Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-05-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-10354-936/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-22
Bylos Nr.
2YT-10354-936/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05145-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Urmila Valiukienė
Skolininkas
E. J.
Kreditorius
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-10354-936/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05145-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skolininko E. J. skundą dėl antstolės N. Š.-S. neveikimo ir skundą dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, antstolė N. Š.-S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skolininkas E. J. pateikė teismui 2019-02-12 skundą dėl antstolės N. Š.-S. neveikimo, kuriuo pareiškėjas prašo išnagrinėti jo 2019-01-15 skundą dėl antstolės veiksmų, taip pat 2019-01-15 skundą dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo: panaikinti antstolės 2019-01-04 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir kt. ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0033/15/00102, nes yra suėjęs vykdymo senaties terminas; panaikinti vykdymo išlaidas, paskaičiuotas už atliktas užklausas, nurodytas 2018-12-31 vykdymo išlaidų apskaičiavime; skirti antstolei baudą dėl nepagrįstų vykdymo išlaidų išieškojimo; priverstinius išieškojimo patvarkymus keisti taip, kad jie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 str. 9 d. reikalavimus.

2019-02-12 skunde dėl antstolės N. Š.-S. neveikimo pareiškėjas nurodė, kad antstolė neišnagrinėjo jo 2019-01-15 skundo, o 2019-02-01 patvarkymu nepagrįstai grąžino skundą trūkumams pašalinti. Tokiais savo veiksmais antstolė pažeidė CPK nuostatas, CPK 510 str. 3 d. nustatytą penkių dienų skundo išnagrinėjimo terminą. CPK nereglamentuoja skundo grąžinimo ištaisymui pagrindų, o neva patvarkyme išdėstyti netikslumai nesudaro pagrindo nenagrinėti jo skundo. Skunde pareiškėjas turi teisę pareikšti kelis reikalavimus, todėl yra nepagrįstas antstolės reikalavimas skolininkui pasirinkti kurį nors vieną iš kelių skunde nurodytų reikalavimų. Be to, pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad nesutinka su vykdymo išlaidomis, paskaičiuotomis už atliktas užklausas (Sodra, bankas ir kt.), todėl nėra jokio pagrindo dar tiksliau nurodyti su kokiomis vykdymo išlaidomis jis nesutinka.

2019-01-15 skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėjas E. J. nurodė, kad bauda iš pareiškėjo nebuvo išieškotas per dvejus metus, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų atlikęs kokius nors veiksmus siekdamas išvengti baudos mokėjimo ar kitaip trukdęs vykdyti išieškojimą, ar būtų turėjęs grynų pinigų ir nemokėjęs baudos, o piniginių lėšų neturėjimas negali būti prilyginamas vengimui mokėti baudą. Pareiškėjas bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje atlieka nuo 2015 metų, kur jo vardu yra atidaryta sąskaita, tačiau sąskaitą antstolė areštavo tik 2019 metais, nors ši sąskaita ir nuteistų asmenų registro duomenys antstolei yra laisvai prieinami. Nuo 2015 metų vykdomojoje byloje pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliekami jokie veiksmai dėl baudos išieškojimo, todėl vykdymo senaties terminas yra suėjęs. Nesutikdamas su 2018-12-31 vykdymo išlaidų apskaičiavimu pareiškėjas nurodė, kad antstolė nuolat intensyviai vykdė užklausas bankams bei Sodrai, tačiau nei karto nepatikrino nuteistų asmenų registro duomenų, kuriuos patikrinusi, būtų aptikusi pareiškėjo sąskaitą. Todėl intensyvus užklausų darymas vienu adresu, anot pareiškėjo, pripažintinas antstolės neveikimu ar neteisėtais veiksmais siekiant nepagrįstai padidinti vykdymo išlaidas. Tokių vykdymo išlaidų išieškojimas iš pareiškėjo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nustačius, kad vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, pareiškėjas pagal CPK 611 str. 5 d. prašo skirti antstolei baudą. Antstolės patvarkyme nėra įtvirtinta CPK 739 str. 9 d. nuostata, todėl pareiškėjas prašo keisti išieškojimo tvarką, kad ji atitiktų CPK 739 str. 9 d. nuostatas.

