Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. (V. N.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-317-419/2016 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui Šalčininkų rajono medžiotojų klubui „Rūdninkų giria“ dėl visuotinio susirinkimo sprendimų teisėtumo, tretieji asmenys: J. R. ir J. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. N. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Šalčininkų rajono medžiotojų klubo „Rūdninkų giria“ 2015 m. lapkričio 29 d. visuotinio susirinkimo organizacinių klausimų nutarimą Nr. 3 dėl klausimo dėl naujų narių priėmimo įtraukimo į pakartotinio visuotinio susirinkimo darbotvarkę ir naujų narių J. B. ir J. R. priėmimo į klubo narius. Nurodė, kad Medžiotojų klubo valdyba įstatuose nustatyta tvarka klubo nariams pateikė pranešimą apie jos iniciatyva 2015 m. lapkričio 7 d. šaukiamą visuotinį klubo narių susirinkimą. Pranešime apie susirinkimą privalo būti nurodyta darbotvarkė, tačiau šiuo atveju darbotvarkė buvo nurodyta labai abstrakčiai ir neapibrėžtai – organizaciniai klausimai. Medžiotojų klubo įstatų 4.6 punkte nustatyta, kad per vieną mėnesį neįvykus pirmajam susirinkimui dėl kvorumo nebuvimo gali būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Pasinaudojus šia nuostata, 2015 m. lapkričio 29 d. sušauktas naujas visuotinis susirinkimas, kuris tik susirinkimo metu įvardytas pakartotiniu. Trečiuoju klausimu į darbotvarkę jau susirinkime buvo papildomai įtrauktas klausimas dėl kandidatų priėmimo į klubo narius. Asociacijų įstatymo (2004 m. sausio 22 d. Nr. IX-1969) 8 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad pakartotinis susirinkimas turi teisę priimti sprendimus tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais. Kadangi neįvykusio susirinkimo darbotvarkė yra ydingai abstrakti bei neapibrėžta, pakartotiniame susirinkime svartyti klausimai ir papildomai įtraukti klausimai bei pagal juos priimti nutarimai nėra teisėti, todėl naikintini. Be to, Medžiotojų klubo įstatuose, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nėra nustatyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo iš asociacijos tvarka. Įstatuose yra nustatyta tik tai, kad sprendimus dėl nario pašalinimo priima klubo valdyba, o tokiems klubo valdybos sprendimams būtinas visuotinio klubo narių susirinkimo pritarimas (Įstatų 3.7. p.). Taigi, taikant analogiją, naujų narių iš esamų kandidatų tarpo priėmimo klausimas turėjo būti sprendžiamas valdyboje, ir tik esant valdybos nutarimui, šis klausimas galėjo būti bendra tvarka teikiamas visuotinio susirinkimo pritarimui. Ieškovo teigimu, ginčijamas nutarimas taip pat pažeidė Medžiotojų klubo 2015 m. balandžio 26 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl medžiotojų klubo narių skaičiaus, kuriuo nutarta išlaikyti stabilų klubo narių skaičių, ir esantys medžiotojų klubo įskaitoje kandidatai bus priimami į klubo narius tik sumažėjus esančių klubo narių, mokančių nario mokestį, (neįskaitant Garbės narių) skaičiui iki 35 narių. Naujų narių priėmimo dieną klube buvo daugiau kaip 35 nariai.Atsakovas Šalčininkų rajono medžiotojų klubas „Rūdninkų giria“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2013 m. spalio 19 d. visuotiniame klubo susirinkime priimant J. B. ir J. R. kandidatais į klubo narius jiems buvo nurodyta, kad minimalus bandomasis laikotarpis yra dveji metai, o klubo nariais jie galės tapti, kai klubo narių skaičius bus mažesnis nei 39 (neįskaitant klubo Garbės narių). 