- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- e2YT-13270-322/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01221-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Pareiškėjas
- E. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, T. R. ir G. R. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. Z. pareiškimu prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) m. atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdė ir įgijo nuosavybės teisę į daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. gruodžio 20 d. sudegusį gyvenamąjį namą, be unikalaus Nr., esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodoma, kad jos tėvai R. P. ir M. V. P. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) pasistatė gyvenamą namą su ūkiniais pastatais ir sudarė kolūkinį kiemą. Iš (duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo gavo (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų ištraukų kopijas, iš kurių matosi, kad R. P. buvo šeimos galva iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Šeima turėjo nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, buvo kolūkiečiai. Pagal sovietinius įstatymus kolūkio kiemo paveldėjimas įstatymiškai negalėjo būti tvarkomas. Kolūkinis kiemas po šeimos galvos mirties pereidavo kitam asmeniui, likusiai šeimos galvai. Iš ūkinių knygų matosi, kad po vyro mirties šeimos galva tapo jos motina M. P.. Ji toliau valdė visą kolūkinį kiemą, kol (duomenys neskelbtini) mirė. Tuomet liko paskutinis kolūkinio kiemo narys jos brolis V. P.. Brolis buvo ligotas, jam niekas netrukdė valdyti ir tvarkyti tėvų sodybą, nes (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėnesį Lietuvos valstybė įstatymu panaikino kolūkinius kiemus ir kolūkinio kiemo turto savininkais tapo likę kolūkinio kiemo nariai. Kadangi jos tėvų mirties metu nebuvo reikalavimo inventorizuoti kaimuose pastatus, juos įteisinti tuometiniuose inventorizavimo biuruose, pastatai nuo (duomenys neskelbtini) m., tai yra jų pastatymo momento tebuvo įregistruoti vietinių seniūnijų (apylinkių vykdomųjų komitetų) ūkinių knygų įrašuose. Brolis liko gyventi tėvų pastatuose iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Brolį palaidojo ir pradėjo valdyti ir tvarkyti jos tėvų turėtą sodybą, nes brolis buvo nevedęs, neturėjo šeimos, o ji su savo vaikais po nesėkmingų santuokų liko gyventi sodyboje, kol dėl įvykusio gaisro gyvenamas namas smarkiai apdegė ir buvo reikalingas jo atstatymas po gaisro. Dabar gyvena laikinai pas dukrą, tačiau nori teisiškai susitvarkyti tėvų turėtos sodybos dokumentus. Nepertraukiamas tėvų pastatų valdymas tęsiasi daugiau kaip (duomenys neskelbtini) m., todėl, mano, kad turi teisę nusistatyti prašomą faktą. Turtą valdo ir tvarko lyg šiol be jokių trukdžių, nėra buvę jokių teisminių ginčų dėl turto valdymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turtas bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas. Iš bylos dokumentų ir aplinkybių matyti, kad yra pagrindas pareiškimo tenkinimui. Neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų nustatytas nekilnojamojo turto nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas, prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad byloje turėtų būti pateikti duomenys, kurie leistų teismui įsitikinti, kad pastatai pastatyti laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pastatyti ir priimti naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Nenustačius tokių aplinkybių, kad nekilnojamieji daiktai buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka, mano, kad pareiškėjos pareiškimas neturėtų būti tenkinamas. Inspekcija neturi duomenų, jos pastatai būtų pastatyti savavališkai, tačiau tas faktas, jog per visą statinių eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą. Neprieštaraus pareiškimo tenkinimui tik tuo atveju, jei bus nustatyti visi teisės aktuose bei suformuotoje teismų praktikoje nurodyti pagrindai pareiškimo tenkinimui.
Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, T. R. ir G. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.
Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2023 m. spalio 2 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Iki teismo posėdžio pradžios niekas nesikreipė dėl teisių į nekilnojamąjį turtą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. gruodžio 20 d. sudegusį gyvenamąjį namą, be unikalaus Nr., esančius (duomenys neskelbtini). Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo. Teismas daro išvadą, kad iki posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl byla nagrinėjama rašytino proceso tvarka (CPK 533 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos tėvai apie (duomenys neskelbtini) m. pastatė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini)rajono (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų ištraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini) m. šeimos galva R. P. ir jų šeima turėjo gyvenamąjį namą, tvartą-daržinę (statybos metai (duomenys neskelbtini) m.), žemės sklypą ir gyvulius. (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos tėvas R. P.. Pagal (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų ištraukas šeimos galva tapo pareiškėjos motina M. P., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties, remiantis (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų ištraukomis šeimos galva tapo pareiškėjos brolis V. P.. (duomenys neskelbtini) m. ūkinių knygų ištraukose nurodyta, kad ūkiui priklauso gyvenamasis namas, tvartas-daržinė, pastatyti (duomenys neskelbtini) m., žemės sklypai. Mirties įrašas patvirtina, kad V. P. (duomenys neskelbtini)mirė.
(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnijos pažymoje nurodyta, kad R. P. ir M. P. (pareiškėjos tėvai) iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnijos pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad E. Z. nuo 2016 m. vasario 5 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informacijoje nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, priklausančiame E. Z., kilo gaisras, gaisro metu sudegė gyvenamasis namas su viduje buvusiais apyvokos daiktais.
Iš valstybės įmonės Registrų centro sprendimo matyti, kad E. Z. prašymas atmestas, atsisakyta įregistruoti Nekilnojamojo turto registre daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Įgyjamoji senatis – tai vienas iš nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdų. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio 4.68-4.71 straipsnių normos.
Pagal CK 4.68 straipsnio nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. CK 4.70 straipsnio nuostatos reiškia, kad užvaldydamas daiktą, asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas, vėliau jos motina, pareiškėjos brolis, o po jo mirties pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) m. valdė nekilnojamuosius daiktus: daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. gruodžio 20 d. sudegusį gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), kaip savo, byloje nėra duomenų apie asmenis, kurie taip pat turi teises į šį nekilnojamąjį turtą. Iš byloje esančių Valstybės įmonės Registrų centro duomenų nustatyta, kad aukščiau nurodytų nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisės nėra įregistruotos.
CK 4.68 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Pagal CK 4.69 straipsnį nuostatas neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas, įgyjamąja senatimi taip pat negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą.
Byloje nėra jokių duomenų apie pastatų priklausymą valstybei ar savivaldybei, ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. CPK 532-533 straipsniais nustatyta tvarka nuo 2023 m. spalio 2 d. pranešimo specialiame interneto tinklalapyje paskelbimo apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą iki teismo posėdžio dienos niekas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo.
Pagal CK 4.68 straipsnį daikto atviras valdymas reiškia, kad asmuo daiktą turi valdyti kaip savą, nesislapstydamas. Priešingų šiai įstatymo nuostatai pareiškėjos veiksmų nenustatyta, tai yra nenustatyta, kad E. Z. slaptai valdė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).
Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų. E. Z. minėtus pastatus valdė ir naudojosi jais nuo (duomenys neskelbtini) m. (CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnis).
Teismas atmeta suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodytas aplinkybes, kad nėra įrodymų, jog pareiškime nurodyto turto statyba buvo vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Iš aukščiau aptartų įrodymų nustatyta, kad gyvenamąjį namą ir statiniais – maždaug nuo (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjos tėvai, vėliau brolis ir ji teisėtai ir nepertraukiamai valdė nuo (duomenys neskelbtini) m., iki šiol jokia valstybės ar savivaldybės institucija, privatūs asmenys jokių pretenzijų į pareiškime nurodytą turtą nereiškė. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų buvęs valstybės apskaitytas ir įtrauktas į valstybei priklausančio turto sąrašą, ar kad jis pastatytas pažeidžiant galiojančią statybos tvarką, nors įrodymų naštos paskirstymo taisyklė, jog įrodymus turi pateikti tas, kas teigia, galioja ir ypatingosios teisenos bylose. Manytina, kad tik pareiškėjos tėvų, brolio ir jos pastangomis ir lėšomis pareiškime nurodytas turtas fiziškai išliko kaip nekilnojamo turto objektas.
Taigi iš byloje esančių duomenų daroma išvada, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: tai yra nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), E. Z. pradėjo valdyti sąžiningai, valdymas tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini) m., daiktų nuosavybė nėra įregistruota jokio kito asmens vardu, per visą valdymo laikotarpį pareiškėja daiktus valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, būdama įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į jų valdomus daiktus, todėl nustatomas prašomas nustatyti nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktas (CPK 533 straipsnis), kad E. Z. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. gruodžio 20 d. sudegusį gyvenamąjį namą, be unikalaus Nr., esančius (duomenys neskelbtini)
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, todėl iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios šioje byloje yra 16,20 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. gruodžio 20 d. sudegusį gyvenamąjį namą, be unikalaus Nr., esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,20 Eur (šešiolikos eurų 20 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus.