkime numatomus vykdyti bendrijos valdymo organo rinkimus buvo įvykdytas – apie tai, kad numatoma rinkti vieną valdymo organo narį (įgaliotinį), buvo pranešta raštu visiems bendrijos nariams. Ieškovas buvo atsakovės pirmininku daugiau nei du metus. Jo perrinkimas ginčo susirinkime nebuvo privalomas, tačiau tai nepaneigia susirinkimo, kaip aukščiausiojo organo, kompetencijos, nustatytos įstatuose ir įstatyme. Be to, byloje yra duomenų apie tai, kad ieškovas jau nuo 2013 m. vasario buvo raginamas šaukti susirinkimą, tačiau tai padarė po įstatyme nustatyto imperatyvaus termino, be to, netinkamai. Bendrijos nariai turėjo pagrindą juo nepasitikėti ir kelti atšaukimo klausimą artimiausiame susirinkime. CPK 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Jokių papildomų reikalavimų įstatymai vertėjui nenumato. Procesas vyko lietuvių kalba, ieškovo atstovas tam neprieštaravo, viską ir visada suprato, jokių pretenzijų teismui ar vertėjo paslaugas teikusiam kitam advokatui neturėjo, nušalinimų jam nereiškė. Pažymėtina tai, kad vertėjo „galimas šališkumas“ savaime nereiškia proceso kalbos taisyklių pažeidimo. Pagal jas yra svarbu, ar procesas vyko valstybine kalba, ar ne. Šios aplinkybės ieškovas nepaneigė, taip pat skunde nenurodė, kad rusų kalbos jis nesupranta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių susirinkimo sprendimo atleisti bendrijos pirmininką iš pareigų ir naujo pirmininko išrinkimo teisėtumo, buvusio pirmininko pareigos perduoti bendrijai jos turtą, duomenis ir dokumentaciją nevykdymo.
Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalį pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu.
Bendrijos pirmininkas 2013 m. birželio 5 d. raštu paskelbė apie 2013 m. birželio 21 d. 19:00 val. vyksiantį visuotinį bendrijos narių susirinkimą ir nurodė jo darbotvarkę, kurioje nebuvo numatytas pirmininko atstatydinimas ir naujo pirmininko rinkimas (t. I, b.l. 11). Darbotvarkės 4 punkte buvo numatyti vieno įgaliotinio rinkimai. Tačiau pagal DNSBĮ 2 straipsnio 2 dalį bendrijos narių įgaliotinis – to paties pastato (ar jo dalies) bendrijos narių išrinktas fizinis asmuo, įgaliotas atstovauti jį išrinkusiems bendrijos nariams. Pagal DNSBĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalis bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas, tuo tarpu įgaliotinių susirinkimas yra priskiriamas tik prie bendrijos organų. 2003 m. spalio 29 d. registruotuose 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatų 17 punkte numatyta, jog bendrijos valdymo organai yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas, įgaliotinių susirinkimas (visuotiniam bendrijos narių susirinkimui išrinkus įgaliotinius) ir bendrijos primininkas (t. I, b.l. 85-88). Duomenų, ar bendrija buvo išrinkusi įgaliotinių susirinkimą ir kokia jo sudėtis, byloje nėra. Todėl pripažintina, kad pranešimas apie vieno įgaliotinio rinkimą nėra tapatus pranešimui apie pirmininko perrinkimą. Šiuo atveju konstatuotina, kad nebuvo laikomasi DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Tačiau šių reikalavimų nesilaikymas nėra pagrindas visais atvejais visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais.
Pagal DNSBĮ 11 straipsnio 4 dalį visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Pagal šio straipsnio 6 dalį visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. 7 dalyje numatyta, kad visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais).
