Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui T. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Byloje dalyvauja tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 15-ojo notaro biuro notarė Lolita Vičinienė, A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pateiktu ieškiniu šioje byloje, jį patikslinęs, ieškovas prašo pripažinti ab initio atsakovo T. G. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po V. G. mirties, ir leisti nukreipti išieškojimą iš atsakovo ieškovo naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) į visas pinigines lėšas, įskaitant indėlius ir už juos mokėtinas palūkanas, esančias V. G. vardu atidarytose sąskaitose, esančiose akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“, bei į visas AB „Kauno energija“ akcijas, kurios mirties dieną priklausė atsakovo motinai V. G., taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad antstolis Robertas Vasiliauskas, vykdydamas išieškojimą, nustatė, jog atsakovas nedirba ir jokių pajamų negauna, nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, skolininko sąskaitos areštuotos – lėšų jose nėra. Iš viso antstolio kontorose atsakovo atžvilgiu yra vykdomos 5 vykdomosios bylos. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolos likutis su palūkanomis yra 19 645,48 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, nustatytą priverstinio išieškojimo procese, matyti, kad jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad mirus atsakovo motinai V. G., atsakovas per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą. Taigi atsakovas į paveldėjimo teisinius santykius neįstojo. Atsakovas, atsiliepdamas į ieškinį, nurodė, kad jis dėl jo motinos V. G. palikimo priėmimo nesikreipė į notarą dėl tos priežasties, jog apie jį sužinojo tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas šiuos atsakovo atsikirtimus vertina kaip deklaratyvius, taip pat nepakankamus pateisinti tokį atsakovo neveikimą (CPK 185 straipsnis). V. G. yra atsakovo motina, todėl nesant jokių kitų įrodymų apie atsakovą ir V. G. saisčiusių santykių pobūdį, (ne)artumą ir/ar kt. spręsti, jog atsakovas nežinojo (neturėjo žinoti) apie tai, jog po mirties motina jam paliko dalį jos turėto turto, teismas neturi pakankamo pagrindo. Pagrįstas abejones dėl tokio atsakovo atsikirtimo, neva, pateisinančio jo neveikimą, deklaratyvumo kelia ir tai, kad atsakovas, jo teigimu, tik bylos nagrinėjimo teisme metu sužinojęs apie tai, kad motina po mirties dalį jos turėto turto paliko jam, nesiėmė jokių veiksmų jį priimti (gauti kitą V. G. palikimo dalį priėmusio jos įpėdinio sutikimą dėl palikimo priėmimo praleidus įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo), nors pagal įstatymą tokią galimybę turėjo (CK 5.57 straipsnis). Tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, ieškovas būtent ir teigia, kad atsakovas, būdamas skolingas ieškovui, jo motinos palikimo nepriėmė sąmoningai, nesąžiningai siekdamas užkirsti kelią nukreipti į jį išieškojimą ieškovo naudai, bei prašo jo pažeistas teises apginti, atsakovo atsisakymą priimti palikimą (neveikimą) kaip vienašalį sandorį pripažįstant negaliojančiu ab initio CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto pagrindu.

Kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje šioje byloje, CK 6 knygos IV skyriaus „Kreditorių interesų gynimas“ 6.66–6.69 straipsniuose yra įtvirtinti specialūs kreditorių interesų gynimo būdai, tarp kurių numatyta ir kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) (CK 6.66 straipsnis), taip pat teisė pareikšti netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis). Tiek netiesioginis ieškinys, tiek actio Pauliana yra savarankiški institutai, skirti ginti galimai pažeistas kreditorių teises ir/ar teisėtus interesus. Netiesioginis ieškinys yra vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015 ir kt.). Tuo tarpu actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti jų atžvilgiu turimas prievoles. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 38 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad kreditorius galimai savo pažeistas teises tuo atveju, kai skolininkas atsisako įgyvendinti savo teisę priimti palikimą, įrodinėdamas tam būtinas sąlygas, turi teisę ginti pasinaudodamas tiek actio Pauliana (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007), tiek netiesioginio ieškinio institutais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008).

CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir kasacinio teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga numato, kad kreditorius privalo turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. skolininkas turi būti neįvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovo motinos V. G. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) atsakovas turėjo piniginė prievolę UAB „Swedbank lizingas“, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra ieškovas, pagal Vykdomąjį raštą. Ginčo, kad ši prievolė atsakovo motinos mirties momentu buvo galiojanti ir neabejotina, byloje nėra: ji patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu išduotas Vykdomasis raštas (CPK 179 straipsnio 3 dalis), minėtas teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl yra vykdytinas (CPK 18 straipsnis), byloje nėra duomenų, kad ši piniginė prievolė atsakovo ieškovui būtų įvykdyta (CPK 178, 185 straipsnis).

