Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, T. R. ir G. R. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13270-322/2023 šis pareiškimas buvo patenkintas.

Teismo posėdyje pareiškėjos E. Z. atstovė advokatė paaiškino, kad pareiškėjos tėvai R. ir M. P. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, kuriuose visą laiką gyveno, tačiau jų teisiškai neįregistravo, jie tik įrašyti ūkinėse knygose. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini) m. o motina (duomenys neskelbtini) m. Kadangi jie buvo kolūkiečiai, turtas skaitėsi kolūkinis kiemas, todėl pagal tuometinę tvarką kuriam nors kolūkinio kiemo nariui mirus paveldėjimas nevykdavo, o turtas likdavo kitiems kolūkinio kiemo nariams. Mamai (duomenys neskelbtini) m. mirus sodyboje liko gyventi pareiškėjos brolis V. P., todėl, nebelikus kolūkinio kiemo, visas mirusių tėvų turtas tapo jo asmeniniu. Pareiškėja E. Z. į tą sodybą faktiškai atsikraustė dar (duomenys neskelbtini) m. ir visą laiką joje gyveno, bet gyvenamąją vietą ten deklaravo tik (duomenys neskelbtini) m. V. P. mirė (duomenys neskelbtini) m., nuo tada sodyboje gyveno ir ja naudojosi tik E. Z. iki (duomenys neskelbtini) m. , kai sudegė gyvenamasis namas. Tada, nebelikus kur gyventi, pareiškėja išsikraustė gyventi pas dukrą.

Pareiškėjos tėvai iš viso turėjo keturis vaikus – pareiškėją, jos seseris T. R. ir G. R. bei sūnų V.. Šis savo šeimos neturėjo, o pareiškėjos seserys sodyboje negyveno, todėl V. mirus sodybą perėmė pareiškėja. Ji planuoja atstatyti gyvenamąjį namą, sutvarkyti sodybą, tačiau neturi nuosavybės dokumentų į pastatus, todėl iš pradžių kreipėsi į teismą įgyjamosios senaties pagrindu, tačiau pagal Šiaulių apygardos teismo nurodymus reikalavimus pakeitė į juridinių faktų nustatymą, nors faktinis reikalavimas yra tas pats – nuosavybės teisių įteisinimas.

Nors gyvenamasis namas yra sudegęs, prašo nustatyti juridinius faktus ir jo atžvilgiu, nes iki (duomenys neskelbtini) m. jis egzistavo ir tokių duomenų gali prireikti jo atstatymui. Prie sodybos yra 27 a. namų valda ir apie 92 a. asmeninio ūkio žemės sklypas. Tik proceso eigoje paaiškėjo, kad G. R. yra mirusi prieš (duomenys neskelbtini) metus, todėl ji į procesą įtraukta per klaidą. Jokių ginčų dėl turto nėra. Prašo pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo T. R. nurodė, kad visas aplinkybes pareiškėjos advokatė nurodė teisingai. Jos tėvų sodyboje visą laiką gyveno brolis V. ir sesuo E.. Kita sesuo G. R. yra mirusi prieš (duomenys neskelbtini) metus. Su sesers pareiškimu sutinka.

Kelmės rajono savivaldybės administracija atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas faktiškai tenkintinas ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).

Byloje surinktais įrodymais – pareiškėjos E. Z. atstovės ir suinteresuoto asmens T. R. paaiškinimais, bylos medžiaga - nustatyta, kad pareiškėjos E. Z. tėvai ( patvirtina jos archyvo pažyma apie gimimą ir santuokos sudarymo įrašai ) R. P. ir M. P. apie (duomenys neskelbtini) m. pastatė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), kuriuose šeima gyveno. Iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo pateiktų (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų ištraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini) m. duomenyse nurodytas šeimos galva R. P., miręs (duomenys neskelbtini) ( taip įrašyta ), su žmona M. P., turėję gyvenamąjį namą ir tvartą-daržinę ( statybos metai (duomenys neskelbtini) m. ), žemės sklypą ir gyvulius. Vėlesniuose ( datos sunkiai įskaitomos ) įrašuose M. P. nurodoma kaip mirusi (duomenys neskelbtini), o šeimos narių sąraše vietoje jos kaip šeimos galva įrašytas sūnus V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų nei Šiaulių archyve ( 2023-05-16 raštas ), nei Kelmės apylinkių seniūnijoje ( 2023-07-20 pažyma ) nėra.

Šie archyviniai ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kolūkinio kiemo šeimos galva ( taip tekste ) pareiškėjos tėvas R. P. mirė (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini)mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ); po jo mirties šeimos galva tapo pareiškėjos motina M. P., kuri (duomenys neskelbtini) taip pat mirė ( (duomenys neskelbtini)mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ). Po jos mirties šeimos galva ( vėlgi – taip nurodoma ) tapo pareiškėjos brolis V. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini)mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ). Nors to laikotarpio duomenyse V. P. nurodomas kaip šeimos galva, jis buvo siuvėjas ( taip pažymėta ) ir jokių duomenų apie kitus kolūkinio kiemo narius ūkinėse knygose nėra. Testamentų registro 2024-02-05 ir 2024-04-05 išrašai patvirtina, kad V. P. testamentų nėra, po jo mirties jokių su palikimu susijusių faktų ( priėmimo, atsisakymo ) neįregistruota.

Kelmės apylinkių seniūnijos 2023-07-20 pažymoje nurodyta, kad R. P. ir M. P. ( pareiškėjos tėvai ) iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) ( dabartinis adresas ). Seniūnijos 2023-04-24 Nr. ( (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad E. Z. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. vasario 05 d. Seniūnijos 2024-03-08 pažymoje nurodyta, kad E. Z. nuolatos gyveno (duomenys neskelbtini)..., tame pačiame kaime, kuriame apsigyveno atvykusi su vyru ir vaikais maždaug prieš (duomenys neskelbtini) m., ir kuriam 2016 m. buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)..., dėl ko E. Z. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2016 m. atitinkamai buvo patikslinta.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2022-12-27 informacijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, priklausančiame E. Z. ( taip tekste ), kilo gaisras, gaisro metu sudegė gyvenamasis namas su viduje buvusiais apyvokos daiktais.

VĮ Registrų centro 2023-07-19 sprendimu E. Z. prašymas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atmestas, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina daiktų suformavimo ir nuosavybės teisių atsiradimo teisėtumo ( išrašuose iš ūkinių knygų E. Z. ūkis neįrašytas ).

Šiaulių apskrities viršininko 2008-04-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2008 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme nurodyta, kad E. Z. suprojektuoti du žemės ūkio paskirties sklypai ( eilutės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantys (duomenys neskelbtini) kaime. NŽT 2024-03-18 atsiliepime nurodoma, jog viename jų yra statiniai, kuriuos pareiškėja siekia įteisinti.

2023-06-23 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra trys pastatai – daržinė, tvartas ir malkinė, statyti (duomenys neskelbtini) m.

Pagal 1964 m. redakcijos Lietuvos CK taisykles mirus kolūkiečių kiemo nariui paveldėjimas dėl kiemo turto neatsirasdavo ( CK 601 str. 1 d. ). Pagal Lietuvos CK 139 str. turtas, priklausęs kolūkiečių kiemui ir likęs šiam kiemui pasibaigus, buvo padalijamas, taikant taisykles, nustatytas CK 136 ir 140 str. Taigi, kolūkiečių kiemas pasibaigdavo, kai jame nebelikdavo nė vieno kolūkio nario. Palikimas kolūkinio kiemo įpėdiniams galėjo atsirasti tik pasibaigus kolūkiniam kiemui, t. y. po paskutinio kolūkinio kiemo nario mirties.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kolūkiečių kiemas pagal Lietuvos CK 1964 m. buvo suvokiamas kaip darbinis šeiminis susivienijimas asmenų, kurių bent vienas buvo kolūkio narys ir kurie pagal kolūkio įstatų nuostatus sodybiniame sklype bendrai tvarkė pagalbinį ūkį, t. y. visi kolūkiečio kiemo nariai darbu ir lėšomis prisidėjo prie kolūkinio kiemo egzistavimo, o vienas pilnametis jo narys, kitiems kiemo nariams sutinkant, buvo įregistruotas kaip to kiemo šeimininkas ( LAT 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012 ). Jeigu buvę kolūkiečių kiemo nariai savo turto dalies nenusistatė, turto nepasidalijo ar neatsidalijo, panaikinus kolūkiečio kiemo nuosavybės teisę bei nuosavybės teisiniams santykiams pradėjus taikyti privatinės ( asmeninės ) nuosavybės teisės normas, jų turėta nuosavybės teisė ( šiuo atveju – kolūkiečių kiemo nuosavybės teisė ) transformavosi į bendrosios dalinės nuosavybės teisę.

Šiaulių apygardos teismo 2024-02-21 nutartyje Nr. 2A-76-650/2024 ( kurios išvados yra privalomos pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo ) nurodyta, kad remiantis kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, kolūkiečių kiemo turtas priklausė jo nariams ir buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ( 1964 m. Lietuvos CK 132 str. ); kolūkiečių kiemu buvo laikomas asmenų, kurie kolūkio skirto sodybinio sklypo ribose bendrai tvarkė pagalbinį ūkį, susivienijimas. Kaimo ūkinėse knygose buvo vedama ne kolūkiečių kiemų, o namų ūkių apskaita, todėl įrašymas į šias knygas savaime nereiškia, kad viename ūkinės knygos lape ( asmeninėje sąskaitoje ) kaip šeimos nariai įrašyti asmenys sudarė kolūkiečių kiemą.

Pareiškėjos pateiktose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose yra užpildytos grafos apie šeimos narius, jų užsiėmimą, darbinę veiklą, iš jose nurodytų duomenų galima spręsti apie pareiškėjos tėvų R. ir M. P. buvimą kolūkiečiais, taip pat apie pareiškėjos brolio V. P. priklausymą šiam kolūkiečių kiemui ir tapimą šeimos galva po M. P. mirties (duomenys neskelbtini) m. ( 25 p. ).

Taip pat 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. 1-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ 4 str. nustatyta kolūkio nuosavybės perėjimo į privatinę nuosavybę tvarka. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad, panaikinus kolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisės formą, nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės ( asmeninės ) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos. Todėl galima daryti prielaidas, kad pareiškėjos broliui V. P. po motinos M. P. mirties (duomenys neskelbtini)tapus šeimos galva ir vieninteliu kiemo nariu, jo turima kolūkinė nuosavybė transformavosi į privačią asmeninę nuosavybę, kuri pagal 2001 m. liepos 01 d. įsigaliojusias Lietuvos CK nuostatas jau galėjo būti paveldima V. P. įstatyminių įpėdinių, tame tarpe ir pareiškėjos ( 26 p. ).