Atsiliepimas

Antstolė N. Š.-S. pateikė atsiliepimą į skundus, kuriame nurodė, kad su skundais nesutinka, prašė juos atmesti. Nesutikdama su skolininko 2019-02-12 skundu dėl neveikimo antstolė nurodė, kad pagrįstai 2019-02-01 patvarkymu grąžino pareiškėjo skundą trūkumams pašalinti, nes siekė išvengti teisminių ginčų bei vadovavosi proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais. Nesutikdama su skolininko 2019-01-15 skundu dėl antstolės veiksmų nurodė, kad dviejų metų senaties terminas nepraleistas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas nevengė mokėti baudos, tačiau neturėjo galimybių to padaryti, nėra duomenų apie bent dalies sumos sumokėjimą. Skolininkas nebendradarbiavo su antstole, nepriimdavo siunčiamos korespondencijos, nebuvo atvykęs į antstolės kontorą, nebuvo sudaręs skolos mokėjimo grafiko ar kt., vengė sumokėti baudą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstolių kontorose vykdoma 20 vykdomųjų bylų dėl skolų/ baudų išieškojimo iš skolininko E. J.. Nurodė, kad atliekant priverstinius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje antstolis patikrina skolininko turtinę padėtį, užklausia Sodrą, registruotino turto duomenis tvarkančias įstaigas, bankus bei nustatęs, kad skolininkas turi turto ar sąskaitas, juos areštuoja, patikrina gyvenamąją vietą, šeimyninę padėtį. Priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti skolininkas dar buvo nepilnametis, todėl priverstiniai vykdymo veiksmai buvo atliekami ir jo tėvų atžvilgiu. Skolą dalimis kurį laiką mokėjo jo motina. Vėliau nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę, patvarkymas dėl skolos išieškojimo buvo išsiųstas į įkalinimo įstaigą. Užklausos skolininko atžvilgiu buvo atliekamos kartą per metus, todėl negalima teigti, kad antstolė aplaidžiai vykdė savo pareigas ar per dažnai tikrino skolininko turtinę padėtį. Be to, skolininkas nepateikė duomenų, kad įkalinimo įstaigos sąskaitoje turėjo lėšų, tačiau antstolė jų neareštavo. Taip pat nėra pagrindo taikyti skolininko lėšoms CPK 739 str. 9 d. nuostatas, nes nėra aišku kokiai nuteistųjų grupei jis priklauso, skolininkas nepateikė įrodymų kiek lėšų buvo jo sąskaitoje atitinkamą mėnesį, ar CPK 739 str. 9 d. reikalavimas jam jau buvo pritaikytas kito antstolio.

Suinteresuotas asmuo išieškotojas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nustatytu terminu atsiliepimo į skundus nepateikė.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl antstolės neveikimo tenkintinas, skundas dėl antstolės veiksmų tenkintinas iš dalies.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/00102 esančių dokumentų nustatyta, kad antstolė N. Š.-S. vykdo 2014-10-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą Nr. 10N-20395952-14 dėl 500 Lt (144,81 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko E. J. (v. b. l. 1).

Pareiškėjas pateikė antstolei 2019-01-15 skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė: panaikinti antstolės 2019-01-04 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir kt. ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0033/15/00102, nes yra suėjęs vykdymo senaties terminas; panaikinti vykdymo išlaidas, paskaičiuotas už atliktas užklausas, nurodytas 2018-12-31 vykdymo išlaidų apskaičiavime; skirti antstolei baudą dėl nepagrįstų vykdymo išlaidų išieškojimo; priverstinius išieškojimo patvarkymus keisti taip, kad jie atitiktų CPK 739 str. 9 d. reikalavimus (b. l. 4-7, v. b. l. 80-83). Tačiau antstolė N. Š.-S. 2019-02-01 patvarkymu grąžino skundą pareiškėjui trūkumams pašalinti, įpareigojant pašalinti trūkumus, o jų nepašalinus, skundą laikyti nepaduotu (v. b. l. 84).

Pareiškėjas E. J. pateikė teismui 2019-02-12 skundą dėl antstolės N. Š.-S. neveikimo, kuriuo prašo išnagrinėti jo 2019-01-15 skundą dėl antstolės veiksmų (b. l. 1-2).

Pagal CPK 510 str. 4 d. jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 str. 3 d. nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Atsižvelgiant į tai, abu skolininko E. J. skundai nagrinėjami toje pačioje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

CPK 510 str. 2 d. nustatyta, kad skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 str. 5 d. nurodytą atvejį (jeigu skundas paduotas praleidus CPK 512 str. nustatytus terminus), kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Taigi antstolis, gavęs skundą dėl antstolio veiksmų, turi pareigą skundą išnagrinėti, t. y. jį tenkinti arba atmesti. CPK vykdymo procesą reglamentuojančiose nuostatose nenumatyta antstolio teisė gavus skolininko skundą dėl antstolio veiksmų, nustatyti skundo trūkumus, o nepašalinus trūkumų, skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti, nes tokią teisę turi tik teismas, o ne antstolis. Jeigu skolininko skundas dėl antstolio veiksmų neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, dėl jų trūkumų pašalinimo gali spręsti tik teismas (CPK 115 str. 2 d.). Tai susiję su teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Tačiau išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka nėra skirta tam, kad šiame procese būtų parengtas skundas teisminiam nagrinėjimui, teismas pats sprendžia atitinka ar ne pateiktas procesinis dokumentas jam keliamus reikalavimus. Remiantis nuosekliai formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad CPK teisės antstoliui prašyti ištaisyti skundo trūkumus nenumato, toks veiksmas laikytinas antstoliui suteiktų įgaliojimų viršijimu. Taigi nagrinėjamu atveju antstolė N. Š.-S. gavusi skolininko E. J. skundą dėl antstolės veiksmų, turėjo pareigą priimti patvarkymą ir skundą išnagrinėti, t. y. jį tenkinti arba atmesti. Tačiau antstolė šios savo CPK 510 str. 2 d. įtvirtintos pareigos neįvykdė. Antstolė 2019-02-01 patvarkyme nurodė, kad antstolei nėra aišku, ar skolininkas prašo nutraukti vykdomąją bylą, ar siekia pakeisti priverstinius išieškojimo patvarkymus, kad jie atitiktų CPK 739 str. 9 d. reikalavimus, be to, nurodė, kad antstolei nėra aišku su kokiomis vykdymo išlaidomis skolininkas nesutinka, todėl pasiūlė sukonkretinti prašymą (v. b. l. 84). Tačiau pažymėtina, kad CPK nėra ribojama skolininkui vienu skundu pareikšti kelis reikalavimus. Be to, skunde skolininkas aiškiai nurodė su kokiomis vykdymo išlaidomis nesutinka, nurodė skundžiamo vykdymo išlaidų apskaičiavimo datą. Tokiu atveju pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą antstolė N. Š.-S. turėjo pareigą pasisakyti dėl kiekvieno skundo reikalavimo ir priimti patvarkymą jį tenkinti, tenkinti iš dalies arba atmesti, o ne grąžinti skundą skolininkui. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad antstolė, priėmusi 2019-02-01 patvarkymą dėl skundo (v. b. l. 84), kuriuo grąžino skundą pareiškėjui trūkumams pašalinti, įpareigojant pašalinti trūkumus, o jų nepašalinus, skundą laikyti nepaduotu, pažeidė CPK 510 str. 2 d., todėl skolininko 2019-02-12 skundas dėl antstolės N. Š.-S. neveikimo tenkintinas ir 2019-02-01 antstolės patvarkymas naikintinas.

2019-01-15 skundu dėl antstolės veiksmų pareiškėjas, be kita ko, prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0033/15/00102, nes yra suėjęs vykdymo senaties terminas ir panaikinti 2019-01-04 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, bei kt.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-01 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kai antstolis reguliariai atlieka veiksmus vykdomojoje byloje, o bauda yra neišieškoma būtent dėl skolininko vengimo vykdyti jam paskirtą baudą, senaties terminas yra netaikytinas ir vykdomoji byla nenutraukiama (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-170-258/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014-10-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas Nr. 10N-20395952-14 dėl baudos skyrimo pateiktas antstolei vykdyti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo termino.

Vertindamas reikšmingą vykdymo senaties pasibaigimo konstatavimui faktinę aplinkybę, ar vykdymo laikotarpiu nėra buvę dviejų metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo neatliko vykdymo veiksmų, teismas sprendžia, kad vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/00102 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina antstolės išdėstytas aplinkybes, jog per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį antstolė sistemingai ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų (taip pat vykdomosios bylos viršelio duomenų), antstolės teismui 2019-05-10 pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolė periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį, teikė užklausas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui (v. b. l. 8, 12-13, 68), bankams (v. b. l. 6-7, 14-15, 24-25), Socialinių išmokų sistemai (v. b. l. 66), kaltinamųjų ir nuteistųjų registrui (v. b. l. 71), Gyventojų registrui (v. b. l. 9-11, 69) ir kt. Pažymėtina ir tai, kad buvo areštuotos skolininkui priklausančios sąskaitos bankuose (v. b. l. 26, 28), jokio kito skolininko turto nerasta. Taigi negalima daryti išvados, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl antstolės aplaidumo, neveikimo ar netinkamų kitų antstolės pareigų vykdymo. Vykdomosios bylos Nr. 0033/15/00102 medžiaga patvirtina, kad skolininkas nesiėmė jokių veiksmų, kad bauda ar bent jos dalis būtų išieškota. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad vykdant išieškojimą pagal 2014-10-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą Nr. 10N-20395952-14, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų apmokėti baudą ir tokiu būdu vengė vykdyti administracinę nuobaudą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolės aplaidumo ar neveikimo užsitęsė vykdymo laikotarpis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-22 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009), todėl nagrinėjamu atveju taikyti senaties terminą nėra pagrindo. Reikalavimą panaikinti 2019-01-04 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir kt., skolininkas motyvavo vien ta aplinkybe, kad yra suėjęs vykdymo senaties terminas. Kitų argumentų dėl šio patvarkymo ar kitų antstolės priimtų patvarkymų panaikinimo pareiškėjas skunde nenurodė. Dėl nurodyto, konstatavus, kad nagrinėjamu atveju taikyti senaties terminą nėra pagrindo, pareiškėjo reikalavimai nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0033/15/00102 ir panaikinti 2019-01-04 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir kt. atmestini.

2019-01-15 skundu dėl antstolės veiksmų pareiškėjas taip pat prašo panaikinti vykdymo išlaidas, paskaičiuotas už atliktas užklausas, nurodytas 2018-12-31 vykdymo išlaidų apskaičiavime.

Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (keistu 2015-08-07 įsakymu Nr. 1R-222) patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija).

Pagal CPK 609 str. 1 d. vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos ir atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2012, ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas E. J. geranoriškai stengėsi pats vykdyti savo prievoles, todėl jis turi pareigą mokėti vykdymo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolio atlyginimo pagrįstumas – tai atlyginimo dydžio ir antstolio vykdomojoje byloje atliktų priverstinio vykdymo veiksmų proporcinga atitiktis, t. y. ar antstolis atliko tik būtinus vykdymo veiksmus ir neatliko veiksmų, kurie buvo nebūtini konkrečiu atveju, taip pat ar vykdymo išlaidos atitinka būtinus vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad atlyginimas antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso – už veiksmus, kurių jis neatliko. Tik tada galima laikyti, kad antstolio atlyginimas pagrįstas. Taigi antstoliui priteisiamas atlyginimas už darbą (vykdymo funkcijų atlikimą) privalo būti pagrįstas ir siejamas su realiai atliktais vykdymo veiksmais.

Atlikęs vykdymo veiksmą ir apskaičiavęs už jį vykdymo išlaidas, antstolis tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime (Sprendimų vykdymo instrukcijos 31 p.). Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateikto skundo dėl antstolės veiksmų turinio nustatyta, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės 2018-12-31 vykdymo išlaidų apskaičiavime paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis už visas antstolės atliktas užklausas, nurodytas 2018-12-31 vykdymo išlaidų apskaičiavime. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 60 p. pateiktą lentelę (eil. Nr. 5) išlaidos už skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimą (nevykstant į skolininko gyvenamąją ar buveinės vietą), yra įskaitomos į papildomas vykdymo išlaidas, už kurias nustatytas 1,2 Eur mokestis už kiekvieną užklausą nepriklausomai nuo užklausos formos ir pateikimo būdo. Iš antstolės 2018-12-31 vykdymo išlaidų apskaičiavimo nustatyta, kad apskaičiavime nurodytas užklausų dydis atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 60 p. nustatytą užmokesčio už užklausų darymą dydį (1,20 Eur). Iš 2018-12-31 vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad antstolė vykdymo išlaidas paskaičiavo iš viso už 83 atliktas užklausas (83 vnt. X 1,20 Eur = 99,60 Eur), atliktas už laikotarpį nuo 2015-01-26, t. y. nuo patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmimo, iki 2018-12-17, t. y. už: 48 užklausas bankams; 12 užklausų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai); 6 užklausas valstybės įmonėms „Regitra“ bei „Registrų centras“; 17 kitų užklausų, susijusių su vykdomąją byla. Skolininkas E. J. savo nesutikimą su antstolės paskaičiuotomis išlaidomis už užklausas grindžia tuo, jog antstolė, anot pareiškėjo, nepagrįstai intensyviai darė užklausas vienu adresu ir tokiais savo veiksmais nepagrįstai didino vykdymo išlaidas, tuo tarpu nepatikrino nuteistų asmenų registro duomenų, kuriuos patikrinusi, būtų aptikusi pareiškėjo sąskaitą. Tačiau su tokiais skolininko teiginiais nėra pagrindo sutikti. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/00102 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-01-26 antstolė atliko 8 užklausas bankams apie skolininką (v. b. l. 6-7); 2015-01-26 atliko užklausą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (v. b. l. 8), taip pat Gyventojų registrui apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą (v. b. l. 9); taip pat 2015-01-26 atliko užklausą Nekilnojamojo turto registrui, Kelių transporto priemonių registrui, valstybinio ginklų registrui, Juridinių asmenų registro duomenis apie fizinio asmens dalyvavimą juridinio asmens veikloje (ant vykdomosios bylos viršelio esantys antspaudai); 2015-02-02 atliko užklausą informatikos ir ryšių departamentui (ant vykdomosios bylos viršelio esantys antspaudai); 2015-02-05 antstolė atliko dvi užklausas ir 2015-02-12 užklausą Gyventojų registrui apie skolininko šeimos sudėtį, apie skolininko motiną (v. b. l. 10-11); 2015-02-12 atliko dvi užklausas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie skolininko tėvą ir motiną (v. b. l. 12-13); 2015-02-05 antstolė atliko 8 užklausas bankams apie skolininko motiną (v. b. l. 14-15) bei 8 užklausas bankams apie skolininko tėvą (v. b. l. 24-25); 2015-08-31 atliko dvi užklausas Socialinės paramos šeimai informacinei sistemai (toliau – SPIS) apie skolininką ir jo motiną (v. b. l. 61), taip pat vieną užklausą 2016-04-12 (v. b. l. 66); 2015-09-03 atliko dvi užklausas Gyventojų registrui apie skolininko tėvus, taip pat 2015-10-06 atliko užklausą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (ant vykdomosios bylos viršelio esantys antspaudai); taip pat 2016-04-12 atliko užklausą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (v. b. l. 89); Kelių transporto priemonių registrui (v. b. l. 89); patikrino įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis (v. b. l. 89); Nekilnojamojo turto registro duomenis (v. b. l. 89); SPIS duomenis (v. b. l. 88); Juridinių asmenų registro duomenis apie fizinio asmens dalyvavimą juridinio asmens veikloje (v. b. l. 88); valstybinio ginklų registro duomenis (v. b. l. 88); 2015-09-03 antstolė atliko tris, o 2015-10-06 atliko dar tris užklausas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie skolininką ir jo tėvus (v. b. l. 89); 2017-09-20 atliko užklausą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie skolininką (v. b. l. 87); 2018-10-01 antstolė atliko vieną užklausą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie skolininką (v. b. l. 68); 2018-12-17 atliko vieną užklausą Gyventojų registrui apie