- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2-1058-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00798-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- V. T., E. P., D. Č., I. I.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2604-430/2021 pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams E. P., D. Č., I. I. (I. I.) ir V. T. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi kredito unija (toliau – ir BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškiniu prašo: priteisti solidariai iš atsakovų E. P., I. I. ir V. T. 549 165 Eur; priteisti solidariai iš atsakovų D. Č., E. P. ir I. I. 172 757 Eur; priteisti solidariai iš atsakovų E. P., I. I. ir V. T. 90 544,51 Eur palūkanų; priteisti solidariai iš atsakovų D. Č., E. P. ir I. I. 31 067,86 Eur palūkanų; priteisti solidariai iš atsakovų E. P., I. I. ir V. T. 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 549 165 Eur sumos; priteisti solidariai iš atsakovų D. Č., E. P. ir I. I. 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 172 757 Eur sumos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės reikalavimų ribose, neviršijant 639 709,51 Eur sumos, areštuoti E. P., I. I. ir V. T. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir / ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti jiems priklausančias pinigines lėšas, esančias tiek pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis; ieškovės reikalavimų ribose, neviršijant 203 824,86 Eur sumos, areštuoti D. Č., E. P. ir I. I. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir / ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti jiems priklausančias pinigines lėšas, esančias tiek pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis.
3. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad ieškinys prima facie (preliminariai) yra pagrįstas, o iš su ieškiniu pateiktos Lietuvos banko inspektavimo ataskaitos matyti, jog BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdymo organų nariai veikė nesąžiningai, neskaidriai, protegavo susijusias įmones ir pan., kas iš esmės ir sąlygojo ieškovės bankrotą. Atitinkamai dėl to, ieškovės teigimu, kyla grėsmė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šioje byloje galbūt ieškovei palankaus priimto teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas – atsakovai gali imtis veiksmų savo turto apimčiai sumažinti. Papildomai ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, pareikšto ieškinio suma yra didelė, o tai taip pat kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones: BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimų ribose, neviršijant 639 709,51 Eur sumos, areštavo E. P., I. I. ir V. T. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir / ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo jiems priklausančias pinigines lėšas, esančias tiek pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis; BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimų ribose, neviršijant 203 824,86 Eur sumos, areštavo D. Č., E. P. ir I. I. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir / ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo jiems priklausančias pinigines lėšas, esančias tiek pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis.
5. Preliminariai įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį ir su juo pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl sprendė, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
Šalies argumentai
6. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, kad ieškiniu prašoma priteisti suma yra didelė, o atsakovai yra fiziniai asmenys, tai, teismo nuomone, sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog, tenkinus ieškinį, teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Be to, teismas nurodė, kad atsakovai, siekdami išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas V. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų atmestas. Be to, atsakovas prašo priimti naujus rašytinius įrodymus. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nenustačius, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nepagrįstai apsiribojo bendro pobūdžio teiginiu, kad atsakovas V. T. gali elgtis nesąžiningai, ir nurodant, jog ieškiniu prašoma priteisti suma yra didelė. Pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką didelės ieškinio sumos kriterijus nėra reikšmingas sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovo V. T. nesąžiningumą dėl būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
7.2. Atsakovų nesąžiningumą turėjo įrodyti ieškovė, tačiau vienintelis ieškovės pateiktas įrodymas, neva patvirtinantis atsakovų nesąžiningumą, yra Lietuvos banko inspektavimo ataskaita, kur nurodoma, kad ieškovės valdymo organų nariai veikė nesąžiningai, neskaidriai, protegavo susijusias įmones ir pan. Inspektavimo ataskaitoje analizuojamas laikotarpis iki 2013 m. kovo 22 d., o atsakovas V. T. KU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos nariu ir pirmininku buvo paskirtas tik nuo 2013 m. rugsėjo 29 d., todėl ieškinyje iš Inspektavimo ataskaitos cituojami teiginiai apie valdymo organų narius negali būti taikomi atsakovo V. T. atžvilgiu. Be to, argumentai dėl V. T., kaip buvusio ieškovės valdybos nario, veiksmų (ne)žalingumo ieškovei, yra bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų tai, kad atsakovas V. T. galėtų vengti įvykdyti šioje byloje priimtą teismo sprendimą, ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti ar iššvaistyti turtą.
7.3. Atsakovas V. T. yra viešas asmuo – politikas, nuo 2015 metų einantis (duomenys neskelbtini) pareigas ir turintis gerą reputaciją (tai patvirtina su skundu teikiami rašytiniai įrodymai), todėl nėra jokių prielaidų manyti, kad jis galėtų elgtis nesąžiningai būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo atžvilgiu.