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus ir apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą dėl patikimai nustatytų faktų teisinio vertinimo, darytina išvada, kad pareiškėjos tėvai R. ir M. P., būdami kolūkiečiais, (duomenys neskelbtini) ( dabartinis adresas ) (duomenys neskelbtini) m. pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą ( ūkinėse knygose nurodomą kaip tvartą-daržinę ), kuriuose kaip kolūkinio kiemo nariai su pareiškėjos broliu V. P. gyveno iki savo mirties, kol po M. P. mirties (duomenys neskelbtini) m. V. P. formaliai tapo šeimos galva ( taip nurodoma ), tačiau kolūkinio kiemo nebeliko, dėl ko visas turtas tapo jo – paskutinio kolūkiečių kiemo nario – asmenine nuosavybe, kurią jis iki savo mirties valdė jau asmeninės nuosavybės teise. Be to, kolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė buvo panaikinta 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymu Nr. I-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“. Taip pat nėra abejonių, jog V. P. (duomenys neskelbtini) m. mirus palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ( ką, teismo vertinimu, savaime patvirtina jos vienos gyvenimas likusioje sodyboje nuo (duomenys neskelbtini) m. iki gaisro (duomenys neskelbtini) m. ), kartu gyvenusi jo sesuo, t. y. įstatyminė įpėdinė ( dabartinio Lietuvos CK 5.11 str. ) pareiškėja E. Z., tačiau nei per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą ( Lietuvos CK 5.50 str. 3 d. ), nei vėliau iki šiol dėl palikimo priėmimo į notarą jokie asmenys ( tame tarpe – pati pareiškėja ar suinteresuoti asmenys ), nesikreipė. Duomenų apie kitus mirusiojo V. P. įpėdinius bei ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.

Atskirai dėl argumentų, susijusių su ginčais dėl pastatų skaičiaus, teismas pažymi, kad ūkinėse knygose įrašytas vienas pastatas – (duomenys neskelbtini) m. statytas tvartas-daržinė ( taip tekste ). Gi kadastrinių matavimų byloje nors ir nurodomi trys pastatai ( tvartas, daržinė ir malkinė ), tačiau visi jie yra statyti (duomenys neskelbtini) m. kaip vienas statinys ( su bendromis sienomis ), todėl nekyla abejonių, jog tai tas pats turto objektas, tik skirtingai įvardintas. Analogiškai vertintini ir duomenys apie ūkinėse knygose neįrašytą šulinį ( vargu ar tuo laikotarpiu, nesant centralizuoto tiekimo, galėjo būti gyvenamoji sodyba be šulinio – vandens šaltinio ).

Dėl aptartų aplinkybių pareiškėjos pareiškimo reikalavimai paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu faktiškai tenkintini. Visų pirma ( atitinkamai koreguojant reikalavimą, nekeičiant jo esmės ) nustatytinas faktas, kad pareiškėjos brolis V. P., miręs (duomenys neskelbtini), nuo motinos M. P. mirties (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) ( dabartinis adresas ) buvusį turtą - gyvenamąjį namą, daržinę, tvartą, malkinę ir šulinį ( Lietuvos CPK 444 str. 2 d. 5 p. ).

Taip pat ( pagal įvykių seką ) nustatytinas faktas, kad V. P. sesuo pareiškėja E. Z. po jo mirties priėmė palikimą - mirusiajam priklausiusį aukščiau nurodytą turtą ( nėra abejonių, jog ir kitus asmeninius bei buities daiktus ), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ( Lietuvos CK 5.50 str. 2, 3 d., CPK 444 str. 2 d. 8 p. ). Nors gyvenamasis namas yra sudegęs (duomenys neskelbtini) m., tiek M. P. ( (duomenys neskelbtini) m. ), tiek V. P. ( (duomenys neskelbtini) m. ) mirties metu jis egzistavo, todėl nustatomas ir šis faktas, galintis sukelti atitinkamas teisines pasekmes ( pvz., kaip nurodė pareiškėjos atstovė, siekiant jį atstatyti ).

Pagal Lietuvos CPK 443 str. 6 d. nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos; pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, todėl iš jos valstybei priteisiama 48,51 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, kad V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), nuo M. P. mirties (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą ( be unikalaus Nr., sudegusį (duomenys neskelbtini) m. ), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius ( šulinį ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ( dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) ).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 48,51 EUR ( keturiasdešimt aštuonis eurus 51 ct. ) bylinėjimosi išlaidų ( įmokos kodas 5662 ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės Kelmės rūmus.