Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus - pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą. Pradėjus nuosprendį vykdyti, suėmimą nuspręsta panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. D., D. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. D. ir D. K., suklastojo dokumentus, juos laikė, siuntė bei juos panaudojant pasikėsino apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2020 m. vasario mėnesio pradžioje, bet ne vėliau kaip iki vasario 11 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susitarė elektroninio ryšio priemonėmis socialiniame tinkle ,,F.“ su E. D. ir D. K., panaudojant žinomai suklastotus dokumentus, įgyti didelės vertės svetimą turtą, - E. Š. elektroninio ryšio priemonėmis gavo D. K. nurodymą užpildyti paraišką UAB ,,B.“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), po ko, E. Š. socialiame tinkle ,,F.“ iš savo asmeninės paskyros, kurios pavadinimas yra ,, (duomenys neskelbtini)“, nusiuntė D. K. į jo naudojamą socialinio tinklo ,,F.“ paskyrą ,, (duomenys neskelbtini)“ savo asmens duomenis, po ko, D. K. savo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu, panaudojus nenustatytą programinę įrangą ir suklastojus dokumentus: priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymą apie gautas pajamas iš Lietuvos kariuomenės ir 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. vasario 10 d. „S.“ banko sąskaitos išrašą, tai yra juose įrašius melagingą informaciją, neva jie išduoti E. Š. vardu, bei elektroninio ryšio priemonėmis išsiuntus E. Š., šis (E. Š.) nenustatytą laiką laikė šiuos žinomai suklastotus dokumentus savo telefone, bei 2020 m. vasario 11 d. iki 10.00 valandą, būdamas (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas elektroninio ryšio įrenginiu, kuriam priskirtas IP (duomenys neskelbtini), internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), pildė paraišką vartojimo kreditui gauti, tačiau jos pildyti nebaigė, po ko, įgyvendinant bendrą susitarimą, E. D. 2020 m. vasario 11 d. apie 10.11 valandą, veikdamas (duomenys neskelbtini), paskambinus telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB „B.“ ir baigus pildyti paraišką 15 000 eurų dydžio kreditui gauti, E. Š., įgyvendindamas bendrą susitarimą ir siekdamas patvirtinti pateiktą paskolos paraišką, elektroninio ryšio priemonėmis išsiuntė UAB „B.“ darbuotojai žinomai suklastotus dokumentus: priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymą apie gautas pajamas iš Lietuvos kariuomenės ir 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. vasario 10 d. banko sąskaitos išrašą, ir tokiu būdu, veikdamas bendrininkų grupe, panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi, kilus abejonių dėl pateiktų dokumentų tikrumo, UAB „B.“ pateiktą paskolos paraišką atmetė, tokiu būdu jis pasikėsino įgyti svetimą didelės vertės (virš 250 MGL) turtą.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 8 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje yra surinkta pakankamai nuteistojo E. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis E. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, teisiamas trečią kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Nuteistojo E. Š. apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra keliamas, prašoma tik atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas, tačiau veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad visais atvejais taikomas lengviausias asmens teisinei padėčiai įstatymas, taip pat taikytinos ir tarpinės redakcijos, galiojusios tarp nusikalstamos veikos ir bylos išnagrinėjimo bei galutinio procesinio sprendimo priėmimo galiojusių įstatymų.

8. Nusikalstamos veikos padarymo metu (2020 m. vasario mėnesis) galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenumatė galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 5 dalis). Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 3 dalis laikytina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas E. Š. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018).

10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, Nr. 2K-91/2011, Nr. 2K-484/2011, Nr. 2K-137/2012, Nr. 2K-340/2012, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-164-895/2018) nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei jis jas padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Taigi, kelių nusikalstamų veikų, šiuo atveju nesunkaus nusikaltimo ir pasikėsinimo padaryti sunkų nusikaltimą, padarymas, esant idealiajai sutapčiai, neužkerta kelio E. Š. taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

11. Nagrinėjamu atveju E. Š. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas – skundžiamu nuosprendžiu jis, kaip minėta, nuteistasis už nesunkaus nusikaltimo padarymą ir pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą, jam skirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Nors aplinkybės, kad nuteistasis E. Š. praeityje yra 2 kartus teistas, baustas administracine tvarka, nėra palankios nuteistajam, tačiau tai neatima galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad praeities teistumų skaičius nėra vienintelis objektyvus kriterijus, lemiantis sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad E. Š. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kurios buvo orientuotos į finansinės naudos gavimą, o praeityje jis buvo nuteistas už kito pobūdžio nusikalstamas veikas – BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Taigi, E. Š. praeityje nėra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistojo teistumas buvo išnykęs, 2020 m. sausio 27 d. jis išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. Š. yra jauno amžiaus, nuo 2022 m. vasario 22 d. dirba UAB ,,V. E.“, psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose nėra įrašytas, apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra. Įvertinama ir tai, kad reali turtinė žala nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir iš dalies atidedant bausmės vykdymą. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį, prižiūri savo neįgalią motiną. Akcentuojama, kad praeityje E. Š. nėra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, ankstesniais nuosprendžiais nebuvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, nebuvo taikomas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas.

13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. Š. izoliavimas nuo visuomenės visam paskirtos bausmės laikotarpiui turėtų didesnį neigiamą, nei teigiamą poveikį jo asmenybei, šeimai ir visuomenei, taip pat gali turėti neigiamą poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę. Esant tokiai situacijai, dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėtų būti itin efektyvus. Teisėjų kolegija mano, kad E. Š. tikslinga nustatyti minimalų nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminą. Teismas atsižvelgia į nustatytas veikos padarymo faktines aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir į bausmės tikslus, kad paskirta bausmė užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės turi sukurti kaltininkui padarinius, kad jis realiai įvertintų padarytą nusikalstamą veiką ir žalą. Taikant dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, kolegijos nuomone, šie tikslai bus pasiekti, išlaikant proporciją tarp nubaudimo ir prevencijos, atgrasant ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas, nesuardant nuteistojo socialinių ryšių. Dalinis bausmės vykdymo atidėjimas nereiškia, kad nuteistasis išvengs bausmės, nes dalies bausmės įvykdymas ir likusios neatliktos bausmės atidėjimas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, bus veiksmingi ir padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nustatant, jog po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos bausmės dalis yra 6 mėnesiai laisvės atėmimo, o atlikus bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymas atidedamas 1 metams. Nuteistajam iš dalies atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skiriamos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos – būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas ir prižiūrimas kompetentingos institucijos, privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. Tokiu būdu bus apribotos nuteistojo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas ir individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo atveju, jei E. Š. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu gali kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

15. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 2 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad E. Š. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 179,33 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nuteistasis E. Š. nuo 2022 m. vasario 22 d. dirba AB ,,V. E.“, gauna darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš dalies patenkino nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą ir nors nuosprendis keičiamas neženkliai, vis dėlto teisėjų kolegija iš nuteistojo E. Š. priteistinas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas mažina, atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta per 1 teismo posėdį, kuris truko 25 minutes, byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, apeliaciniame skunde buvo keliamas tik BK 75 straipsnio taikymo klausimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 7, 8 punktais, iš dalies atidėti E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti įpareigojimus: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kitos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 8 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Priteisti iš nuteistojo E. Š. valstybės naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną.