- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-786-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20313-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. A., I. U.
- Atsakovas
- E. N.
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. ir I. U. ieškinį atsakovei E. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A.A., I. U. (toliau – ieškovai) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės kiekvienam iš ieškovų po 1 543,60 Eur skolos ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nepilnai atsiskaitė su ieškovais už tarpininkavimo paslaugas, surandant klientą ir parduodant atsakovei priklausantį nekilnojamo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kotedžas).
Atsiliepimas
2. Atsakovė E. N. atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai ieškinį grindžia nepasirašytos ir negaliojančios paslaugų sutarties pagrindu ir visiškai ignoruoja atsakovės bei ieškovo sudarytą žodinę sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo su komisiniu fiksuotu 5 500 Eur mokesčiu, kurį atsakovė ieškovui yra visiškai sumokėjusi.
II. Teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu: ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės ieškovams po 730 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-07-23 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš ieškovų 723,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno ieškovo po 361,50 Eur atsakovės naudai.
4. Teismas nustatė, kad ginčo šalys 2021 m. vasario 17 d. raštu sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią paslaugų teikėjai – ieškovai A. A. ir I. U. įsipareigojo teikti tarpininkavimo paslaugas parduodant atsakovei E. N. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Bylos duomenimis, kitą dieną po sutarties sudarymo šalys raštu nurodytą paslaugų sutartį nutraukė. Toliau šalių santykiai vyko pagal žodinę tarpininkavimo sutartį. Vykdydami ją, ieškovai surado atsakovei jos turto pirkėją, su kuria atsakovė 2021 m. kovo 31 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį dėl Kotedžo pardavimo už 232 000 Eur kainą. 2021 m. gegužės 6 d. atsakovė su turto pirkėja sudarė pagrindinę notariškai patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė už suteiktas tarpininkavimo paslaugas Ieškovams sumokėjo 5500 Eur.
5. Teismas konstatavo, kad šalių teisiniams santykiams reglamentuoti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ nuostatos, kadangi nei CK, nei kiti teisės aktai nekilnojamojo turto agento (brokerio) paslaugų teikimo atskirai nereglamentuoja.
6. Teismas sprendė, kad įstatymas nenustato imperatyvo nustatyti kainos paslaugų sutartyje (CK 6.720 straipsnio 1 dalis), todėl gali susiklostyti situacija, kai šalys nesusitarė dėl paslaugų atlikimo kainos iš anksto, tačiau paslaugos buvo suteiktos. Teismas vertino, kad tokiais atvejais taikomos bendros sutarčių teisės nuostatos pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalį, tai yra už atliktas paslaugas mokama ta kaina, kuri sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta už tokių paslaugų suteikimą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu tokia kaina neegzistuoja – mokama ta kaina, kuri atitinka protingumo kriterijus.
7. Teismo vertinimu, nutraukusios rašytinę sutartį, tačiau toliau bendradarbiaujant pagal žodinį susitarimą dėl tų pačių paslaugų suteikimo, šalys nesusitarė dėl paslaugų kainos, todėl šiuo konkrečiu atveju taikytinas CK 6.198 straipsnis ir nustatytina ta kaina, kuri yra įprasta toje verslo srityje. Teismas įvertino atsakovės poziciją, išsakytą teismo posėdžio metu, kad tokių paslaugų kaina svyruoja nuo 2,5 procentų nuo parduoto turto kainos ir ieškovų poziciją prašant priteisti 3,5 procentų, nustatė, kad rinkoje tokių paslaugų kaina svyruoja nuo 3 iki 5 procentų ir sprendė, kad šiuo atveju už suteiktas paslaugas ieškovams iš atsakovės priteistina 3 procentai nuo parduoto turto vertės, t. y. 6960 Eur. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovų prašomus 3,5 procentų tarpininkavimo mokesčio, nes dėl tokio dydžio šalys nesusitarė, be to, šiame ginče atsakovė yra vartotoja, tai yra silpnesnioji šalis. Taip pat teismas nenustatė pagrindo priteisti daugiau negu 3 procentų už suteiktas paslaugas, net atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei paslaugas teikė du brokeriai, nes atsakovė gavo vieną paslaugą, ieškovai pardavė jos vieną Kotedžą. Įvertinęs tai, kad dalį, t. y. 5500 Eur tarpininkavimo paslaugos užmokesčio atsakovė yra sumokėjusi prieš pasirašant preliminariąją turto pardavimo sutartį, teismas nusprendė, kad iš atsakovės ieškovų naudai priteistina likusi 1460 Eur dalis užmokesčio už suteiktas paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
8. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį ginčijamoje dalyje atmesti. Apeliacinio skundo argumentai:
8.1. Priešingai nei nustatė teismas, ieškovė A. A. niekada nebuvo sudariusi paslaugų teikimo sutarties. Taigi ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie civiliniai teisiniai santykiai, ieškovė nebuvo sutarties šalimi, todėl skola už tarpininkavimą jai priteista nepagrįstai.