Šios įstatymo normos visuotinio susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumą visų pirma sieja su dalyvavusių ir už atitinkamus sprendimus balsavusių narių skaičiumi. Tik šio reikalavimo nesilaikymas bendrijos susirinkimo sprendimus daro neteisėtais ir negaliojančiais ab initio. Tuo tarpu sprendimas dėl klausimo, apie kurį iš anksto nebuvo pranešta bendrijos nariams, gali būti nuginčijamas tų bendrijos narių, kurie negalėjo dalyvauti susirinkime ir, nežinodami apie susirinkime svarstytinus klausimus, negalėjo apie juos iš anksto pareikšti savo nuomonės raštu. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pastate yra iš viso 33 garažai (t. I, b.l. 89-92). Bendrijos 2013 m. birželio 21 d. protokole, sudarytame ieškovo, nurodyta, kad kvorumas įvyko, dalyvavo 19 narių ir 13 bokso savininkas, tačiau nebuvo svarstomi numatyti klausimai, bet iškeltas klausimas dėl pirmininko atstatydinimo (t. I, b.l. 12-13). Išraše iš protokolo, kuris pasirašytas susirinkimo pirmininko V. C. ir A. S., nurodyta, jog dalyvavo 20 narių iš 33, į darbotvarkę įtraukus naują klausimą dėl pirmininko nušalinimo ir naujo pirmininko rinkimo, už balsavo 14 narių, už pirmininko nušalinimą balsavo 13 bendrijos narių, trečiasis asmuo pirmininku išrinktas balsuojant 14 narių už (t. I, b.l. 17-19). Taigi įstatymo nustatytas reikalavimas dėl sprendimo priėmimo dviejų trečdalių susirinkime dalyvavusių narių dauguma buvo nepažeistas. Ieškovas, būdamas bendrijos pirmininku, dalyvavo šiame susirinkime ir galėjo įgyvendinti savo balsavimo teisę. Kiti bendrijos nariai, kurie nedalyvavo 2013 m. birželio 21 d. susirinkime, nereiškė pretenzijų dėl naujo pirmininko išrinkimo, nereiškė dėl to ieškinių bei nestojo į nagrinėjamą bylą bendraieškiais. Todėl nėra pagrindo pripažinti susirinkime priimtų sprendimų negaliojančiais.
Byloje pateiktame 2013 m. gegužės 11 d. 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos protokole-paaiškinime nurodyta, jog kvorumas įvyko, tačiau susirinkimas neįvyko dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų (t. I, b.l. 8). Susirinkime dalyvavo 19 narių (t. I, b.l. 9). Tačiau bendrijos 2013 m. gegužės 11 d. protokole nurodyta, jog dalyvavo 18 bendrijos narių, tačiau dėl kvorumo nebuvimo nutarta susirinkimo nepradėti (t. I, b.l. 10). Skelbime dėl 2013 m. birželio 21 d. vyksiančio visuotinio narių susirinkimo nebuvo nurodyta, kad šaukiamas pakartotinis susirinkimas (t. I, b.l. 11). Ieškovas ginčija pirmos instancijos teismo padarytą išvadą, kad 2013 m. gegužės 11 d. susirinkimas neįvyko dėl kitų priežasčių, t.y. susirinkimo dalyvių neorganizuotumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad
11 straipsnio 5 dalyje numatytas ribojimas pakartotiniame susirinkime svarstyti ir priimti sprendimus, nenumatytus anksčiau neįvykusio susirinkimo darbotvarkėje, yra susijęs su leidimu pakartotiniame susirinkime priimti sprendimus, dalyvaujant daugiau kaip ketvirtadaliui bendrijos narių. Tuo tarpu bet koks kitas visuotinis susirinkimas yra laikomas teisėtu ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Kaip jau buvo minėta anksčiau, 2013 m. birželio 21 d. visuotiniame susirinkime dalyvavo 20 narių iš trisdešimties, tai yra daugiau kaip pusė visų narių, sprendimai buvo priimti dviejų trečdalių susirinkime dalyvavusių narių balsų dauguma. Todėl susirinkime priimtų sprendimų teisėtumui šiuo atveju neturi įtakos aplinkybė, ar susirinkimas buvo pakartotinis, ar ne.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog skundžiamame sprendime netiksliai buvo nurodyta, kad ieškovo kaip bendrijos pirmininko kadencija buvo pasibaigusi. Ieškovas 2013 m. birželio 21 d. turėjo teisę eiti pirmininko pareigas dar beveik vienerius metus. Tačiau tai nereiškia, kad bendrija neturėjo teisės jo atšaukti iš užimamų pareigų ir išrinkti naują pirmininką. Pagal DNSBĮ 14 straipsnio 2 dalį bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Pagal bendrijos įstatų 18.1 punktą visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę rinkti bendrijos pirmininką, įgaliotinius ir revizorių ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, taip pat juos atšaukti. Pagal įstatų 18.9 punktą visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti pirmininko, revizoriaus nušalinimo nuo pareigų pirma laiko klausimus (t. I, b.l. 85-88). Taigi įstatyme yra numatyta visuotinio bendrijos susirinkimo teisė atšaukti pirmininką iš pareigų, bendrijos įstatuose taip pat numatyta galimybė nušalinti pirmininką nuo pareigų pirma laiko. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrijos nariai reiškia tam tikrą nepasitenkinimą pirmininko veikla, tai yra dėl garažų pastato remonto organizavimo (t. I, b.l. 17-19; 112-113). Pačios aplinkybės, dėl kurių bendrijos nariai nutarė atstatydinti pirmininką, nėra šios bylos ginčo objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako. Pripažintina tik tai, kad bendrijos pirmininko atstatydinimas pirma laiko nepripažintinas neteisėtu, kai jam pritarė bendrijos visuotinio susirinkimo narių dauguma.