2015 m. lapkričio 29 d. klubo susirinkime buvo pasiūlyta įtraukti į susirinkimo darbotvarkę klausimą dėl kandidatų priėmimo į klubo narius. Susirinkime dalyvavo 29 klubo nariai iš 40 turinčių balso teisę, o iš viso susirinkimo dieną klube buvo 36 nariai, mokantys nario mokestį. Balsų dauguma J. B. ir J. R. buvo priimti į klubo narius. Atsakovo teigimu, pastarųjų nepriėmus, būtų apgauti šių kandidatų teisėti lūkesčiai. Be to, 2015 m. lapkričio 29 d. visuotinis klubo narių susirinkimas nebuvo pakartotinis, jame dalyvavo pakankamas narių skaičius, tai yra buvo kvorumas, ir tas susirinkimas nebuvo šaukiamas vadovaujantis pakartotinio susirinkimo taisyklėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl asociacijos – medžiotojų klubo – visuotinio narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suteikiant teisę ginčyti asociacijos visuotinio narių susirinkimo nutarimus, yra siekiama dvejopų tikslų: pirma, apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos šiais nutarimais, interesus bei viešąjį interesą; antra, atsižvelgiant į trumpus senaties terminus, ginčijant priimtus nutarimus, bei nuginčijimo pagrindų baigtinį sąrašą (prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, CK 2.82 str. 4 d.), galima daryti išvadą, kad asociacijų visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais institutas yra taip pat skirtas pačioms asociacijoms bei už ginčijamų nutarimų priėmimą balsavusių narių interesams apsaugoti.Ginčijamu nutarimu visuotiniame narių susirinkime nutarta įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl kandidatų priėmimo į klubo narius ir, įtraukus šį klausimą į darbotvarkę, į klubą priimti du nauji nariai – tretieji asmenys J. B. ir J. R..Apelianto teigimu, priimant nurodytą nutarimą buvo pažeista nutarimų priėmimo tvarka, nes 2015 m. lapkričio 29 d. susirinkimas (kuriame ir buvo priimtas ginčijamas nutarimas), priešingai nei sprendė teismas, buvo pakartotinis, todėl jame negalėjo būti sprendžiami (nauji) klausimai, kurie nebuvo įtraukti į neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, o būtent, dėl naujų klubo narių priėmimo.Atsakovo įstatų (toliau – įstatai) 4.3. punkte numatyta, kad visuotinis narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė klubo narių. Pagal įstatų 4.6. punktą, jeigu į visuotinį narių susirinkimą nesusirinko reikalingas dalyvių skaičius, ne vėliau kaip po vieno mėnesio šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Tai, kad neįvykus visuotiniam narių susirinkimui dėl kvorumo nebuvimo turi būti šaukiamas pakartotinis visuotinis narių susirinkimas, numatyta ir Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje. Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 7 d. visuotinis klubo narių susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo. Kitas susirinkimas, kaip ir numatyta įstatuose, sušauktas 2015 m. lapkričio 29 d., t. y. nepraėjus mėnesiui nuo neįvykusio susirinkimo dienos. Taigi teismas sprendžia, kad 2015 m. lapkričio 29 d. susirinkimas pagal savo esmę, kaip ir nurodo apeliantas, buvo pakartotinis susirinkimas, o tai, kad 2015 m. lapkričio 7 d. susirinkimas buvo pripažintas neįvykusiu 2015 m. lapkričio 29 d. susirinkimo metu, nėra pagrindas kitaip vertinti šio susirinkimo pobūdžio.Remiantis įstatų 4.6. punktu, pakartotiniame susirinkime svarstomi visi klausimai, kurie buvo numatyti neįvykusio susirinkimo darbotvarkėje. Nagrinėjamu atveju 2015 m. lapkričio 29 d. susirinkime, kuris, kaip minėta, vertintinas kaip pakartotinis, į darbotvarkę buvo įtrauktas naujas klausimas (dėl naujų narių priėmimo). Nors apeliantas tvirtina, kad tai yra esminis procedūrinis pažeidimas, lemiantis nutarimo šiuo klausimu negaliojimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo byloje nustatytas aplinkybes, kad pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė klubo narių (30 balsų iš 40), t. y. toks narių skaičius, kuris kaip reikalavimas keliamas pirminiam visuotiniam narių susirinkimui; apeliantas pakartotiniame susirinkime dalyvavo ir turėjo galimybę balsuoti; prieš naujų narių priėmimą balsavo tik 4 klubo nariai; argumentų ir įrodymų, kad priimtas