- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-15
- Bylos Nr.
- e2-10655-918/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05259-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- AB „Swedbank“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, 818,18 Eur skolos, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė ir A. A. 2014 m. birželio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 14-046736-GV, pagal kurią ieškovė jam suteikė 781,97 Eur kreditą, o 2014 m. liepos 9 d. ieškovė ir A. A. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 14-051646-GV, pagal kurią ieškovė suteikė jam 647,54 Eur kreditą. A. A. mirus, 2015 m. birželio 29 d. buvo išduotas Akmenės r. 2-ojo notaro biuro liudijimas, kuriame nurodyta, kad mirusio kredito gavėjo palikimo niekas nepriėmė, o paveldėjimo byla nėra užvesta. A. A. turtą paveldėjo valstybė.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepime į ieškinį nurodo, kad neprieštarauja, jog ieškovės ieškinys būtų patenkintas, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės; kitus ieškinio reikalavimus prašo atmesti. Atsakovė pažymi, kad mirus A. A., 2017 m. kovo 15 d. buvo išduotas palikimo paveldėjimo valstybei liudijimas, pagal kurį A. A. turtas – garažas, paveldėjimo teise perėjo valstybei. Nekilnojamojo turto registre garažas įregistruotas valstybės vardu, o patikėjimo teise – VĮ Turto banko vardu. Skola ieškovei galės būti padengta tik tada, kai bus parduotas paveldėtas turtas. Atsakovė pažymi, kad Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis taikytina tik tada, kai abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, todėl tada, kai viešieji juridiniai asmenys vykdo savo kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, minėtos palūkanos negali būti taikomos. Ši byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl reikalavimas dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėtų būti atmestas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką ir patikslintą ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, priteisti 818,18 Eur dydžio skolą, neviršijant Lietuvos Respublikos valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, įstatymines 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Dublike ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, t. y., nurodė, kad prašo iš atsakovo priteisti ne 6, o 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nesutiko su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija, kad iš jo nepriteistinos procesinės palūkanos. Be to, patikslino, kad prašo iš atsakovės skolą priteisti nurodant, jog valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, kad skola ieškovei galės bus padengta tik tada, kai bus parduotas paveldėtas turtas, kadangi tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad iš jo ieškovei negali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi ieškovė tokias išlaidas realiai patyrė po to, kai atsakovė jai atsisakė sumokėti susidariusią skolą.
Triplike atsakovė pažymėjo, kad neprieštarauja, jog ieškovės ieškinys dėl 818,18 Eur skolos priteisimo, neviršijant Lietuvos Respublikos valstybei perėjusio turto tikrosios vertės, būtų patenkintas. Nurodė, kad valstybė gali atsakyti už palikėjo skolas tik realizavusi turtą. Dėl atsakovės atstovo veiklos teisinio reglamentavimo, nėra pagrindo iš karto patenkinti ieškovo reikalavimo, todėl neturėtų būti taikomos procesinės palūkanos, dengiamos bylinėjimosi išlaidos.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo teismo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1-2 dalimis, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad „Swedbank“, AB ir A. A. 2014-06-19 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 14-046736-GV, kurios pagrindu Bankas suteikė 2 700,00 LTL (kas sudaro 781,97 EUR) sumos kreditą. Bankas ir A. A. 2014-07-09 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 14-051646-GV, kurios pagrindu Bankas suteikė 1 200,00 LTL (kas sudaro 347,54 EUR) sumos kreditą. Kredito gavėjas A. A. mirė 2015-04-04. Gavęs informaciją apie kredito gavėjo mirtį, Bankas 2015-06-17 raštu Nr. SR/15-14974 informavo Akmenės rajono 2-ąjį notaro biurą apie mirusio kredito gavėjo skolą Bankui. 2015-06-29 buvo išduotas Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro liudijimas, kuriame nurodyta, kad mirusio kredito gavėjo palikimo niekas nepriėmė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Bankas 2016-05-12 raštu Nr. SR/16-12618 informavo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Akmenės poskyrį apie mirusio kredito gavėjo A. A. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kurio niekas nepaveldėjo. A. A. vardu registruotą turtą sudaro: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas prašymas 2016-05-20 raštu buvo persiųstas VĮ „Turto bankas“. Į Banko 2018-01-17 raginimą Nr. SR/18-1452 padengti palikėjo skolas buvo gautas neigiamas atsakymas. Skola Bankui pagal aukščiau išvardintas kredito sutartis yra 818,18 EUR.
Palikimas pereina valstybei CK 5.62 straipsnyje nurodytais atvejais. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama pro viribus hereditatis (paveldėto turto vertė) principo, todėl palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paties paveldėto turto, bet ir iš kitų valstybės, paveldėjusios palikėjo turtą, lėšų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016). Valstybė neginčija savo, kaip paveldėtojos, prievolės sumokėti skolą ieškovei. Taip pat registro duomenimis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 500 Eur, o negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 591 Eur, taigi paveldėto turto pakanka skolai padengti. Ieškovės reikalavimas priteisti skolą iš atsakovės yra pagrįstas, todėl jo tenkinimas negali priklausyti nuo to, ar valstybės paveldėtas turtas teisės aktų nustatyta tvarka yra parduotas, nes valstybės atsakomybė už palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos, o palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paveldėto turto. Aplinkybė, jog ieškinio pareiškimo metu valstybės paveldėtas turtas dar nebuvo realizuotas, nevaržo ieškovų teisės pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo ir tokiu būdu ginti savo privatų interesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-684/2016).
Taigi nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 str. 3 d. numatytų valstybės, kaip palikimą priėmusio įpėdinio, atsakomybės prieš palikėjo kreditorius ribų viršijimą. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas jokių palikėjo daiktinių teisių suvaržymų į valstybės paveldėtą turtą. Todėl ieškinys tenkinamas.
Skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Pagal kasacinio teismo praktiką palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013).Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 818,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 18,00 Eur žyminio mokesčio.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 441 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui AB „Swedbank“, į.k. 112029651, iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, į.k. 112021042, 818,18 Eur (aštuonių šimtų aštuoniolikos eurų ir 18 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 818,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 18,00 Eur (aštuoniolikos eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.