8.2. Apeliantės teigimu, ji nutraukė sudarytą rašytinę tarpininkavimo sutartį dėl per didelės komisinio mokesčio kainos. Teismas be pagrindo konstatavo, kad šalys dėl paslaugų suteikimo kainos nesusitarė, dėl ko be pagrindo ginčo šalių santykius kvalifikavo pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalį. Byloje liko neįvertintas apeliantės ieškovui 2021 m. kovo 23 d. 13:00 val. išsiųstas el. laiškas, kuriame apeliantė klausia / teigia, kad taip ir negavau sutarties su jūsų parašu. Ieškovui, atsižvelgus į Sprendimo kontekstą, buvo paranku niekaip raštu nereaguoti į tokį apeliantės el. laišką. Apeliantė 2021 m. kovo 31 d. 21:14 val. trumpąja SMS žinute raštu nurodė ieškovui galutinę 5 500 Eur kainą už tarpininkavimo paslaugas. Būtent ši suma apeliantės ir buvo perduota ir ginčo byloje dėl to nėra. Apeliantei sumokėjus sutartą kainą, ji nėra skolinga už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.
Atsiliepimas
9. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
9.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad paslaugų teikimo sutarties šalimis buvo abu ieškovai ir tai patvirtina visuma teismo nustatytų aplinkybių:
9.1.1. 2021 m. vasario 17 d. paslaugų sutartis Nr. AA20210217 buvo sudaryra atsakovės iš vienos pusės ir ieškovų iš kitos pusės ir sutartis yra pasirašyta visų sutarties šalių;
9.1.2. dar iki 2021 m. vasario 17 d. paslaugų sutarties sudarymo, tarp ieškovo ir atsakovės vyko susirašinėjimas el. paštu; 2021 m. vasario 13 d. el. laiške atsakovei buvo paaiškinta, kad tarpininkavimo paslaugos yra teikiamos brokerių komandos, susidedančios iš I. U. ir A. A., su kuo atsakovė sutiko;
9.1.3. dar iki sutarties pasirašymo atsakovė el. paštu suderinimui gavo tarpininkavimo paslaugų sutarties projektą, kuriame kaip paslaugų teikėjai buvo nurodyti abu ieškovai; apeliantė teikė pastabas dėl sutarties sąlygų, tačiau jokių pastabų neteikė dėl to, kad paslaugas teiks abu ieškovai; faktą, kad paslaugas atsakovei teikė abu ieškovai patvirtina ne tik sutartis, bet ir objekto apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad A. A. ir/ar I. U. 2021 m. kovo 26 d. potencialiai pirkėjai aprodė ir supažindino su parduodamu objektu, akte nurodytas tik A. A. kontaktinis el. pašto adresas; būtent A.A. siuntė pasiūlymus potencialiems klientams, telefonu bendraudavo su jais dėl apeliantės parduodamo kotedžo, dirbo su fotografu, turto vertintoju, šiuos asmenis pati asmeniškai vežė į atsakovės namus, o, po preliminarios sutarties pasirašymo, derino visus veiksmus su notaru, apie A. A. atliekamo darbo rezultatus apeliantė buvo informuojama el. paštu. Šių aplinkybių atsakovė teismo posėdžio metu nepaneigė.