skolininką (v. b. l. 69); 2018-12-17 antstolė patikrino įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis (v. b. l. 71); 2018-12-17 atliko užklausą Nekilnojamojo turto registrui, taip pat atliko užklausą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie skolininką (v. b. l. 87); patikrino SPIS duomenis (v. b. l. 87); Juridinių asmenų registro duomenis apie fizinio asmens dalyvavimą juridinio asmens veikloje (v. b. l. 87); valstybinio ginklų registro duomenis (v. b. l. 87) bei Kelių transporto priemonių registro duomenis (v. b. l. 87). Taigi iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų apie antstolės atliktas užklausas nustatyta, kad antstolė iš viso atliko 65 užklausas, iš jų atliko 24 užklausas bankams, 14 užklausų Sodrai, 6 užklausas VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“, taip pat 21 kitų užklausų. Iš ant vykdomosios bylos viršelio esančių antspaudų nustatyta, kad 2015-01-26 ir 2018-12-17 antstolė du kartus patikrino bylų sąvadą, ar vykdomas antstolių išieškojimas skolininko naudai. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ši informacija patikrinta Antstolių informacinėje sistemoje (AIS). Antstolių informacinės sistemos tikslai yra rinkti ir centralizuotai elektroniniu būdu tvarkyti duomenis, kurių reikia antstoliams jų teisės aktų pavestoms funkcijoms vykdyti, užtikrinti elektroninės vykdomosios bylos veikimą, elektroninių varžytynių veikimą ir pan. (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 5 p.). Taigi antstoliai šia sistema naudojasi vykdydami savo funkcijas, o joks mokestis už šioje sistemoje esančių duomenų peržiūrą, išskyrus duomenis, gautus iš informacinės sistemos duomenų teikėjų, negali būti skaičiuojamas. Be to, iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad tą pačią dieną, t. y. 2016-04-12, antstolė po du kartus atliko užklausas Kelių transporto priemonių registrui, Nekilnojamojo turto registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tris kartus SPIS, du kartus Juridinių asmenų registrui bei valstybinio ginklų registrui (v. b. l. 88-89), 2018-12-17 atliko dvi užklausas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir du kartus patikrino įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, 2015-09-03 antstolė atliko tas pačias užklausas tris kartus Gyventojų registrui apie skolininko tėvus (v. b. l. 90), todėl mokestis už tą pačią dieną atliktas tas pačias užklausas negali būti skaičiuojamas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-17 nutartimi įpareigojo antstolę N. Š.-S. pateikti teismui detalią informaciją apie visas vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/00102 antstolės atliktas 83 užklausas, už kurias antstolė 2018-12-31 paskaičiavo vykdymo išlaidas, konkrečiai nurodant kada ir kokios užklausos buvo atliktos bei pateikti visų 2018-12-31 vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytų 83 užklausų atlikimą patvirtinančius įrodymus (b. l. 16-17). 2019-05-08 ir 2019-05-10 teisme gauti antstolės pateikti papildomi dokumentai, iš kurių nustatyta, kad antstolė pateikė tuos pačius duomenis, kurie yra vykdomojoje byloje, t. y. duomenis apie 2015-01-26 atliktas 8 užklausas bankams apie skolininką (v. b. l. 6-7), apie 2015-02-02 atliktą užklausą informatikos ir ryšių departamentui, apie 2015-02-05 atliktas užklausas Gyventojų registrui, apie 2015-09-03 ir 2015-10-06 atliktas šešias užklausas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie skolininką ir jo tėvus (v. b. l. 89), apie 2015-09-03 atliktas užklausas Gyventojų registrui apie skolininko tėvus, apie 2018-12-17 atliktas užklausas SPIS (v. b. l. 87), Juridinių asmenų registrui (v. b. l. 87), Nekilnojamojo turto registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (v. b. l. 87), valstybinio ginklų registrui (v. b. l. 87), Kelių transporto priemonių registrui (v. b. l. 87), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui (v. b. l. 71), apie 2016-04-12 atliktą užklausą SPIS (v. b. l. 88), Juridinių asmenų registrui (v. b. l. 88), valstybinio ginklų registrui (v. b. l. 88), Kelių transporto priemonių registrui (v. b. l. 89), Nekilnojamojo turto registrui (v. b. l. 89), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (v. b. l. 89), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui (v. b. l. 89), apie 2017-09-20 atliktą užklausą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (v. b. l. 87), taip pat pateikė duomenis apie antstolės 2019-03-15 ir 2019-03-18 atliktas užklausas, t. y. jau po 2018-12-31 paskaičiavimo priėmimo, pateikė atspausdintus išrašus apie vykdomosios bylos eigą iš AIS. Tačiau antstolė taip pat