Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams S. B. (buvusiai B.) ir V. K. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams S. B. (buvusiai B.) ir V. K. pranešimai apie įteiktinus procesinius dokumentus: ieškinį, jo priedų nuorašus bei teismo pranešimą, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, – atsakovų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) buvo palikti 2017-07-22, taigi procesiniai dokumentai atsakovams laikomi įteiktais 2017-08-21 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 123 str. 3 d.). Terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti atsakovams baigėsi 2017-09-04. Atsakovai teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, sprendimas priimamas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal ieškovės pateiktus bylos duomenis nustatyta, kad 2016-11-14 vandeniu užpiltos ir sugadintos buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos. Įvykio metu butas Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovas vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 67 (2016-01-26 redakcija, galioja nuo 2016-02-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių III dalies „Nuostolio nustatymas“ 2 ir 2.2 punktus kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė išmokėjo 2026,19 Eur draudimo išmoką: 1726,19 Eur išmoką pagal lokalinę sąmatą kompensuotos tiesioginės išlaidos ir 300 Eur išmoką už užpylimo vandeniu metu sugadintus virtuvės baldus (išardymas ir surinkimas 200 Eur; medžiagos, transportavimas 100 Eur). Įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, kad buto Nr. 14 užpylimo židinys buvo viršuje esančiame bute, (duomenys neskelbtini), kuriame nakčiai buvo paliktas atsuktas vandens čiaupas, ko pasėkoje 3 val. naktį į žemiau esantį butą išsiliejo vanduo. Tirdama draudžiamojo įvykio aplinkybes ieškovė nenustatė kitų užpylimo židinių. Dėl butui Nr. 14 padarytos žalos atsakingi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis butas, esantis (duomenys neskelbtini), įvykio metu ir dabar dalinės nuosavybės teisėmis priklauso atsakovams. Ieškovė pretenzijomis kreipėsi į atsakovus, reikalaudama atlyginti patirtą turtinę žalą. Atsakovai neatlygino turtinės žalos. Ieškovės paskaičiavimais, atsakovui V. K. priklauso 11/25 dalis buto Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis privalo atlyginti 891,52 Eur žalą (2026,19 x 0,44). Iš atsakovo V. K. turėtų būti priteista ieškovei 23,33 Eur (891,52 Eur (turtinė žala) x 0,05 (palūkanos) /365 (dienų skaičius metuose) x 191 (pradelstų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2016-12-22) iki 2017-06-30. Atsakovei S. B. priklauso 14/25 dalis buto Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ji privalo atlyginti 1134,67 Eur žalą (2026,19 x 0,56). Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovės pavardė šiuo metu yra S. B.. Iš atsakovės S. B. turėtų būti priteista ieškovei 29,69 Eur (1134,66 Eur (turtinė žala) x 0,05 (palūkanos) / 365 (dienų skaičius metuose) x 191 (pradelstų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2016-12-22) iki 2017-06-30.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007).

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. V. UAB „Arginta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2006). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Po bylos iškėlimo skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Tokiu būdu, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, atsakovams nepateikus įrodymų, patvirtinančių žalos atlyginimą bei kompensacinių palūkanų sumokėjimą, yra pagrindas pripažinti, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos ir kompensacinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas (CK 6.270 str. 1 d.), todėl ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 177 str., 178 str., 185 str., 285 str. 2 d.) ir ieškovės naudai iš atsakovų priteistinas žalos atlyginimas ir kompensacinės palūkanos: iš atsakovės S. B. - 1134,67 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 29,69 Eur palūkanų; iš atsakovo V. K. - 891,52 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 23,33 Eur palūkanų (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.245 str., 6.249 str.,6.276 str. 3 d.; 6.263 str., 6.280 str., 6.987 - 6.988 str., 6.1015 str., CPK 12 str., 178 str.) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tuo pagrindu ieškovei priteistinos jos patirtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės S. B. – 26,00 Eur ((1134,67 Eur + 29,69 Eur) x 3 % - 25 %) žyminio mokesčio ir 255,12 Eur (1164,36 Eur x 100 % / 2079,21 Eur = 56 %; 455,58 Eur x 56 %) advokato teisinės pagalbos išlaidų; iš atsakovo V. K. - 21,00 Eur ((891,52 Eur + 23,33 Eur) x 3 % - 25 %) žyminio mokesčio ir 200,46 Eur (455,58 Eur x 44 %) advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kiekvienam iš atsakovų neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263-264 straipsniais, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ :

iš atsakovės S. B. - 1134,67 Eur turtinės žalos atlyginimo, 29,69 Eur palūkanų; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1164,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 281,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

iš atsakovo V. K. – 891,52 Eur turtinės žalos atlyginimo, 23,33 Eur palūkanų; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (914,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 221,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.