nutarimas būtų sukėlęs klubui neigiamų padarinių ar juo būtų pažeistos apelianto teisės ir (ar) teisėti interesai arba viešasis interesas, apeliantas nepateikė; kiti klubo nariai (nei dalyvavę susirinkime, nei nedalyvavę) priimto nutarimo neginčijo. Tad įvertinęs visas šias aplinkybes sistemiškai teismas sprendžia, kad ieškinio tenkinimas nurodytu pagrindu iš esmės reikštų nutarimo pripažinimą negaliojančiu vien dėl formalių pažeidimų, o tai savo ruožtu neatitiktų minėtų visuotinio narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto tikslų.Teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad ginčijamas nutarimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu dėl jo priėmimui netaikytų procedūrinių garantijų: iš anksto ir aiškiai suformuluoti naujų narių priėmimo pagrindus, sudaryti sąlygas surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims ir pan. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad nurodytos taisyklės (garantijos) buvo suformuluotos bylose, kuriose buvo sprendžiamas ne naujų narių priėmimo (kaip nagrinėjamu atveju), bet esamų narių pašalinimo iš medžiotojų būrelio klausimas. Antra, priimant ginčijamą nutarimą susirinkimo nariams buvo žinomas (atskleistas) naujų narių priėmimo pagrindas, t. y. nurodyta (priminta), kad priimant trečiuosius asmenis kandidatais į klubo narius, buvo nustatyta, kad kai klubo narių skaičius sumažės iki 39 (neįskaitant garbės narių), bus svarstomas klausimas dėl jų priėmimo į klubą. Trečia, kiti klubo nariai neginčijo priimto nutarimo tuo pagrindu, kad jie nebuvo iš anksto informuoti apie naujų narių priėmimo klausimo nagrinėjimą ir kad jiems, kaip pažymi apeliantas, nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, įrodymus, nurodyti kitas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes. Ketvirta, apeliantas, kaip jau minėta, nepateikė įrodymų, kad ginčijamas nutarimas pažeistų apelianto teises ir (ar) teisėtus interesus.Teismas sprendžia, kad tai, jog atsakovo įstatuose nėra įtvirtinta naujų narių priėmimo ir išstojimo iš asociacijos tvarka, taip pat nėra pagrindas pripažinti nutarimą negaliojančiu. Be to, šiame kontekste teismas atmeta apelianto argumentus, kad klausimą dėl naujų narių priėmimo pagal analogiją turėjo svarstyti klubo valdyba, ir tik po to šis klausimas galėjo būti perduotas visuotiniam narių susirinkimui dėl pritarimo gavimo. Teismo vertinimu, naujų narių priėmimas pagal savo esmę nėra valdymo organo funkcija, todėl teigti, nesant įstatuose atitinkamos nuostatos, kad šį klausimą turėjo (pirmiausia) svarstyti klubo valdyba, nėra teisinio pagrindo.Apeliantas taip pat teigia, kad ginčijamas nutarimas prieštarauja ankstesniam – 2015 m. balandžio 26 d. – visuotinio narių susirinkimo nutarimui, kuriuo nutarta naujus klubo narius priimti tik sumažėjus esančių klubo narių, mokančių nario mokestį, (neįskaitant Garbės narių) skaičiui iki 35 narių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į jau minėtus visuotinio narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto tikslus; tai, kad dėl ginčijamo nutarimo priėmimo balsavo net 75 proc. klubo narių ir balsų dauguma nutarimas buvo priimtas; kad tretiesiems asmenims tampant kandidatais į klubo narius, jiems 2013 m. spalio 19 d. visuotiniame klubo narių susirinkime buvo nurodyta, jog klubo nariais jie galės tapti tuo atveju, jei klubo narių, mokančių nario mokestį, skaičius bus mažesnis kaip 39, ir ginčijamu nutarimu klubo nariai patvirtino 2013 m. spalio 19 d. visuotiniame klubo narių susirinkime priimto nutarimo trečiųjų asmenų atžvilgiu laikymąsi; sprendžia, kad naikinti ginčijamą nutarimą dėl nurodyto argumento taip pat nėra pagrindo.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė iš esmės teisingą sprendimą, kurio naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.