Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui 560-ajai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovui 530-ajai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. R.. Atsakovas 530-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija savo ruožtu nagrinėjamoje byloje pateikė teismui prevencinį priešieškinį ieškovui D. P. dėl įpareigojimo perduoti dokumentus bei turtą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-03 nutartimi, tenkinant atsakovo prašymą, ieškovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovas D. P. įpareigotas per tris darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovo 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkui ar jo įgaliotam asmeniui visą ieškovo D. P. turimą atsakovo 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos turtą, duomenis ir dokumentaciją, įskaitant sudarytus sandorius, duomenis apie visus šios bendrijos narius, taip pat buhalterinius dokumentus ir vedamus buhalterinės apskaitos registrus.

Ieškovas bei atsakovas pateikė atskiruosius skundus dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-03 nutarties. Taip pat atsakovas 2013-10-09 pateikė teismui prašymą leisti skubiai vykdyti minėtą 2013-10-03 nutartį, kadangi nutartyje nėra išspręstas skubaus nutarties vykdymo klausimas, o antstolis atsisako priimti skubiai vykdyti tokią teismo nutartį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-15 priėmė nutartį, kuria netenkino atsakovo 2013-10-09 prašymo, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-03 nutartis būtent dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momento bei nutarties vykdymo yra apskųsta atskiruoju skundu, kuris 2013-10-08 priimtas. Teismas nurodė, kad, tokiu atveju, jei teismas tenkintų minėtą atsakovo prašymą, susidarytų situacija, jog pirmosios instancijos teismas pakeistų savo priimtą nutartį apeliacinės instancijos teismui neišnagrinėjus atskirojo skundo, kurio dalykas tapatus su reiškiamo prašymo dalyku.

Atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-15 nutartį, atsakovas 2013-10-22 prašymu atsisakė pareikšto atskirojo skundo dėl 2013-10-03 teismo nutarties ir prašė teismo leidimo vykdyti minėtą 2013-10-03 nutartį skubiai. Nurodė, kad įstatyme yra nustatyta, jog teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Pažymėjo, kad ieškovas ir jo atstovas žodžiu atsakovui atsisako geruoju vykdyti nutartį ir perduoti dokumentus bei turtą, motyvuodami, jog 2013-10-03 teismo priimta nutartis dar neįsiteisėjo. Taip pat antstolis atsakovo pirmininkui paaiškino, kad negali priimti vykdyti tokios teismo nutarties, kadangi joje nėra nurodyta ją vykdyti skubiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-25 nutartimi atsakovo 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos prašymą leisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-03 nutartį vykdyti skubiai tenkino. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-03 nutartimi, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, skubaus vykdymo klausimas nebuvo išspręstas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog minėtos nutarties vykdymo uždelsimas galimai apsunkins procesinio sprendimo vykdymą tuo atveju, jeigu būtų patenkintas atsakovo reikalavimas, bei siekiant ateityje išvengti galimai atsirasiančių nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo, atsakovo prašymas dėl leidimo nutartį vykdyti skubiai tenkintinas (CPK 283 str. 1 d. 4 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas D. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-25 nutartį. Nurodo, kad 2013-10-25 nutartis, kuria nutarta 2013-10-03 nutartį vykdyti skubiai, priimta byloje jau esant įsiteisėjusiai 2013-10-15 nutarčiai, kuria atsakovo prašymas leisti vykdyti 2013-10-03 nutartį skubiai buvo atmestas. Tokiu būdu bylą nagrinėjantis teismas atsakovo prašymą dėl 2013-10-03 nutarties skubaus vykdymo byloje išnagrinėjo pakartotinai ir pažeidė rungtyniškumo, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principus. Taigi, nurodė, kad šiuo atveju byloje yra priimti du vienas kitam prieštaraujantys teismo procesiniai dokumentai – 2013-10-15 ir 2013-10-25 nutartys. Taip pat mano, kad teismas, priėmęs 2013-10-25 nutartį, neatsižvelgė į bylos specifiką – netinkamai aiškino ir taikė šios bylos nagrinėjimui itin reikšmingas imperatyvias materialines teisės normas, reglamentuojančias garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos valdymo organo – bendrijos pirmininko – įgaliojimus, nes trečiasis asmuo negali veikti kaip atsakovo pirmininkas, o nesant sudarytos bendrijos valdybos trečiojo asmens, kaip atsakovo pirmininko, veikla nėra legitimi, t. y. neteisėta.

Atsakovas 530-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ir trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti arba nutraukti apeliacinį procesą, o atskirąjį skundą grąžinti apeliantui, taip pat skirti apeliantui iki 500 Lt baudą. Nurodo, kad apeliacinis procesas yra nutrauktinas, nes įstatymas nenumato galimybės 2013-10-25 nutartį apskųsti atskiruoju skundu. Apeliantas nenurodė, jog jo skundžiama 2013-10-25 nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, nes akivaizdu, kad byla yra nagrinėjama toliau, o CPK nenumatyta galimybė apskųsti teismo nutartį, kuria leidžiama teismo nutartį vykdyti skubiai. Taip pat nurodė, kad apeliantas neįvertino aplinkybės, jog atsakovui atsiėmus atskirąjį skundą dėl 2013-10-03 nutarties, neliko pagrindo nepriimti skundžiamos 2013-10-25 nutarties ir neleisti skubiai vykdyti 2013-10-03 nutarties. Pažymėjo, kad prašymo padavimas pakartotinai nėra draudžiamas CPK 282-283 str. normų, o išnykus jo atmetimo pagrindams, galėjo būti priimama nauja 2013-10-25 nutartis. Taip pat prašo CPK 95 str. pagrindu skirti ieškovui baudą už sistemingą teismo proceso vilkinimą, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. šio atskirojo skundo padavimą žinant, kad 2013-10-25 nutartis nėra ir negali būti apeliacijos objektu, nepaisant to, kad joje ir buvo nurodoma apskundimo galimybė. Be to, pažymėjo, kad ieškovas skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose nenurodo, kad ieškovui ar kitiems asmenims kiltų kokios nors neigiamos pasekmės ar žala, jei ieškovas skubiai įvykdytų jo atžvilgiu priimtą 2013-10-03 teismo nutartį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria tenkintas atsakovo prašymas leisti skubiai vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-03 nutartį, kuria ieškovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 12 p. numatyta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. CPK 152 str. 1 p. nurodyta, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomos skubiai, o atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 152 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas R. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-25 nutartį, kuria teismas leido skubiai vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-03 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo atžvilgiu taikymo. Ieškovas nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas negalėjo tenkinti atsakovo 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos prašymo leisti skubiai vykdyti 2013-10-03 nutartį tuo pagrindu, kad nagrinėjamoje byloje 2013-10-15 nutartimi teismas atsisakė tenkinti analogišką atsakovo prašymą. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir priimta pagrįstai, nes po 2013-10-15 nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, dėl kurių netenkintas pirmas atsakovo prašymas dėl leidimo skubiai vykdyti 2013-10-03 nutartį, t. y. atsakovas atsiėmė atskirąjį skundą dėl 2013-10-03 nutarties ir pateikė naują prašymą teismui dėl šios nutarties skubaus vykdymo. Pažymėtina, kad, minėta, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomos skubiai (CPK 152 str. 1 d.), nes kitaip jos prarastų veiksmingumą ir neatliktų savo paskirties – užtikrinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010). Taip pat atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 152 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-03 nutartimi ieškovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovas įpareigotas per tris darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovo pirmininkui ar jo įgaliotam asmeniui visą ieškovo turimą atsakovo turtą, duomenis ir dokumentaciją, įskaitant sudarytus sandorius, duomenis apie visus šios bendrijos narius, taip pat buhalterinius dokumentus ir vedamus buhalterinės apskaitos registrus. Minėtoje nutartyje nėra nurodyta, jog ši nutartis vykdoma skubiai, tačiau, nepaisant to, pažymėtina, jog šis faktas nepaneigia CPK 152 str. 1 d. nuostatos privalomumo nagrinėjamu atveju, t. y. to, kad 2013-10-03 teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju susidarė dviprasmiška situacija dėl to, jog pagal CPK 152 str. 1 d. skubiai vykdytina 2013-10-03 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės negali būti skubiai įvykdyta dėl minėtos nutarties rezoliucinės dalies formuluotės – įpareigoti ieškovą per tris darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovui nurodytus dokumentus. Teismas pažymi, kad tokiu atveju CPK 334 str. įtvirtinta proceso šalių teisė paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties bei, teismui sutinkant su atskiruoju skundu, galimybė pačiam panaikinti skundžiamą teismo nutartį, kadangi šiuo atveju teismo leidimas skubiai vykdyti nutartį, kuri jau remiantis CPK nuostatomis vykdytina skubiai, neturi jokios teisinės reikšmės. Tačiau, nepaisant to, nors skundžiama 2013-10-25 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovo prašymo leisti vykdyti skubiai 2013-10-03 nutartį tenkinimą motyvavo tuo, jog minėtos nutarties vykdymo uždelsimas galimai apsunkins procesinio sprendimo vykdymą tuo atveju, jeigu būtų patenkintas atsakovo reikalavimas, t. y. teismas nurodė ne CPK 152 str. 1 d. įtvirtintą nutarties skubaus vykdymo tvarką, tačiau tai iš esmės nepaneigia šios 2013-10-25 nutarties esmės – 2013-10-03 nutarties skubaus vykdymo – teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo atskirajame skunde išdėstyti motyvai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo, taip pat atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai, kuriais atsakovas ginčija ieškovo nurodytus argumentus, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamu atveju. Vadovaujantis tuo, atsižvelgiant į skundžiamos teismo nutarties esmę, 2013-10-25 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovas atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašė teismo skirti ieškovui iki 500 Lt baudą už sistemingą teismo proceso vilkinimą, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad duomenų, jog ieškovas veikė priešingai civilinio proceso tikslams, veikė prieš greitą, efektyvų bei teisingą bylos išsprendimą ar kitokiu būdu piktnaudžiavo savo teisėmis, byloje nenustatyta, o vien tik ieškovo reikalavimo nagrinėjamu atveju nepagrįstumas nesudaro pagrindo skirti jam baudą. Atsižvelgiant į tai, minėtas atsakovo prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.