Antroji actio Pauliana taikymo sąlyga nurodo, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Ši sąlyga aiškintina taip, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus – jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas (ir/ar pradinis kreditorius UAB „Swedbank lizingas“) skolą, nurodytą Vykdomajame rašte, iš atsakovo siekia išieškoti vėliausiai nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d., kuomet buvo išduotas Vykdomasis raštas. Byloje nustatyta ir tai, kad šis jo siekis, nepaisant skolos išieškojimo priverstine tvarka antstolio Roberto Vasiliausko pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ir yra nesėkmingas, nes nei iki 2022 m. sausio 13 d., nei vėliau antstoliui Robertui Vasiliauskui skolos išieškoti iš atsakovo taip ir nepavyko. Atsakovas nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi. Atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba, jokių pajamų negauna. Jo vardu atidarytose sąskaitose lėšų nėra, iš jo vykdomi ir kiti išieškojimai. Tokios savo turtinės padėties bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo ir pats atsakovas. Priešingai, jis ją patvirtino, nurodydamas, kad dėl turtinės padėties jo atžvilgiu Vokietijos Oitino apylinkės teismas dar 2019 m. birželio 27 d. jam iškėlė bankroto bylą. Byloje nustatyta ir tai, kad nepaisant šios jo turtinės padėties, atsakovas, mirus jo motinai V. G., priėmė sprendimą nepriimti jos palikimo, nors pagal testamentą V. G. dalį jai priklausančio turto paliko būtent atsakovui. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, pakankamų pateisinti tokį atsakovo neveikimą. Įvertinęs tai, teismas sutinka su ieškovu, kad šis atsakovo neveikimas, prilygintinas vienašaliam atsakovo sandoriui dėl jo motinos V. G. palikimo atsisakymo, pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus interesus, nes juo atsakovas sumažino ieškovo kaip kreditoriaus galimybę patenkinti savo pinginę prievolę pagal Vykdomąjį raštą iš V. G. palikimo dalies, kuri pagal testamentą, atsakovui palikimą priėmus, turėjo atitekti atsakovui (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).

Trečioji actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlyga siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymas yra nulemiamas konkrečių bylos aplinkybių bei asmens subjektyvių savybių, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad apie atsakovo vienašalį palikimo atsisakymo sandorį sužinojo iš antstolio Roberto Vasiliausko 2021 m. spalio 15 d. gavęs notarės raštą „Dėl informacijos pateikimo“, iš kurio matyti, kad atsakovas nėra priėmęs palikimo po motinos V. G. mirties. Ieškinį teismui ieškovas pateikė 2022 m. sausio 14 d., vienerių metų ieškinio senaties termino, skaičiuotino nuo 2021 m. spalio 15 d., nepraleidęs. Ieškinio senaties termino taikyti šiuo atveju neprašo ir atsakovas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Ketvirtoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga grindžiama neprivalomumu skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį. Kasacinio teismo išaiškinimu CK 6.66 straipsnio 1 dalies sąlyga „neprivalėjo“ reiškia neturėjimą teisinės prievolės sudaryti sandorį, o privalėjimas sudaryti sandorį – viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis); pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2006m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad pagal įstatymą, teismo sprendimą ar kitą imperatyvą atsakovas būtų buvęs įpareigotas atsisakyti priimti ar nepriimti jo motinos V. G. palikimo. Tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pagrindo spręsti, jog toks sandoris atsakovui buvo būtinas ir jį atsakovas privalėjo sudaryti, nėra.

Penktoji ir šeštoji sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlyga yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. CK 6.6 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalis laikytina nesąžininga, jeigu ji žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditorių teises. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį – atsakovo neveikimą dėl jo motinos V. G. palikimo priėmimo, todėl trečiojo asmens nesąžiningumas šiai bylai nėra aktualus. Tuo tarpu pačio atsakovo nesąžiningumas, teismo vertinimu, pagrįstas ieškovo į bylą pateiktais įrodymais (CPK 178, 185 straipsnis). Byloje nėra ginčo, kad atsakovui buvo žinoma tiek apie atsakovo skolą pagal Vykdomąjį raštą, tiek apie jos išieškojimą priverstine tvarka. Byloje nustatyta ir tai, kad atsakovui buvo žinoma (turėjo būti žinoma) apie jo motinos V. G. mirtį, taip pat jos valią testamentu dalį palikimo palikti jam. Todėl teismas sutinka su ieškovu, jog atsakovo nesąžiningumas pripažintinas įrodytu. Atsakovas, nepriimdamas palikimo neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimą ieškovui ir suvokė (turėjo suvokti), kad atsisakius po motinos mirties atsiradusio palikimo, iš esmės bus apsunkintas priverstinis skolos ieškovo naudai išieškojimo procesas, nes jokio turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma, jis neturi, o geranoriškai atsiskaityti su ieškovu vengia.

Septintoji actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlyga nulemta šio instituto prasmės ir tikslo. Minėta, kad pagrindinis jo tikslas yra ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio objektu, skiriamas kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditoriaus reikalavimo nukreipimas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010); nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006).

Byloje nustatyta, kad atsakovo skola ieškovui pagal Vykdomąjį raštą sudaro ne mažiau 19 842,92 Eur, tuo tarpu atsakovo atsisakyto priimti V. G. palikimo dalis sudaro 3 366,22 Eur. Įvertinęs šią aplinkybę, tai, kad ieškovas įrodė visas kitas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, teismas sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas atsakovo sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po V. G. mirties, pripažinti negaliojančiu ir leisti nukreipti išieškojimą iš atsakovo ieškovo naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) į visas pinigines lėšas, įskaitant indėlius ir už juos mokėtinas palūkanas, esančias V. G. vardu atidarytose sąskaitose, esančiose akcinėje bendrovėje „Swedbank“, - 349,05 Eur, bei į visas AB „Kauno energija“ akcijas, kurios mirties dieną priklausė atsakovo motinai V. G., 1 734 vnt. (CK 6.66, 6.145, 6.146 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Kiti šalių išsakyti argumentai, teismo vertinimu, nėra reikšmingi ginčui teisingai išnagrinėti, todėl plačiau teismas dėl jų sprendime nepasisako. Teismas trumpai pasisako tik dėl atsakovo argumento, kad šis teismo procesas apskritai neturėjo būti pradėtas, nes jo atžvilgiu Vokietijos Oitino apylinkės teisme 2019 m. birželio 27 d. buvo pradėta bankroto byla.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2019 m. birželio 27 d. Vokietijos Oitino apylinkės teisme atsakovui buvo iškelta bankroto byla, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas šioje bankroto byloje dalyvavo kaip atsakovo kreditorius. Byloje taip pat nėra ir įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, UAB „Swedbank lizingas“ ir/ar antstolis Robertas Vasiliauskas iki šios bylos iškėlimo buvo informuoti apie atsakovui Vokietijos Oitino apylinkės teisme keliamą bankroto bylą ir jiems buvo sudaryta galimybė pareikšti reikalavimus pastarojoje bankroto byloje, ką deklaratyviai teigė atsakovas atsiliepime į ieškinį. Pareiga įrodyti tokias aplinkybes pirmiausia teko pačiam atsakovui, tačiau šia teise atsakovas, nepaisant teismo siūlymų, nepasinaudojo (CPK 178 straipsnis). Teismas, įvertinęs atsakovo byloje įrodytą aplinkybę, kad 2019 m. birželio 27 d. Vokietijos Oitino apylinkės teisme atsakovui buvo iškelta bankroto byla, iš esmės tik pats dėjo pastangas surinkti informaciją apie pastarosios bankroto bylos eigą/baigtį tikslu pašalinti visas abejones dėl šios bylos teismingumo, tačiau jos nepasiteisino, nes tokia informacija teismui iki pat šio teismo sprendimo priėmimo nebuvo (nėra) pateikta. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad vien faktas, kad 2019 m. birželio 27 d. Vokietijos Oitino apylinkės teisme buvo iškelta bankroto byla atsakovui, nesant byloje jokių duomenų, kad ieškovui ir/ar UAB „Swedbank lizingas“, iš kurio teises į atsakovo skolą pagal Vykdomąjį raštą perėmė ieškovas, buvo sudaryta galimybė dalyvauti atsakovo bankroto byloje, siekiant patenkinti turimą reikalavimą į atsakovą, nepakankamas teigti, kad ieškovas reikšti tokio pobūdžio reikalavimo atsakovui šiuo metu neturi teisės ir/ar jis yra nepagrįstas.

Ieškovas byloje sumokėjo 246,25 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 170,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, viso 416,50 Eur žyminio mokesčio. Šios išlaidos priteisiamos ieškovo naudai iš atsakovo, kurio atžvilgiu ieškinys patenkintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė patyrė 55,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo, kurio atžvilgiu ieškinys patenkintas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovo ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, negaliojančiu ab initio ir leisti nukreipti išieškojimą iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) į 349,06 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 6 ct) pinigines lėšas, esančias V. G. vardu atidarytose sąskaitose, esančiose akcinėje bendrovėje „Swedbank“, bei į 1 734 vnt. (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt keturis vienetus) AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, akcijų, kurios mirties dieną priklausė atsakovo motinai V. G..

Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai 416,50 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55,16 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.