pateikė įrodymus apie 2015-02-02 atliktas 7 užklausas bankams apie skolininką bei 2015-08-14 atliktas 8 užklausas bankams apie skolininką, iš viso apie 15 atliktų užklausų bankams, kurių išrašų nėra vykdomojoje byloje, taip pat pateikė įrodymus apie 2015-09-03 atliktą užklausą Gyventojų registrui apie skolininką. Taigi iš nagrinėjamoje byloje ir vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolė pagrįstai atliko 81 užklausą. Iš vykdomojoje byloje bei nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė periodiškai tikrino įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, todėl atmestini yra skolininko argumentai, kad antstolė netikrino šių duomenų. Su pareiškėjo teiginiais, jog antstolė nepagrįstai intensyviai darė užklausas vienu adresu ir tokiais savo veiksmais nepagrįstai didino vykdymo išlaidas, taip pat nesutiktina. Byloje nustatyta, kad antstolė atliko tik būtinus vykdymo veiksmus, vykdymo išlaidos atitinka būtinus vykdymo veiksmus, nėra nustatyta, kad antstolė užklausas darė per dažnai. Pažymėtina, kad užklausos Gyventojų registrui itin reikšmingos dar vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti stadijoje, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 str. 2 d.), nustatant skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat kaip nagrinėjamu atveju nustatant skolininko šeimos sudėtį, taip pat vykdant vykdymo veiksmus antstoliai turi pareigą periodiškai tikrinti Gyventojų registro duomenis apie skolininką, o kitų vykdomojoje byloje atliktų užklausų apie skolininko turtinę padėtį (Sodra, bankai, registruotino turto duomenis tvarkančios įstaigos ir kt.) pagrindu gauta informacija reikšminga iš skolininko išieškant skolą ir vykdymo išlaidas. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų nenustatyta, kad antstolė nepagrįstai būtų atlikusi aukščiau paminėtas 81 užklausas ar vykdžiusi kitus perteklinius veiksmus, kurie būtų lėmę nepagrįstai didelių vykdymo išlaidų susidarymą. Tačiau šiuo atveju sprendžiant dėl visų skundžiamame vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytų papildomų vykdymo išlaidų pagrįstumo pažymėtina, jog teismui pateiktoje vykdomojoje byloje bei nagrinėjamoje civilinėje byloje apskritai nėra duomenų (užklausų išrašų) apie tai, kad antstolė per visą vykdymo laikotarpį vykdomojoje byloje būtų pagrįstai atlikusi dar dvi užklausas, nors tokios išlaidos ir apskaičiuotos (CPK 177, 185 str.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ištyrus vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus bei antstolės papildomai teismui pateiktus įrodymus apie antstolės atliktas užklausas, konstatuotina, kad antstolė 2018-12-31 paskaičiavime pagrįstai paskaičiavo vykdymo išlaidas už 81 užklausos atlikimą, nors paskaičiavime išlaidas paskaičiavo už 83 užklausų atlikimą. Vykdomojoje byloje nesant duomenų apie tai, jog vykdymo išlaidų apskaičiavimo metu atitinkami veiksmai buvo atlikti, pareiškėjo skundas dalyje dėl 2018-12-31 paskaičiavimo panaikinimo tenkintinas iš dalies, antstolės 2018-12-31 paskaičiavimas naikintinas iš dalies, pripažįstant neteisėtais antstolės veiksmus, nepagrįstai paskaičiavus papildomas vykdymo išlaidas už 2 užklausų atlikimą, kurių vykdymo išlaidų suma sudaro 2,40 Eur.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo skirti antstolei baudą dėl nepagrįstų vykdymo išlaidų išieškojimo. Pagal CPK 611 str. 5 d. nustatęs, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra aiškiai nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki 300 Eur baudą. Įstatymų leidėjas šia norma siekė, kad būtų pakankamai užtikrinta antstolių veiklos, išieškant vykdymo išlaidas, teisėtumo kontrolė. Nors nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad vykdymo išlaidos, paskaičiuotos už 2 užklausų atlikimą yra nepagrįstos (t. y. vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, jog byloje buvo atlikti tam tikri vykdymo veiksmai bei faktiškai patirtos tam tikros vykdymo išlaidos), tačiau nagrinėjamu atveju antstolės paskaičiuotų padidintų vykdymo išlaidų suma yra nedidelė, lyginant su pagrįstomis laikytinomis vykdymo išlaidomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės apgintos jam, kaip vykdymo proceso dalyviui, įgyvendinant teisę skųsti antstolės procesinius veiksmus ir teismui sumažinant aptariamas vykdymo išlaidas iki vykdomosios bylos medžiaga pagrįstų vykdymo išlaidų (CPK 510 str.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl baudos antstolei skyrimo netenkintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo priverstinius išieškojimo patvarkymus keisti taip, kad jie atitiktų CPK 739 str. 9 d. reikalavimus.