9.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad buvo sutarta dėl paslaugų kainos. Apeliantė nepagrįstai laikosi pozicijos, kad po to, kai buvo nutraukta 2021 m. vasario 17 d. raštu sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis, ji su ieškovu sutarė dėl nuo parduoto turto kainos nepriklausančios ir fiksuotos paslaugų kainos. Byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai pagrindžia, kad susitarimo tarp ginčo šalių dėl paslaugų kainos po to, kai buvo nutraukta tarpininkavimo paslaugų sutartis, nebuvo ir negalėjo būti. Tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą paslaugų rinkoje įprastai nustatomas ne fiksuotas užmokestis, bet kaip procentinis atlygis nuo parduoto turto kainos, kad brokeris turėtų didesnę motyvaciją parduoti kliento turtą kuo brangiau. Tą patvirtina ir ieškovų teikiama tipinė tarpininkavimo sutartis. Vienintelis apeliantės argumentas, kuriuo ji grindžia savo poziciją dėl fiksuoto 5500 Eur komisinio užmokesčio, yra atsakovės 2021 m. kovo 31 d. 21:14 val. siųsta SMS žinutė ieškovui: „I., 5500. Čia jau galutinė, daugiau nekeis. Ar sutinkat?“. Visų pirma, tokio turinio žinutė nepatvirtina, kad ginčo šalys šia žinute tarėsi dėl komisinio užmokesčio už suteikiamas tarpininkavimo paslaugas. Joje buvo kalbama ne apie komisinio užmokesčio dydį, bet apie avanso dydį, kurį turi sumokėti ieškovų surasta pirkėja pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Šį faktą patvirtina ne tik ieškovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, bet ir rašytiniai bylos duomenys. Apeliantės ir ieškovo 2021 m. kovo 30 d. – 2021 m. balandžio 1 d. susirašinėjimas SMS žinutėmis ir el. paštu patvirtina, kad abi šalys sprendė klausimą būtent dėl avanso mokėjimo pagal preliminariąją sutartį.
9.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad analogiškų paslaugų kaina rinkoje yra tarp 3% ir 5%. Duomenų, kad tokia teismo nustatyta paslaugų rinkos kaina būtų neteisinga, byloje nėra. Pati apeliantė dar iki sutarties sudarymo aiškiai suprato, kad tokių paslaugų kaina siekia mažiausiai 3% nuo parduoto turto kainos. Tą patvirtina byloje esantis apeliantės susirašinėjimas su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas ir priteisė iš atsakovės būtent 3% komisinių, kurių dydis yra minimalus analogiškų paslaugų rinkoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuriuo priteista skola už tarpininkavimo paslaugas, teisėtumas ir pagrįstumas.
12. Bylos duomenimis šalys 2021 m. vasario 17 d. raštu buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią paslaugų teikėjai – ieškovai A. A. ir I. U. - įsipareigojo teikti tarpininkavimo paslaugas parduodant atsakovei E. N. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra ginčo, kad kitą dieną po sutarties sudarymo šalys raštu nurodytą paslaugų sutartį nutraukė.
13. Pakartotinai rašytinė paslaugų sutartis tarp šalių nebebuvo sudaryta. Ieškovai atsakovės turtui - kotedžui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), surado pirkėją E. A., su kuria atsakovė 2021 m. kovo 31 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, o 2021 m. gegužės 6 d. sudarė notariškai patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią turtas parduotas už 232 000 Eur. Atsakovė už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ieškovams sumokėjo 5500 Eur.