Atsiliepimas
8. Ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimu į atsakovo V. T. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010). Aplinkybė, kad ieškinio suma yra didelė, ir kitos byloje nustatytos aplinkybės šiuo atveju teismui leido įžvelgti grėsmę, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti.
Šalies argumentai
8.2. Apeliantas su skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų neabejotinai teigti apie gerą jo turtinę padėtį ir realias galimybes įvykdyti galbūt ieškovei palankų būsimą teismo sprendimą.
8.3. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju patvirtina ir egzistuojantis viešasis interesas apginti BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus.
8.4. Nors apeliantas tvirtina, kad jis KU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdybos nariu ir pirmininku buvo paskirtas (išrinktas) po Inspektavimo ataskaitos surašymo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, jog, eidamas vadovaujamas pareigas, atsakovas nežinojo apie KU „Vilniaus taupomoji kasa“ situaciją, kuri vis blogėjo, ir daromus pažeidimus, o tai šiuo atveju ir patvirtina apelianto nesąžiningumą.
8.5. Tai, kad apeliantas yra viešas asmuo – politikas, kuris buvo išrinktas (duomenys neskelbtini), nesuponuoja fakto, jog jis yra geros reputacijos asmuo, kadangi renkamiems politikams nėra keliamas reikalavimas būti geros ar nepriekaištingos reputacijos. Be to, su atsiliepimu teikiama žiniasklaidoje skelbta informacija, priešingai nei teigia apeliantas, leidžia abejoti gera jo reputacija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Atsižvelgiant į tai, kad nutartį skundžia tik atsakovas V. T., spręstina, jog nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties dalies, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos būtent atsakovo V. T. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų
11. Atsakovas V. T. su atskiruoju skundu pateikė išrašus iš internete skelbtų publikacijų, kurie, jo teigimu, patvirtina gerą jo reputaciją. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikia žiniasklaidoje apie V. T. paskelbtą informaciją, kuri, kaip nurodo ieškovė, leidžia abejoti atsakovo teiginiais apie gerą jo reputaciją.
12. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės sprendžiamam klausimui aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
13. Atsižvelgiant į tai, kad šalių teikiami rašytiniai įrodymai (publikacijos iš žiniasklaidos) apie atsakovo reputaciją nėra tiesiogiai susiję su šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo ir neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai, juos, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, atsisakoma priimti.
14. 2021 m. spalio 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovo V. T. rašytiniai paaiškinimai.
15. Kaip matyti iš rašytinių paaiškinimų turinio, atsižvelgdamas į atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, atsakovas šiais paaiškinimais iš esmės siekia atsiliepti į ieškovės atsiliepimą bei išplėsti ir papildyti atskirojo skundo motyvus. Kadangi tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato, atsakovo rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti (CPK 318 straipsnis ir 338 straipsnis).
Dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos (ne)egzistavimo
16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
17. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.
18. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas, šiuo atveju nėra kvestionuojama, todėl, plačiau šiuo aspektu nepasisakant, iškart pereinama prie antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimo.
19. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021).
20. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovei – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
21. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
22. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškiniu prašoma priteisti suma yra didelė, o atsakovai yra fiziniai asmenys, be to, pažymėjo, jog atsakovai, siekdami išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas.
23. CPK nuostatose neįtvirtintas pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Šis klausimas sprendžiamas išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės. Tačiau kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
24. Sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, jog ieškinys reiškiamas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, negali suponuoti poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi pati savaime didelė ieškinio suma nei palengvina, nei pasunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė su ieškiniu jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovas V. T. turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo V. T. nesąžiningumą, nenustatė ir teismas.
26. Ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad iš su ieškiniu pateiktos Lietuvos banko inspektavimo ataskaitos matyti, jog BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdymo organų nariai veikė nesąžiningai, neskaidriai, protegavo susijusias įmones ir pan., taip pat nekeičia situacijos teisinio vertinimo, kadangi, sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įrodinėjimo dalykas yra atsakovo atlikti, atliekami ar ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai (tikslingai) siekiama pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad būtų išvengta išieškojimo iš šio turto pagal būsimą teismo sprendimą, o ne apskritai bet koks, apeliantės vertinimu, nesąžiningas elgesys. Aplinkybės, susijusios su atsakovų veiksmais, galimai sąlygojusiais jai žalą, bus vertinamos tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
27. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovas V. T. vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
28. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
29. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti nėra pagrindo, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.
30. Ieškovei išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka, todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio ieškovei, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. T. atžvilgiu.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, bei nukrypo nuo pirmiau nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, todėl atsakovo V. T. atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties dalis, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovo V. T. atžvilgiu, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas atsakovo V. T. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovo V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 122040690) prašymą atsakovo V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.