CPK 739 str. 9 d. nustatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 str. 2 d. nustatytų dydžių. BVK 92 str. 2 d. nustatyta, kad didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra: 3 bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 4 bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems; 2 bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.

Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad išieškojimas iš skolininko yra vykdomas pažeidžiant CPK 739 str. 9 d. nuostatas. Nors antstolė 2019-01-04 patvarkyme areštavo jame nurodytą sumą ir įkalinimo įstaigą įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, nenurodydama išieškojimo apribojimų, tačiau pareigą laikytis CPK 739 str. 9 d. įtvirtintos išieškojimo tvarkos turi įkalinimo įstaiga. Be to, antstolė 2019-01-04 priėmė dar vieną patvarkymą Nr. S-3.5-19-218, kuriuo pagal CPK 611 str., 733-743 str. pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti patvarkyme nurodyto dydžio sumas. Todėl įkalinimo įstaiga turi pareigą išskaičiuoti lėšas pagal antstolės priimtą 2019-01-04 patvarkymą dėl skolos išieškojimo laikydamasi CPK 739 str. 9 d. nuostatų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė vykdydama išieškojimą iš skolininko laikėsi išieškojimą iš pajamų ir turto reglamentuojančių normų, nėra duomenų, kad išieškojimas iš skolininko yra vykdomas pažeidžiant CPK 739 str. 9 d. reikalavimus, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas priverstinius išieškojimo patvarkymus keisti taip, kad jie atitiktų CPK 739 str. 9 d., atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-292 str., 510 str. ir 513 str.,

nutaria:

pareiškėjo E. J. skundą dėl antstolės N. Š.-S. neveikimo tenkinti.

Panaikinti antstolės N. Š.-S. 2019-02-01 patvarkymą reg. Nr. S-3.5.-19-1823 dėl skundo vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/00102.

Pareiškėjo E. J. skundą dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolės N. Š.-S. 2018-12-31 vykdymo išlaidų paskaičiavimo vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/00102 dalį, kuria paskaičiuotos papildomos vykdymo išlaidos už 2 užklausų atlikimą, kurių vykdymo išlaidų suma sudaro 2,40 Eur.

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Urmila Valiukienė