Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas B. L. (toliau – pareiškėjas) teismo prašo: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi ir ilgalaikio gyventojo Europos sąjungoje statuso panaikinimo (toliau – Sprendimas); 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė K. R. paaiškino, jog:

1.1. pareiškėjas nuo vaikystės – 2002 m. lapkričio 22 d. – gyvena Lietuvos Respublikoje (toliau – LR) su močiute, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, čia mokėsi, dirbo iki tapo visiškai neįgalus dėl (duomenys neskelbtini), yra visiškai integravęsis į LR socialinę, ekonominę aplinką, po įgyto neįgalumo toliau dalyvauja socialinėje visuomeninėje veikloje – neįgaliųjų organizacijose ir renginiuose, pagal galimybes neįgaliesiems teikia pagalbą. Neturi jokių ryšių su (duomenys neskelbtini), kurios piliečiu yra, ten nieko nepažįsta, neturi artimųjų, gyvenamosios vietos, o (duomenys neskelbtini) pilietybės neįgijo vien dėl to, kad jam buvo patogiau tvarkytis dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi LR. Mano, jog Sprendimas neteisingas ir tuo atžvilgiu, jog sukelia pareiškėjui reikšmingas neigiamas pasekmes: panaikinus leidimą nuolat gyventi LR jis yra laikomas neteisėtai gyvenančiu Lietuvoje, negali dirbti, gauti pašalpų, išmokų, jam, kaip visiškai neįgaliam ir nuolatinės priežiūros reikalingas asmeniui, LR valstybė neteikia medicininių paslaugų, t. y. jis atsiduria situacijoje, jog yra verčiamas gyventi kankinančiomis sąlygomis ir ateityje, kaip neteisėtai LR gyvenantis užsienietis, be to, bus išsiųstas iš LR teritorijos;

1.2. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) 2025 m. spalio 9 d. išvada Nr. 5-S-34703 ir Sprendimu pareiškėjo grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei konstatuota nepagrįstai, nes Policijos departamentas objektyviai neįvertino pareiškėjo individualios situacijos dėl gyvenimo LR nuo vaikystės, sudėtingos sveikatos būklės, reikalingos nuolatinės slaugos ir priežiūros bei ryšių su pilietybės valstybe – (duomenys neskelbtini) – neturėjimo. Mano, jog pareiškėjo grėsmė LR visuomenei ir viešajai tvarkai dėl padarytų sunkių nusikaltimų nėra tokia reikšminga, jog būtų proporcinga panaikinti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi LR, kai pareiškėjas yra visiškai integravęsis į LR socialinę, ekonominę aplinką, kalba lietuvių kalba, (duomenys neskelbtini) gimęs, užaugęs, mokęsis (duomenys neskelbtini) mokykloje ir dirbęs, taigi turi tvirtus ilgalaikius šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius su LR. Tvirtino, jog aplinkybę, kad pareiškėjo gyvenimas nekelia reikšmingos grėsmės LR viešajai tvarkai ir visuomenei bei Sprendimo neproporcingumą įrodo ir teismo nuosprendžiai, kuriais bendrosios kompetencijos teismas pareiškėjui skyrė laisvės apribojimo, o ne realaus laisvės atėmimo bausmę už sunkių nusikaltimų padarymą, būtent įvertinęs pareiškėjo asmenybę bei jo individualios situacijos sudėtingumą grėsmės visuomenei aspektu;

1.3. nesutiko su atsakovu, jog jis nėra tiek integravęsis į LR, jog galėtų naudotis ilgalaikio gyventojo statusu bei, jog jį su LR siejantys ilgalaikiai ryšiai yra mažiau svarbūs, negu jo keliama grėsmė viešajai tvarkai, nes jis sistemingai LR vykdė sunkias nusikalstama veikas, kas jį neigiamai charakterizuoja bei rodo polinkį nesilaikyti LR teisės aktų reikalavimų. Mano, jog Departamentas šių argumentų teisiškai nepagrindė;

1.4. tvirtino, jog Departamentas pareiškėjo šeimyninius ryšius vertino ir aiškino per siaurai, neatsižvelgdamas į daug platesnį šeimos ryšių sąvokos aiškinimą LR konstituciniuose aktuose (pvz., LR Konstitucinio teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime) ir neteisingai neatsižvelgė į aplinkybę, jog jis beveik nuo gimimo gyvena su (duomenys neskelbtini) močiute, su kuria turi ilgalaikį ir stiprų šeiminį ryšį;

1.5. pabrėžė, jog padaryti sunkūs nusikaltimai LR yra pareiškėjo aplaidi klaida, sąlygota pareiškėjo dėl neįgalumo įgytų priklausomybių narkotinėms medžiagoms, dėl kurių pareiškėjas labai gailisi ir šiuo metu laikosi visų teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nustatytų laisvės apribojimo priemonių, pabaigė elgesio pataisos programas, ką patvirtina ir į bylą pateikta Probacijos tarnybos pažyma;

1.6. mano, jog Departamento Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu yra mažų mažiausiai žiaurus, nes dėl jo pareiškėjo gyvenimas LR tampa kankinančiu – netekus leidimo nuolat gyventi jis negali dirbti, gauti jam nuolat būtinas gydymo paslaugas, būdamas neįgalus negauna socialinių išmokų ir gali būti išsiųstas į kilmės valstybę, kur neturėtų jokių galimybių gyventi, nes su (duomenys neskelbtini) jo niekas nesieja. Taigi Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas bei neatitinkantis LR viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes juo nebuvo išsamiai įvertintas pareiškėjo tariamos grėsmės viešajai tvarkai, visuomenei realumas, akivaizdumas bei jo ilgalaikiai šeiminiai, ekonominiai, socialiniai ryšiai su LR ir jis turi esminių trūkumų: nepakankamai motyvuotas, nepagrįstas objektyviai duomenimis (faktais).