- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-72-361/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12709-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- V. G.
- Kategorijos
Rezoliucinė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį (dėl G. J. būsto neliečiamumo pažeidimo) ir jam paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę,
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl G. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir jam paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę,
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. Š. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir jam paskirti dešimt mėnesių laisvės atėmimo bausmę,
pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto nešaunamojo ginklo – pneumatinio pistoleto nešiojimo) ir jam paskirti trisdešimt penkių parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (dėl G. J. sužalojimo), subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. Š. sužalojimo) ir 258 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą dešimt mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintas bausmes pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą subendrinti prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą ir sumažintą vienu trečdaliu bausmę subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, t. y. prie minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir V. G. paskirti galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Į bausmės laiką visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį.
V. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžio priėmimo dieną pakeisti į kitą kardomąją priemonę – suėmimą.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti iš V. G. 161,30 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiųjų G. J. ir A. Š. gydymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, o būtent 2021 m. balandžio 22 d., apie 22.10 val., jis neteisėtai prieš G. J. valią įsibrovė į I. A. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji yra leidusi gyventi sūnui G. J., taip V. G. prieš G. J. valią neteisėtai pažeidė šio asmens būsto neliečiamumą.
Be to, V. G. nuteistas už tai, kad mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. tą pačią dieną ir tuo pačiu laiku (duomenys neskelbtini), I. A. priklausančiame bute V. G. tyčia kumščiu sudavė du kartus G. J. į veidą, dėl to šis nugriuvo ant grindų, ir spyrė jam vieną kartą į pilvą, taip padarydamas nukentėjusiajam G. J. kirstinę žaizdą viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą veido dešinėje, taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, V. G. nuteistas už tai, kad mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent 2021 m. balandžio 22 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), R. G. priklausančiame bute tyčia kumščiu sudavė du kartus A. Š. į veidą ir tyčia iš pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinio pistoleto, užtaisyto pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro šratais, šovė šešis kartus nukentėjusiajam A. Š. į abi kojas, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, V. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, t. y. 2021 m. balandžio 22 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini) neteisėtai nešiojo nešaunamąjį D kategorijos ginklą – 4,5mm (.177) kalibro pneumatinį pistoletą „Powerline 5501“, Nr. (duomenys neskelbtini), kurį panaudojo šaudydamas į nukentėjusįjį A. Š., o 2021 m. balandžio 28 d. 11.40 val. šį ginklą pateikė policijos pareigūnams.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, o už padarytas nusikalstamas veikas skirti baudos ar arešto bausmes. Teigia, jog už padarytus lengvus nusižengimus yra nubaustas per griežtai. Nurodo, jog nukentėjusiųjų ne kartą atsiprašė ir jie jam atleido ir jokių civilinių ieškinių jam nereiškė. Tai, kad jis nukentėjusiojo G. J. atsiprašė iš karto, išeidamas iš buto, nurodė ir liudytoja K. F.. Nukentėjusysis A. Š. yra jo draugas, o tą vakarą įvyko didelis nesusipratimas, jie aiškinosi santykius kumščiais. Apeliantas metaliniu termosu gavo per galvą keletą kartų, o pradėjus stipriai bėgti kraujui, jis išsigandęs išsitraukė šratinį pistoletą ir norėdamas apsiginti iššovė šešis kartus A. Š. į kojas.
Atsiliepimas
3. Prokuratūra atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurio keisti remiantis apelianto nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas per griežtai ar neteisingai. Teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai. Tokių ir kitų teisiškai reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių vertinimo procesinių pažeidimų teisėjų kolegija šioje byloje neįžvelgia.
5. Nors apeliantas nesutinka su jam skirta realia laisvės atėmimo bausme, tačiau švelninti ar keisti šios bausmės į kitą nėra pagrindo. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad tik viena iš jo padarytų nusikalstamų veikų, t. y. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, priskirtina baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis), o kitos trys, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai) ir BK 165 straipsnio 1 dalyje, priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek baudžiamieji nusižengimai, tiek nusikaltimai yra pavojingos ir BK uždraustos veikos (veikimas ar neveikimas). Todėl apeliantas nepagrįstai skunde menkina savo kaltę ir kartu padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, teigdamas, jog šios veikos yra lengvi nusižengimai. Skunde teigdamas, jog jis šovė pistoletu į kojas A. Š. gindamasis nuo jo smūgių termosu, apeliantas iškraipo faktinę šio epizodą eigą, kuri patikimai atskleista liudytojų V. J., R. P., I. L., K. U., nukentėjusiojo A. Š. ir paties nuteistojo parodymais bei nukentėjusiojo ir nuteistojo akistatos metu gautais duomenimis. Šie įrodymų šaltiniai paneigia apelianto teiginį, jog neva jis šaudydamas gynėsi nuo A. Š.. Būtent jis atėjęs pas A. Š. į namus iš karto aktyviai jį puolė ir mušė, o gindamasis nuo jo smurto A. Š. sudavė jam termosu per galvą.
6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. G., atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus, jo asmenybę. Teismas tinkamai įvertino V. G. padarytų nusikalstamų veikų – trijų nesunkių nusikaltimų (žmogaus sveikatai (du epizodai), privataus gyvenimo neliečiamumui) ir vieno baudžiamojo nusižengimo (nustatytai valstybėje disponavimu ginklais tvarkai) pavojingumo laipsnį ir pobūdį, asmenybę – teistas 16 kartų, teistumas neišnykęs, aktualias tyčines nusikalstamas veikas padarė praėjus trumpam laikotarpiui po bausmės atlikimo, baustas administracine tvarka. Teismas atsižvelgė ir į V. G. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, priešingai, nei mano apeliantas, atsižvelgė ir kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę vertino tai, kad jis po įvykio atsiprašė nukentėjusiųjų G. J. ir A. Š. ir šie nukentėjusieji nereiškė civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo. Taip pat teismas kaip V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę vertino tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs inkriminuotas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir kartu įvertino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir bausmių bendrinimo taisyklių, tinkamai taikė BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatas ir pagrįstai nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinimo apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Įvertinęs aplinkybę, jog V. G. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apylinkės teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir V. G. paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Galiausiai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirtą ir sumažintą vienu trečdaliu bausmę teismas teisingai subendrino su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir nustatė, jog V. G. skirtina galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
8. Skiriama bausmė visuomet sukelia tam tikras pasekmes, tačiau jų atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti bausmės ar ją ypatingai švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus baudžiamojo įstatymo pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Kiekvienam nuteisiamam asmeniui bausmė turi būti individualizuota.
9. Šiuo atveju V. G. pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė tiek įvertinęs jo padarytų veikų pavojingumą, tiek ir paties nuteistojo asmenybę ir pagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Toks sprendimas priimtas pagrįstai, nes ankstesni nevedusio, nedirbančio, tačiau darbingo amžiaus ir sveiko vyro V. G. teistumai rodo, jog jis išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio apskritai nedaro ir toliau nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, nelinkęs taisytis. Aptartų duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines V. G. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai jį charakterizuoja ir leidžia pagrįstai manyti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava ir yra jam būdingo elgesio modelio, kurio koreguoti jis jokių realių pastangų nededa, dalis. Net ir praeityje apeliantui paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme dar gali būti koreguojamas paskyrus jam švelnesnę bausmę.
10. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir atitinka bausmės paskirtį. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.