14. Ginčas byloje kilęs dėl tarpininkavimo kainos. Apeliantės tvirtinimu, buvo sutarta fiksuota 5500 Eur tarpininkavimo kaina. Apeliantė taip pat nesutinka su tuo, kad ieškovė A. A. buvo sutartinių santykių šalimi, dėl ko atsakovė neturi pareigos su ja atsiskaityti.
15. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013).
16. Įstatymas nereikalauja tarpininkavimo sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš tarpininkavimo sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad nebuvo sudarytos rašytinės tarpininkavimo paslaugų sutarties. Tačiau nėra ginčo tarp šalių, kad tarpininkavimo paslaugos atsakovei dėl jos turtui pirkėjo suradimo buvo suteiktos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis.
18. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; kt.).
19. Nors atsakovė apeliaciniame skunde neigia, kad tarpininkavimo sutartiniai santykiai ją siejo su ieškove, tačiau įrodymais nepaneigė, kad ieškovė (kaip ir ieškovas) atliko visą eilę veiksmų, susijusių su kliento atsakovės turto pirkimui paieška, taigi faktiškai paslaugas teikė. Kita vertus, ši apeliantės nurodyta aplinkybė nėra teisiškai svarbi, nes pirmosios instancijos teismas tarpininkavimo atlygį priteisė atsižvelgiant į tarpininkavimo rinkos kainas, procentaliai priklausančias nuo parduoto turto kainos, o ne nuo paslaugas teikusių asmenų skaičiaus.
20. Apeliantė tvirtina, kad jos 2021 m. kovo 31 d. SMS žinutė pagrindžia buvusį susitarimą su tarpininku dėl fiksuotos 5 500 Eur kainos už tarpininkavimo paslaugas. Apeliantės tvirtinimu, šis jos įrodymas pirmosios instancijos teismo liko neįvertintas.
21. 2021 m. kovo 31 d. 21:14 val. siųstoje SMS žinutėje atsakovė ieškovui rašė: „I., 5500. Čia jau galutinė, daugiau nekeis. Ar sutinkat?“. Priešingai, nei teigia apeliantė, žinutės turinys nepatvirtina, kad ginčo šalys šia žinute tarėsi dėl komisinio užmokesčio už suteikiamas tarpininkavimo paslaugas. Kaip matyti iš apeliantės ir ieškovo 2021 m. kovo 30 d. – 2021 m. balandžio 1 d. susirašinėjimo SMS žinutėmis ir elektroniniu paštu turinio, apeliantė su ieškovu sprendė avanso mokėjimo pagal preliminariąją sutartį klausimą, o ne atlygio už tarpininkavimą klausimą. Aplinkybių visuma leidžia labiau tikėti, kad apeliantės nurodyta žinutė buvo skirta avanso sumai nurodyti. Apeliantei nepateikus kitų duomenų savo pozicijai pagrįsti, jos argumentai dėl fiksuotos paslaugų kainos remiantis išimtinai viena jau aptarta žinute laikytini nepagrįstais. Todėl, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino nurodyto atsakovės įrodymo - žinutės, tačiau ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, nutraukus Tarpininkavimo paslaugų sutartį, tarp šalių nebuvo susitarimo dėl paslaugų kainos. Dėl ko pagrįstai teismas taikė CK 6.198 straipsnio 1 dalį, nustatydamas paslaugų kainą, kuri sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta už tokių paslaugų suteikimą atitinkamomis aplinkybėmis.
23. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei į tai, kad atsakovė laikytina vartotoja, nustatė žemiausią rinkoje paslaugų kainą - 3 procentų tarpininkavimo mokestį nuo parduoto turto vertės, nors ieškovai prašė 3,5 procentų. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrindė, kad toks tarpininkavimo atlygio skaičiavimas neatitiktų rinkoje tuo metu buvusių paslaugų kainų.
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovams priteistina iš apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos 1000 Eur atstovavimo išlaidos, kiekvienam iš ieškovų priteisiant po 500 Eur (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. N. ieškovams A. A. ir I. U. po 500 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.