530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatų 19.1 punkte numatyta, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti bendrijos narių priėmimo klausimus (t. I, b.l. 85-88). Tačiau pati nario priėmimo tvarka nėra aptarta. Byloje taip pat nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kokia tvarka į bendriją buvo priimti kiti nariai, tai yra jų prašymų priimti į bendrijos narius, kitų narystę patvirtinančių dokumentų. Tačiau byloje yra pateiktas trečiojo asmens nario bilietas Nr. 13 (t. III, b.l. 73-75), jis turėjo nuosavybės teise garažą. Ieškovo atstovė 2013 m. vasario 22 d., atsakydama trečiojo asmens atstovui, nurodo, jog trečiasis asmuo yra bendrijos narys (t. I, b.l. 118-119). Trečiajam asmeniui ieškovas išsiuntė pranešimą raštu apie 2013 m. birželio 21 d. vyksiantį bendrijos susirinkimą (t. I, b.l. 14). Taip pat jam buvo siunčiami ir kiti pranešimai apie susirinkimus (t. I, b.l. 114). Šios aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo 2013 m. birželio 21 d. visuotinio susirinkimo metu buvo bendrijos narys. Pats ieškovas savo pasirašytame bendrijos 2013 m. birželio 21 d. protokole nurodė, kad susirinkime dalyvavo 19 narių (t. I, b.l. 12-13). Todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamą nutarimą priėmė ir už jį balsavo asmenys, nesantys bendrijos nariais. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad nustatyti procedūriniai pažeidimai, susiję su tinkamu narystės neįforminimu, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamus nutarimus, o nutarimų panaikinimas dėl formalių trūkumų būtų neproporcinga priemonė, ieškinio patenkinimo padariniai turėtų didelę neigiamą įtaką kitų bendrijos narių interesams.
Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje teismo procesas vyko lietuvių kalba, ieškovas ją suprato ir nereikalavo vertėjo. Taigi, negalima pripažinti, kad jo teisės būtų pažeistos. Teismo posėdžio, vykusio 2014 m. vasario 4 d., metu bendriją atstovaujantis laikinasis pirmininkas V. C. pareiškė, kad supranta lietuvių kalbą, tačiau pasisakyti jam geriau rusų kalba. Šalims neprieštaraujant, teismas nutarė teismo vertėjo bendrijos pirmininkui nekviesti, leido vertėjauti advokatui D. V. (t. III, b.l. 167). Pažymėtina, kad advokatas D. V. byloje buvo atsakovo ir trečiojo asmens atstovas. Taigi, šalys bylą vedė per atstovą. Pagal CPK 59 straipsnį įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. CPK 186 straipsnio 5 dalis taip pat numato, jog šalies apklausai prilyginama atstovo apklausa. Taigi advokatas D. V. buvo atsakovo atstovas, todėl bendrijos pirmininko paaiškinimų vertimas nepripažintinas šališku ar pažeidžiančiu bylos šalių teises. Atsakovo atstovas įgaliotinis V. C. teikė atsakovo vardu atsiliepimus byloje, nesutiko su ieškiniu (t. I, b.l. 74-78). Prevencinį ieškinį atsakovo vardu taip pat rengė advokatas D. V. (t. II, b.l. 17-22). Šiuo atveju tiek bendrijos laikinojo pirmininko, tiek atsakovo atstovo, advokato, suinteresuotumas bylos baigtimi buvo toks pats. Pripažintina, kad advokatas tinkamai atstovavo atsakovą byloje, padėjo jam tinkamai teikti paaiškinimus byloje. Pažymėtina, kad bendrijos laikinasis pirmininkas V. C., ginčydamas teismo sprendimą, nesiremia ta aplinkybe, jog jo teisės į vertėją buvo pažeistos. Todėl nepripažintina, kad buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmos instancijos teismas, vertindamas priešieškinio pagrįstumą, tinkamai pažymėjo, jog realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo (byloje – atsakovo), ji nepreziumuojama. Todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Po 2013 m. birželio 21 d. advokatei J. S. 2013 m. liepos 1 d. buvo pervesta 400,00 Lt, o advokatui A. L. 2013 m. liepos 18 d. buvo pervesta 5.000,00 Lt (t. I, b.l. 60; 150-151). Šie veiksmai buvo atlikti nepraėjus nei mėnesiui po bendrijos pirmininko perrinkimo. Jokių kitų konkrečių ieškovo veiksmų, iš kurių gali atsirasti žalos, ar ieškovo ketinimų atlikti tokius veiksmus atsakovas nenurodė. Todėl pirmos instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad realios žalos grėsmė bendrijai neįrodyta. Papildomai pažymėtina, kad atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovo aukščiau nurodytų 5.400,00 Lt išlaidų pagrindimo, o taip pat ir jų grąžinimo, jeigu paaiškėtų, kad šios sumos buvo panaudotos ne bendrijos interesams. Tačiau tai nėra nagrinėjamo ginčo objektas.
Buvęs bendrijos pirmininkas 2011 m. balandžio 29 d. perdavimo-priėmimo aktu perdavė ieškovui dokumentus ir antspaudą (t. II, b.l. 76). Ieškovas 2014 m. sausio 6 d. perdavimo-priėmimo aktu perdavė atsakovui 530-osios gražų statybos ir eksploatavimo bendrijos dokumentus (t. III, b.l. 3-4). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog 2014 m. vasario 3 d. pateikė 38 punktų sąrašą, kuriame nurodė ieškovo dar neperduotus dokumentus (t. III, b.l. 100-105). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį pareiga pateikti įrodymus tenka tai šaliai, kuri teigia, jog tam tikros aplinkybės egzistavo. Šiuo atveju atsakovas, siekdamas išreikalauti iš ieškovo neperduotus dokumentus, visų pirma turi įrodyti, kad jie realiai egzistavo ir šiuo metu yra pas ieškovą. Minėtame 38 punktų sąraše atsakovas patvirtina, kad perduotų dokumentų bylos apyrašuose nurodyti dokumentai yra, tačiau prie jų nėra pridėta tam tikrų papildomų dokumentų. Tuo tarpu duomenų, kad šie trūkstami papildomi dokumentai yra likę būtent pas ieškovą, kad jie nebuvo pristatyti kitiems bendrijos nariams ar tam tikroms įstaigoms bei institucijoms ir kad jų kopijų nėra galimybės gauti iš juos realiai turinčių asmenų, atsakovas nepateikė. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo už teisinę pagalbą advokatui iš viso sumokėjo 3.200,00 Lt (t. I, b.l. 156-157; t. II, b.l. 124-125; t. III, b.l. 165; t. IV, b.l. 13-14). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog 2013 m. rugsėjo 5 d. trečiojo asmens atstovo pateiktame elektroniniame dokumente Nr. DOK-94272 yra mokėjimo dokumentas, patvirtinantis, kad trečiasis asmuo advokatui papildomai sumokėjo 1.500,00 Lt. Taigi iš viso trečiasis asmuo patyrė 4.700,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pirmos instancijos teismas sumažino prašomas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas iki Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, kurių viršyti negalima. Tačiau tiek minėto CPK 98 straipsnio 2 dalis, tiek Rekomendacijų 2 punktas pabrėžia, kad be nustatytų maksimalių dydžių, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, svarbu atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, turto ar pinigų sumų dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje buvo nagrinėjamas neturtinis šalių ginčas, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, jiems nereikėjo specialių žinių. Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistinas trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas iki 1.000,00 Lt. Todėl trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.